atšilimas

Antarktidos ledynai vasarą dabar tirpsta dešimteriopai greičiau negu prieš 600 metų, o sparčiausio ledo tirpsmo laikotarpiai užfiksuoti per pastaruosius 50 metų, sakoma pirmadienį paskelbtoje bendroje Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų studijoje.

Taragonos universiteto (Ispanija) mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Švedija ir kitos kaimyninės Baltijos regiono šalys jau maždaug 2050 metais gali tapti pramoninės vynuogininkystės kraštais. Ispanų mokslininkai konstatavo, kad šiuo metu tokia šalimi tampa Danija.

Klimato mokslininkai teigia radę įrodymų, paremiančių prognozes, jog ateityje lis mažiau, nors praeityje šiltesni Žemės periodai atnešdavo daugiau, o ne mažiau kritulių. Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad pasaulinis klimato šiltėjimas, kurio priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daro kitokį poveikį kritulių kiekiui nei šiltėjimas, kurį sukelia saulės radiacija.

Maždaug apie 5 mln. metų po didžiausio Žemės istorijoje gyvybės išmirimo didžiojoje mūsų planetos dalyje buvo taip karšta, jog tokioje aplinkoje nebūtų išgyvenęs beveik joks gyvas sutvėrimas, priėjo išvadą mokslininkai. Tyrėjai ilgai gvildeno vadinamojo „pražudytojo pasaulio“ scenarijų, kuris Žemę ištiko po Permo-Triaso periodu (prieš maždaug 250 mln. metų) įvykusio masinio išmirimo. Išmirimo mastai buvo kolosalūs: 96 proc. jūros gyvybės ir 70 proc.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011 m. gegužę pradėjo skelbti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie sovietinės represinės įstaigos, kuri pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, t. y. Valstybės saugumo komiteto (rus. KGB), veiklą Lietuvoje.

Mokslininkai nustatė, kad per mažiau nei tris dešimtmečius prie Australijos krantų esantis Didysis barjerinis rifas neteko pusės koralų, rašo „The Telegraph“. Dėl koralų nykimo mokslininkai kaltina dygliuotąsias jūrų žvaigždes. Į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą rifą stebėję mokslininkai nustatė, kad 1985 metais 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia tik 13,8 proc. rifo paviršiaus. Pastebėta, kad koralai vienodai nyksta visame Didžiajame barjeriniame rife.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Netikėtai spartus Arkties jūrinio ledo tirpimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių visai planetai, tvirtina pasaulinį pavojų skelbiantys ekspertai. Kolumbijos universitetas (JAV) ir aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ įvairių sričių specialistus sukvietė į renginius, skirtus aptarti naujausius JAV nacionalinio Sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) paskelbtus stebėjimų rezultatus, pranešė „Physorg.

Dėl pasaulinio atšilimo per artimiausius 10 metų Azijos šalys susidurs su rimtu pavojumi apsirūpinant maistu, perspėja ekspertai. D. Britanijos tyrimų centras „Centre for Low Carbon Futures“ paskelbė savo tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad klimato pokyčiai jau per artimiausią dešimtmetį ims neigiamai veikti viso pasaulio šalių galimybes apsirūpinti maisto produktais.

Praėję dvylika mėnesių Jungtinėse Valstijose buvo vidutiniškai šilčiausi nuo orų stebėjimo pradžios prieš daugiau kaip 110 metų. Tai pirmadienį Vašingtone paskelbė JAV orų ir okeanografijos tarnyba. Nuo 2011 metų liepos iki šių metų birželio vidutinė temperatūra šalyje buvo 13,3 laipsnio - 1,78 laipsnio aukštesnė už normą. Kiekvienoje iš 50 valstijų, išskyrus Vašingtoną, buvo šilčiau nei paprastai.

Jei siekdami išvengti planetos atšilimo, nuspręstume išmėginti geoinžinerinius metodus, tikėtina, kad dangaus mėlynė pabaltų. Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad vienas geoinžinerinis kovos su atšilimu metodas, apie kurį dažnai diskutuojama – mažyčių sulfato dalelių paleidimas į  atmosferą tam, kad šios numuštų saulės spindulių kryptį, – gali dangaus mėlynę paversti balsvas. Gamta iš esmės jau įrodė tokį efektą realybėje.

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala ir didelis ledynas, apsuptas siaurų, kalnuotų ir uolingų pakrančių. Čia gyvena vos 57 695 žmonės, kurie pamažu išmoko prisitaikyti prie atšiauraus salos klimato. Globalinis atšilimas, kuris gali sukurti geresnes gyvenimo sąlygas Grenlandijai, pavojingas visai likusiai planetai.

Prancūzijos geologai atrado nenormaliai aukštą  ledo dangą Himalajuose, kur vietos ledynai pamažu praranda svorį, kaip ir likę ledo masyvai, esantys kalnuose  visame pasaulyje, rašo „RIA Novosti“. JAV klimatologai, padedami  palydovų „ GRACE“ apskaičiavo, kad bendras pasaulio ledo dangos nykimas prideda po 1,5 mm prie vandenynų lygio kilimo. Tačiau jie nustatė, kad Himalajų ledynai sumažėjo daug mažiau nei tikėtasi modeliuojant pasaulinio atšilimo scenarijos.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5–3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC. Beveik 10 tūkst. klimato modeliavimo programų buvo paleista savanorių kompiuteriuose. Žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame pranešime naujausio tyrimo rezultatai skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Mokslininkai siekia ištirti didesnę galimų ateities scenarijų įvairovę. Pasak jų, tai padeda kontroliuoti klimato sistemos neapibrėžtumą.

Kaip Lietuvos radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas, šią savaitę orai labai dažnai keisis: sulauksime ir sniego, ir plikledžio, gali kilti pūgos. „Ciklonas atnešė ne tik kritulius, bet ir šiltesnių orų bangą iš Vakarų Europos. Taigi sulaukėme atodrėkio. Pirmadienį temperatūra pakils iki 0–2 laipsnių šilumos“, – sako sinoptikas. Anot jo, prie jūros galime tikėtis ir 3 laipsnių aukščiau nulio. Pūs vidutinio stiprumo vakarinių krypčių vėjas.

Kaip Lietuvos radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė, šią savaitę orai turėtų truputėlį atšilti, sulauksime sniego, gali kilti pūgos. „Artimiausiomis dienomis vis labiau šils. Pragiedrulių neturėtų būti daug. Beveik visoje šalyje dar sulauksime nedidelio sniego. Temperatūra pakils iki 4–9 laipsnių šalčio, o pajūryje bus 0–2 laipsniai šalčio“, – prognozuoja sinoptikė. Anot jos, vakariniuose rajonuose atkeliaujant šilumai, gali susiformuoti ir vienas kitas trumpalaikis rūkas.

Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. padidėjo iki rekordinio lygio, skelbia BBC. Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) teigia, kad didžiausią įtaką klimato kaitai darančių anglies dioksido dujų koncentracija 2010 m. pasiekė 389 molekules milijone oro molekulių. Anglies dioksido dujų nuo 2009 m. iki 2010 m. padaugėjo 2,3 molekulių milijone oro dalelių.

Nustatyta, kad Šiaurės Amerikos miškai gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei manyta anksčiau. Dvylika metų trukusio tyrimo rezultatai eksperimentams naudojamame miške šiaurės rytų Viskonsine privertė suabejoti nusistovėjusia nuomone apie tai, kaip ateityje miškai sugebės prisitaikyti prie vis didėjančio anglies dioksido lygio atmosferoje. Kai kurie pirminiai įsitikinimai apie ekosistemos atsaką yra neteisingi ir turės būti peržiūrėti.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Visi turime savo vaidmenį kovoje su globaliniu atšilimu. Jūsų, kaip vairuotojo, elgesys turi įtakos degalų sąnaudoms ir  automobilio emisijai. Važiuojant sumaniai degalų sąnaudas galima sumažinti iki 15  proc., o eismo įvykių riziką – iki 40 proc. 1. Didelė pavara, nedidelis greitis Ekonomiškiausias ir ekologiškiausias būdas važiuoti – nedideliu greičiu ir didele pavara.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Ellswortho kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Antradienis Lietuvoje bus apniukęs ir lietingas, tačiau nešaltas. Sostinėje sušils iki + 14. Utenoje, Šiauliuose, Panevėžyje bus laipsniu vėsiau. Apie Raseinius numatoma iki + 12, o Alytuje bus + 15 laipsnių šilumos. Pajūryje numatomi vėsiausi orai. Čia sušils iki +10 laipsnių šilumos. Daugelyje regionų gali palyti.

Artimiausiomis dienomis Lietuvos dangų dengs debesys, vietomis gali truputį palynoti, tačiau oras ims pamažu šilti, prognozuoja sinoptikai.Anot sinoptikės Alvos Nagelytės, penktadienio diena bus gana debesuota, ypač pirmoje dienos pusėje. Daugiausiai debesų telksis virš pietinių šalies rajonų, tačiau jie bus gana ploni, tad kritulių neturėtume sulaukti. Temperatūra didesnėje šalies dalyje bus gana vienoda ir svyruos nuo 10 iki 13 laipsnių šilumos.

Prasideda erkių aktyvumo sezonas, kuris tęsis iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio, perspėja visuomenės sveikatos specialistai. Aktyviausios erkių maisto paieškos dažniausiai būna gegužės pabaigoje–birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo viduryje. Todėl dabar tinkamas laikas pagalvoti apie galimybes ir būdus, kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, teigiama Kauno visuomenės sveikatos centro pranešime.

Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį Lietuvoje išsilaikys žiemiškai šalti, be didesnių kritulių orai. Ryškesnio atšilimo nežadama ir kitą savaitę. Anot sinoptiko Silvestro Dikčiaus, penktadienį visoje šalyje daugės debesų. „Rytinėje, šiaurės rytinėje šalies dalyje debesys bus aukšti, plunksniniai, saulė pro juos turėtų šviesti, o vakaruose ir ypač pietvakariuose gali būti tankiau debesų, ir saulė ten švies šiek tiek trumpiau“, – Lietuvos radijui kalbėjo jis.

Praėjusieji metai buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: 2010-ieji kartu su 2005 ir 1998 metais dalijasi didžiausios vidutinės temperatūros visų laikų pasaulio rekordą, pranešė Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO). Organizacijos būstinės Ženevoje išplatintame pranešime teigiama, kad 2010 m. vidutinė temperatūra pasaulyje buvo 14,53 laipsnių pagal Celsijų. Tai 0,53 laipsnio daugiau, nei 1961 – 1990 m. vidurkis.

Šių metų pabaigoje priimti Rusijos ir Lenkijos sprendimai leidžia kalbėti apie didėjantį šių valstybių energetinio bendradarbiavimo aktyvumą. Spalio 29 d. Rusija ir Lenkija pasirašė sutartį dėl rusiškų gamtinių dujų tiekimo iki 2022 metų. Remiantis šiuo dokumentu, Lenkija įsipareigojo nuo 2011 m. iš Rusijos gamtinių dujų milžino „Gazprom“ kasmet pirkti 11 mlrd. kubinių metrų dujų (šiemet įsigijo tik 9,7 mlrd.

Tirpstant ledynams jau po kelių dešimtmečių ir taip sausringose vietovėse – Centrinėje Azijoje, dalyje Andų gyvenantys žmonės gali dar labiau pritrūkti vandens. Tai rašoma naujoje Jungtinių Tautų ir kitų ekspertų parengtoje ataskaitoje. Pažymima, kad ledynai Patagonijoje (Pietų Amerikos pietuose – ELTA) nyksta greičiau ir ilgiau nei kitose pasaulio dalyse.

Jungtinių tautų organizacija (ONU) ketvirtadienį įvykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad 2010 metai yra jau treti karščiausi metai planetoje per pastaruosius 150 metų. Ginčijamasi, ar tai yra naujas klimato atšilimo ženklas, ar tiesiog paprastas atsitiktinumas. Visgi teorijos apie klimato atšilimą, rodos, pasitvirtino. Kankune vykusios konferencijos pranešimas apie klimatą kelia rūpestį. 2010 temperatūra yra aukštesnė nei 1998 ar 2005, t.y., per kitus karščiausius metus.

Šylant klimatui baltieji lokiai praranda savo arealus ir, kaip teigia biologai, gyvūnai bus priversti judėti į pietus, ieškodami alternatyvių maisto šaltinių. Ten jie ims varžytis su pilkaisiais lokiais. Sukurti modeliai padeda palyginti šias dvi rūšis: būtent, kaip smarkiai gyvūnai gali įkąsti ir kokio tvirtumo yra jų kaukolės, praneša „Science Daily“. Atradimai stebinantys – lokiai kanda vienodai smarkiai, bet baltojo lokio kaukolės struktūra daug silpnesnė.

Artėjant dar vienam Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui, kai diskusijos dėl kovos su klimato kaita vėl persikels į didžiąją areną, šįkart Meksikoje, Kankune, ir taip ambicingiausius tikslus pasiryžusios prisiimti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai greitų sprendimų dėl dar didesnio savo indėlio nežada. Praėjusių metų gruodį Kopenhagoje nepavyko susitarti dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo.

Porą metų gyvenę krizės nuotaikomis ir atitinkamai veikę, bankai prakalbo apie atšilimą. Po truputį vis labiau juntamais ekonomikos atsigavimas bankininkus verčia permąstyti savo strategiją. Atsargesni, bet atviresni „Mes supratome, kad buvome per daug uždari, nepakankamai arti žmonių, verslo“, – prisipažino bendrovės „Swedbank“ valdybos pirmininkas, Baltijos bankininkystės valdybos narys Antanas Danys.

Šiais metais pasaulis vėl rinksis į klimato kaitos konferenciją, vyksiančią Kankune. Jos metu bus aptariamas ateinantį šimtmetį įvyksiantis mokslinių tyrimų prognozuojamas pasaulio klimato atšilimas 3,5°C. Tai reiškia, kad dar šį gruodį Kopenhagoje vykusioje konferencijoje nuspręsto anglies dvideginio emisijų mažinimo neužtenka tam, kad nuspėjamas atšilimas nebūtų per didelis, rašo independent.co.

Ši subtili Rusijos Tbilisio politikos korekcija yra prošvaistė tarp Obamos užsienio politikos nesėkmių. Tbilisis. Paruošta pagal „Foreign Policy“. Jaunos poros gurkšnoja vyną gatvės kavinėse, vaikai, gaivindamiesi nuo karščio, taškosi fontane. Parke ant suoliuko pagyvenę vyrai žaidžia šachmatais, laikinuose kioskuose produktus išstatę sėdi prekybininkai. Eina dar viena vasara Gruzijos netvarkingoje, chaotiškoje, bet žavioje sostinėje.

Kanados aplinkosaugos agentūra pranešė, kad ši žiema buvo pati šilčiausia ir sausiausia per 60 metų meteorologinių stebėjimų istoriją, skelbia „Physorg.com“. Pasak agentūros meteorologo Andre Cantino, vidutinė temperatūra 2009 – 2010 m. žiemą Kanadoje buvo 4 laipsniai pagal Celsijų. Tai aukščiausia temperatūra nuo pat 1948 m. Be to, šią žiemą iškrito 20 proc. mažiau kritulių, nei paprastai.

Rūko apgaubto Auksinių vartų tilto San Franciske (JAV) nuotraukos dėl klimato šiltėjimo ateityje taps itin retos, teigia mokslininkai. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad iš Ramiojo vandenyno pakrantės ties San Francisku kylančių rūkų skaičius per praėjusius 100 metų sumažėjo beveik trečdaliu. „Nuo 1901 m. vidutinė vasaros metu ties San Francisko pakrante susidariusių rūkų trukmė sumažėjo nuo 56 iki 42 proc.

JAV ir Šveicarijos klimatologai pasiūlė pastaruoju metu pasaulyje stebimo temperatūros kilimo tempų sumažėjimo paaiškinimą, pranešė „Nature News“. Mokslininkai mano, kad tai lėmė stratosferoje sumažėjusi vandens garų koncentracija. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Science“. Pasak straipsnio autorių, nors 2000 – 2009 m. laikotarpis buvo pats šilčiausias dešimtmetis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, paskutiniaisiais metais temperatūros didėjimas pasaulyje kiek sumažėjo.

Dėl žmogaus veiklos vykstančio klimato šiltėjimo ir Ramiojo vandenyno atogrąžų platumose prasidėjusio „El Nino“ fenomeno egzistuoja labai didelė tikimybė, kad 2010 metai bus dar šiltesni, nei 2009-ieji, pranešė D. Britanijos Meteorologijos tarnyba. Naujausi stebėjimų duomenys liudija, kad 2009-ieji turėtų būti penktieji pagal šiltumą metai per visą meteorologinių matavimų istoriją nuo 1850 m., teigiama tarnybos pranešime.

Kopenhagoje prasidėjusi didžiulė tarptautinė konferencija turėtų suvienyti pasaulį bendram tikslui – mažinti atmosferos taršą ir stabdyti pasaulinį atšilimą. Dalis valstybių gali paskęsti Jei per keliasdešimt metų nepavyks sustabdyti klimato šiltėjimo ir ledynų tirpsmo, vandens lygis smarkiai pakils ir kai kurios žemose koralinėse salose įsikūrusios valstybės (pavyzdžiui, turistų pamėgti Maldyvai) atsidurs po vandeniu.

Užsitraukus virš Antarktidos esančiai ozono „skylei“, vidutinė temperatūra žemyne pakils 3 laipsniais, o tirpstantys ledynai jūros lygį visame pasaulyje gali pakelti iki 1,4 metro, perspėja mokslininkai. Virš Antarktidos esanti ozono sluoksnio „skylė“ iki šiol saugojo šį žemyną nuo stipriausių pasaulinio atšilimo reiškinių, teigiama išsamiausio iki šiol Antarktidos klimato tyrimo išvadose.

D. Britanijos Meteorologijos tarnyba sudarė apokaliptiniu vadinamą pasaulio žemėlapį, perspėjantį visuomenę apie 4 laipsniais atšilusio pasaulio klimato pasekmes. Šis žemėlapis buvo parengtas šalies vyriausybės užsakymu, jis buvo pristatytas naujos ekspozicijos Londono Mokslo muziejuje atidarymo metu, rašo „Telegraph.co.