aušra maldeikienė

Socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė grupė „Priimsiu pabėgėlį“, kurioje nurodoma, kaip konkrečiai kiekvienas norintis gali prisidėti prie pabėgėlių integracijos Lietuvoje. Šioje grupėje išskirtos šešios sritys, kaip galima padėti pabėgėliams: suteikti jiems paslaugą, aukoti, prisidėti finansiškai, skleisti svetingumo ir atjautos žinią, skirti pabėgėliams laiko, priimti gyventi pas save.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi beviltiškoje situacijoje atsidūrę „Vilnius veža“ darbuotojai, kurie pasakoja, kad jie ne tik prarado darbą, bet ir negauna sąžiningai uždirbtų pinigų. „Už paskutinius tris mėnesius nėra sumokėję atlyginimo ir išeitinė kompensacija irgi nėra sumokėta. Įmonė po padaryto audito negali skelbti bankroto vien dėl to, kad paskutiniu metu auditas parodė, kad įmonė dirbo pelningai.

Graikijos parlamentui pritarus Europos kreditorių sąlygoms, o viešoje erdvėje dažnai pasigirstant kalboms, kad graikai dėl tingumo turi dabartinę situaciją, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad Lietuvoje atsirado didelis populizmo proveržis, kada krizė permetama graikams dėl, anot jos, mažai nuo pačių graikų priklausančių priežasčių.

Briuselyje žlugus deryboms dėl finansinės pagalbos Graikijai pratęsimo, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad ji darytų bet ką, jog Graikija neišeitų iš euro zonos. Be to, ekonomistės teigimu, Lietuvoje paplitęs požiūris, kad graikai yra gobšūs tinginiai, neteisingas. „Lietuvių populistai, kurie labai dažnai yra mūsų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, aiškina, kad graikai netaupė, buvo nedraugiški, negeri, godūs, prisirinko pinigų ir dabar negrąžina.

Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos lyderiai sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad nors ir šilumos bei dujų kaina yra ženkliai sumažėjusi, tačiau PVM lengvatos panaikinimas šildymui kainą padidintų 10-12 procentų.

Gegužės 22 d. skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ dėl susidariusios sunkios finansinės padėties pareiškė stabdanti veiklą. Buvo motyvuojama, kad Vilniaus savivaldybė, kaip pagrindinė bendrovės akcininkė, atsisakė toliau investuoti į įmonės plėtrą. Avialinijų „Air Lituanica“ žlugimas kelia daug klausimų ir diskusijų: ar Lietuvai reikalingas nacionalinis vežėjas, ar šis projektas toliau galėjo tęstis, ir kodėl „Air Lituanica“ žlugo.

 „Pinigų karta“ elementarių ekonomikos klausimų uždavė atsitiktiniams praeiviams gatvėje, ekonomikos studentams ir, galiausiai, Seimo nariams. Kai kuriems iš jų kaip ir anksčiau šioje laidoje kalbintai socialinių tinklų ir žiniasklaidos įžymybei Monikai Šalčiūtei, nelabai gerai sekasi paaiškinti, kuo skiriasi pelnas nuo pajamų ir net koks yra gyventojų pajamų mokesčio dydis. „Vaikas turi būti mokomas ekonominio mąstymo.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

 Po sekmadienį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus ir Kauno miesto tarybos turėtų pasipildyti žinomais meno ir sporto žmonėmis. Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys, sostinės tarybos nariais išrinkti aktoriai Violeta Podolskaitė ir Gediminas Storpirštis, kūrybinių industrijų centro „Menų spaustuvė“ Vilniuje direktorius Audronis Imbrasas, žurnalistė Aušra Maldeikienė.

 Rinkimuose į Seimą Žirmūnų apygardoje planuoja dalyvauti ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji sako neturinti tikslo būti išrinkta, tačiau nori šalyje grąžinti politiką, kuri, pasak A.Maldeikienės, šiuo metu yra išvirtusi į ekonominių reikalų tvarkymą. „Aš ketinu eiti į Seimą, nes manau, kad Lietuvai reikia grąžinti politiką. O politika - ne ekonomikos reikalų tvarkymas.

Sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje parduotuvių lentynos buvo tuščios, todėl žmonės Kalėdų dovanomis rūpindavosi iš anksto, prisimena ekonomistė Aušra Maldeikienė ir žurnalistas Liudvikas Gadeikis. „Šiandien žodį „išmetė“ suprantame kaip „ką nors paliko prie konteinerių“, o tuomet, kai „išmesdavo“ kostiumėlį, visi mesdavo darbus ir bėgdavo į parduotuvę jo įsigyti“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Maldeikienė.

Žinių radijas Šįkart laidoje „Ačiū, kad atėjote“ svečiavosi ekonomistė, publicistė ir akademinės visuomenės atstovė Aušra Maldeikienė. Nors pokalbių apie ekonominius reikalus netrūko, tačiau pašnekovė „Žinių radijuje“ prisipažino, jog jos vyras turbūt nėra skaitęs nė vieno jos parašyto straipsnio apie ekonomiką. „Žmonėms atrodo, kad žmogus turi būti toks pat. Namuose aš esu rami namų šeimininkė, kuriai labai patinka plauti lėkštes, aš gi nemokau savo vyro ekonomikos.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) jau pasiekė prieškrizinį lygį, tikėtis, kad ateityje šalies ekonomika augs praeito dešimtmečio ar bent panašiais tempais, neverta, sutaria ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aušra Maldeikienė. Ekonomikos augimo sulėtėjimas pastebimas visame pasaulyje. Dauguma BVP augimą prognozuojančių institucijų nuolat priverstos savo spėjimus koreguoti į neigiamą pusę.

Žinių radijas Ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ nurodė, kad Lietuvos valstybės nelaukia šviesi ateitis – emigracija didėja, jaunimo mažėja, darbuotojams esą mokami grašiai, o bedarbiai išvis, anot jos, yra stigmatizuojami. „Nedarbo draudimo fondas, įsteigtas 2002 metais, nuosekliai užsiima pagalba žmonėms, kurie neteko darbo.

Situacija paradoksali: kas dešimtas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas registruotas darbo biržoje, bet darbdaviai vis garsiau dejuoja negalintys rasti darbuotojų, norinčių užimti vos 27 tūkstančius laisvų darbo vietų. Iš reemigrantų darbininkų nebus? „Mūsų reikalavimai pardavėjoms tikrai nėra labai dideli – reikia išmokti dirbti su kasos aparatu ir sugebėti šiek tiek papasakoti atėjusiam pirkėjui apie prekes.

Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, svarbiausias klausimas per šiuos prezidento rinkimus turėtų būti mūsų šalies integracija į Europos fiskalinę politiką. „Aišku, kad užkulisiuose šis klausimas yra svarstomas ir, tikriausiai, Dalia Grybauskaitė skiria jam daug laiko, bet visuomenė negauna informacijos: „Ar Lietuva integruojasi į fiskalinę politiką taip, kaip dabar ketinama integruoti? - kalbėjo ekonomistė, apsilankiusi kandidato į prezidento postą Naglio Puteikio spaudos konferencijoje.

Asmeninio finansinio raštingumo mokykloje mokoma formaliai, nes vaikai gauna daug informacijos, bet nėra mokomi realių problemų sprendimo ir kritinių situacijų analizės, teigia ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė, viena iš Lietuvos vartotojų instituto išleisto leidinio „Atsakingas vartojimas. Mokytojo knyga“ bendraautorių. Knygoje pateikiama aktuali informacija apie atsakingą maisto vartojimą ir asmeninių finansų tvarkymą.

Jau šį trečiadienio vakarą 20.30 val. BTV laidoje „Yra kaip yra“ Asta Stašaitytė-Masalskienė aiškinsis, ką reikėtų daryti su agresyviais šunimis? Į ką kreiptis, jei buvote užpultas? Ir ką daryti, jei agresyvus augintinis yra jūsų kaimyno? BTV „Prajuokink mane“ komisijos narys Mindaugas Sėjūnas teigs, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi turėti savo teises. „Ir gyvūnams reikia teisės vaikščioti be antsnukio, kaip yra Vakarų Europoje.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

Prieš metus įvykusį garsių Garliavos namų šturmo įtaką Lietuvos socialinei sąmonei visuomenės reikalų žinomi svarstytojai vertina įvairiai. Žinomas Klaipėdos antropologas ir žurnalistas Linas Poška: „Deginant Janą Husą ( Čekijos XV a. protestantą, - balsas.lt), pamaldi senutė atnešė žabų laužui. Pagal legendą, tada Husas sušukęs: "O sancta simplicitas!" Aš esu tos senutės pusėje, ji be kaltės. Taip pat be kaltės, labai gerbtini ir tie, kurie stovėjo Garliavoje.

„Nenoriu pono Čekuolio kliedesių“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ ketvirtadienio vakarą teigė ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji prisipažino, kad net mokykloje su vaikais aptarinėjo šį vaizdo klipą. „Dabar balsuosiu prieš, nenoriu dar kartą pagyventi Sovietų Sąjungoje. Tai vergo politinės pažiūros, laisvas žmogus, ypač žurnalistas, neparsiduos, visada abejos, ieškos įvairios informacijos“, – įsitikinusi ji.

Nuo siūlymų mokesčius mokėti natūra iki pažadų pensininkus nuvežti į užsienį pažiūrėti kultūros paveldo, o dirbantiesiems minimalų atlyginimą padidinti iki 1800 litų – netgi patikliausiems rinkėjams partijų atstovų kalbos primena fantastinį apsakymą.

Artėjant rinkimams, vis dažniau susimąstoma, už ką atiduoti savo balsą. „Nežinau, ko noriu, bet tikrai žinau, ko nenoriu“, - yra pasakiusi viena neapsisprendusi mergina garsaus režisieriaus Woody Alleno filme „Viki Kristina Barselona“. Vadovaudamasis šiuo principu, naujienų portalas Balsas.lt aiškinosi, ko garsūs įvairių sričių Lietuvos žmonės nenori matyti po rinkimų Seime. Aktorius Antanas Šurna.

Vilniaus universitetas šiais metais priims į naują “Analitinės žurnalistikos“ magistrantūros programą. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studijų programa, kurios tikslas rengti kokybiško turinio specializuotos žurnalistikos profesionalus. VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto kuruojamoje studijų programoje bus galima įgyti tiriamosios žurnalistikos magistro kvalifikaciją.

Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai. Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Europa ir JAV jau kelerius metus aktyviai diskutuoja, kaip pertvarkyti bankų sektorių, kad panašios problemos ir krizės, kokios įvyko prieš kelerius metus, jei ir pasikartotų ateityje, nebūtų tokios skaudžios. Ekonominiai sunkumai ir bankų problemos kiekvienoje šalyje sukelia vis didesnį žmonių pasipiktinimą bankininkais.

Per vieną dieną tūkstančių Lietuvos gyventojų ateities planai pakibo ore. Valstybei nacionalizavus banką „Snoras“ ir apribojus jo veiklą, daugelis jo klientų susidūrė su finansiniais nepatogumai, o kai kuriems gresia patirti ir nemenkus finansinius nuostolius. Galbūt reiktų skubėti rikiuotis į eilę prie bankomatų, ar geriau ramiai laukti ir nepasiduoti panikai? Visiems, turėjusiems indėlių „Snoro“ banke, ateities perspektyva  vos per vieną dieną apsitraukė migla.

Nuo kitų metų pradžios žadama vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo iki krizės, tačiau kompensacijas už dvejus metus nemokėtą pensijų dalį siūloma atidėti iki geresnių laikų. Pensininkai apmaudauja, kad ne vienas jų taip ir nesulauks prievarta valstybei paskolintų pensijų, o ir atkurtosios nesušildys, nes šuoliuojančios produktų kainos ir artėjantis dar brangesnis šildymas gali tapti nepakeliama našta.

„Abuojumas“, – apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtus planus nuo kitų metų liepos 50 litų padidinti minimalų mėnesio darbo užmokestį (MMA) portalui „Balsas.lt“ sakė ekonomistė, VU dėstytoja, docentė Aušra Maldeikienė. „Balsas.lt“ šią socioekonominę problemą detalizavusi A. Maldeikienė didžiausią kuriozą įžvelgė  valdžios ir visuomenės neraštingume. „Lietuvoje 5,2 procento nuo bendrojo vidaus produkto skiriama švietimo reikmėms, tačiau neaišku, ko yra mokoma.

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Vakar tradiciniame susitikime su Šiaulių žiniasklaidos atstovais SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įrodinėjo, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių, lyginant statistinio gyventojo  statistines pajamas su statistinėmis išlaidomis, Šiauliuose gyventi pigiausia.

Gegužės 9-ąją baigėsi du mėnesius trukęs jau antrasis po nepriklausomybės atkūrimo visuotinis gyventojų surašymas. Tad netrukus, tikriausiai, jau sužinosime, kiek mūsų gyvena Lietuvoje ir užsieniuose, kokia vidutinė statistinė mūsų šeima, kiek yra moterų ir vyrų, kokiuose būstuose gyvename... Ir galėsime palyginti, kaip mes pasikeitėme per dešimtmetį... Ir ką dar sužinosime? Ar  29 mln. 575 tūkst.

Ar iš tikrųjų dėl trumparegiškos valdžios politikos Lietuvos laukia Europos sąjungos užribio dalia, ar net, kaip pasakė laidos svečias Julius Veselka, po 50-70 metų gyvensime kaip indėnai rezervate? Dažnai ekscentrišku vadinamas politikas visuomet garsėjo savo originaliomis ir drąsiomis mintimis. Šį kartą, atrodo, jam pavyko pranokti patį save.

Taip susitikime-diskusijoje „Ką Lisabonos sutartis reiškia ES piliečiui“, vykusioje Alytaus rajono viešojoje bibliotekoje, kalbėjo žodžio kišenėje neieškanti, taiklias kritikos strėles į Vyriausybės ekonominę politiką laidanti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė daktarė Aušra Maldeikienė. Gyventojus į susitikimą pakvietė Alytaus Europos informacijos centras – Europe Direct.

Apie ekonominės krizės pabaigą kalbantys šalies vadovai nemeluoja, bet ir nepasako visos tiesos. Sudurti galams Lietuvoje reikia uždirbti 1400–1500 litų, atskaičius mokesčius, tačiau net 48 proc. žmonių verčiasi iš mažiau nei 1000 litų atlyginimo. Sumokėjo varguoliai „Kai ekonomistai profesionaliai kalba apie krizės pabaigą, jie praneša labai paprastą žinią: mažų mažiausiai jau pusmetį ekonomika auga.

LNK laida „Faktų tyrimo biuras“ aiškinasi, kaip Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai elgiasi su savo klientais. Ar iš tiesų vyksta geranoriškas bendradarbiavimas, kuomet žmogus, gavęs paskolą, tvarkosi savo buitį, gerina gyvenimo sąlygas, vysto verslą? Realybė yra tokia, kad žmonės, tapę bankų klientais, tampa benamiais, verslas žlunga, lieka milžiniškos skolos. Likimus traiškantis mechanizmas veikia be priekaištų. Nervų ir sveikatos netekę žmonės būna priversti emigruoti.

Fantastinis scenarijus, kad litras degalų kainuos 5 litus, pildosi – kainos artėja prie šios ribos. Pelną kraunantys degalų gamintojai ir pardavėjai kaltina Afrikos revoliucijas, brangstantį dolerį bei meta atsakomybę vieni kitiems, politikai apie tai tyli net prieš rinkimus, o vairuotojai keikia visus ir pasiduoda panikai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pinigus, žinoma, reikės grąžinti mokant didžiules palūkanas.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė mano, jog vyriausybės nuostatos tautos atžvilgiu yra neparemtos ekonominiais dėsniais. Kas? Kam? Už ką? – Neseniai premjeras vėl pakartojo, kad Lietuvoje labai populiarios išlaikytinių nuotaikos. Kas ką Lietuvoje išlaiko? Kas kam skolingas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Maldeikienės. – Tai vienas fundamentaliausių klausimų Lietuvoje. Vadinamasis normalus lietuvis yra įsitikinęs, kad biudžetininkai Lietuvoje yra išlaikytiniai.

Teisininkas ir politikas Kęstutis Čilinskas, įsteigęs Jungtinį demokratinį judėjimą, jame neišsiteko – su grupe bendražygių, jis pasitraukė ir nusprendė steigti Nepartinį demokratinį judėjimą. Taip nuspręsta po šeštadienį vykusio susirinkimo, kurio metu kiti bendražygiai nepritarė draudimui neleisti judėjime dalyvauti partijų nariams.

Aštuoniasdešimt tūkstančių litų – tokios sumos prireikė jaunai šeimai jų aklo ir beveik kurčio sūnelio operacijai. Ši kochlearinio implanto operacija žadėjo išsigelbėjimą vienerių metų berniukui, po jos jis galėtų girdėti. Tačiau kur imti tiek pinigų šeimai, auginančiai du mažus vaikus ir besiglaudžiančiai tėvų name? Netgi atsiradus vilčiai, kad ligonių kasos padengs didžiąją dalį sumos – 50 tūkstančių, likusių pinigų vaikelio tėvai neturėjo iš kur paimti.

Šį ketvirtadienį pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ – kaip niekada daug ginčų, emocijų, ašarų. „Kas ką apgavo: valstybė mamas, ar mamos valstybę“ – diskutuos laidos dalyviai. Dviem laidoje dalyvaujančioms mamoms – buvusiai žinomai krepšininkei Aurimei Daivai Ališauskaitei ir aktorei Eglei Jackaitei šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Joms gresia kalėjimas arba, geriausiu atveju, piniginė bauda, jeigu bus įrodyta, kad mamos dirbtinai pasididino motinystės išmokas.

2010-ieji - jau ranka pasiekiami. Nemažai daliai sunkmečio išvargintų žmonių tai gražių  vilčių metai. Juolab kad ir valdžia vis dažniau užsimena apie gerėjančius ūkio rodiklius, atsigaunantį eksportą. Premjeras Andrius Kubilius ir kiti valdančiosios daugumos atstovai kiekviena proga nepamiršta priminti, kad tai jų “protingo” mokesčių didinimo ir drastiško išlaidų mažinimo pasekmė.

Ekonomistė, apžvalgininkė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvai labiausia trūksta humanitarinės kultūros ir gebėjimo susiorientuoti vertybėse. Premjerui Andriui Kubiliui, pasak jos, nacijos telkti nepavyksta. −    Ką manote apie valstybės biudžeto projektą ir jo svarstymo eigą? −    Visuomenėje nėra humanitarinės kultūros. Pasižiūrėkite, kaip politkai ir visa visuomenė kalba apie tą biudžetą. Jiems tai tik skaičiai.

Gediminas Kirkilas apsirūpino vadybos ir verslo administravimo magistro diplomu teturėdamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą. Sovietinės aukštosios partinės mokyklos smegenų plovimą Vilniaus universitetas (VU), pažeisdamas įstatymus, palaikė bakalauro studijomis. Dėstytojai ir kurso draugai studento G.Kirkilo nėra net akyse matę, o VU rektorius Benediktas Juodka apsimeta nieko nežinąs, nors pats pasirašė tuomet jau krašto apsaugos ministro pareigas ėjusio G.Kirkilo nelegalų diplomą.

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius Europos Parlamento (EP) rinkimus vadina demokratijos laidotuvėmis ir teigia, kad valdančiųjų lyderiams džiūgauti dėl jų rezultatų nereikėtų. "Viena naujiena džiugi mūsų partijai, kad mes žymiai geriau pasirodėme nei Tautos prisikėlimo partija, kuri yra valdančioji ir jos pirmininkas vadovauja Seimui", - ironizavo EP slenksčio neperžengusios partijos vadovas.

Ekspertai mano, kad negandos iškenčiamos kur kas lengviau ir sunkmetis tampa ne toks sunkus, jeigu visi mokesčių mokėtojai neša vienodą mokesčių naštą ir jų mokėjimas nesudaro galimybių vieniems lobti, o kitiems skursti. Tokiomis mintimis vakar dalijosi žinomi šalies ekonomikos ekspertai. „Lietuvoje jau seniai turėjo būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Už 68 žemės arus, kuriuos mes turime, užpernai mokėjome 11, pernai - 12 litų mokesčių. Tai pasityčiojimas iš mūsų valstybės.

Silpnosios lyties teisių gynėjai mano, kad per sunkmetį moterys nukenčia labiausiai. Esą kam jau kam, o joms iš valdžios institucijų reikia daugiausia paramos, labiausiai - materialinės. Trečiadienį apie tai užsiminė Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė Lilija Vasiliauskienė, ekonomikos mokslų daktarė Aušra Maldeikienė, Teisės projektų ir tyrimų instituto tarnybos pirmininkas, žmogaus teisių ekspertas Kęstutis Čilinskas.