baltarusiai

Įvykus kelioms provokacijoms Vilniuje prieš objektus, kurie susiję su baltarusių bendruomene, Baltarusijos opozicionierė Sviatlana Cichanouskaja griežtai smerkia šiuos vandalizmo aktus. Policija tvirtina, kad įvykių aplinkybės yra tiriamos, todėl jokios išvados apie vandalizmo aktų tikslą nėra aiškios. „Griežtai smerkiame virtinę vandalizmo aktų Vilniuje, nukreiptų prieš baltarusių organizacijas ir institucijas.

Lenkijos pasienį su Baltarusija drebina agresyvių nelegalų minios. Tuo metu visuomenininkas Algis Ramanauskas mato kitą grėsmę Lietuvai – litvinizmo idėją atsinešančius baltarusių migrantus. „Dienos komentare“ – diskusija apie tai, ar tikrai litvinizmas pavojingesnis už nelegalių atvykėlių agresiją. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriate imigracijos problemai, baltarusiams, kurių dalis atvažiuoja į Lietuvą ir pasiduoda litvinizmo idėjoms.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Seimas. Buvęs kariuomenės vadas, naujasis NSGK pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad tam nepritarė politikai, kuriems labiau rūpi ekonominė nauda, o ne valstybės saugumas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pasiūlymą. „Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn. „Kalbant apie baltarusius, turime dvi kategorijas imigracijos, viena – tai yra žmonės, atvykstantys humanitariniais tikslais, tai yra bėgantys nuo režimo, kai tai gali įrodyti, tam reikalingas Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė kompromisiniam siūlymui apriboti baltarusių kelionių į gimtinę skaičių. Nuspręsta, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį ir jų kelionės keltų grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį svarstys siūlymą apriboti baltarusių kelionių į gimtinę skaičių. „Šie apribojimai yra inicijuoti, nes dažnas vykimas į Baltarusiją kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi Baltarusijos ir Rusijos valstybinę sieną saugo KGB struktūros, saugumo tarnybos“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius. „Taigi, yra gauta naujų pasiūlymų, kuriuos ryt ir svarstysime“, – pridūrė jis.

Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos biuras skelbia apie diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo siunčiamus grasinimus Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams ir jų vaikams. „Lukašenkos grasinančių pareiškimų apie pasirengimą karui su Europa fone vėl suaktyvėjo provokatoriai, bandantys sukelti nepasitikėjimą tarp lietuvių ir gudų“, – teigiama S. Cichanouskajos biuro atsiųstame pranešime.

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti Nepriklausomybės dieną. Lukiškių aikštėje buvo pristatyta fotografijų paroda apie baltarusių batalioną Lietuvos kariuomenėje 1918–1923 metais bei Ukrainoje vykstantį karą.

 Laisvės dieną Vilniuje minintys baltarusiai puoselėja viltis, kad tai kadanors galės daryti ir grįžę į savo šalį. Be kita ko, jie taip pat tikisi tolesnės Lietuvos paramos priimant bėgančiuosius nuo Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo.

Po Vilniuje įvykdyto Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimo, Lietuvoje veikiančio Baltarusijos opozicijos judėjimo nariai papildomų saugumo priemonių nesiėmė, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cikhanouskaja. Pasak jos, opozicionieriai nuo persekiojimo saugosi nuolat. „Nesiėmėme papildomų saugumo priemonių – esame režimo taikiniai visus ketverius metus.

Seimo rūmuose penktadienį vyks tarptautinis Kalinausko forumas, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama Baltarusijos europinei integracijai. Kaip skelbiama forumo pranešime, šių metų Kalinausko forume daugiausia dėmesio teks Baltarusijos pasirinkimui eiti europinio vystymosi keliu, atsižvelgiant į pernai rugpjūtį paskelbtą Baltarusijos demokratinių jėgų deklaraciją dėl integracijos į ES, taip pat artėjančius rinkimus Baltarusijoje 2025 metais.

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valstybės institucijos ne visada nuosekliai pateikia informaciją apie baltarusių diasporos keliamas grėsmes. Ji atkreipia dėmesį, kad saugumo grėsmės yra indikuojamos ir dėl kitų socialinių grupių. „Vyriausybė yra priėmusi ne vieną sprendimą, kad tas masiškumas būtų gerokai mažesnis. Ir, man atrodo, kad mūsų institucijos šį klausimą mėgsta pateikti kartais ne iki galo nuosekliai.

Lietuvoje pernai sulaikyti du žmonės, kurie įtariami šnipinėję Baltarusijai. O kelios dešimtys įmonių, veikiančių Lietuvoje, padeda Rusiją aprūpinti sankcionuotomis prekėmis, kurių tiekimo schemas organizuoja Kremliaus specialiosios tarnybos. Tai paaiškėjo saugumui ir karinei žvalgybai paviešinus metinę grėsmių ataskaitą. Joje skelbiama, kad Lietuvoje neregėtą aktyvumą įgavo Lukašenkos KGB agentai, o grėsmė Lietuvai dėl Rusijos agresijos nuolatos auga.

Reaguodama į Lietuvos žvalgybos įspėjimus dėl Baltarusijos režimo bandymų verbuoti šalyje gyvenančius baltarusius, Sviatlana Cichanouskaja prašo Lietuvos valdžios supratimo. Ji abejoja, kad režimui šnipinėjančių ir Lietuvoje gyvenančių baltarusių yra daug. „Aš norėčiau, kad Lietuvos valdžia ir specialiosios tarnybos nenaudotų baltarusių sielvarto ir skausmo politiniame gyvenime. Mes laukiame, siekiame solidarumo. Mes pasiryžę sumokėti didelę kainą mūsų laisvei, mūsų nepriklausomybei.

Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU) sulaukė Baltarusijos režimo grasinimų paskelbti įstaigą ekstremistine organizacija. Po šių pareiškimų iš pareigų pasitraukė universiteto rektorius Krzystofas Rybinskis. Aukštojoje mokykloje imta nuogąstauti ir dėl čia galimai esančių A. Lukašenkos režimo bendradarbių, kadangi kai kurie dėstytojai dažnai, be didelių kliūčių vyksta į Baltarusiją.

Lietuvą internete iškeikusiam baltarusiui Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje. Tiesa, tai padaryta išsiaiškinus, kad vyras dirbo pas vieną darbdavį, nors savo darbo vietą buvo deklaravęs pas kitą. Dėl Baltarusijos piliečio pasisakymų ir grėsmių nacionaliniam saugumui vis dar vyksta diskusijos. Penktadienį buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą Lietuvoje gyventi Baltarusijos piliečiui Maksui, kuris „Youtube“ kanale viešai iškeikė Lietuvą ir lietuvius.

Šiomis dienomis pasipiktinimo bangą sukėlė interviu, kuriame baltarusis pasakoja, kad jis gyvena Lietuvoje, tačiau negerbia nei lietuvių, nei lietuvių kalbos. Vis dažniau kyla diskusijų apie litvinizmą ir galimą grėsmę Lietuvai. Kiek ta grėsmė pagrįsta kalbame su visuomenininku, laidų kūrėju Algiu Ramanausku.

Baltarusiams Lietuvoje skambina nenustatyti asmenys ir „praneša apie deportaciją“, skelbiama „Zerkalo“. Lietuvos migracijos departamentas tvirtina, kad jų informacija visada persiunčiama elektroniniu būdu, o baltarusių aktyvistai įtaria Kremliaus provokaciją. Vasario 28-ąją kai kurie Lietuvoje gyvenantys baltarusiai sulaukė nežinomų asmenų skambučių.

Migracijos departamentas šiemet planuoja patikrinti daugiau nei 18 tūkst. baltarusių, kurie Lietuvoje apsigyveno dar iki 2022 m. įvestų ribojimų ir patikrinimų. Pasak departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šie asmenys turės užpildyti šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems baltarusiams išduodamą klausimyną. „Imsimės tikrinti visus Baltarusijos piliečius, kurie gavo leidimus gyventi darbo pagrindu dar iki to laiko, kai nebuvo naudojamas papildomas klausimynas.

Į Lietuvą atvykstančių baltarusių pastaruosius kelis mėnesius mažėja, verslas persiorientuoja kviesdamas darbuotojus iš kitų šalių, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.  „Galėčiau pasakyti, kad baltarusių piliečių vykimo į Lietuvą mastai per pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek sumažėjo, tai yra, tas tempas, kiek jų daugėja Lietuvoje yra šiek tiek palėtėjęs, jei lygintume su praėjusių metų pradžia“, – LRT radijui pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė.

Kol dalis lietuvių piktinasi, kad užplūdus imigrantams iš Baltarusijos sostinėje vargiai galima kur išgirsti kalbant lietuviškai, laidų vedėjas Algis Ramanauskas kelia kitą problemą. Pasak jo, valstybė padarė didelį nusikaltimą įsileidusi tiek daug imigrantų ir neužtikrinusi tinkamos jų atrankos ir integracijos. Ramanauskas teigia, kad atvykę baltarusiai vangiai integruojasi ir vengia mokytis lietuviškai, o mes neturime savigarbos su jais nekalbėti rusiškai.

Minsko valdomoje Druskininkų sanatorijoje „Belorus“ baltarusius keičia lietuviai bei iš kitų šalių atvykstantys žmonės, norintys pailsėti ar sveikatintis.  Sanatorijos vadovo pavaduotoja Džema Kisel BNS sako, kad Baltarusijos piliečiai į sanatoriją atvykti nebegali, nes Lietuva jiems neišduoda vizų. „Iš Baltarusijos negalima atvažiuoti. Negalima gauti vizų“, – BNS tvirtino Dž. Kisel.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai – pirmieji autoritarinės šalies valdžios rengiami rinkimai nuo įtemptų prezidento rinkimų 2020 m. vasarą ir po jų kilusių masinių demonstracijų. Baltarusiai rinks 110 šalies parlamento narių ir apie 12 tūkst. vietos asamblėjų atstovų. Rinkimai laikomi suklastotais, kadangi ilgametį šalies vadovą Aleksandrą Lukašenką supantys pareigūnai nepakvietė nepriklausomų rinkimų stebėtojų.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Po pateikimo Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms pritarta bendru sutarimu. Dabar klausimas bus svarstomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose.

Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Tokioms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektu numatoma, kad Baltarusijos piliečiai, kertantys Lietuvos sieną su Šengeno viza, pasieniečių būtų papildomai vertinami ir tikrinami dėl galimų rizikų.

Dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui Baltarusijos piliečiui Aliaksandrui Macijevičiui uždrausta atvykti į Lietuvą. „Gavus informacijos, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti šiam užsieniečiui atvykti į šalį“, – penktadienį BNS sakė Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui dar vieneriems metams pratęsti Rusijos piliečiams taikomus ribojimus bei sugriežtinti į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių patikrą. „(...) tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai per sieną vyksta turėdami Šengeno vizą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi papildomai įvertinti rizikas ir prireikus atlikti išsamesnį patikrinimą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad imigracijos politikoje Lietuva turėtų laikytis griežtesnės arba bent vienodos pozicijos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. „Imigracijos politikoje mes turėtume laikytis griežtesnės arba bent jau vienodos pozicijos tiek rusų, tiek baltarusių atveju“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre (RESC) sakė G. Nausėda. Prezidentas teigė apie tai kalbėjęs dar tada, kai išaugo į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo metams pratęsti šiuo metu iki gegužės galiojančius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pastariesiems tvarka būtų sugriežtinama, bet nebūtų visiškai prilyginama rusams. Tais atvejais, kai Baltarusijos piliečiai atvyktų su Šengeno viza, būtų papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas netiki, kad trečiadienį vakare Vilniaus geležinkelio stotyje iš tranzitinio traukinio Kaliningradas–Sankt Peterburgas išlipę du baltarusiai norėjo pasigrožėti Vilniumi. Tokią išlipimo sostinėje versiją pareigūnams pateikė užsieniečiai. R. Liubajevas pažymi, kad pastaraisiais metais daugiau tokių įvykių nebuvo fiksuota.

Greta Vilniaus esančiuose miškuose ir apleistuose poligonuose pastebėti sukarintomis uniformomis vilikintys baltarusijos piliečiai, kurie imituoja kovinius veiksmus ir mokosi kariauti.

Net sovietmečiu Lietuvoje, o ypač Vilniuje, nebuvo tiek daug kalbama rusiškai, kiek girdima dabar. Ar mums kelia pavojų į šalį plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar vadinamasis litvinizmas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai – naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Unive...

Tiek rusų kalbos Lietuvoje neskambėjo net sovietmečiu. Ar Lietuvai pavojų kelia į Lietuvą plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar litvinizmas yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ šįvakar, 19.30 val.

Siūlymas sugriežtinti esamus ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės, rašoma Teisingumo ministerijos teisininkų išvadose. Trijų konservatorių parengtose pataisose siūloma atimti galimybę tiek rusams, tiek baltarusiams prašyti vizų jau Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM). Be tokių vizų šie užsieniečiai Lietuvoje iš esmės negalėtų teikti prašymo ir dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Patrulių ekipažas pastebi neramumus prie naktinio baro. Bandymai prakalbinti liudininkus pareigūnams vaisių neduoda, tačiau po truputį situacija pradeda aiškėti. Visą situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams sunku suprasti, kas vyksta, kai visi tyli. Apsaugos darbuotojas teigia, kad buvo apgadintos baro durys, tačiau neaišku, kas jas apgadino.

Maždaug dviem tūkstančiams baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas, tai kelia nerimą visiems čia esantiesiems, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji ir kiti Baltarusijos opozicijos atstovai prašė Lietuvos politikų neįvesti naujų ribojimų ir „nestatyti geležinės uždangos“ tarp šalių. „Apie 2 tūkst. baltarusių pristabdytas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas.

Tarp Lietuvos baltarusių vis labiau plinta litvinizmas – teorijos, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė – ir teritorinės pretenzijos Lietuvai. Bene žymiausias lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad savintis kunigaikštystės negalime, tačiau litvinistai taip pat ignoruoja svarbius faktus.  Apie tai A. Bumblauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Konservatoriai siūlo nebeįsileisti naujų atvykėlių iš Baltarusijos. Keli valdantieji registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus į Lietuvą iš kaimyninės šalies nebegalėtų atvykti nauji darbuotojai. Taip pat siūloma baltarusiams nebeišduoti ir turistinių vizų. To reikia, nes baltarusių Lietuvoje jau tiek daug, kad saugumui darosi sunku su jais tvarkytis, juolab kad kartu su ekonominiais migrantais važiuoja ir Aleksandro Lukašenkos KGB agentai.

Seime pirmadienį registruotas siūlymas griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria griežtesnėms baltarusių patekimo į Lietuvą sąlygoms. Jos duomenimis, 60,61 proc. apklaustųjų laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams reikia sugriežtinti patekimo į Lietuvą sąlygas. Už griežtesnes sąlygas dažniau pasisakė moterys, 50-ies metų ir vyresni gyventojai, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai. Mažiausiai pritariančiųjų sąlygų griežtinimui buvo 18–29 metų amžiaus grupėje, rodo trečiadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Nuo kitos savaitės lietuvių kalbos Vilniuje pradės mokytis per 620 žmonių – dauguma jų ukrainiečiai ir maža dalis baltarusių. „Ten nepilni 10 procentų yra kitos mažumos, pagrinde baltarusiai. Daugiau negu 90 procentų yra ukrainiečiai“, – BNS pirmadienį sakė Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius. Kaip nurodė Tautinių bendrijų namai, bus sudaryta 30 grupių, 20 iš jų finansuoja Jungtinių Valstijų (JAV) ambasada Lietuvoje.

Jungtinės Tautos penktadienį paragino Baltarusiją persvarstyti dekretą, kuriuo šalies ambasadoms įsakoma nutraukti pasų išdavimą, ir įspėjo, kad tai gali pažeisti tūkstančių tremtyje gyvenančių baltarusių teises. Iš Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės – pabėgo dešimtys tūkstančių baltarusių po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka 2020 metais žiauriai numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Pastarosiomis savaitėmis pastebima įtampa tarp Lietuvos valstybės institucijų ir baltarusių bendruomenės – Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė kaltinimus Lietuvai karo ir baimės atmosferos kurstymu, daug dėmesio susilaukė baltarusės aktyvistės Olgos Karač atvejis, kuriai dėl saugumo grėsmių nebuvo suteiktas prieglobstis. Vis dėlto, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, įvesti papildomus apribojimus pabėgėliams iš Baltarusijos būtų klaidingas žingsnis.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Vilniaus paplūdimyje pasipiktinusi vilnietė užfiksavo galimą pedofilijos atvejį: vidury baltos dienos, kaip sako moteris, pusnuogis vyras ant savęs laikė visiškai nuogą 4–5 metų mergaitę. Gali būti, kaip sako vilnietė, tai senelis su anūke, bet net jeigu ir taip, moterį šokiravo, kad maždaug pusvalandį laikydamas vaiką vyras lietė kūną, trynė į save. Moteris kreipėsi į policiją, tačiau atvykę pareigūnai nei mergaitės, nei įtarimus sukėlusio vyro – nerado.

Kelios Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė krūvą kaltinimų Lietuvai – mūsų valdžią apkaltino kurstant karo nuotaikas ir baimės atmosferą šalyje, pareiškė, kad Nausėda kalbėdamas apie baltarusius naudoja neapykantos kalbą. Organizacijos teigia, jog Lietuvos valdžia juos diskriminuoja. Pažėrė priekaištų ir mūsų saugumui – sako, sprendimas neįsileisti baltarusių kariškių į Lietuvą yra nelogiškas.