b. ivanovas

Socialiniai tinklai visad buvo terpė, kurioje pasisakyti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Nors šis teiginys iš vienos pusės atrodo pozityvus, iš kitos pusės – nieko gero. Šiais laikais kurtis ir sklisti melagingai informacijai yra daugiau nei lengva. Ne išimtis ir šiuo metu svarbiausia aktualija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis. Kaip ir tada, dabar valdžios „soste“ vėl sėdi konservatoriai. Ekspertai sako, kad Vasario 16-ąją galime sulaukti ir neramumų.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Po korupcijos skandalo nuteistas ir nuo pareigų nušalintas Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis rado naują darbo vietą. Po įgaliojimų panaikinimo nepraėjus nė mėnesiui, buvęs meras gavo darbą vienoje savivaldybės įstaigoje. Nors naujas darbas pačiam V. Andruliui atrodo savaime suprantamas, naujos jo pareigos neliko nepastebėtos vietinių – kelmiškiai piktinasi, kad užimti pareigas įstaigoje V. Andrulis buvo pakviestas be konkurso.

Pirmadienį Rūdninkuose įvykus policijos ir protestuotojų susirėmimui, visuomenėje kilo nemenka pasipiktinimo banga. Keliami klausimai, ar policija pasielgė tinkamai nuo kelio jėga nustumdama susirinkusius protestuotojus. Nors Vidaus reikalų ministerija teigia, kad protestuotojai buvo agresyvūs ir pareigūnų veiksmai esą buvo pagrįsti, politologai įžvelgia problemą – protestas ne tik dar labiau paaštrino situaciją, bet ir turės įtakos Lietuvos paveikslui Baltarusijos akyse.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjui skyrus dėmesio po prezidentūros langais mitingavusiems „Šeimos maršo“ dalyviams, LGBT bendruomenės nariai jaučiasi nustumti į paraštes. Jie viešai kelia klausimą, kodėl prezidentas nesileidžia į dialogą. Politologai įspėja, kad G. Nausėda žaidžia pavojingą žaidimą diskusijose dėl šeimos politikos rodydamas palaikymą vienai grupei žmonių.  „Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje. Naujausi reintingai rodo, kad beveik 2 trečdaliai apklaustųjų teigiamai vertina šalies vadovą. Tokia sėkme negali pasigirti nei Premjerė Ingrida Šimonytė, nei visa konservatorių partija, kuri užleido vietą juos aplenkusiems socialdemokratams. „Olimpinės dienos“ sporto šventėje sostinėje prie Baltojo tilto Prezidentas Gitanas Nausėda nepraleidžia progos pasimatuoti bokso pirštinių.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Valdančiųjų vieningos nuomonės neturėjimas visuomenei svarbiais klausimais ir ne iki galo apgalvotų projektų siūlymas, anot politologų, gali pakišti jiems koją. Visuomenė jaučia susipriešinimą ir tai rodo apklausos, kuriose valdantieji vertinami ne visai palankiai. Pasak politikos ekspertų, opozicija laukia, kada pradės byrėti valdančiųjų koalicija ir jie galės perimti valdžią.

Prezidento Gitano Nausėdos pasirodymas „Šeimos gynimo maršo“ scenos ekrane ir toliau kelia aistras. Netrukus po mitingo supeiktas prezidentas šią savaitę atšovė savo kritikams – maršo dalyviai esą suprato prezidento siunčiamą žinią, o politologams galbūt nepatiko jo kalboje išsakytos mintys. Tačiau politologai šauna atgal.

Šį savaitgalį įvyksiantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ susilaukė nemažai politikų dėmesio. Vieni sako, kad yra nepritariantys šiai idėjai, nes ji niekaip nepadės tradicinei šeimai, kiti skelbia, kad eis ir ragina bendrapartiečius kartu su šeimomis joje taip pat dalyvauti. Ekspertai svarsto, kad ši protesto akcija gali  būti tik dar viena proga politikams pasikelti reitingus.

Galimybių pasas jau visai netrukus atvers daugiau durų. Tarp jų ir vaikams. Su galimybių pasu jie galės lankytis kavinėse, renginiuose ir kitose vietose. Tiesa, kad gautų galimybių pasą, vaikams nereikės nei testuotis, nei turėti imunitetą nuo Covid-19. Seimo opozicijai ir medikams kyla klausimas, kodėl į kavinę be testo vaikams galima, o norintiems į mokyklą privaloma testuotis? Valdantieji atsako – tai buvo politinis sprendimas.

Prezidentūros užsakymu atlikta visuomenės apklausa stipriai supykdė specialistus. Apklausoje klausta gyventojų nuomonės apie vadinamąją Stambulo konveciją, tačiau, kaip sako specialistai, klausimas buvo suformuotas taip neprofesionaliai, kad apklausos dalyvius galėjo suklaidinti. Negana to, kad apklausa neatspindi visuomenės nuomonės, specialistai pasigenda ir pačio prezidento pozicijos Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.

Buteliukas. Tokią dovaną Kūno kultūros ir sporto dienos proga sportininkams už aukščiausius pasiekimus pasaulio, Europos čempionatuose ir jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse skyrė premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybė sako, kad tai tėra simbolinė dovana, o politikos ekspertai tokios dovanos pasirinkimą peikia. Spalio 2 dieną Kūno kultūros ir sporto dienos proga premjero padėkos ir simbolinės dovanos buvo perduotos geriausiems šalies sportininkams ir jų treneriams.

Šiemet kelias partijas į rinkimus veda jų flagmanai, kurie patys nedalyvauja Seimo rinkimuose. Nors nė vienas iš šių žymių buvusių ar esamų politikų nesiekia mandato – jie yra partijos reklaminiai veidai, atstovauja partijai debatuose, jų šypsenos nugula skrajutėse, plakatuose bei vaizdo klipuose. Kol kai kurie ekspertai tokį partijų pasirinkimą vadina rinkėjų apgaudinėjimu, kuris turėtų būti uždraustas, kiti svarsto, kad rinkėjai nėra tokie kvaili ir geba patys suprasti, kaip partijos gudrauja.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Sauliui Skverneliui prakalbus apie tai, kad jis savo ateitį mato nebūtinai valstiečių gretose, prasidėjo svarstymai apie galimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skilimą. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad konfliktas tarp Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio brendo ilgai, o variantų, kuris po šio mūšio išeitų aukštai iškėlęs galvą – ne vienas.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Reitinguose lyderiaujantys kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda dažnai įvardijami kaip labai panašūs politikai, kurių požiūriai dažnai sutampa ir vidaus, ir politikos klausimais. Tačiau tv3.lt kalbinti politologai pastebi, kad šie kandidatai turi daug daugiau skirtumų nei lytis ar mėgstami literatūros personažai.

Iki šiųmečių savivaldos rinkimų galėjo atrodyti, kad Darbo partija po visų ją lydėjusių skandalų nukeliavo į politikos paraštes ir niekada iš jų nebegrįš. Tačiau rinkimuose pelnyti 5 proc. rinkėjų balsų signalizuoja, kad, jei ir toliau stengsis, „darbiečiai“ gali grįžti į Seimo koridorius. Tokį scenarijų 2020 metų Seimo rinkimams paišo ir politologai, nors pats Viktoras Uspaskichas planų atskleisti neskuba.

Seimo narys Mindaugas Puidokas paskelbė, kad pasitraukia iš valstiečių gretų ir sieks Lietuvos prezidento posto. Portalo tv3.lt kalbinti politologai mano, kad šis politiko žingsnis yra veikiau reklama sau, o ne rimtas pretendavimas valdyti šalį.  „Stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė M. Puidokas.

„Šaltasis karas“ – taip premjeras Saulius Skvernelis apibūdina savo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykius. Prezidentei dar kartą atmetus S. Skvernelio siūlomą kandidatą į ministrus, premjeras pasipiktino, kad ministro nebeieškos išvis. Kol šalies vadovai plūstasi, politologai atkreipia dėmesį, jog ginčus dėl ministrų S. Skvernelis išnaudoja prezidento rinkimams.

Pinigai už mieste gimusius kūdikius, apmokėti vairavimo kursai ir net butai – šitaip kai kurios Lietuvos savivaldybės teigia globojančios savo gyventojus, o, politologų manymu, taip jos tiesiog ruošiasi rinkimams. Ar rinkėjai užkibs ant politikų mesto kabliuko? Iki kovo 3 dieną vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų liko kiek daugiau nei mėnuo. Nenumaldomai artėjant rinkimams, kai kurie miestai ir miesteliai suskubo savo gyventojus apipilti įvairiomis dovanomis.

Nors ministras pirmininkas Saulius Skvernelis vis garsiau kalba apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau tvirto atsakymo dar nepateikė. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ką rinkėjams prezidento rinkimuose galėtų pasiūlyti valstiečiai ir žalieji, jei S. Skvernelis nuspręstų likti Vyriausybėje. „Jei žmonės bus ar yra patenkinti tuo, ką mes darome, ir norės tų darbų tęstinumo, mūsų kandidatas laimės.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Apie politikus, kandidatus į Seimą, žinome beveik viską. Nuo to, kiek pajamų jie turi ar su kuo kartu gyvena, iki asmeninių hobių. Tačiau, bent jau daliai rinkėjų, gali būti ne mažiau svarbu, nei informacija apie tai, kad kandidatas mėgsta medžioti, skaityti knygas ir leisti laiką su šeima, žinoti jo tikėjimo pasirinkimą, kuris gali nulemti ir vėliau jam teksiančius priimti svarbius sprendimus.

Rugsėjo 1-ąją į mokyklas, universitetus traukia ne tik būriai mokinių, studentų, jų tėvų, bet ir politikai. Į mokslo metų pradžios šventes skuba ir parlamentarai, ir dažnai apie įtemptas darbotvarkes kalbantys ministrai.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

 Nors 60-yje savivaldybių mero posto siekia 500, o į tarybos kėdę pretenduoja 15 tūkst. kandidatų, lyderių tarp jų nėra, įsitikinę politologai. Todėl, anot jų, rinkėjai tiesiog gali balsuoti už žinomus veidus. Vytauto Didžiojo universiteto docento politologo Bernaro Ivanovo teigimu, dėl šios priežasties dažnai turime ne posto nusipelniusius, o tiesiog žinomus kandidatus. „Lyderių konkurencija – daugiau įsivaizduojama. [...] Turime ne tiek nusipelniusius užimti pareigas, kiek žinomus.

Žinių radijas Politikos apžvalgininkas Bernaras Ivanovas sako, kad Jungtinių Valstijų armijos planai ateinančiais metais sutelkti dalį karinės technikos NATO rytinėse šalyse, yra vienintelė priemonė, galinti atgrasyti Rusiją. „Labai blogas pasirinkimas yra bijoti, drebėti prieš Rusiją. Rusija supranta tik jėgą.

Gana palankūs kadenciją įpusėjusios Vyriausybės ir jos vadovo Algirdo Butkevičiaus reitingai – geras kapitalas būsimiems Seimo rinkimams, portalui LRT.lt tvirtina politologai ir apžvalgininkai. Tuo metu opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pasak politikos apžvalgininko Virginijaus Savukyno, „turės sukti galvą dėl galimų koalicijos partnerių – kitaip nei 2008-aisiais, per 2016-ųjų Seimo rinkimus nebus Arūno Valinsko ir draugų.

 Virginija Motiejūnienė,Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Politologai prezidentės iškeltus uždavinius vertina nevienareikšmiškai. Ji esą per daug dėmesio skiria vykdomajai valdžiai, per mažai – užsienio politikai. Komentuodami prezidentės išvardytus svarbiausius uždavinius, kuriems spręsti ji ketina skirti didžiausią dėmesį, politologai pastebi politikos tęstinumą.

Kilus diskusijoms dėl Rusijos kultūros dienų Vilnuje renginių, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad jų organizatoriai turėtų renginius išnaudoti ryšių su demokratiškąją Rusija stiprinimui.

 Jevgenijus Bardauskas, Edvardas Špokas, Jūratė Anilionytė, Justė Navickaitė, LRT Seimo vicepirmininkės, konservatorės Irenos Degutienės teigimu, valdantieji turėtų spręsti, ar vyriausiasis rinkimų prievaizdas Zenonas Vaigauskas yra tinkamas šioms pareigoms. „Z. Vaigauskas daugelį metų dirba Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku, tačiau laikmetis pasikeitęs. Dabar dar labiau esu įsitikinusi, kad žmogus nesusitvarko su savo einamomis pareigomis“, – mano I. Degutienė.