baltija

Seimo Krikščionių partijos frakcija kreipėsi į Valstybės kontrolę dėl Vyriausybės ketinimų pusvelčiui privatizuoti valstybės įmonei „Baltija“ priklausančias prabangias Palangos poilsines, įvertintas vos 32 mln. Lt. Nepriklausomų turto vertintojų skaičiavimais, parduodamo turto vertė yra bent penkis kartus didesnė. „Privatizuojamos įmonės turto reali vertė siekia 150 mln. litų, tačiau Vyriausybė minėtą turtą kažkodėl ketina parduoti vos už 32 mln. litų.

Minint dvidešimtąsias Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metines Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Latvijos vadovą Andrį Berzinį ir visus šios šalies žmones. Vakar Estijos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Prezidentė pasveikino šios šalies vadovą Toomą Hendriką Ilvesą ir visus Estijos žmones. „Savo ir visos Lietuvos vardu nuoširdžiai sveikinu Latvijos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusias pirmąsias daugiadienes dviračių lenktynes „Baltic Chain Tour“ (637,6 km) laimėjo 35 metų estas Erki Putsepas iš Latvijos komandos „Alpha Baltic“. Antrąją vietą užėmė Rusijos rinktinės narys Igoris Bojevas. Jis nuo nugalėtojo atsiliko 39 sek. Trečias liko estas Ivo Suuras („Nissan Proshop“), nuo nugalėtojo atsilikęs 1 min. 11 sek. E. Piutsepui už pergalę atiteko 1490 eurų premija.

Pirmųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic Chain Tour“ trečiąjį etapą Latvijoje - iš Rygos į Siguldą - penktadienį laimėjo Lietuvos rinktinės narys Raimondas Rumšas. 39 metų dviratininkas 139,6 km distanciją įveikė per 3 val. 6 min. 26 sek. (vid greitis - 44,927 km/h). 2002 metų „Tour de France“ lenktynių prizininkas R. Rumšas antrąją vietą užėmusį vokietį Sašą Veberį (Sascha Weber, „Differdange“) aplenkė 7 sek. Trečias finišavo Rusijos rinktinės narys Sergejus Pomošnikovas.

Pirmųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic Chain Tour“ antrajame etape ketvirtadienį Lietuvos rinktinės narys Gediminas Bagdonas finišavo septintas ir prarado lyderio poziciją. Etapą laimėjo ir varžybų lyderiu tapo latvis Indulis Bekmanis („Rietumu-Delfin“). Jis 165,8 km nuvažiavo per 3 val. 48 min. 49 sek. Antras finišavo lietuvis Gediminas Kaupas („Differdange“). Jis nuo nugalėtojo atsiliko 5 sek.

Pirmųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic Chain Tour“ pirmąjį etapą trečiadienį laimėjo Lietuvos čempionas Gediminas Bagdonas. Šalies rinktinės narys 176,2 km nuvažiavo per 4 val. 2 min. 44 sek. G. Bagdonas antradienį laimėjo šių lenktynių prologą. Pirmajame etape antras finišavo 42-ejų metų legendinis Estijos dviratininkas Jaanas Kirsipuu („Champion System“), trečias - latvis Andris Smirnovas. Pirmajame etape dviratininkai iš Vilniaus per Širvintas ir Ukmergę važiavo į Panevėžį.

Antradienį Vilniuje, prie Seimo rūmų, prasidėjusių pirmųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic Chain Tour“ prologą laimėjo Lietuvos čempionas Gediminas Bagdonas. Šalies rinktinės narys 3 km distanciją įveikė per 3 min. 37 sek. (vid. greitis - 49,769 km/h). Antras liko Lietuvos grupinių lenktynių čempionas ir šių metų „Tour de France“ lenktynių dalyvis Ramūnas Navardauskas. Jis nugalėtojui pralaimėjo 3 sek.

Rugpjūčio 12-14 dienomis šalia Elektrėnų esančiame „Sostinių“ golfo klubo aikštyne vyks atvirojo Baltijos šalių čempionato baigiamasis, trečiasis, etapas, kuriame dėl nugalėtojo vardo varžysis 119 geriausių golfo žaidėjų iš aštuonių pasaulio šalių - Australijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Baltijos jūros dugną tyrinėjantis mokslininkai aptiko objektą, kuris, kai kurių manymu, yra nukritusi skraidanti lėkštė. Švedijos tyrinėtojo Peterio Lindbergo vadovaujama komanda, anksčiau aptikusi nuskendusius laivus ir krovinius, naudodama hidrolokatorių, ieškojo šimto metų senumo laivo, gabenusio kelias labai reto šampano dėžes, nuolaužų. Tačiau vietoj to mokslininkai atrado, anot jų, paslaptingą apvalų objektą, kuris gali būti (arba ne) nežemiškos kilmės.

Ketvirtadienį Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno stadione bei Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos stadione, prasidės dvi dienas truksiantis 36-asis Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatas. Šios varžybos kasmet rengiamos vis kitoje Baltijos valstybėje. Šiemet sukanka 50 metų nuo pirmojo ugniagesybos čempionato, kuris vyko 1961 metais Latvijos sostinėje Rygoje. Iki 1991 metų varžybos vykdavo kas antrus metus.

Kupiškyje surengtą atvirąjį Baltijos šalių triatlono čempionatą laimėjo Baltarusijos atstovai - Aleksandras Vasilevičius ir Natalija Borisova-Novikova. Šeštąją vietą užėmė lietuvis Paulius Dapkus. Jis buvo paskelbtas Lietuvos čempionu. Olimpinėje triatlono distancijoje (1500 m plaukimas, 40 km važiavimas dviračiu ir 10 km bėgimas) A. Vasilevičius sugaišo 2 val. 1 min. 43,5 sek.

„Tau svarbiau tikslas ar priemonės tikslui pasiekti?“ – klausia verslo konsultantas, fenotipologas iš Estijos Markas Lučinas. Anot jo, užsibrėždami tikslus žmonės dažnai nebeatskiria jų nuo priemonių. „Didelė dalis žmonių vargsta, lenkia nugarą, dirba iki išnaktų, o kai jų pasiklausi, kodėl jie taip daro, sako, kad dėl pinigų, – sakė M. Lučinas. – Kai pasiklausi, ką darys su pinigais, paaiškėja, kad jie nori kažką nusipirkti, skaniai pavalgyti. Ir nebeaišku, pinigai – tikslas ar priemonė.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ketvirtadienį susitiko su Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovais Romualdu Bakučiu ir Vaclovu Šiugždiniu bei pasirašė kvietimą į rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyksiančias daugiadienes dviračių lenktynes „Baltic Chain Tour“. Mūsų šalies sostinės meras pasidžiaugė, kad po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos įvyksiančios tokio lygio lenktynės neaplenks Vilniaus. Sostinės savivaldybė ketina remti šį tarptautinį renginį.

Baltijos futbolo lygos pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse antradienį Lietuvos čempionas Panevėžio „Ekranas“ svečiuose sužaidė lygiosiomis 1:1 (0:0) su Rygos „Skonto“ (Latvija) futbolininkais. 49-ąją min. Panevėžio komandą į priekį išvedė Giedrius Tomkevičius, tačiau 83-iąją min. rezultatą išlygino Artūras Karašauskas. Šiaulių „Šiauliai“ savo aikštėje nesugebėjo įveikti Talino „Levadia“ (Estija) ekipos.

Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Mūsų, lietuvių yra daugiausiai. Kitataučių valstybėje mažiausiai. Estų kaimynė Suomija – sudėtingo likimo, bet jau turtinga valstybė. Estai moka pasigirti savo pasiekimais. O Latvija yra regiono centre. Tokie kiekvienos šalies privalumai. Tiesa, ar tai, kad mažai kitataučių yra privalumas – ginčytina. Kultūrų įvairovė yra vienas iš ekonominės sėkmės veiksnių. Manau, kad jei pas mus žydų būtų tiek kiek prieš karą, tai mes gyventume geriau.

Kuri valstybė svarbesnė? Šis klausimas iškilo iškart po Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų Andruso Ansipo, Valdžio Dombrovskio ir Kubiliaus – susitikimo. Premjerų pareiškimai priminė apie kartais net anekdotais virstančias šimtmečius trunkančias varžybas tarp Baltijos šalių.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu vakar valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Latvijos prezidentas Valdis Zatleras su žmona Lilita Zatlere. Nors tai pirmas Latvijos vadovo valstybinis vizitas po 10 metų, abiejų šalių kaimynių prezidentai neigia, kad ankstesnė Baltijos šalių vienybė nyksta.

Baltijos salės futbolo taurės turnyro paskutinėse rungtynėse trečiadienį Lietuvos rinktinė 2:3 (0:2) pralaimėjo Latvijos komandai ir užėmė antrąją vietą. Mūsų šalies ekipai įvarčius pelnė Tomas Nemanis (22 min.) ir Valentinas Baranovskis (36). Lietuviai pirmajame mače 4:1 (2:1) nugalėjo Estijos futbolininkus. Baltijos taurės turnyro nugalėtoja tapo dvi pergales iškovojusi Latvijos rinktinė. Abejas rungtynes pralaimėjusi Estijos komanda liko trečia.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis penktadienį Rygoje vyksiančiame Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8 - Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Norvegija ir Islandija) užsienio reikalų ministrų susitikime aptars regioninio bendradarbiavimo perspektyvas, artėjantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos metinį susitikimą Kazachstane, Afganistano provincijų atkūrimą ir su NATO susijusius klausimus.

Sėkmingą Baltijos jūros regiono plėtrą gali užtikrinti tik glaudesnė rytinės ir vakarinės šio regiono dalies integracija, gera infrastruktūra ir tyrimų, inovacijų bei žinių visuomenės skatinimas, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Siekiant, kad Baltijos jūros strategija atneštų apčiuopiamos naudos regionui, ministras pabrėžė privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į jos įgyvendinimą, darbų prioritetizavimą ir tinkamą finansavimą.

Žydint melsvadumbliams į Baltijos jūrą gali patekti nervų nuodas, mokslininkų siejamas su Alzheimerio, Parkinsono ir Lu Gerigo ligomis. Stokholmo universiteto (Švedija) mokslininkai atlieka tyrimus siekdami išsiaiškinti, ar melsvadumbliams žydint į Baltijos jūrą išskiriama nuodinga medžiaga gali sukelti sunkias nervų sistemos ir psichikos ligas, pirmadienį pranešė Švedijos dienraštis „Svenska Dagbladet“. Žydintys dumbliai Baltijos jūroje. „Scanpix“ nuotr.

"Iššūkis buvo didžiulis ir minčių buvo įvairiausių. Iš tiesų viskas buvo daug sunkiau nei tikėjomės", - vakar telefonu iš Švedijos pakrantėmis plaukiančios jachtos "Lietuva" žvaliai nusiteikęs kalbėjo Paulius Paulionis, vienas iš žygio "Dėl tavęs aš perplauksiu jūrą" dalyvių. Vyriškis užsiminė, kad visas jo kūnas dar įsitempęs, o rankų nuo pūslių neapsaugojo nei specialiai užvynioti pleistrai.

Mokslininkai manė, kad šiltesnis klimatas padidins Baltijos jūros baseino upių vandeningumą, todėl ji taps mažiau sūri. Tačiau viskas gali būti kaip tik priešingai – ji vis labiau sūrės, liudija tyrimas. Išsamus Geteborgo (Švedija) universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad klimato atšilimo padariniai Baltijos jūrai veikiausiai bus visiškai priešingi ankstesnėms prognozėms: į ją įtekančių upių vandeningumas sumažės, o Baltijos vanduo taps dar sūresnis, skelbia „ScienceDaily.

Ž. M. Barozas, kaip Europos Komisijos delegacijos vadovas, dalyvavo Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime, kur buvo diskutuojama apie regiono konkurencingumo skatinimą, ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą energetikos srityje, tartasi, kaip didinti bendradarbiavimo struktūrų ir instrumentų efektyvumą.

Vienuolika Baltijos jūros regiono valstybių mano, kad Baltijos jūros regionas, išnaudodamas regioninio bendradarbiavimo struktūrų potencialą ir patyrimą, turi gerų galimybių tapti vienu labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio regionų.

Baltijos plėtros forumo vadovas Ufė Elemanas-Jensenas sako pasigendantis susidomėjimo regiono bendradarbiavimu. "Aš kartais galvoju, kad nėra pakankamai susidomėjimo regiono bendradarbiavimu. Politikai turėtų būti labiau suinteresuoti Baltijos šalių regionu", - sakė U. Elemanas-Jensenas, paprašytas pakomentuoti, kaip vertina tai, kad į BPF susitikimą neatvyko Rusijos Premjeras ir paskutinę minutę savo vizitą atšaukė Vokietijos Kanclerė Angela Merkel.

Pirmadienį prasideda pratybos "Baltijos šeimininkas 2010" - didžiausios šiais metais priimančios šalies paramos stalo pratybos Baltijos šalyse. Pratybomis siekiama patikrinti nacionalinius pajėgumus priimant nustatyto dydžio sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Antradienį ryte į Lietuvos jūrų muziejų iš Juodkrantės buvo atvežtas mazutuotas ruoniukas. Šį jauniklį nusilpusį pakrantėje pastebėjo gyventojai ir paskambinę muziejaus darbuotojams, patys sugebėjo atgabenti jį specialistams. Gamtosaugininkai užsimena, kad apie mazutą praneša ir žvejai. Esą plačiame pakrantės ruože šiomis dienomis jie labai dažnai ištraukia mazutuotus tinklus. Teršalai pastebėt ir ant paplūdimių smėlio.

Baltijos šiaurinės dalies leduose įstrigę maždaug 50 laivų, tarp jų ir keleiviniai keltai.Visi jie laukia ledlaužių pagalbos. Pasak Švedijos pareigūnų, daugelių jų artimiausiu metu nebus galima išlaisvinti. Pranešta, kad leduose įstrigo 6 dideli keltai, tačiau du iš jų jau pavyko išlaisvinti. Įstrigusio laivo kapitonas pozuoja ant Baltijos jūros Botnijos įlankos ledo. odin.tc nuotr.

Klausimas gali pasirodyti paradoksalus, nes per amžius gyvename prie Baltijos jūros, Baltijos šalimis įprasta vadinti Lietuvą, Latviją ir Estiją, pagaliau, esame baltų palikuonys. Tačiau žvelgiant į du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius vyravusias politikos kryptis, akivaizdu, kad integruotis į Baltijos regioną nebuvo skubama.

Lietuvos prezidentė pažymėjo, kad drauge su Islandija būtų aštuonios Baltijos šalys.Latvijos užsienio reikalų ministras patarė į D. Grybauskaitės "žemėlapį" rimtai nežiūrėti, bet... Manyčiau, kad reikėtų palaikyti naująją politinės geografijos iniciatyvą, sklindančią iš Daukanto aikštės. Magribas: Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Lietuva. Beniliuksas: Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Lietuva NAFTA zona: Kanada, JAV, Meksika, Lietuva.

Dėl šiandieninio gyvenimo tempo ir nuolat besikeičiančių aplinkybių daugelį žmonių vargina nuolatinė nervinė įtampa ir stresas. Tai sukelia depresiją, nerimą, padidina arterinį kraujospūdį, sutrikdo miegą, sukelia galvos skausmus, migreną bei kitus sutrikimus. Stresas – tai fizinė ir psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. „Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti.

Lietuvoje dažniausia gyventojų mirties priežastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. Kasmet nustatoma vidutiniškai po 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų. Neramina tai, kad  šie skaičiai nuolat didėja.   „Širdies ir kraujotakos ligos laikomos pagrindine mūsų amžiaus sveikatos problema. Pastebima, kad šiomis ligomis serga vis jaunesni žmonės“, – tikino Palangos poilsio namų „Baltija“ Reabilitacijos centro tifloreabilitologė Daina Vitkauskienė.

Reprezentacinė Klaipėdos krepšinio komanda „Neptūnas“ ruošiasi švęsti 45 metų gimtadienį. Nuo 1954-ųjų daug kas joje keitėsi, tik ne pavadinimas - ekipa yra viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri nuo įkūrimo iki šių dienų išlikusi su nepakitusiu vardu. Oficialia „Neptūno“ gimtadienio data laikoma rugsėjo 1-oji. Gražios sukakties proga „Vakarų ekspresas“ spausdins straipsnių ciklą apie miesto krepšinio komandos istoriją, buvusius žaidėjus, trenerius ir kitus su ja susijusius žmones.

Po ministrų kabineto sprendimo nebeskirti biudžeto lėšų valstybės įmonei poilsio namams „Baltija“ ir perleisti jos valdymą Ūkio ministerijai iš pareigų buvo išprašytas ir ilgametis jos vadovas Jonas Juchnevičius. Šį vasarį 70-metį atšventęs J. Juchnevičius „Baltijai“, valdančiai Palangos viešbučius „Auska“, „Žilvinas“, „Vyturys“, jaunimo nakvynės namus ir reabilitacijos centrą, nebevadovauja nuo balandžio 24 dienos.

Atostogos Palangoje – nebūtinai gulėjimas paplūdimiuose ir maudynės Baltijos jūroje. Atgauti jėgas, pasisemti sveikatos padėtų ir kelios akimirkos garų vonioje. Viena nedaugelio tokių vonių yra poilsio namų „Baltija“ viešbučio „Žilvinas“ SPA ir grožio centre. Pusvalandžio trukmės procedūra numalšina sąnarių skausmą, sureguliuoja kraujotaką, palengvina širdies darbą, sumažina stuburo negalavimus.

Vyriausybės skubėjimas atleisti Palangoje įsikūrusių poilsio namų „Baltija“ direktorių kelia jam įtarimų, kad šis postas netrukus bus patikėtas konservatorių aplinkos žmogui. Vasario pradžioje 70 metų jubiliejų Palangos viešbutyje „Auska“ triukšmingai atšventęs poilsio namų „Baltija“ direktorius Jonas Juchnevičius nesitikėjo, kad greitai jam teks atsisveikinti su savo pareigomis.

Poilsio namai "Baltija" nebebus finansuojami ir dirbs rinkos sąlygomis. Tai leis sutaupyti beveik 900 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje atsižvelgė į Saulėlydžio komisijos siūlymą ir nutarė nebefinansuoti valstybės biudžeto lėšomis valstybės įmonės poilsio namų "Baltija", o Vyriausybės turimas savininko teises ir pareigas šioje įmonėje perduoti įgyvendinti Ūkio ministerijai.

Vyriausybė posėdyje patvirtino nutarimą, kuriuo įtvirtinti Saulėlydžio komisijos siūlymai nebefinansuoti valstybės biudžeto lėšomis valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“, o savininko teises ir pareigas šioje įmonėje perduoti įgyvendinti Ūkio ministerijai, pranešė Vyriausybės Spaudos tarnyba. Šiuo Vyriausybės nutarimu netekusiu galios pripažintas 1994 metų Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo įtvirtintas šių poilsio namų finansavimas iš valstybės biudžeto.

Vyriausybė pritarė  Saulėlydžio komisijos sprendimams – bus panaikinti 59 etatai ir sutaupyta 5,5 mln. litų, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.     Likviduojama Kvalifikacijų tarnyba Ministrų kabinetas šiandien pasitarime pritarė Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) siūlymui likviduoti Kvalifikacijų tarnybą prie Vyriausybės.

Vietoj telefonų valdininkai galėtų naudotis programa „Skype“. Tai tik vienas gyventojų, patariančių Vyriausybei, kaip tobulinti valstybės valdymą, siūlymų. Į Vyriausybės neseniai paskelbtą raginimą teikti siūlymus dėl valstybės valdymo tobulinimo jau atsiliepė daugiau kaip šimtas piliečių. LŽ kalbintas Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis pabrėžė, kad dalį rekomendacijų tenka persiųsti ministerijoms, mat jos neatitinka „saulėlydininkų“ iškeltų tikslų.

Šiandien Saulėlydžio komisija išklausė darbo grupių, kurioms buvo pavesta išnagrinėti Kvalifikacijų tarnybos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro atliekamas funkcijas, tolesnės veiklos tęstinumą bei nustatyti vietą valstybės valdymo sistemoje, pateiktą informaciją.

Saulėlydžio komisija vakar nusprendė siūlyti, kad valstybės įmonei poilsio namams „Baltija“ nebūtų skiriamos biudžeto lėšos. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė. Pasak Saulėlydžio komisijos pirmininko Valentino Milaknio, nuspręsta per du mėnesius parengti valstybės įmonės „Baltija“ veiklos planą ir sudaryti jos valdybą. Esą taip būtų užtikrintas skaidresnis Palangoje esančių poilsio namų valdymas. Siūlys neberemti.

Naujoji valdžia kol kas nesvarsto galimybės atsikratyti nomenklatūros palikimo. Priešingai, Leonido Brežnevo laikus menančiam objektui, kurį valdo valstybės įmonė „Baltija“, prieš Kalėdas Seimas skyrė beveik pusantro milijono litų. Per kitų metų biudžeto priėmimo procedūrą svarstant parlamentarų siūlymus dėl papildomų lėšų, valstybės įmonei „Baltija“ nuspręsta skirti 1,4 mln. litų reabilitacijos centrui rekonstruoti ir naujai medicinos įrangai įsigyti.

Taupyti visus raginanti Vyriausybė ir Seimas nepagailėjo milijoninių lėšų valdžios įstaigų statyboms bei rekonstrukcijai. Vakar po penkias valandas trukusių žodinių batalijų Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžetą. Jo projektą parengusi naujoji Vyriausybė tvirtina, kad šalies iždas - subalansuotas ir taupus.

Seimas nusiteikęs ir toliau investuoti valstybės lėšas į Vyriausybei priklausančius poilsio namus „Baltija“. Sprendimas priimtas pirmadienį per kitų metų biudžeto priėmimo procedūrą Seime, svarstant parlamentarų pasiūlymus dėl papildomų lėšų. Konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlė nebeinvestuoti valstybės lėšų į „Baltiją“, o ją privatizuoti. „Jeigu naujieji savininkai norės, galės investuoti ir į pastatus, ir į reabilitacijas paslaugas“, - kalbėjo J. Razma.

Lietuvai integruojantis į įvairias Europos ir pasaulio struktūras, mūsų šalies verslininkai susizgribo nebesulaukiantys bene dosniausių turistų iš Rytų. Maža to, verslininkai įtaria, kad rusų norus ir planus poilsiauti Lietuvoje stabdo anaiptol ne Šengeno erdvės tvarka ar ekonominėskrizės šešėlis, bet neva keisti Lietuvos ambasados Rusijoje įnoriai.

Dar pavasarį čekų kompanija pageidavo įsigyti senus AB „Smiltynės perkėla“ keltus „Žalgiris“ ir „Nemunas“, tačiau jie dar išdirbo visą sezoną ir dirba toliau. Keltus „Nemunas“ ir „Žalgiris“, kuriems jau daugiau nei 20 metų, antrojoje perkėloje turėtų pakeisti naujas šiuo metu Bulgarijos Burgo uoste baigiamas statyti greitaeigiskeltas. Jis kainuos apie 16 mln.

Danų valdoma AB „Baltijos“ laivų statykla Klaipėdoje šiuo metu stato blokus ir antstatus net penkiems skirtingo tipo laivams: konteinervežiams, balkeriams, kruiziniams, ro-ro ir patruliniams. Gavusi pakartotinį užsakymą iš Suomijos „Aker Yards“ laivų statyklos, kuriojestatomas didžiausias pasaulyje kruizinis laivas „Genesis“, „Baltija“ pradėjo jį įgyvendinti rugpjūtį.