baltarusiai

Lietuvos politikams ketinant vėl svarstyti griežtesnius ribojimus į šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokiais planais gąsdinami nuo Minsko režimo represijų bėgę žmonės.  Taip ji kalbėjo po to, kai trečiadienį Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuro atstovas teigė, kad dalis į Lietuvą persikėlusių baltarusiškų informacinių technologijų (IT) įmonių dėl svarsto trauktis iš šalies.

Grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinus daugiau kaip 1 tūkst. baltarusių ir rusų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad dėl to reikėtų peržiūrėti šalies politiką baltarusių diasporos atžvilgiu. „Tai nėra priežastis iš esmės peržiūrėti mūsų politiką Baltarusijos diasporos atžvilgiu“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijai užpuolus Ukrainą, baltarusiai patiria naują represijų bangą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulio saugumo organizacijos ataskaitoje. Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjusį mėnesį buvo sulaikyti mažiausiai 1 486 žmonės, nurodoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje. Ją matė naujienų agentūra AFP.

Prie bendruomenės namų Panemunėje plevėsavusi Ukrainos vėliava užkliuvo pro šalį ėjusiems baltarusiams. Vienas jų ne tik nulaužė kotą, bet dar ir numetė vėliavą ant žemės, vėliau ją išvadino skuduru. Piktadarius bandė sulaikyti žinomas visuomenininkas. Sulaikomas baltarusis priešinosi ir kauniečiui perkando pirštą. Prie bendruomenės kūrybos namų Panemunėje dabar plevėsuoja jau tik istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu.

Prezidento veto ir teikiami nauji siūlymai dėl rusų ir baltarusių nacionalinių sankcijų „neturi didelių šansų“ Seime, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Reikia susipažinti su tam tikrais pasiūlymais, reikia juos pamatyti. Bet galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir pateikė savo siūlymus. Šalies vadovas pateikė savo siūlymus. „Priėmiau sprendimą vetuoti įstatymą, kuris dėl karo Ukrainoje numato skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Esminė priežastis – įstatyme numatytos skirtingo dydžio ir apimties sankcijos šiems asmenims. Rusijos piliečiams siūlomos didesnės, Baltarusijos – mažesnės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė svarstantis vetuoti Seimo šią savaitę priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kad pasiūlytų suvienodinti ribojimus abiejų šalių piliečiams. „Jeigu vetuosime, tai vetuosime su pasiūlymais, ir labai tikėtina, kad mūsų pasiūlymai padarys šitą įstatymą dar griežtesnį“, – žurnalistams Alytuje sakė šalies vadovas.

Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja dėkoja Lietuvai už numatytas skirtingas nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams. „Sveikiname Lietuvos sprendimą atskirti baltarusius ir rusus. Baltarusiai šiuo metu kovoja už savo laisvę, taip pat ir Ukrainoje“, – rašoma antradienį jos išplatintame pranešime.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš nacionalinių sankcijų įstatymo projekto siūlo išbraukti dar vieną ribojimą Baltarusijos piliečiams – prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje nebūtų priimami tik iš Rusijos piliečių. Pirmadienį NSGK nariai bendru sutarimu pritarė tokiam „valstiečio“ Jono Jaručio siūlymui. Parlamentaras pasiūlymą grindė tuo, kad sustabdžius baltarusių prašymų priėmimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, sunkumų patirtų Lietuvos vežėjų įmonės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį kreipėsi į pasaulio parlamentus ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ragindama neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į tarptautines varžybas. „Išties labai apmaudu, kad vis dar tenka tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas įtikinėti, jog šiuo metu vienintelis kvietimas Rusijai gali būti tik į tarptautinį tribunolą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė subalansuotu vadina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) pakoreguotą projektą, kuriuo buvo sušvelninti ribojimai šalyje esantiems rusams ir baltarusiams. „Tarptautinių sankcijų įstatymų rinkinys iš Vyriausybės išėjo be tų visų ribojimų ir jie atsirado Seime, komitete.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva penktadienį organizuotame nuotoliniame susitikime 35 šalių ministrai bendrai sutarė siekti užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti olimpinėse varžybose. „Kviečiame neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į jokias tarptautines varžybas, taip pat ir olimpines žaidynes, kol tęsiasi karas Ukrainoje. Mūsų – sporto politikų – pozicija turi būti tvirta, vieninga, negalime leisti ja naudotis.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Į Lietuvą šiemet persikėlė rekordiškai daug ir baltarusiškos kilmės informacinių technologijų įmonių, ir jose įsidarbinusių žmonių, pirmadienį pranešė LRT radijas.   Baltarusių įkurtoje JAV skaitmeninių platformų inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo įmonėje  „EPAM Systems“  darbuotojų padaugėjo nuo 320 darbuotojų iki beveik pusantro tūkstančio, populiaraus kompiuterinio žaidimo „World of Tanks“ kūrėjoje „Wargaming“ – nuo 400 iki beveik tūkstančio.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Per pirmąjį šių metų pusmetį leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti 10 tūkst. baltarusių ir 2 tūkst. rusų. Apie tai skelbia LRT. Migracijos departamento duomenys rodo, kad per šešis 2022-ųjų mėnesius leidimas gyventi šalyje išduotas 10 tūkst. 116 Baltarusijos ir 1 tūkst. 687 Rusijos piliečiams. Kol kas leidimai gyventi šalyje, anot LRT, šiemet neišduoti trims to prašiusiems asmenims – dviem baltarusiams ir vienam rusui. Liepos 14-osios duomenimis, dar kiek daugiau nei 4,4 tūkst.

VSAT Imuniteto valdybos pasieniečiai sulaikė Druskininkų užkardos pareigūną, kuris, įtariama, už piniginį atlygį per Raigardo punktą į Lietuvą praleido kontrabandines cigaretes gabenusius Baltarusijos piliečius. Pirmadienį VSAT Imuniteto valdybos pasieniečiai, į pagalbą pasitelkę Varėnos rinktinės kriminalistus bei Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnus, Raigardo pasienio kontrolės punkto prieigose sustabdė vienas paskui kitą važiavusius tris automobilius.

Virtuali ligoninė, nemokamas „Airbnb“ pabėgėliams, humanitarinės pagalbos kortelė – nuo ​​Rusijos karo Ukrainoje pradžios Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų atsirado dešimtys projektų, skirtų padėti nukentėjusiems nuo karo. Tokios iniciatyvos leidžia šeimai iš Ukrainos susirasti būstą bet kurioje pasaulio vietoje ir gauti nemokamą gydytojo konsultaciją, skelbia BBC.

Apie 200 baltarusių ir jų rėmėjų pirmadienį Vilniuje susirinko paminėti pernykščių įvykių, susijusių su Baltarusijos prezidento rinkimais. Į žmones, nešinus istorinėmis Baltarusijos vėliavomis, sostinės Lukiškių aikštėje kreipėsi baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir Lietuvos politikai, raginę tęsti kovą už demokratiją.

Lukašenkos režimo opozicionieriai kviečia Lietuvą imtis veiksmų. Pasak jų, migrantų srautą stabdytų ne spygliuotos vielos tvora, o griežtos ekonominės sankcijos. Aptvertas pasienis – tai pagalba diktatoriaus režimui, sakė pagalbos baltarusiams organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova. Demokratijos Baltarusijoje siekiantys aktyvistai trečiadienį Vilniuje surengė konferenciją apie politinius ekonominius migrantus iš Baltarusijos ir kitų šalių.

Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad Europos Sąjunga dėl išaugusios neteisėtos migracijos iš Baltarusijos galėtų svarstyti vizų išdavimo sustabdymą šios šalies piliečiams. Ji tai pranešė pirmadienį per neeilinį bendrą Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų posėdį. „Aš esu atsakinga ir už vizų politiką ir galiu pasakyti, kad esu pasirengusi imtis veiksmų dėl vizų režimo sustabdymo baltarusiams šioje situacijoje.

Lukašenkos grasinimai pildosi – per sieną į Lietuvą pradeda plūsti pabėgėliai. Vien šiąnakt pasieniečiai sučiupo 52 neteisėtus migrantus iš Irako, Sirijos, Baltarusijos, Rusijos ir tai yra 5 metų vienos paros sulaikytų migrantų rekordas. Specialistai sako, kad taip Lukašenka gąsdina visų pirma Lietuvą, o ir visą Europos Sąjungą.

Lukašenkos režimas imasi naujų suvaržymų. Sugriežtinus emigracijos tvarką, dabar išvykti iš šalies darosi beveik neįmanoma. Lukašenkai nerimaujant dėl naujų protestų, daugėja ir kitų drakoniškų įstatymų. Nauji duomenys rodo, kad panašu, jog režimas lėktuvo užgrobimo operaciją planavo jau seniai, o taikiniu galėjo tapti opozicijos lyderė Svetlana Cihanouskaja. Tarptautinės bendruomenės spaudžiamas A. Lukašenkos režimas, regis, vis labiau panašėja į Šiaurės Korėją.

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido Baltarusijoje anksčiau nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvas sekmadienio popietę buvo nutupdytas Minsko oro uoste. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę. Lietuvos oro uostai pranešė, kad taip nutiko dėl konflikto tarp įgulos ir keleivių, tuo metu Baltarusija skelbė, kad lėktuvas tūpė Minske dėl pranešimo apie bombą.

Nacionalinės vizos, pasibaigus jų galiojimui, humanitariniu pagrindu į Lietuvą atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos, atvykusieji gali pateikti prašymą dėl leidimo gyventi arba dėl naujos nacionalinės vizos. „Automatiškai vizos nebus pratęsiamos. Baltarusiai turės iš naujo kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo gyventi išdavimo“, – BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Humanitariniais tikslais į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautas sustojo – specialių leidimų ir atvykusių žmonių skaičiai nesikeitė nuo praėjusios savaitės. Vidaus reikalų ministerija antradienį pranešė, kad ministro įsakymu išduoti 792 leidimai, kuriais pasinaudojo 367 žmonės, – tiek pat, kiek ir praėjusią savaitę. Tiesa, prieglobsčio prašančiųjų skaičius padidėjo nuo 87 iki 90 asmenų.

Druskininkų pasieniečiai sulaikė du neteisėtai sieną kirtusius neblaivius baltarusius, jie Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio. Kaip trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), po vidurnakčio Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai ties Druskininkų savivaldybės Latežerio kaimu užfiksavo, kaip miškingoje vietoje du asmenys iš Baltarusijos pusės priėjo prie sienos linijos su Lietuva. Netrukus pažeidėjai ją kirto ir nuskubėjo į Lietuvos gilumą.

Nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams Lietuvos nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo režimo persekiojamiems baltarusiams nemokamai išduoti nacionalines Lietuvos vizas. Toks Vyriausybės nutarimo projektas turėtų būti svarstomas šią savaitę per Ministrų kabineto posėdį.

Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista atvykti 618 baltarusių, šia galimybe pasinaudojo trečdalis asmenų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Jos teigimu, į Lietuvą jau atvyko 217 leidimą turinčių baltarusių, taip pat 45 baltarusiai pasiprašė prieglobsčio.

Vilniaus universitetui (VU) įsteigus stipendijas baltarusių studentams galimybe studijuoti Lietuvoje susidomėjo apie pusė tūkstančio jaunuolių, pranešė universitetas. Apie 90 studentų buvo priimti skubiai, reaguojant į nesibaigiančius politinius neramumus ir griežtėjančias režimo sankcijas Baltarusijoje, o iš viso VU studijuoja jau apie pusantro šimto baltarusių.

Penktadienį Lietuvos paštas išleidžia specialų pašto ženklą, skirta baltarusiams. Pašto ženkle „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Baltarusiai“ vaizduojama moteris, vilkinti baltarusių tautiniais drabužiais. Ženklo nominalas – 0,55 euro, tiražas – 20 tūkst. vienetų, pranešė valstybės įmonė. Kartu su juo bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Baltarusiams skirtą pašto ženklą nuspręsta išleisti, nes tai viena didžiausių tautinių mažumų bendruomenė šalyje.

Dėl humanitarinių priežasčių į Lietuvą leista atvykti 262 baltarusiams, atvyko – 69, dar 18 žmonių šalyje pasiprašė prieglobsčio. Apie tai pirmadienį BNS informavo Vidaus reikalų ministerija. Ministrų kabinetas išimtį baltarusiams dėl atvykimo ypatingais humanitariniais tikslais priėmė rugpjūčio viduryje, Baltarusijos režimui po prezidento rinkimų pradėjus brutaliai malšinti taikius protestus.

Žmonės vis dar užgniaužę kvapą stebi įvykius Baltarusijoje ir dalijasi įvairiomis palaikymo jos gyventojams formomis. Vieną jų neseniai sukūrė ir floristė, TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja Kristina Rimienė. Ji iš gėlių padarė baltos ir raudonos spalvos kaukę, kuri išreiškia solidarumą smurtą patiriantiems ir už laisvę kovojantiems Baltarusijos žmonėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos paramą prieš režimą protestuojantiems baltarusiams lygina su Islandijos parama atkurtai Lietuvos nepriklausomybei. Tai šalies vadovas sakė ketvirtadienį transliuotame interviu britų transliuotojo BBC laidai „Hard Talk“. „Demokratinės vertybės neturi kainos, čia nereikia kaštų ir naudos analizės kaip ekonominėje politikoje“, – kalbėjo G. Nausėda. „Prieš 30 metų Lietuva paskelbė nepriklausomybę.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad Aliaksandro Lukašenkos spaudimą patiriantiems baltarusiams reikia tarptautinės bendruomenės dėmesio. Kalbėdama su žurnalistais Vilniuje po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Norvegijos premjere Erna Solberg, S. Cichanouskaja sakė, kad ji vis dar neturi duomenų, kur yra Minske dingusi jos bendražygė Maryja Kalesnikava.

Didžiulės protestuotojų minios sekmadienį išėjo į Baltarusijos sostinės Minsko gatves raginti autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos perduoti valdžią, nepaisydamos areštų grėsmės ir didelių saugumo pajėgų dislokavimo. Minske tris savaitgalius protestuodavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o šį sekmadienį, kaip pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, minia galėjo būti dar didesnė.

Pasinaudoti humanitarine išimtimi ir atvykti į Lietuvą leista 64 baltarusiams, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Tas leidimas išduodamas labai greitai. (...) Šiuo metu išduoti 64 tokie leidimai, bet ne visi Baltarusijos piliečiai ir pasinaudojo. Labai sunkus sprendimas yra palikti tėvynę, ypač kai esi tose politinės batalijose“, – LRT radijui antradienį teigė ministrė.

Sąrašas Baltarusijos režimo atstovų, kuriems ketinama įvesti sankcijas, vis dar pildomas, teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Sąrašas šiuo metu pildomas, derinamas. Kai bus pateiktas galutinis variantas, jis bus pasirašytas“, – BNS antradienį sakė R. Tamašunienė. Praėjusią savaitę 32 asmenų sąrašas, kuriame ir Aliaksandras Lukašenka, jėgos struktūrų vadovų pavardės, buvo perduotas tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai.

Baltarusiams turėtų būti suteiktos „laisvės, kurių jie reikalauja“, trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, paraginęs valdžią Minske saugoti protestuotojus. „Mes norime, kad Baltarusijos žmonės turėtų laisves, kurių jie reikalauja... Mes raginame, kad taikūs protestuotojai būtų apsaugoti, o ne žalojami. Tai daryti nėra niekam naudinga“, – sakė Prahoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

Koronaviruso atvejų skaičius Baltarusijoje jau siekia beveik 40 tūkstančių, tačiau tūkstančiams piketuojantčių baltarusių tai dabar, atrodo, nė motais. Minios žmonių keliuose miestuose atvirai priešinasi valdžiai ir renka parašus už Aleksandro Lukašenkos konkurentus rinkimuose į Baltarusijos prezidentus. Marškinėliais su Vyčiu pasipuošęs piketuotojas Baltarusijoje, Gomelio mieste, barškina balalaika ir linksmina didžiulėje eilėje stovinčius piketuotojus. O visi jie čia susirinko ne šiaip sau.

Lietuvos atkirtis karantino vis nepaskelbiančiai ir galimai tikruosius susirgusiųjų bei mirusių nuo koronaviruso skaičius slepiančiai Baltarusijai. Jau nuo penktadienio vidurnakčio mūsų sienos užvertos ne tik gudams, uždarytos sienos ir su Rusija. Nors baltarusiai vis dar bando patekti į Lietuvą, prasmunka vienetai – į Lietuvą jiems leidžiama atvykti tik su darbo ar gyvenimo čia leidimais ir tik per Latviją arba Lenkiją.

Premjerui Sauliui Skverneliui šią savaitę pasiūlius Baltarusijai Lietuvos pašonėje statomą Astravo atominę elektrinę paversti dujine elektrine, Latvijos ministras pirmininkas sako, kad tai įgyvendinti įmanoma, bet spręsti, ką daryti su elektrine, turėtų patys baltarusiai. „Jeigu nori, viską gali padaryti. Ar Baltarusija tai darys, kitas klausimas, tai čia apie tai reikėtų kalbėti patiems baltarusiams“, – bendroje premjerų spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį sakė K. Karinis.

Trečiadienio naktį Šiauliuose per dviejų Baltarusijos piliečių konfliktą vienas jų sužeistas peiliu. Metalistų gatvėje apie 1 val. saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, sunkvežimyje „Mercedes“, per išgertuves, 1982 metais gimęs Baltarusijos pilietis peiliu dūrė kitam Baltarusijos piliečiui, gimusiam 1974 metais, pranešė Šiaulių policija. Nukentėjusysis dėl durtinių žaizdų šlaunyje gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Traumatologijos skyriuje. Kitas vyras uždarytas į areštinę.

Europos Sąjunga (ES) kol kas toliau rems neigiamo ekspertų vertinimo sulaukusį Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai. „Europos Sąjunga yra pasirašiusi susitarimą su Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (SIDA), jis galioja iki 2019 metų spalio ir pagal jį teikiama parama Europos humanitariniam universitetui.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

NATO kelia jiems grėsmę, mano 67 proc. Rusijos gyventojų ir 54 proc. Baltarusijos gyventojų, rodo amerikiečių kompanijos „Gallup“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, 3 proc. respondentų iš Rusijos Aljansą laiko gynybiniu, o 20 proc. jo nelaiko nei gynybiniu, nei grėsmingu. Baltarusijoje buvo tiek pat manančiųjų, kad NATO yra gynybinis ir 30 proc. neturėjo nuomonės. „Gallup“ atkreipė dėmesį, kad per ketverius metus Rusijoje smarkiai padaugėjo žmonių, kuriems NATO asocijuojasi su grėsme.

Beveik trečdalį viso paslaugų eksporto vertės sukuriantis turizmas priverstas persiorientuoti į kitas rinkas - turistų iš Rytų šalių mažėja ir pernai dar beveik 5 proc. augęs šio sektoriaus eksportas šių metų pradžioje ėmė trauktis. Kol kas kritimą beveik kompensavo didėjantis turistų srautas iš kitų šalių, rašo "Verslo žinios". Turizmo paslaugų eksportas, matuojamas užsienio šalių piliečių Lietuvoje išleistais pinigais, pirmą šių metų ketvirtį smuktelėjo 0,84 proc.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijai aneksavus Krymą, baltarusiams užsidarė viena iš turizmo autobusais krypčių, tad Lietuvos turizmo rinkos atstovai suka galvas, kaip bent dalį jų pritraukti į lietuviškus kurortus.