aukštasis mokslas

Įpareigojimas atidirbti po valstybės finansuotų studijų būtų normali praktika, tačiau stengtis pritraukti jaunus specialistus turėtų ir savivaldybės – tiesioginiai paskyrimai demokratinėje valstybėje sunkiai įsivaizduojami, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Įgyvendinus aukštojo mokslo reformą bakalauro studijos gali tapti nemokamos, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai (nemokamos bakalauro studijos) yra visai realu ir, kaip jau minėjau, jeigu mes turėsime ir efektyvų tinklą, ir aukštojo mokslo kokybę, tai tikrai realu. Jeigu mes bandysime išlikti bet kokia kaina ir galvosime, kad pastatas su iškaba „universitetas“ yra universitetas, tada tai tikrai yra nerealu“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Lietuvai pakaktų dviejų - trijų didesnių universitetų, sako švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau ji priduria nematanti pagrindo priverstinai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir sako, kad „pats gyvenimas tai sutvarkys“. „Žinot, jei taip jau drastiškai - du trys universitetai dideli ir viskas“, - Žinių radijui antradienį sakė A.Pitrėnienė, paklausta, kelių universitetų reikia Lietuvoje. Tačiau ministrė neįvardijo, kurių universitetų Lietuvai nereiktų.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Trečiadienį Seime priimtas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymas sukuria prielaidas kelti aukštojo mokslo kokybę, bet tam reikalingas tikslingas pačių aukštųjų mokyklų darbas, sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Tikėtis ir galvoti, kad priimtas įstatymas padarys stebuklą ir universitetai atsiras penkišimtuke ar kitose reitingo aukštose pozicijose, nereikia, nes įstatymas yra tik susitarimas, prielaidos.

Jeigu mes priimame beraščius į aukštąjį mokslą, tada diplomo vertė krinta. Tie, kurie gerai mokosi, patiria neigiamą išorinį efektą, nes jie gauna šiukšlę, popierių, kuris dažnai siunčia net neigiamą signalą, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis.

Būsima orlaivio pilotė Onutė simuliatoriumi mokosi valdyti lėktuvą. Merginai šie, penkti, studijų metai Vilniaus Gedimino technikos universitete, paskutiniai. Ir ji čia ne vienintelė mergina, pasirinkusi tokią specialybę. Ketinančių tapti pilotėmis merginų čia maždaug dešimtadalis. „Čia buvo sena svajonė ir pasirinkau. Tai nėra tik vaikinų specialybė, daug merginų, labai populiaru šiuo metu“, - pasakoja orlaivio pilotavimo 5 kurso studentė Onutė.

Švietimo ir mokslo ministrės patvirtinti nauji studijų aprašai įpareigoja aukštąsias mokyklas studijas orientuoti į konkrečius tikslus ir studentų bei darbo rinkos poreikius, pirmadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. „Nauji reikalavimai studijų programoms pradeda naują studijų organizavimo etapą.

 Gerai mokytis, puikiai išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, įstoti į universitetą – vis dar priimtina karjeros perspektyvų formulė. Tačiau pasirodo, kad kartais aukštasis mokslas gali ne padėti karjerai, tačiau trukdyti ir atimti per daug jauno žmogaus laiko. Darbuotojas turėtų mokėti darbdaviui Aukštojo mokslo diplomas rodo asmens galimybę lankyti universitetą, tačiau negarantuoja, kad žmogus įsisavino jam teikiamas teorines žinias ar įgijo praktinių.

Stojimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas administruojančios LAMA BPO duomenimis, šiemet pirmąjį registracijos žingsnį atliko, t.y. pateikė vardą, pavardę ir el. pašto adresą 22616 stojantieji. Visgi pagrindinio priėmimo prašymus pateikė 16090 stojantieji, jie surašė net 76084 studijų programų pageidavimų. Studijų sričių populiarumas pagal pirmąjį prioritetą universitetuose ir kolegijose nesikeičia – pirmauja socialiniai mokslai, juos pageidauja šiemet studijuoti 37,1 procento stojančiųjų.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Prisimindamas pirmuosius nepriklausomybės metus filosofas prof. Leonidas Donskis sako buvęs pilnas idealizmo – permainas jis pasitiko labai aktyviai, manė, kad aukštojo mokslo laukia itin gilūs pokyčiai. Tačiau dabar pašnekovas LRT.lt teigia netikintis, kad ateis pažangūs politikai ar funkcionieriai, kurie reformuos sistemą – nei viena reforma nepažadina nei universitetų, nei akademikų, tik įžiebia naujas grupių kovas.

Šiandien Vilniuje vyksta tarptautinis bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę kuriančiam Bolonijos procesui skirtas seminaras. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, sveikindamas jo dalyvius, pabrėžė studijų tarptautiškumo ir kokybės kontrolės svarbą. „Globalizacija ir technologijų plėtra iš esmės keičia aukštojo mokslo kraštovaizdį ir kelia iššūkius, į kuriuos Europa ir pasaulis turi reaguoti. Jaunimas juda, vyksta studijuoti į kitas šalis, studijuoja nuotoliniu būdu.

Žinių radijas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlant įteisinti trejų metų bakalauro studijas vietoj dabar esamų ketverių, ministerijos viceministras Rimantas Vaitkus „Žinių radijui“ sakė, kad tokia sistema leistų pakelti aukštojo mokslo kokybę. Pasak jo, kokybę kelti leistų dalies dėstytojų atsisakymas ir atlyginimų pakėlimas likusiems.

Per daugiau nei du dešimtmečius Kaunas sėkmingai ėjo keliu, kuris niekur neveda. Užsispyrusio, gabaus, tačiau uždaro ir naujovių priimti nesugebančio provincialaus regiono centro keliu. Akis badantis Vilniaus pavyzdys tarsi turėtų skatinti keistis, tačiau tik dar sparčiau grimztame į dumblą, iš kurio be išorinės pagalbos išsivaduoti nesugebame.

Pagal Europos kalbų politiką, gimtoji kalba reikalinga identitetui, anglų kalba – komunikacijai, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti dar bent vieną ar dvi kalbas. „Perfrazuodama žymų psicholingvistą Franką Smithą, galiu pasakyti, kad viena kalba atidaro vienas duris, o dvi – visas likusias“, – patirtimi dalinasi Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Išsilavinusi, kritiškai ir sistemiškai mąstyti sugebanti kūrybinga asmenybė – valstybės ir tautos išlikimo sąlyga. Ypač XXI a. pasaulyje, kuriame auga konkurencija, kinta socialinė visuomenės struktūra, vis daugiau įtakos išsilavinimui, pasaulėžiūros formavimui turi naujausios informacinės ir kitos technologijos. Kaip tokią asmenybę išugdyti? Pasaulio istorijoje būta laikmečių, kuomet genijų koncentracija itin išaugdavo.

Per maži dėstytojų atlyginimai, per didelis jų užimtumas ir dirbantys dieninių studijų magistrantai. Tokius didžiausius Lietuvos aukštojo mokslo skaudulius įvardija vieno garsiausių pasaulio Kolumbijos universiteto profesorius emeritas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Rimas Vaičaitis.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kauno technologijos universitete švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, universitetų rektoriai ir studentai diskutuos apie galimus aukštojo mokslo finansavimo modelius. Svarstyti šiuo metu parengti trys aukštojo mokslo finansavimo variantai. Vienas jų – palikti dabartinį modelį ir finansavimo tvarkos nekeisti, tačiau pagerinti skolinimosi sąlygas studijų kainai padengti. Kitas – įvesti studijų įmoką, kurią mokėtų tik turintieji akademinių skolų.

Laisvosios bangos eteryje kalbėjęs naujasis Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktorius Arūnas Šikšta sako, kad dabar verslui reikia aktyvaus bei norinčio ir galinčio kurti pridėtinę vertę jaunuolio, kurio teorinių žinių bagažas nebūtų tuščias. „Daugelis verslo mokyklų yra dar tik kelyje, nes ne visur maksimaliai taikomi praktiniai atradimai metodinio mokslo aplinkoje“, - sako A.Šikšta.

Spalio 29 dieną į Vilnių susirinkę daugiau nei 100 Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų atstovų pradeda dvi dienas truksiančias diskusijas apie europinių nuostatų ir gairių, skirtų aukštojo mokslo kokybei užtikrinti, pakeitimus, apie kokybės agentūrų rinką Europoje. „Švietimo kokybė – vienas iš šios Vyriausybės prioritetų.

Rugsėjo 5-6 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. Ši konferencija – vienas iš didžiausių švietimo srities renginių, vyksiančių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Konferenciją atidarys Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir už švietimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

Keturi Lietuvos universitetai siekia bendradarbiauti glaudžiau ir jau netrukus įkurs konsorciumą. Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys, Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. Albertas Skurvydas, Vilniaus dailės akademijos l. e. p. rektorius prof. Audrius Klimas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas pasirašė ketinimų protokolą dėl konsorciumo įsteigimo.

Vienuolika su puse savaitės TV3 realybės šou „Paslapčių namai“ po devyniais užraktais saugojęs savo paslaptį Šarūnas, likus vos trims dienoms iki projekto pabaigos, demaskuotas. „Visi juoksis, kai sužinos mano paslaptį“, – prasitarė Šarūnas. „Šarūnas yra melavęs apie savo aukštąjį išsilavinimą“, – taikliai nusitaikiusi „šovė“ į Šarūną Laura. Nors formuluotė ir nebuvo tiksli, Šarūnas ją priėmė ir patvirtino, jog tai yra jo paslaptis.

  Naujoji valdžia ketina peržiūrėti ankstesnės vyriausybės sprendimus sumažinti valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų skaičių 9 procentais. „Švietimo ir mokslo ministras (Dainius Pavalkis – red. past.) pažadėjo, kad mažinimas bus ne toks ženklus, kaip buvo numatytas ankstesnės vyriausybės.

Daugiau studentų pritraukti norinčių aukštųjų mokyklų akys krypsta į nuteistuosius. Pavyzdžiui, Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio institutas Pataisos namuose bausmę atliekančioms moterims nuo vasario mėnesio siūlo krimsti bakalauro mokslus arba siekti magistro laipsnio Vadybos ir administravimo bei Technologijų fakultetuose.

Panašu, kad britai susiduria su panašia problema, kokią neseniai bandė spręsti Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai: JK taip pat susirūpinta, kad trūksta tiksliųjų mokslų specialistų. Norint patenkinti matematikos, technologijų ir inžinerijos specialistų poreikį šalies aukštesniojo ir aukštojo mokslo įstaigos turėtų jų paruošti bent 50% daugiau, nei paruošiama dabar. Tyrimą atliko Karališkosios inžinerijos akademija.

Šiandien Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą, Lietuvos aukštųjų mokyklų ir LAMA BPO vadovus dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas tobulinimo bei bendrojo priėmimo nuostatų 2014 metais.

Penktadienį popiet grupė moksleivių iš visos Lietuvos susirinko prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir vyriausybės. (Papildyta 15.30) Moksleiviai, nešini plakatais, protestuoja prie ŠMM. Jie teigia, kad nori būti suprasti, ir skelbia, kad yra verčiami rinktis užsienio šalis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Lietuvoje jaunimo nedarbo problemai spręsti neskiriama pakankamai dėmesio, todėl jaunimas, neradęs darbo Lietuvoje, palieka mūsų šalį, sako socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas, pirmadienį Seime surengęs konferenciją „Kodėl nedarbas išbrauktas iš Vyriausybės darbų sąrašo?“. „Europa muša pavojaus varpais, o žiūrint į mūsų Vyriausybės rudens darbų programą – apie žmonių užimtumą – nė žodžio. Yra tik siekis liberalizuoti darbo santykius“, – priekaištavo  A. Sysas.

Ketvirtadienį tūkstančiai studentų Kvebeko mieste Kanadoje pradėjo protestus prieš pasiūlymus didinti mokesčius už aukštąjį mokslą. Studentai pasirinko kiek neįprastą protesto pobūdį – į miesto gatves jie išėjo nuogi. Įdomu tai, kad tuo pačiu protestuotojai pasisakė ir prieš Monrealyje turinčias įvykti „Formulės 1“ lenktynes. Protestuojantieji nusprendė į aukštojo mokslo problemas dėmesį atkreipti pasinaudoję Kanadoje vyksiančiu sporto renginiu.

Aukštajam mokslui tenka esminis vaidmuo siekiant įveikti Europą ištikusią ekonominę krizę. Tokią nuostatą išreiškė 47 šalių švietimo ministrai, balandžio 26-27 dienomis susirinkę į aštuntąją Bolonijos proceso šalių ministrų konferenciją Bukarešte (Rumunija). Kaip teigiama ministrų pasirašytame Bukarešto komunikate, stipri ir patikima aukštojo mokslo sistema yra žinių visuomenės klestėjimo pagrindas.

Šiandien, balandžio 26 d., Bukarešte (Rumunija) prasideda aštuntoji Bolonijos proceso šalių ministrų konferencija. Kas du metus rengiamos konferencijos tikslas – įvertinti Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų įgyvendinimo pažangą nuo praėjusios konferencijos Liuvene 2009-aisias ir numatyti tolesnę Bolonijos proceso įgyvendinimo seką. Viena pagrindinių šių metų konferencijos temų – aukštųjų mokyklų absolventų įdarbinimas.

Studentų sąjunga pasisakė prieš Baltarusijos priėmimą į Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME) dėl šios šalies vykdytų represijų prieš studentus ir politizuotos aukštojo mokslo sistemos. Lietuvos studentų sąjunga ragina Lietuvos atstovus, trečiadienį dalyvausiančius Bolonijos tęstinės grupės susitikime Kopenhagoje, palaikyti Studentų sąjungos poziciją ir nepritarti Baltarusijos priėmimui į EAME tol, kol šioje šalyje nebus laikomasi fundamentinių aukštojo mokslo politikos vertybių.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (LURK) studentams priimtą nepalankų sprendimą, dar šiandien ketina kreiptis į universitetų ir kolegijų vadovus bei LR Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atliko viešosios nuomonės tyrimą apie studijų lankstumą, kurio metu net 72 proc. studentų pareiškė, jog Lietuvoje organizuojant studijų procesą trūksta ne tik palankių sąlygų, modeliuojant savo studijų programas bei grafikus, bet ir informacijos apie šias galimybes. „Tyrimas parodė, jog tik 5 proc. studentų yra pasinaudoję galimybe susidaryti individualų studijų tvarkaraštį, kadangi vos trečdalis yra girdėję apie tai.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Siūlymas griauti viską iš pamatų – pats radikaliausias sprendimas, kuris tik pakenktų aukštojo mokslo sistemai. Taip Lietuvos studentų sąjunga vertina socialdemokratų iniciatyvą Seime įregistruoti Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektą ir pasisako už aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumą tobulinant sistemą nuosekliai.

Stovėjau prie aukštojo mokslo reformos ištakų. Tuomet konstatavau, įrodinėjau, kad aukštojo mokslo sistema sustabarėjusi, orientuota geriausiu atveju tik į save, kad be konkurencijos elemento aukštojo mokslo sistema pasmerkta toliau degraduoti, kad aukštasis mokslas turi tarnauti studentui, o plačiąja prasme – visuomenei. Tuomet tai daug kam buvo šokas.

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo kai kurie dalykai aukštajame moksle turėtų būti koreguojami, teigia Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Kiekvieno studento mylimiausia ministerija yra Švietimo ir Mokslo ministerija. Taigi norime pasiteirauti, kaip jiems sekasi tvarkyti mūsų studijas. Kalbiname švietimo ir mokslo viceministrę – Neriją Putinaitę Ar šiemet tikėjotės tokios rekordinės stojančiųjų gausos? Šiemet iš tiesų sulaukta didelio stojančiųjų skaičiaus. Per bendrąjį priėmimą iš viso registravosi 38,4 tūkst.

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami.

Grupė studentų rinks parašus, kad būtų dažniau peržiūrimi mokančių ir nemokančių už studijas studentų rezultatai ir nuo to priklausantis jų finasavimas.Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo iniciatyvinę grupę parašams rinkti. Per ateinančius du mėnesius ši grupė turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. pataisą palaikančių parašų, kitaip projektas Seimui pateiktas nebus, praneša Lietuvos radijas.

Kas trukdo Pietų Baltijos jūros regiono šalių akademinėms bendruomenėms aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, kokią įtaką toks bendradarbiavimas turi darbo rinkos pokyčiams? Šiuos ir kitus klausimus ketinama aptarti Klaipėdoje vyksiančiame seminare „Aukštojo mokslo koordinavimas bei integravimas ir darbo rinka Pietų Baltijos jūros regione“. Projekte dalyvauja Danija, Lietuva, Vokietija, Lenkija ir Švedija.

Varėnoje ir Jonavoje dirbantiems ir gyvenantiems studentams sudarytos sąlygos siekti mokslų Alytaus kolegijoje neišvykstant iš savo miestelio. Pirmieji Alytaus kolegijos Varėnos studijų skyriaus studentai jau gavo studijų knygeles. Dvidešimt aukštojo mokslo pirmakursių neakivaizdžiai studijuoti pasirinko penkias specialybes pagal poreikius. „Mokytis privertė gyvenimas. Pasirinkau statybinės inžinerinės sistemos specialybę, ne vadybą.

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten.

Šiais metais du Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTI-K) atliekantys laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos nuteistieji baigė Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos studijų programą ir įgijo bakalauro laipsnį. Liepos 29 d. jiems buvo įteikti aukštojo mokslo diplomai.

Studijų reforma baigta, tačiau vis dar gludinama, nežinant, kas išeis – deimantas ar antkapis. Nors nuo reformos praėjo jau pora metų, viešos apklausos skelbia, kad apie ją nieko negirdėjo beveik pusė žmonių. Nieko keisto, nes tendencijos tiek prieš, tiek po permainų nesikeičia – siekti mokslo aukštumų lemta daugiausia tiems, kurių piniginės neužsisega, o galvose – vakuumas.

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus.