auditas

Kalėjimų departamentas pernai netaupiai ir neracionaliai panaudojo valstybės lėšas įkalinimo įstaigoms modernizuoti, o dėl blogų kalinimo sąlygų valstybė ir toliau priversta mokėti kompensacijas kaliniams, pirmadienį pareiškė Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė atliko auditą – vertino, ar veiksmingai įgyvendinamas vieno langelio principas perkeliant viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę. „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sukurtos el. paslaugos vis dar nėra teikiamos vieno langelio principu, nes nesudarytos veiksmingo jas kuriančių ir teikiančių institucijų bendradarbiavimo prielaidos. Be to, el.

Lietuvos kultūros tarybos (Taryba) pasitelkiami ekspertai Kultūros rėmimo fondo (Fondas) lėšomis finansuojamiems projektams įvertinti valstybei kasmet kainuoja apie milijoną litų. Taryba tokių lėšų iš Kultūros ministerijos negauna, todėl su Seimo nariais buvo inicijuotas įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad ekspertams už darbą leidžiama apmokėti Fondo lėšomis.

JAV kosminės agentūros NASA programa, skirta Žemei pavojingų asteroidų aptikimui ir planetos apsaugojimui nuo susidūrimų su jais, yra beviltiška ir smarkiai atsilieka nuo reikalavimų, pirmadienį paviešintas programos audito išvadas skelbia „Physorg.com“. „Iš metinio 40 mln. JAV dolerių tik 1 mln. skiriamas asteroido atrėmimo strategijai ar teritorijų, kurioms gresia smūgis, evakuacijai“, – pabrėžė NASA inspektorius, generolas Paulas Martinas.

Valstybės kontrolė baigė Generalinės prokuratūros 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Auditoriai neturėjo reikšmingų pastabų dėl įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų, tačiau turėjo jų dėl valstybės lėšų ir turto valdymo. „Generalinis prokuroras neužtikrino, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir efektyviai“, – kalbėdama apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Remdamasi audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, Finansų ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti visuomenės poreikiams paimtų banko „Snoras“ akcijų kainą – 0,00 lito už vieną akciją. Atitinkamas nutarimo projektas pateiktas Vyriausybei. Jis parengtas, įgyvendinant Finansinio tvarumo įstatymo nuostatas, kurios skelbia, kad paimtų visuomenės poreikiams banko akcijų kainą nustato audito ir (ar) turtą vertinanti įmonė, o Vyriausybė kainą tvirtina, atsižvelgdama į vertintojų siūlymus.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) Vidaus reikalų ministerijai pirmadienį pateikė pastabas dėl audito išvadų. Centro pateiktus komentarus dėl jame atlikto audito išvadų nagrinėja ministerijos Vidaus audito skyrius, BNS sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Valdas Kaminskas. Jo teigimu, BPC pateikti komentarai – didelės apimties, tačiau jų turinio ministerija neatskleidžia.

Praėjusią savaitę Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) atliktas įstaigos Kokybės vadybos sistemos priežiūros išorės auditas. Auditoriai tikrino, kaip įstaiga įgyvendina ligonių kasų kokybės politiką, vertino vadovybės įsipareigojimų vykdymą, įstaigos orientavimąsi į klientą, planavimą, atsakomybę, infrastruktūrą, darbo aplinką, su klientu susijusius procesus, duomenų analizę, veiklos gerinimą ir kt.

Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, turinčių užtikrinti darnią atliekų tvarkymo sistemos veiklą. Atliekų tvarkymo sistema turėtų pateisinti ekologinius, ekonominius ir socialinius visuomenės lūkesčius. Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, turėtų būti vengiama jų susidarymo, o neišvengiamai susidarančios atliekos turėtų būti paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos.

Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje iššvaistytų lėšų istoriją tirianti prokurorė sakė, kad tyrimas dar tik įsibėgėja. Tačiau teisininkė neslėpė, kad įtarimai, iki šiol reikšti tik mokyklos buhalterei, ateityje gali kristi ir ant kitų asmenų. Mokyklos vadovas savo ruožtu skuba akcentuoti, kad senoji buhalterė mokykloje nebedirbs. Šimtatūkstantinį lėšų trūkumą M.Mažvydo mokykloje aptiko savivaldybės auditoriai. Patikrinimas nebuvo netikėtas.

Tarptautinėse organizacijose Lietuvai atstovauja įvairios valstybės institucijos, tačiau visuomenei pateikiama informacija ne apie visas tarptautines organizacijas ir Lietuvos dalyvavimą jų veikloje.

Atlikus Ūkio ministerijos auditą paaiškėjo, kad verslumą skatinančių agentūrų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ lėšos buvo naudojamos tikslingai.

Valstybės kontrolė nustatė pažeidimų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI), Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose, taip pat Šalčininkų ir Joniškio rajono savivaldybėse. Valstybės kontrolė, baigusi 2012 metų finansinį auditą, pranešė, kad surašė sprendimus dėl „reikšmingų“ teisės aktų pažeidimų.

Jovita Sukackaitė, Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos ir užsienio investuotojų atstovai stoja ginti iš pareigų išprašyto „Verslios Lietuvos“ generalinio direktoriaus. Socialdemokratės Birutės Vėsaitės vadovaujama ūkio ministerija jai pavaldžios įstaigos vadovui sako, po atlikto audito, turėjusi priekaištų. Pats Pauliaus Lukauskas sako nutaręs pasitraukti, nes nenori vykdyti politinių nurodymų.

 Valstybės kontrolė, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, atliko AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) veiklos 2007–2011 m. auditą, kurio metu buvo vertinama, ar paslaugų įkainių nustatymo tvarka aiški, reglamentuota ir vieša ir ar vykdoma investicijų politika atitinka Telecentrui keliamus tikslus. Taip pat buvo aiškinamasi, kaip Telecentras įgyvendina prievolę atskirti reguliuojamos veiklos sąnaudas ir ar turi galimybių efektyviau valdyti turimą turtą.

Valdiškos įstaigos pernai įstengė taupyti tik devynis mėnesius. Įtarimai, kad metų pabaigoje jos vėl plačiai atvers pinigines, pasitvirtino su kaupu, rašo „Lietuvos rytas“. Analizuodamas, kaip per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius buvo naudojamos biudžeto lėšos, Seimo Audito komitetas spėjo, kad 2012-ųjų pabaigoje valdiškų įstaigų taupumas gali išgaruoti. Taip ir atsitiko. Antai Seimo kanceliarija per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius reprezentacijai išleido per 600 tūkst.

Tarptautiniai auditoriai įvertino Graikijos pažangą įgyvendinant reformas prieš suteikiant kitą paskolą. Daugiausia dėmesio sekmadienį vykusio finansinio audito metu buvo skirta viešojo sektoriaus darbo vietų mažinimui.

Šią savaitę nepriklausoma audito bendrovė baigė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bei Lietuvos olimpinio fondo finansinių (LOF) ataskaitų rinkinio už 2012 metus auditą. Jis buvo atliekamas remiantis tarptautiniais audito standartais. Audito bendrovė konstatavo, kad ataskaitos teisingai ir pagal LR teisės aktų reikalavimus pateikia LTOK bei LOF finansinę būklę ir finansinius rezultatus.

Auditoriai nustatė, kad iš Europos Sąjungos (ES) lėšų finansuojami energijos taupymo projektai ES narėse, įskaitant Lietuvą, nėra rentabilūs, praneša BBC. Europos audito rūmai patikrino 24 Lietuvoje, Čekijoje ir Italijoje vykdomus projektus. Šios šalys 2007-2013 metų laikotarpiu gavo didžiausią ES finansavimą energijos taupymo projektams. ES valstybių narių vyriausybės gautas lėšas naudojo pastatų renovacijai, bet paaiškėjo, kad išlaidos atsipirks vidutiniškai tik po 50 metų.

2012 m. gruodį buvo atliktas tarptautinis „QS Stars“ aukštojo mokslo kokybės auditas, kurio metu Vytauto Didžiojo universitetas gavo aukščiausius balus vertinant paramą studentams – stipendijas, paramą socialiai remtiniems ir neįgaliems studentams. Aukštojo mokslo kokybės auditą atliko QS, pasaulinis karjeros ir švietimo tinklas.

Generalinis prokuroras, siekdamas prokuratūros veiklos skaidrumo, didindamas jos efektyvumą ir korupcijos prevenciją, stiprina Vidaus audito skyriaus veiklą. Nuo sausio 8 d. šiame padalinyje darbą pradeda atestuota auditorė Vida Balčiūnienė, turinti ilgametę darbo patirtį apskaitos ir finansų srityje, 8 metus dirbusi finansų auditore Valstybės kontrolėje.

Nors gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja ne vienerius metus, deklaracijos neatspindi nei žmonių turto, nei pajamų, skelbia Valstybės kontrolė. Esą apskritai neaišku, kam iš gyventojų renkamos deklaracijos, nes ne visada galima patikrinti, ar pateikiami duomenys realūs.

  Valstybės kontrolė atliko laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo auditą. Kaune ir Klaipėdoje jau septyniolika metų veikia dvi laisvosios ekonominės zonos. Nuo 2005 m. pradėti vystyti aštuoni pramoniniai parkai, iš kurių penkis, esančius Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, 2011–2012 m. taip pat nuspręsta pertvarkyti į laisvąsias ekonomines zonas. Į šių pramoninių teritorijų vystymą valstybė investavo 160 mln. Lt.

Europos Sąjungos (ES) aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ryšių palaikymo komiteto susitikime Estorile (Portugalija) Lietuvai oficialiai perduotas pirmininkavimas komitetui 2013-aisiais. Portugalijos audito rūmų pirmininkas Guilherme'as d'Oliveira Martinsas, paskelbdamas apie mūsų šalies pirmininkavimą 2013 m., valstybės kontrolierei Giedrei Švedienei įteikė pirmininkavimo komitetui simbolį - paauksuotą lazdelę.

Valstybės kontrolė atliko 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansinius (teisėtumo) auditus ir įvertinusi nustatytus pažeidimus surašė sprendimus.

Nudailintą „Snoro“ banko paveikslą, kuriuo patikėjo paskutinius pinigus beverčiams vertybiniams popieriams išleidę klientai, piešė pasaulinio garso auditoriai, kurie kitoje valstybėje jau dosniai mokėtų kompensacijas. Plačiajai visuomenei mažai girdėta institucija – Audito ir apskaitos tarnyba – vos per kelis mėnesius padarė tai, ko nuo praėjusių metų lapkričio nenuveikė Seimas, Generalinė prokuratūra ar kitos žinybos, kurių reikalas – domėtis valstybės interesais.

Rezerviniame (stabilizavimo) ir Privatizavimo fonduose bei valstybės ižde yra yra rimtų buhalterinės apskaitos problemų, teigia finansinius (teisėtumo) auditus atlikusi Valstybės kontrolė. Dėl lėšų ir turto panaudojimo nei šiems fondams, nei valstybės iždui reikšmingų pastabų nėra. Finansų ministerijai dar teks padirbėti siekiant tinkamai įvaldyti naujuosius Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

Valstybės kontrolė nustatė, jog Teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo priedus už darbą, kuris nebuvo atliktas, ir už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Priedų  dydis - nuo 10 tūkstančių litų. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkstančių litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkstančius litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Finansų ministerija paskelbė naują konkursą atrinkti bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijų kainą nustatysiančius ekspertus. Surasti ekspertus  akcijų kainai nustatyti Finansų ministeriją įpareigojo Vyriausybė. Naują akcijų kainos nustatymo paslaugų konkursą Finansų ministerija turi organizuoti po to, kai atmetė vienintelės pirmojo konkurso, skelbto gegužės 14 d., dalyvės „Deloitte Lietuva“ pasiūlymą.

Aukštosios mokyklos dažnai nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, konstatuoja Valstybės kontrolė, baigusi finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU) bei Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas.

Valstybės kontrolė, atlikusi praėjusių metų Švietimo ir mokslo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos turtą ir lėšas valdė netaupiai ir neracionaliai. „Daugiausia pažeidimų padarė vykdydamos investicinius projektus ir pasirašydamos sutartis, nes nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias suteiktas paslaugas negavo pajamų“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės kontrolė atliko 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. „Nustatėme, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos daugiausia pažeidimų padarė vykdydamos investicinius projektus ir pasirašydamos sutartis, nes nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias suteiktas paslaugas negavo pajamų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.

Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras Valstybei kontrolei kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

Ukmergės ir Plungės savivaldybių vadovai privalės imtis griežtų priemonių išieškant žalą iš kaltų asmenų, o padariusiems pažeidimus pritaikyti tarnybinę ar drausminę atsakomybę. Valstybės kontrolė įtaria, kad Ukmergės rajono savivaldybėje kai kurie viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, todėl audito medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

„Snorą“ auditavęs „Ernst & Young Baltic“ neteko auditoriaus, sulaukė raginimo pagerinti darbo kokybę ir dar gali sulaukti ieškinio, praneša LTV Naujienų tarnyba. Seimo Audito komiteto nariai sako, kad tiek šiame banke lėšas praradę žmonės, tiek valstybė iš šios audito kompanijos gali reikalauti atlyginti patirtą žalą.

Nustačius pažeidimus audituojant banko „Snoro“ veiklą „Ernst & Young“ auditoriui Ramūnui Bartašiui naikinamas auditoriaus vardas, o audito bendrovei nurodyta ištaisyti nustatytus trūkumus, skelbia Audito ir apskaitos tarnyba.

Konsultacinių bendrovių „Oliver Wyman“ ir „Roland Berger“ atlikta Ispanijos bankų patikra parodė, kad bankų rekapitalizacijai prireiks 60-70 mlrd. eurų, praneša neįvardinti šaltiniai. Audito rezultatai šalies vyriausybei bus pateikti pirmadienį, birželio 18 dieną, nors anksčiau ketinta patikrą užbaigti trimis dienomis vėliau.

Birželio 11-15 dienomis LTOK lankosi Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinio solidarumo direktoriaus pavaduotoja Pamela Vipond ir Europos olimpinių komitetų asociacijos Administracijos ir finansų vadybininkas Gianluca De Angelis. Oficialaus vizito tikslas – atlikti visapusišką LTOK veiklos analizę (Europos ir pasauliniu mastu) ir pateikti įvertinimo raportą pagal TOK sudarytą įvertinimo programą.

„Valstybės kontrolės išvados kultūros bendruomenėje sukėlė nepasitenkinimą, nes jos pagrįstos vadybiniais kriterijais ir neatsižvelgta į kultūros srities specifiką. Pateiktos išvados traktuoja kultūrą, tarsi tai būtų verslo įmonės“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti Valstybės kontrolės ataskaitos apie Lietuvos kultūros institucijų veiklą rezultatams aptarti sakė Seimo narys Mantas Adomėnas.

Vyriausybės planai brangiai parduoti nebenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą gali taip ir neišsipildyti. Vien per penkerius metus suplanuotos parduotinų objektų kainos sumenko tris kartus. Ar sumos atitinka rinkos kainas, suabejojo net patys valdantieji. Vakar Seimo Audito komiteto nariai buvo išvykę pasižvalgyti po ketinamus parduoti valstybės nekilnojamojo turto objektus sostinėje.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui 2011 m. veiklos ataskaitą apie atliktus valstybinius auditus ir jų rezultatus, bendradarbiavimą su audituojamais subjektais, institucijomis, kurių veikla susijusi su Valstybės kontrolės funkcijomis, tarptautinėmis organizacijomis, apie Valstybės kontrolės strateginius tikslus ir vykdomas priemones jiems pasiekti. „Įgyvendindami 2011 metų valstybinio audito programą, prioritetine veiklos sritimi buvome pasirinkę viešuosius pirkimus.

Audito komitetas aiškinosi, kodėl Europos Komisija sustabdė pusės milijardo litų pervedimą Lietuvai ir kada šie pinigai pasieks valstybės biudžetą. Paaiškėjo, kad nuo 2007 metų nesugebama tinkamai paskirstyti funkcijų ir atsakomybės tarp institucijų taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai.

Valstybės kontrolė atliko apsirūpinimo vaistais ligoninėse auditą. „Nustatėme, kad vaistams skirtų išlaidų dalis didžiosiose ligoninėse skiriasi 6,5 karto, regioninėse ir rajonų – 4 kartus, o slaugos ir palaikomojo gydymo – daugiau kaip 10 kartų“, – komentuodama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Kokią dalį lėšų skirti vaistams, nustato ligoninės steigėjas arba šią funkciją perduoda pačiai ligoninei.

Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Jolanta Kalvaitienė atliko „Sakalėlio“ pradinės mokyklos praėjusių metų finansinį auditą. Jo metu nustatyta trūkumų tikslingai panaudojant mokinio krepšelio lėšas, surenkant pinigus už pailgintos dienos grupes, skirstant pervestą gyventojų pajamų mokesčio dalį, skaičiuojant mokytojams atlyginimus, į apskaitą įtraukiant ilgalaikį turtą.

2011 m. pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo. Joje teigiama, kad šios institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Kitaip sakant – ir nuo politikų bei valdininkų įtakos.

Valdovų rūmų statybos darbams iki 2013 m. vidurio reikės per 29 mln. Lt, o auditas bus atliekamas metų pabaigoje. Tai paskelbta kultūros ministrui Arūnui Gelūnui su valstybės kontroliere Giedre Švediene detaliai aptarus Valdovų rūmų projektą bei paveldo apsaugos sistemą. Šiemet darbams Valdovų rūmuose numatoma skirti 18 mln. litų, o dalies jų pabaigimui iki 2013 metų vidurio, planuojama, reikės per 29 mln. litų.

Bankrutavus „Snorui“ paaiškėjo, kad milijoninius indėlius banke laikė ne tik verslininkai, bet ir šalies ligoninės, poliklinikos, greitosios pagalbos stotys. Ligoninių turtus tirs auditas. Tačiau teisės aktų, kiek ligoninės sąskaitose gali turėti neišleistų pinigų, nėra. Tad politikai neatmeta, kad dėl tokio taupymo gali nukentėti gydytojų algos ar net pacientai, todėl ligoninėms rengiama tvarka, kiek ir kam ateityje šios galės taupyti.

Kas kontroliavo bankrutuojantį banką, kas atsakingas, kad laiku nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų ir kodėl buvo priimti būtent tokie sprendimai? Tai klausimai, jau kelias savaites neduodantys ramybės daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių vadovų, kurie savo ir verslo pinigus buvo patikėję „Snoro“ bankui. „Kas kaltas dėl banko bankroto?“ Atsakymo į šį klausimą ieškojo ir ketvirtadienį vykusios taip pat pavadintos apskritojo stalo diskusijos dalyviai.