augintojai

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

Lietuvos obuolių augintojai, patyrę nuostolių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sutrikdytos rinkos, gegužės 10–19 dienomis kviečiami teikti paraiškas paramai gauti, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Paraiškas gali teikti obuolių augintojai, kurie 2022 m. nėra gavę pagalbos pagal Laikinosios valstybės pagalbos sodininkystės sektoriui priemonę.

Nuo seno mūsų protėviai, planuodami pavasario sėjos darbus, žvalgėsi į mėnulį, kruopščiai planavo, kada paranku sėti sėklas, persodinti daigelius, ravėti ar imti derlių. Ir šiandieną, matydami klimato kaitos grimasas, daržininkai mėnulio kalendoriaus neišsižada. Tiesa, juo vadovaujasi daugiausia mėgėjai. Mėnulio sėjos kalendorius – vieniems daržininkams jis rimtas patarėjas, kiti į tai rimtai nežiūri.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Gyventojai pliekiasi su šunų augintojais dėl visur paliekamų išmatų ir keturkojų be pavadžio. Pareigūnai perspėja, kad šunį viešoje vietoje būtina visur vedžioti su pavadžiu, net ir miške, nes jis gali užpulti ne tik žmogų, bet ir laukinį gyvūną. Be to, pareigūnai reikalauja visur rinkti ir išmatas, net ir miške, kad jos neplatintų ligų. O kam išmatos atrodo trąša, tai ir tręšti jomis pareigūnai siūlo savo augalus – nepalikti net ir miške.

Viena didžiausių kviečių augintojų ir eksportuotojų – Argentina – pirma pasaulyje pritarė genetiškai modifikuotų kviečių auginimui ir vartojimui. Modifikuoti kviečiai bus atsparesni sausrai, derlius pasak mokslininkų gali būti iki 2 kartų didesnis. Tiesa leidimas auginti tokius kviečius dar nereiškia, kad jie greitai atsiras parduotuvių lentynose. Argentinos mokslininkai sugalvojo kaip genetiškai modifikuoti kviečius, kad jie nebijotų besikeičiančio klimato ir kasmet derlių skurdinančių sausrų.

Prieš kelias savaites Pasvalio turguje stovėjo jaunas vyras, pilną bagažinę prisikrovęs krepšinio kamuolio dydžio arbūzų. Paklaustas, kiek kainuoja kilogramas, vyras šyptelėjo: „Parduodu ne arbūzus, o jų sėklas. Čia tik pavyzdžiai to, kas išauga“. Pasirodo, Panevėžio rajone gyvenantis vyras jau ne pirmus metus augina šias uogas (nustebsite, bet mokslininkai būtent taip klasifikuoja arbūzus) ir džiaugiasi įspūdingais derliais.

Jau gerokai po pusiaužiemio, o žiemos beveik ir nebuvo. Rekordiškai šilta žiema daržovių augintojams pažėrė daug galvosūkių. Baiminamasi, kad gali neiššalti kenkėjai ir teks kovoti su jų antplūdžiu daržovių auginimo metu. Tačiau dabar spustelėjęs šaltis būtų pragaištingas kai kur laukuose ne laiku sudygusiems žieminiams česnakams. Daržovių augintojai turi galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, kokios daržovių veislės tinkamiausios.

Rugsėjo 8-tą dieną TV6 eteryje jau trečiąjį sezoną pradeda laida „Gyvūnų manija“. Sezono pradžią laidos kūrybinė grupė atšventė kartu su įspūdingo dydžio ir grožio šunimis – berno zenenhundais. O kokia gi šventė be torto? Laidos vedėja Monika Juodeikaitė iškepė specialiai šunims skirtą daržovių ir varškės tortą.

Persikų augintojai trina rankomis – šiųmetis vaisių derlius kaip niekada gausus. Vaismedžių augintojai vos spėja skinti vaisius ir virti uogienes. Mokslininkai nesistebi, ateityje dėl nuolat šylančio klimato turėsime ne tik daugiau persikų, ar nektarinų, bet ir bananų ar šilkmedžių. Tiesa, gali tekti atsisveikinti su kai kuriomis daržovėmis, pavyzdžiui bulvėmis, mat sausros ir nepastovūs orai joms itin nepalankūs. Kaunietės Odetos persikui – treji.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Specialistai įspėja – pakelėse ar šalia prekybos centrų pirktos braškės gali paguldyti ir į ligos patalą. Tokias išvadas gydytojai daro pastebėję, kad būtent braškių sezono metu padaugėja sergančiųjų žarnyno ligomis, mat nesąžiningi prekeiviai parduoda netinkamas vartoti uogas, dažniausiai žmonės net neturi leidimų jomis prekiauti. Mat auginamos raudonskruostės nesilaikant higienos normų – vieni braškynus turi pakelėse, kiti uogas tręšia tiek, kad jos tinka akis paganyti, bet tikrai ne valgyti.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Daržovių augintojai jau suplūdo į turgus parduoti pirmųjų šiltnamiuose užaugintų daržovių. Bet ar tikrai ant prekystalių nugulusios salotos, ridikėliai ar agurkai maistas, o ne chemikalų prisotintas nuodas? Nors dažnas pirkėjas užsukęs į turgų ieško ekologiškų produktų, perdėtas dairymasis į močiučių užaugintą derlių nebūtinai bus ekologiškas ir sveikas. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

 Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Nepalanki vasara Vieną gausiausių Lietuvoje jurginų kolekciją puoselėjanti chorvedė Rasa Gelgotienė nenori sutikti, kad jurginai – rudens gėlė. Pasak jos, jurginai žydėti pradeda jau vasaros viduryje ir grožiu stebina iki pat šalnų, dažniausiai pakertančių žiedus tik spalį.

Pastaraisiais metais grūdų augintojai jau priprato prie klimato kaprizų pasaulinėje rinkoje, o štai svyruojančios supirkimo kainos kelia nusivylimą. Praėjusią savaitę „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konferencijoje Kaune pateiktos pirmosios 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozes. Žinoma, šios prognozės, kaip ūkininkai sako, kol kas rašomos tik šakėmis ant vandens. Tačiau pasvajoti niekas nedraudžia, juolab kad niekas nesišvaisto ir garantijomis.

Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuviškų daržovių augintojai pradėjo skinti šių metų agurkų derlių. Pirmosios jų tonos jau pasiekė parduotuves. Tačiau šiltnamininkai baiminasi, kad neatnaujinę savo ūkio jie sunkiai išlaikys vis didėjančią pigesnių atvežtinių daržovių konkurenciją. Žemės ūkio ministerija guodžia, esą susibūrusios į koopratyvus šiltnamių įmonės gali tikėtis ES paramos.

Lietuvos kiaulių augintojai siekia, kad ženklinant kiaulieną būtų nurodoma gyvulių auginimo šalis, nes dabar pirkėjai, manantys, kad perka Lietuvos ūkiuose užaugintų kiaulių mėsą, paremia kitų šalių augintojus, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Mums svarbu, kad kuo greičiau etiketėse būtų nurodoma kiaulių auginimo šalis.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

 Lietuvos kiaulių augintojai dar nenuleidžia rankų ir svajoja apie pirkėjus iš Rusijos - gegužės pradžioje į mūsų šalies kiaulininkystės ūkius turėtų atvykti inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fi-tosanitarijos priežiūros tarnybos.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti ES paramos. Artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui, Europos Komisija (EK) įsteigė specialią darbo grupę ir pradėjo viešąsias konsultacijas dėl galimų naujų paramos priemonių vaisių ir daržovių augintojams.

Kristina De Witte į Lietuvą iš Danijos su šeima atvyko prieš šešerius metus. Įsigiję veikiančią žemės ūkio bendrovę „Laufriza“ jie ūkininkauja Kėdainių rajone. Raguočių bandą laikantys ūkininkai ėmė auginti kukurūzus pašarui dėl jų maistingų ir energetinių savybių. Žaliąją šios kultūros masę rudenį jie silosuoja. „Kukurūzus mes sėjame kiek kitaip nei lietuviai. Grūdus į žemę beriame tik tuomet, kai žemė įšyla: gegužės pradžioje arba viduryje.

Sandėliuose mažėjant daržovių atsargoms, pirkėjai priversti pirkti brangesnes. Tačiau prasidėjus naujam sezonui, daržovių augintojai mažesnių kainų nežada, rašo „Vilniaus diena". Kaip sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, šiemet tokių pigių daržovių kaip pernai pirkėjai neturėtų tikėtis. Tačiau esą nepasikartos ir 2010-ųjų daržovių brangymečio scenarijus.

Norintieji užsiauginti savų daržovių jau ne pirmus metus noriai perka sėklas, tačiau augintojai tvirtina konkurencijos nejaučiantys. Brangstantis maistas, ekonominė krizė, kalbos apie chemiją maisto produktuose – įvardijamos priežastys, kodėl žmonės aktyviau imasi dirbti savo daržuose. Tai rodo ir sėklas parduodančiųjų turimi duomenys. Nors gyventojai, kiek galima spręsti pagal didėjantį sėklų pardavimą, vis dažniau daržoves auginasi patys, ūkininkai to itin nejaučia.

Medelynai jau baigia išparduoti lietuvišką produkciją, o ateityje neprognozuoja, kad lietuviškų obuolių rinkoje daugės – investicijos didelės, o mokestinė našta sunki. Šiuo metu lietuviškų obuolių daug kur jau nebeįmanoma nusipirkti. Panevėžio krašto augintojai irgi tvirtina produkciją išpardavę arba bebaigiantys išparduoti. Pavyzdžiui, pasvaliečiai – „Naradavos“ įmonė – prekybą obuoliais baigė dar prieš mėnesį.

2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus. Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes.

Melžimo įrangos reikalavimų ir tikrinimo tvarka turėjo įsigalioti jau nuo lapkričio 1 d., tačiau dėl ūkininkų protesto ją ketinama dar derinti. Pieno gamintojai nuogąstauja, kad įteisinta nauja prievolė gali tapti įrankiu susidoroti su perdirbėjams neįtikusiais ar nepaklusniais ūkininkais.

Nuo E. coli bakterijų sukeltos krizės nukentėjusiems agurkų ir kitų daržovių augintojams Europos Komisija skiria 210 mln. eurų kompensacijų. Nemažų nuostolių dėl klaidingos informacijos patyrę Lietuvos augintojai nebesitiki gauti iš Briuselio tokios paramos, nes neįvykdė Europos Komisijos reglamento reikalavimų, praneša LTV „Panorama“. Šią gegužę dėl susirgimų ir žmonių mirčių Vokietijoje bei kitose šalyse kilo panika, įtarus, kad E. coli bakterijomis gali būti užteršti ispaniški agurkai ...

Maždaug po dviejų savaičių turgavietėse pasirodys pirmieji vasariniai lietuviški obuoliai, prasidės šiemečio derliaus supirkimas. Nors važiuojant automobiliu šalies keliais ir keliukais matyti, kad soduose derlius bus geras, verslinių sodų savininkai miestiečiams pigių obuolių nežada.

Nors Lietuvoje juntama milžiniška lietuviškos kiaulienos paklausa, prekybos centruose ir toliau karaliauja lenkiška, vokiška, belgiška bei kita užsienietiška kiauliena. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad viena pagrindinių kiaulininkystės problemų yra ta, jog Lietuvoje ši šaka yra labai smarkiai suvaržyta, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Tai atsispindi faktuose. Ekonominė pusė Lietuvoje per metus išauginama tik apie milijonas kiaulių, tačiau suvartojame apie 2 mln.