aukštosios mokyklos

 Ramunė Dambrauskaitė Šiuo metu Lietuvos moksleiviai tikriausiai išgyvena vieną iš sudėtingiausių laikotarpių savo gyvenime – tolimesnį jų gyvenimo ir karjeros kelią nulems ar pakoreguos egzaminų rezultatai. Savotiškai egzaminus laikė Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos ir gimnazijos – jas kuo objektyviausiai bandė įvertinti vienas šalies žurnalas reitingais. Šiaulių universitetas ir Šiaulių kolegija savo egzaminus išlaikė gerai, gimnazijos išliko šimtuke.

Praeitą savaitę paskelbti Lietuvos mokyklų reitingai visuomenei sukėlė begalę klausimų – kodėl vienos mokyklos ir aukštosios yra vertinamos geriau, kitos – prasčiau. Ką rinktis studijuoti abiturientams, į kokią mokyklą nešti mokinio krepšelį ir pan.

Gegužės 9 d. Šiauliuose baigėsi II tarptautinis studentų solistų televizijos konkursas „Aš dainuoju“, kurį surengė Šiaulių universitetas. Konkurse varžėsi 15 atlikėjų iš Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų. Lietuvai Šiame konkurse atstovavo dainininkai iš Lietuvos teatro ir muzikos akademijos, Šiaulių universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto. Konkurso nugalėtoju vertinimo komisijos, kuriai vadovavo prof.

ekonomika.lt Liko vos mėnuo iki dienos, kuomet prasidės bendrojo priėmimo prašymų registracija ir abiturientai turės galutinai apsispręsti, kokiame darbe mato savo ateitį. Vis dar dvejojantiems, apsispręsti padės prieš kelias dienas pasirodžiusi informacija, nurodanti kiek ir kokioms aukštosioms mokyklos skirta tiksliniu būdų valstybės finansuojamų studijų vietų.

Žinių radijas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvoje nėra tokio didelio potencialo nedarbui mažėti, kaip buvo ankstesniais metais. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, argumentuodamas, kodėl mūsų rinkoje darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos, kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė švietimo sistemos ydas. „Rengiami specialistai, kurie ūkiui nėra labai reikalingi. Tuo metu nerengiami tie, kurių labai reikia ir būtent dabar.

Šiais metais 21 Lietuvos aukštojoje mokykloje paskaitas skaito 95 aukštos kvalifikacijos dėstytojai iš užsienio. Valstybė remia tarptautinio lygio dėstytojų iš užsienio vizitus Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Tokią finansavimo iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerija vykdo skatindama šalies aukštąsias mokyklas plėsti atvirumą pasauliui ir kuo aktyviau dalyvauti tarptautiniuose idėjų mainuose.

„Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus komentavo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Pasak viceministro, stojantieji išgirdo ekspertų patarimus, kad socialinės pakraipos specialybės nėra paklausios darbo rinkoje. Nors ir šįmet į vadybos, ekonomikos, teisės specialybes stojo daug abiturientų, pastebimas dėmesys ir kitokio pobūdžio studijoms.

Paaiškėjo, kiek laisvų vietų liko norintiems stoti į šalies aukštąsias mokyklas. Šeštadienį prasideda antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti konsultantė Ramunė Bakanovienė sako, kad daugiausia vietų liko technologinių mokslų kryptyse. „Yra jau paskelbtos laisvos vietos studijų kryptims į valstybės finansuojamas vietas tiek universitetuose, tiek kolegijose.

  Šeštadienį paskelbti šių metų stojamųjų į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai - į Lietuvos aukštąsias mokyklas valstybės lėšomis studijuoti pakviesti 14,713 tūkst. asmenų, dar 401 pakviesti studijuoti tikslinėse vietose.   Praėjusiais metais į aukštąsias mokyklas valstybės lėšomis studijuoti buvo pakviesta 15,872 tūkst. asmenų. Universitetuose valstybės finansavimą šiemet gauna 7,744 tūkst. būsimų studentų – maždaug tūkstančiu mažiau negu pernai, o kolegijose –6,969 tūkst.

Šeštadienį numatoma pasklebti pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) teigimu, rezultatai bus skelbiami iki 12 valandos. Stojantieji rezultatą pamatys savo prašyme prisijungę prie LAMABPO informacinės sistemos. Norą tapti Lietuvos universitetų ir kolegijų studentais išsakė 38 tūkst. 185 pretendentai. 22 tūkst. 506 stojantieji yra šių metų abiturientai.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Stojantieji į aukštąsias mokyklas ir šiemet prioritetu laiko socialinius mokslus. Kodėl šie mokslai tokie populiarūs tarp stojančiųjų, ekspertai laikosi vienos nuomonės – jie yra lengvesni, tad būsimieji studentai renkasi lengvesnį kelią. Tačiau šis kelias veda ne į trokštamą ir gerai mokamą darbą, kaip dažnai įsivaizduojama, o į Darbo biržą.

Įtakingas britų leidinys „Times Higher Education“ kartu su naujienų agentūra „Tomson Reuters“ paskelbė kasmet sudaromą 200 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąrašą. Geriausia aukštąja mokykla antrus metus iš eilės pripažintas Kalifornijos technologijų institutas (JAV). Antrąja vieta dalijasi Didžiosios Britanijos ir JAV universitetai – Oksfordo ir Stanfordo. Harvardo universitetas (JAV), daugelį metų iš eilės užimdavęs lyderio pozicijas, šįmet netikėtai užėmė ketvirtąją vietą.

Aukštosios mokyklos suteikia įvairių sričių teorinių žinių. Siekdamas, kad studentai įgytų praktikos, dažnas universitetas ar kolegija kaip atskirą mokymosi dalyką įtraukia praktiką pasirinktoje darbo vietoje. Studentai ne visada supranta to reikšmę, tačiau praktinis teorinių žinių pritaikymas yra vienas kertinių aukštojo mokslo aspektų. Praktika jaunuoliams dažnai kelia baimių – nežinoma, ko tikėtis, ar sugebės pateisinti darbdavių lūkesčius.

Šiemet gerai besimokantys studentai pirmą kartą atgavo už studijas sumokėtus pinigus – kas dalį, o kas ir visus. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašu“ studentai, įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas, po dvejų studijų metų galėjo gauti finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui. Toks kompensacijos mechanizmas leidžia geriausiems už mokslą mokantiems studentams atgauti sumokėtą studijų įmoką.

Naujai kuriamos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto patirtis Vilniaus universitete buvo pristatyta Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studijų prorektoriams Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdžio metu.

Lapkričio 9 - 10 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į tęstinius tarptautinius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinius principus. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Spalio 9 d. Vilniuje viešbutyje „Radisson Blue Hotel Lietuva“ vyks kasmetinė ketvirtoji viduriniojo ir aukštojo mokslo paroda „TARPTAUTINIŲ STUDIJŲ DIENOS“. Daugiau nei 30 dalyvių iš D. Britanijos, Šveicarijos, Austrijos, Nyderlandų, Kipro, Suomijos bei kitų šalių Lietuvos moksleiviams ir studentams pristatys populiariausias mokyklų ir universitetų užsienyje programas bei aktualią informaciją apie mokymo įstaigų reikalavimus, studijų sistemą, tarptautinių egzaminų standartus, kreditus, stipendij...

Prieš metus Seimui taip ir nepriėmus nutarimo steigti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, turėsiančią spręsti ginčus tarp studentų ir aukštųjų mokyklų administracijų, studentai ragina parlamentarus tos pačios klaidos nepakartoti dabar. Ketvirtadienį Seime numatytas pakartotinis svarstymas dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įkūrimo.

D. Grybauskaitė naujųjų mokslo metų išvakarėse pasigedo aiškumo dėl finansavimo aukštosiose mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.Teigiama, kad valstybės lėšos studijoms aukštosiose mokyklose skirstomos neužtikrinant studijų finansavimo geriausiems studentams, o vaikų darželiai nesulaukia reikiamų lėšų.

Rugsėjo 23 dieną, temstant, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose traukos centrais taps mokslo laboratorijos bei tyrimų centrai. Tyrėjų naktyje Lietuvos mokslininkai visiems norintiems – nuo vaikų iki senjorų – atvers duris į erdves, kurios paprastai nėra prieinamos plačiajai visuomenei.

Rugsėjo 1-ąją prasidėsiančiais naujais mokslo metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesta studijuoti 31 570 pirmakursių.18 254 asmenims studijas finansuos valstybė: 9580 – universitetuose ir 8674 – kolegijose. 13 316 įstojusiųjų už studijas mokės savo lėšomis: 8768 – universitetuose, 4548 – kolegijose. Bendrajame priėmime iš viso siekė dalyvauti 44,5 tūkst. asmenų.

Artėjant mokslo metams pakvietimus dieninėms studijoms užsienyje gavę moksleiviai domisi, ar prieš išvykdami studijuoti jie galėtų pratęsti savo privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvoje. Kartu prieš rugsėjo pirmąją pageidaujama įsigyti ir Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), suteikiančią galimybę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje bei Šveicarijoje.

Naujienų portalas „Balsas.lt“ gavo nepriklausomo švietimo apžvalgininko Vytauto Strazdo pamąstymus apie Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Žiniasklaidos sudarinėjamiems aukštųjų mokyklų reitingams labai tinka Alberto Einšteino pastaba, kad žmonės skaičiuoja ne viską, ką būtų galima suskaičiuoti, tačiau kartais skaičiuoja ir tai, ko suskaičiuoti yra neįmanoma.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau treti metai iš eilės bus išrinkti ir apdovanoti geriausi per šiuos metus apgintų magistro darbų autoriai. Pretendentus į LJMS apdovanojimus už geriausius 2011 metų magistro darbus galima siūlyti nuo birželio 1 d., o laimėtojai bus pagerbti spalio mėn. istorinėje Kauno prezidentūroje. Konkurso organizatorės dr. Dianos Meilutytės-Barauskienės teigimu, konkurso idėja nesikeičia bėgant metams.

Norintys stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuo birželio 1 dienos gali teikti prašymus. Bendrojo priėmimo prašymai priimami tik internetu adresu www.lamabpo.lt iki liepos 22 d. 17 val. Stojantieji, kurie mokyklas baigė anksčiau nei 2010 metais arba išsilavinimą įgijo užsienyje, dokumentus turės pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų. Šiemet jie veiks Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos aukštosiose mokyklose, Utenos, Marijampolės ir Alytaus kolegijose.

Ekonomikos globalizacijos ir nuolatinių pokyčių sąlygomis jokia valstybinė institucija ar privati organizacija nebegali prisiimti atsakomybės už dirbančiųjų karjeros sėkmę bei garantuotą darbo vietą visam gyvenimui. Organizacijos reorganizuojasi, išnyksta, o jas palikę žmonės ir toliau turi gauti kokybiškam pragyvenimui reikalingas pajamas, siekti išsikeltų gyvenimo ir karjeros tikslų.

Valstybė investuoja apie 91 mln. litų ES paramos į socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų studijų programų atnaujinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Greta didžiųjų Vilniaus ir Kauno universitetų galimybę pagerinti studijų kokybę bei patrauklumą įgyja ir regioninės aukštosios mokyklos, teigiama pranešime. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė finansavimo projektus aštuoniems universitetams.

Aukštojo mokslo atvirumui stiprinti studentų atstovai ragina aukštąsias mokyklas efektyviau ugdyti vidinę lygių teisių ir galimybių akademinę kultūrą. Tokia išvada skelbiama Studentų sąjungos naujausiame leidinyje „Diskriminacija aukštajame moksle: lengva teoriškai, sudėtinga įgyvendinti“. „Kai aukštojoje mokykloje neugdoma vidinė lygių teisių kultūra, akademinė bendruomenė labiau linkusi sustabarėti ir likti apatiška aplinkai.

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptartas studentų priėmimas į menų studijas. Aptarime dalyvavo stojamųjų egzaminų vertinimo komisijų, studentų organizacijų, taip pat Prezidentūros ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai. Nutarta toliau tobulinti priėmimo tvarką, kad ji būtų kuo objektyvesnė ir skaidresnė. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė žingsnius, kurie buvo atlikti pagal 2009 m. patirtį keičiant šiemetinio priėmimo tvarką.

Pasibaigus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo būsimųjų studentų skaičiai – studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. 17,8 tūkst. – beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų – studijas finansuos valstybė. Valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst. kolegijų būsimųjų bakalauro studentų, teigiama ministerijos pranešime. Dar 12,6 tūkst. stojančiųjų pasirinko mokamas studijas: 8,7 tūkst.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pranešė, kad rugpjūčio 5 d. prasidės papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Į likusias laisvas studijų vietas galės pretenduoti tik per pagrindinį priėmimą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje. Norintys dalyvauti papildomame priėmime, internetinėje LAMA BPO sistemoje turės iš naujo užpildyti prašymus, pabrėžia LAMA BPO. Prašymuose bus galima įrašyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Laukdami kvietimo studijuoti iš pasirinktos aukštosios mokyklos nerimauja visi abiturientai. Ir toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugia gautu kvietimu, kai supranta, kad ten, kur norėjo studijuoti, patekti nepavyks, mat „pagalį į ratus įkišo“ sistemos klaida. Aukštesnis stojamasis balas įstoti nepadėjo Būtent taip nutiko ir šiemet mokyklą baigusiam kauniečiui Kristijonui (pavardė redakcijai žinoma – Balsas.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi LAMA BPO pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė.

Rytoj, liepos 23 dieną, stojantieji į aukštąsias mokyklas sužinos pirmuosius stojimo rezultatus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Gavusieji kvietimą studijuoti liepos 24– 28 dienomis turės atvykti į aukštąsias mokyklas pasirašyti studijų sutarčių. Kvietimo studijuoti pirmajame etape negavusieji galės dalyvauti antrajame etape ir koreguoti pasirinkimų seką, teigiama pranešime. Prašymus studijuoti šiemet pateikė apie 36 tūkst. stojančiųjų. Apie 29 tūkst.

Šiemet laikyti brandos egzaminus buvo užsiregistravę 49 575 kandidatai – vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientai, baigusieji suaugusiųjų mokyklas ir profesines bei žemės ūkio mokyklas, taip pat mokyklas baigę eksternu arba anksčiau. Šiandien spaudos konferencijoje brandos egzaminų rezultatus apibendrindamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad brandos egzaminų sesija praėjo sklandžiai ir padėkojo pedagogams, rengusiems ir tikrinusiems egzaminų užduotis.

Į universitetus ir kolegijas stojantys abiturientai savo rezultatus  galės sužinoti SMS žinutėmis. Tokias galimybes sudarys bendrovės „Lintel“ teikiama paslauga, teigiama įmonės pranešime. Paslauga antrus metus teikiama bendradarbiaujant su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), kuri vykdo bendrąjį priėmimą į universitetus ir  kolegijas. Prognozuojama, kad aukštosios mokyklos šiemet sulauks maždaug 40 tūkst. stojančiųjų, teigiama pranešime.

Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar savaitę gali registruotis bendrojo priėmimo sistemoje. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d. Iki šiol internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 37054 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 29978 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 4591 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus.

Likus dviems savaitėms iki registracijos pabaigos, internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 30 922 stojantieji į aukštąsias mokyklas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš jų 23 439 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 2 971 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d., teigiama ministerijos pranešime.

Likus dviems savaitėms iki registracijos pabaigos, internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 30922 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 23439 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 2971 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus.

Įsibėgėjantis stojimų į aukštąsias mokyklas maratonas skatina dar kartą parašyti straipsnį šia tema. Ypač dėl to, kad praktiškai kiekvienais metais Lietuvoje keičiama priėmimo tvarka, abiturientai ir studentai nuolat išbando naujas švietimo reformas. Tokia „dinamika“ skatina painiavą ir tenka prieš pat stojimus vėl iš naujo tikrinti naujausius tvarkos pakeitimus, kurių gali pakankamai daug. Na, bent jau šių metų tvarka yra jau patvirtinta ir naujovių nebeturi būti.

Šią savaitę baigėsi išorinių kandidatų teikimas į Vytauto Didžiojo universiteto ir Marijampolės, Panevėžio, Utenos, Žemaitijos bei Šiaulių kolegijų tarybas. Kandidatūros buvo keltos labai aktyviai, po kelias į vieną vietą. Maždaug per mėnesį nuo kvietimo pradžios į Vytauto Didžiojo universiteto tarybą pasiūlyti 32 asmenys į 5 vietas, o į kolegijų tarybas – 72 kandidatai į 20 numatomų vietų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus didžiausių Lietuvos universitetų ir kolegijų apklausą dėl valstybės finansuojamų pirmakursių, paaiškėjo, jog iš 11037 apklaustųjų 7 proc. 2009 metais įstojusių pirmakursių jau nutraukė studijas. Trys iš keturių studentų, nusprendusių nebetęsti studijų  aukštojoje mokykloje, jas paliko savo noru.

Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą kurti žada parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI), laimėjęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą 2,5 mln. litų vertės konkursą. Sutartį dėl nacionalinės aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimo ir bandomojo reitingavimo atlikimo ŠMM, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) bei DPI planuoja pasirašyti birželio viduryje.

Per tris dienas nuo registracijos pradžios Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje užsiregistravo 4 976 abiturientai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Iš jų 1 869 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. Iš viso jie jau pareiškė 9 940 pageidavimų. Keturiasdešimt devyni asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų pristatė savo brandos atestatus, teigiama pranešime.

Norintys stoti į aukštąsias mokyklas jau gali registruoti prašymus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.  Bendrojo priėmimo registracija vykdoma internetu – adresu www.lamabpo.lt . Prašymai priimami nuo šiandien iki liepos 19 d., teigiama pranešime. Bendrąjį priėmimą vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos.

Aukštosios mokyklos pasirengė ateinantiems 2010-2011 studijų metams, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Ministro įsakymu patvirtinti nauji valstybiniai studijų programų kodai, iš viso perkoduota 1420 studijų programų: 1091 bakalauro ir magistro universitetuose, 329 profesinio bakalauro kolegijose. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, nauja kodavimo sistema yra informatyvesnė studentams, darbdaviams ir visuomenei.

Ketvirtadienį Seime planuojama svarstyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimus. Darbų sauga skelbiama universitetiniu mokslu. Ruoš darbų saugos magistrus Šiame projekte siūloma įmonių darbuotojų  saugos ir sveikatos specialistus rengti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tai reiškia esminį šios srities specialistų mokymo sistemos pertvarkymą.

Aukštosioms mokykloms atsiras daugiau galimybių siūlyti įvairesnes studijų programas ir atskleisti savo stipriąsias puses, o stojantiesiems – pasirinkti savo studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai studijų programoms, kurių projektą parengė ir akademinės visuomenės diskusijai teikia Švietimo ir mokslo ministerija. Pagrindinis naujų bendrųjų reikalavimų studijų programoms principas – mažiau reguliavimo „iš viršaus“, daugiau galimybių įvairovės.

Sausio 29 dieną Kauno Technologijos Universiteto Panevėžio institutas, kartu su Panevėžio miesto pedagogų švietimo centru surengė konferenciją „AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS AIDAI VIDURINIO IR UNIVERSITETINIO MOKSLO SANGLAUDAI“. Konferencijoje LAMA asociacijos prezidentas P. Žiliukas supažindino susirinkusiuosius su 2010 metų priėmimo naujovėmis, pasikeitimais bei pasidalino įvairiais gandais. Konferencijos nepraleido ir „Balsas.