aušra kurienė

Artėjant vasarai ir atostogų metui, vaiko teisių gynėjai ir kiti specialistai, dirbantys vaiko gerovės srityje, primena tėvams ir vasaros stovyklų organizatoriams, jog svarbu tinkamai pasirūpinti vaikų poilsiu.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau penkioliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas ir vėl už tinklalaidės „Tėvai paprastai“ vairo. Prisipažinęs, kad jam tėvystė yra ir begalinis džiaugsmas, ir sunkus bei atsakingas darbas, šį kartą Simonas apie darbą, karjerą, apie pavargusius tėvus ir jų vaikus kalbina pianistę Ievą Dūdaitę ir Paramos vaikams centro įkūrėją, vaikų psichologę Aušrą Kurienę.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau penkioliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas ir vėl už tinklalaidės „Tėvai paprastai“ vairo. Prisipažinęs, kad jam tėvystė yra ir begalinis džiaugsmas, ir sunkus bei atsakingas darbas, šį kartą Simonas apie darbą, karjerą, apie pavargusius tėvus ir jų vaikus kalbina pianistę Ievą Dūdaitę ir Paramos vaikams centro įkūrėją, vaikų psichologę Aušrą Kurienę.

Karantinas ne tik sulėtino gyvenimo tempą, bet ir tapo tikru išbandymu daugelio žmonių psichinei savijautai. Nerimas, išgąstis, liūdesys – tai tik kelios emocijos, su kuriomis pastaruoju metu tenka tvarkytis šeimoms – ne tik suaugusiems, bet ir patiems mažiausiems. Natūralu, kad daug laiko praleidžiant toje pačioje aplinkoje su tais pačiais žmonėmis, atsiranda įtampa ir kyla konfliktai.

Psichologė, psichoterapeutė, paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nuotolinis mokymas yra didžiulis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasak jos, šiuo metu ypatingai daug nežinios ir nerimo jaučia abiturientai, kuriems artėja egzaminai ir stojimai. „Tie, kurie turi laikyti egzaminus, šiandien nėra daug žinių, kaip tai bus (organizuojama – aut.  pats.

Savižudybių ir kitų su ekonomine krize susijusių mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo paties koronaviruso, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio emocinei sveikatai, trečiadienį perspėjo Vilniaus universiteto (VU) psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis. Anot jo, be viruso plitimo ir ekonomikos krizių ne mažiau svarbi emocinės sveikatos krizė.

Motinos širdis gali sutalpinti viską, atleisti bet ką. Už ką atsakinga mama? Jei mama ir vaikas yra draugai, kur visgi brėžti ribas? Kaip nesumamėti, o išsaugoti savyje ir moterį? Ką daryti, jei manai, kad Motinos dieną iš vaiko nesulauksi sveikinimo? O gal įmanoma įgyta patirtimi auginant vaikus pasidalinti ir su visuomene? Į klausimus, kurie susiję su sudėtingiausia – mamos – misija atsakė laidos „Visi mes žmonės“ herojės.

Nors už lango vis dar rugpjūtis ir saulėta vasara, vis dėlto ruduo jau ne už kalnų. Tėveliai, kurie augina darželinukus arba vaikus, besiruošiančius pirmą kartą minti darželio slenkstį, gerai žino, kad jų laukia nemenkas iššūkis. Paramos vaikams centro vadovė ir psichologė Aušra Kurienė tv3.lt laidoje  „Mama, paklausk“ atsakė į visus klausimus apie tai, kokia adaptacija turėtų vykti ir kaip elgtis, kad pirmosios dienos darželyje nebūtų sudėtingos.

Nuo šiol tėvai į iškilusius vaikų auklėjimo klausimus, atsakymus ras paskambinę jiems skirta pagalbos linija. Kol kas nemokama. Tačiau jau dabar žinoma, kad psichologinės pagalbos reikia tūkstančiams tėvų, tad ne visiems norintiems pavyks prisiskambinti. Prie telefonų budės tik 2 profesionalūs psichologai, darbo dienomis po 4 valandas.

„Paskutiniu metu Marija labai domisi nuotraukomis. Įrėmintomis, esančiomis mano ar tėčio išmaniajame telefone, sudėtomis į albumus. Kur buvusi, kur nebuvusi, vis prieina, susikaupusi tyrinėja tai, ką mato, pirštuku baksnoja į pažįstamus veidus, juokiasi atpažinusi. Ir būtinai nukreipia žvilgsnį į mane, ar aš taip pat žiūriu ten, kur ir ji“, – kasdieniais motinystės džiaugsmais dalijasi televizijos laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė.

Scena, prožektoriai, gėlės ir svaiginanti šlovė – visa tai užklupo septyniolikmetę Iglę greta visų kitų jaunam žmogui tenkančių iššūkių. Pakeliui į šlovę dar tenka susidurti su paauglyste, pirma meile, nesutarimais su tėvais bei savęs paieškomis. Apie tai, kaip sunkiausiu metu išsaugoti save, su laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja Kristina Rimiene šį šeštadienį kalbės „X Faktoriaus“ laimėtoja Iglė ir jos mama Audra.

Mažiausiai penktadalis vaikų patiria įvairių formų seksualinį smurtą, tad atpažinti jį vaikai turi būti mokomi nuo mažens šeimose, taip pat ir darželiuose, sako ekspertai. Pristatydami Lietuvoje pradedamą vykdyti Europos Tarybos prieš penkeris metus inicijuotą informacinę kampaniją „Vienas iš penkių“, vaikų psichologai, medikai bei specialistai ragina vykdyti aktyvesnę politiką dėl vaikų prevencijos prieš seksualinį išnaudojimą.

 Jeigu vaikus tik išbarame, kad jie kažką netinkamo padarė, jie nieko iš to neišmoksta, „Žinių radijui“ sakė akcijos „Nustokime barti, pradėkime girti“ iniciatorė Paramos vaikams centro vadovė, psichologė ir psichoterapeutė Aušra Kurienė. Pasak jos, šiuo metu visuomenėje yra labai daug negatyvios nuomonės apie mūsų vaikus. „Jie traktuojami kaip labai agresyvūs, nepaklusnūs, reikalaujantys ypatingų tramdomųjų priemonių, kelia grėsmę savo tėvams mokykloje ir visuomenėje.

Dabartiniai 15-mečiai gyvena žymiai platesniame technologijų pasaulyje, nei kad dabartiniai 25-mečiai gyveno prieš dešimt metų, o paauglių socialinis bendravimas, lyginant su jų tėvais, yra dar skirtingesnis.

Drama Garliavoje, kur dėl suaugusiųjų manipuliacijų ir toliau kenčia Drąsiaus Kedžio dukrelė, nesibaigia. Paprašyta pakomentuoti galimą mergaitės būklę, psichologė Aušra Kurienė pripažino, kad negali tiksliai tvirtinti, kaip jaučiasi konkretus vaikas su juo nebendravusi ir sakė, kad neabejoja, jog mergaitės psichika jau yra labai paveikta ankstesnių įvykių ir dabartinė situacija nelabai ką keičia.

Visuomenėje vis dar tebėra tabu kalbėti apie vaikų patiriamą seksualinį smurtą. Prabilti apie patirtą smurtą aukas ir jų artimuosius dažnai stabdo tai, kad baiminamasi ne tik visuomenės nuomonės, bet ilgų teisėsaugos tarnybų tyrimų procesų. Tiesa, dideli dalis tokių atvejų apskritai nutylimi, nes suaugusieji paprasčiausiai netiki vaiko pasakojimais, o patys vaikai dažnai apie tokias patirtis nutyli, nes jaučiasi kalti, pasimetę, bijo. Europos Komisijos duomenimis apie 10–20 proc.

„Na ir pailsėjau šįkart“, – karčiai tarstelėjo  moteris savo draugei. O išvydusi  nustebusį jos žvilgsnį ėmė pasakoti: „Ryte buvau sporto klube. Maniau, ankstyvą rytą ramiai padirbėsiu pusvalandį treniruoklių salėje, o paskui – gerą valandą paplaukiosiu baseine ir pasikaitinsiu pirtyse. Ir savaitgalis prasidės puikiai... Bet jau ruošiantis išeiti persirengimo kambary man taip nuotaiką sugadino!!!“... Pokalbio tęsinio negirdėjau.

Paramos vaikams centro direktorė psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė mano, kad mokytojų žiaurumo vaikams toli ieškoti nereikia. Jėgos kultas − Pastaruoju metu vėl padaugėjo nepilnamečių žiauraus elgesio pavyzdžių. Kas tam turi įtakos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Kurienės. − Jei mes girdime, kad padaugėjo, nebūtinai taip ir yra. Bet kalbėjimas apie skaudžias problemas ar įvykius yra geras ženklas. Iš kur kyla vaikų agresija? Ji yra piktų jausmų pasekmė.

Vaikai patiria smurtą, ir tai nėra retas reiškinys. Statistika rodo, kad 2006 metais Lietuvos savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo 1639 pranešimus apie smurtą prieš vaikus. Iš jų 894 fizinio smurto atvejai, 611 psichologinio smurto ir 134 seksualinio smurto atvejų. Lietuvoje kasmet vis daugėja nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia nemokamą  psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą vaikui, patyrusiam smurtą.

Paramos vaikams centras tęs nemokamą psichologinę pagalbą fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų artimiesiems. Galimybę tęsti šią pagalbą užtikrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus savivaldybė.Paramos vaikams centro vykdoma pagalbos vaikams programa siekiama padėti nuo įvairaus smurto nukentėjusiems vaikams iki 18 metų bei suteikti psichologines konsultacijas šalia jų esantiems žmonėms.