atšilimas

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais, mato kiekvieną pokytį ir tik joje gali atsipalaiduoti – stebi miškus, paukščius, skruzdėlynus, žemės drėgmę, kaip išsprogsta pirmieji žiedai. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kada galima tikėtis orų atšilimo ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.

Nuo Antarktidos atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis A23a pradėjo judėti po 37 metų dreifavimo ir „įstrigimo“ Vedelio jūroje. Mokslininkai baiminasi, kad 2,5 tūkst. kv. kilometrų pločio ledo luitas gali sutrikdyti laivybą Pietų Atlanto vandenyno dalyje. Lapkričio 24-ąją CNN paskelbė britų mokslininkų išvadas: ledkalnis A23a atsiplėšė nuo Vedelio jūros dugno ir juda žemynų link 5 km/h greičiu.

Dėl rekordiškai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir oro taršos mažinimo priemonių pasaulinis atšilimas neregėtai paspartėjo, ketvirtadienį perspėjo 50 aukščiausio lygio mokslininkų, pateikdami išsamią klimato mokslo ataskaitą. 2013–2022 metais „žmogaus sukeltas atšilimas didėjo beprecedenčiu greičiu – daugiau nei 0,2 Celsijaus laipsnio per dešimtmetį“, rašoma politikos formuotojams skirtame tyrime.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusių metų vasarą, kuri buvo karščiausia istorijoje, Europoje didžiulė sausra smarkiai tirpdė ledynus – šis reiškinys gali pasikartoti, nes žemynas šyla beveik dvigubai sparčiau nei kitos pasaulio vietos. Du trečdaliai Europos upių nuseko žemiau vidutinio lygio, o Alpių ledynuose ištirpo penki kubiniai kilometrai ledo, teigiama kasmet skelbiamoje Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) ataskaitoje.

Klimatologas docentas Gintautas Stankūnavičius pateikė pasaulio orų apžvalgą ir prognozę, kokie orai laukia kitą savaitę ir ko galime tikėtis Europoje gegužės mėnesį. Pasak klimatologo, šių metų balandžio pabaiga ir gegužės pradžia Lietuvoje buvo vėsi, o labiausiai liūdino vis pasikartojančios stipresnės šalnos naktimis ir rytais. „Tai labai lėtino vegetacijos procesus tiek pievose ir laukuose, tiek ir miškuose bei soduose.

JAV nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija (NASEM) paragino sukurti tyrimų programą, skirtą ištirti saulės geoinžinerinių sprendimų potencialą. Nors akademija atkakliai tvirtina, kad išmetamųjų teršalų mažinimas vis tiek turėtų būti pirmasis ginklas prieš klimato kaitą, ji teigia, kad nepasiekus šio tikslo gali prireikti ekstremalesnių priemonių saulės šilumai sumažinti.

Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad karštos uolienos versmė po centrine Grenlandija prisideda prie temperatūros pokyčių regione ir atšilimo visoje Arktyje.  Tohoku universiteto geofizikai išanalizavo seisminių bangų judėjimą Grenlandijos regione su specialių stebėjimo stočių įranga. Tyrimo metu buvo sudarytas trimatis tos vietos Žemės mantijos paveikslas.  Tyrimo autoriai po Grenlandija aptiko dviejų atšakų mantijos pliūpsnį, kurios atsiskiria apie 1,5 tūkst.

Antarktidoje dirbantys mokslininkai užfiksavo naują šio žemyno šilumos rekordą – 20,75 Celsijaus laipsnio temperatūrą, ir tai yra pirmasis kartas, kai žemyne buvo išmatuota aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūra, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.

Deja, ne visi rekordai gamtoje kelia daug džiugesio. Klimatologai skelbia: 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra ne tik pasiekė rekordines aukštumas, bet ir ankstesnį rekordą viršijo neįtikėtinai daug. O to padariniai akivaizdūs kiekvienam – dar ir šiandien žydinčios gėlės, o sniego dar beveik neregėjome.

Žmonija susiduria su didesne rizika išmirti jau artimiausiais metais, negu su tikimybe kuriam nors pavieniam žmogui būti užpultam ryklio ar nutrenktam žaibo, tvirtina Oksfordo mokslininkai. Ekspertų duomenimis, tikimybė, kad žmonija išmirs dėl natūralių priežasčių artimiausiais metais sudaro 1 su 14 tūkst. Žmonijos žūties galimybių tyrimą atliko Oksfordo universiteto mokslininkai.

Klimatologai pastebi, kad Lietuvoje klimato kaitos pokyčiai – bene ryškiausi Europoje. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. Pasak jo – Lietuva dėl savo geografinės pozicijos vidutinėse platumose ne per toliausiai nuo Arkties, yra klimato kaitos epicentre. Be to, įtaka klimatui, kurią sukelia žmogaus ūkinė veikla, iš tiesų milžiniška.

Globalūs klimato pokyčiai neapsiriboja tik ekstremaliais orais ar stichinėmis nelaimėmis, tvirtina mokslininkai. Besikeičiantis klimatas taip pat tampa daugelio konfliktų ir masinės migracijos, kuri pastaruoju metu paveikė ir Europą, priežastimi. Jeigu anksčiau tokie tvirtinimai pasigirsdavo tik iš kairiųjų politikų lūpų ar liberaliosios žiniasklaidos puslapių, tai dabar tam atsirado ir formalus mokslinis pagrindas.

Dėl pasaulio klimato atšilimo Antarktidos ledynai šiuo metu tirpsta apie šešiskart sparčiau negu prieš 40 metų, o šis procesas didina pasaulinio vandenyno lygį, pirmadienį perspėjo mokslininkai.

Daugelis tikriausiai gali pamanyti, kad jei ir bus uždaromi visi paplūdimiai, tai tik tolimoje ateityje ir tik, kai pakils jūrų lygis. Deja, tai jau vyksta. Žemės poliai be ledo, vandenynai be deguonies ir žmonėms neįmanomos gyventi vietovės. Tai tik keletas sparčiai besikeičiančio klimato padarinių. Į šį sąrašą reikia pridėti ir dar vieną punktą: pakrantės be paplūdimių. Šis procesas įsibėgėja ir klimato kaita fiziškai atima paplūdimius iš žmonių.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) sekmadienį išsakė abejonių, ar Šiaurės Korėjos bandymai per žiemos olimpines žaidynes pelnyti tarptautinį palankumą paskatins ilgalaikį Pchenjano ir Seulo santykių atšilimą. „Akivaizdu, jog dar per anksti pasakyti, ar tai tęsis pasibaigus olimpiadai“, – sakė J. Mattisas žurnalistams, skridusiems su juo į Romą, kur gynybos sekretorius pradeda savo vizitą Europoje.

Išgirdę apie Laplandijos kraštą iš karto imame įsivaizduoti žiemos stebuklų šalį su šiaurės elniais, elfais bei kitais Kalėdų stebuklais. Tačiau realybėje Laplandija vis dažniau susiduria su sunkia pasaulinio atšilimo realybe.  Laplandija yra regionas, kuris iš esmės yra didesnis už Arkties ratą, jis driekiasi per Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos šiaurę. Tai taip pat yra Švedijos ir Suomijos provincijų pavadinimai.

Ekspertai jau ne kartą įspėjo, kokios pasekmės pasauliui gresia, jeigu klimatas ir toliau taip nevaldomai keisis. Mokslininkai perspėja, kad dėl nevaldomo globalinio atšilimo pasauliui gresia mirtinos 55°C „superkarščio bangos“, kurios smogs JAV rytinei pakrantei, Kinijai, Indijai, Pietų Amerikai ir Europai. Teigiama, kad iki 2100 metų planeta gali įšilti dar 4°C, tad situacija gali būti labai prasta.

Globalios temperatūros pakilimo puse laipsnio pakako karščio bangų ir liūčių pagausėjimui daugelyje planetos regionų, penktadienį pranešė tyrėjai. Lygindami du 20-ies metų periodus – nuo 1960 iki 1979 ir nuo 1991 iki 2010, tarp kurių vidutinė temperatūra padidėjo 0,5°C, mokslininkai išsiaiškino, kad pailgėjo ir suintensyvėjo keli ekstremalių orų reiškiniai.

Pasak ekspertų, vabalų kaip maisto vartojimas visame pasaulyje padės bent sulėtinti globalinio atšilimo tempus, nes žemės ūkiui tenkančio šiltnamio dujų efekto dalis taptų mažesnė, skelbiama „Global Food Security“. Ekspertai, išanalizavo JT parengtą informaciją, o vėliau palygino su tuo, kaip aplinką veikia mėsos ir „alternatyvaus“ maisto gamyba. Pastarajai kategorijai priskiriama, pavyzdžiui, vabzdžių, sojos ir sintetinė mėsa, kurios kol kas dar nėra masinėje gamyboje.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad dar per anksti kalbėti apie santykių su Vašingtonu atšilimą, praėjus dienai po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo. „Kol kas tokią išvadą daryti dar anksti“, – Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams. „Žinoma, pats faktas, kad vyksta dialogas, yra labai teigiamas“, – pridūrė jis.

Mūsų žiemos dažniausiai yra vidutiniškai šaltos, nes mes esame vidutinių platumų juostoje, tačiau pavojingų reiškinių galima tikėtis ir Lietuvoje, sako TV3 studijoje apsilankiusi klimatologė Audronė Galvonaitė. „Būdavo ir anksčiau taip tokių atšilimų, bet nebūdavo tokių staigių. Atšilimai ir atšalimai yra taip pat būdinga, kaip ir orų pokyčiai vasarą. Tačiau dabar mes vis dažniau turime parą trunkančius pokyčius. Kad ir šių dienų pavyzdys, kai buvo beveik 28 laipsniai šalčio, o staiga atšilo.

Pasaulio klimatas iki 2050 metų atšils dviem laipsniais Celsijaus ir peržengs ribą, rodančią, kad klimato pokyčių procesas įgijo pavojingą mastą, ketvirtadienį perspėjo septyni iškilūs klimatologijos ekspertai. „Klimato pokyčiai vyksta dabar – ir daug greičiau negu tikėtasi“, – sakė buvęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovas seras Robertas Watsonas. Šiai institucijai yra patikėta nagrinėti klimatologijos tyrimus ir teikti rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms.

Jau nuo kitos savaitės pradžios į Lietuvą plūstels šiltesnio oro banga, vis dažniau formuosis rūkai. Antradienį ir trečiadienį netoli mūsų šalies keliaus nedidelis ciklonas, todėl padaugės sniego. Tad orai naują savaitę dažnai keisis, šaltesnį ir sausesnį tarpsnį keis šiltesnis, sniegingesnis, tačiau į savaitgalį dėl naujo anticiklono orai vėl taps giedresni ir šaltesni.

Didysis šaltukas, užklupęs Lietuvą, iki savaitgalio pasitrauks, tačiau kitą savaitę vėl smogs nauja banga – tai tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Žemės atmosferoje 2014 metais buvo rekordiškai didelis, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, ragindamos skubiai imtis veiksmų, turinčių sumažinti klimato pokyčius. „Kiekvienais metais pranešame apie naujas rekordines šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijas. Kiekvienais metais sakome, kad laiko lieka vis mažiau.

 Iškastinis kuras ir brangus, ir kenksmingas aplinkai: tiek žmogaus sveikatai, tiek klimatui. Taigi kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie tai, kad būtų galima naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius: saulės, vėjo, vandens, geoterminę energiją ir bioenergiją. Naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius pigiau pagamintume galutinį produktą, be to, kur kas mažiau kenktume žmogui, o svarbiausia – stabdytume globalinį klimato atšilimą.

Kuo toliau, tuo labiau jaučiami globalinio klimato atšilimo padariniai. Klimato kaitos problemos sprendžiamos valstybiniu mastu, tačiau džiugu, kad atsiranda tokių sąmoningų piliečių, kurie suvokia, kad šiuo atveju ir vienas lauke – karys. Tokiam piliečiui galima būtų prilyginti ir miestų savivaldybes: vienos nedaro nieko, manydamos, kad yra tik maža dalis didelėje sistemoje, kitos – imasi tokių priemonių, kokių tik gali.

Ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai yra neatsiejami nuo klimato kaitos. Jų, beje, daugėja, kalbant tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Kurie iš jų pastebimi dažniausiai ir kokias pasekmes atneša? Meteorologiniai ir geologiniai reiškiniai Sakoma, visada geriausiai pradėti nuo pradžių, todėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog visų pirma nereikia maišyti, kas yra pavojingi meteorologiniai ir kas – geologiniai r...

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą. Kenkėjų rojus Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, Lietuva išlieka tarp daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. Atliekos mūsų šalyje vis dar yra opi ne tik sveikos gyvenamosios aplinkos problema, bet ir ekonominių nuostolių bei klimato kaitos priežastis. Kaip sumažinti išmetamas atliekas ir paversti jas energetiniais ištekliais? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr.

Kai kalbame apie klimato kaitą, visuomet linčiuojamas žmogus: per daug arba neatsakingai važinėja automobiliu, nerūšiuoja šiukšlių, neprisideda perdirbant atliekas, netaupo elektros, švaisto maisto produktus ir kitaip prisideda prie taršos, sukeliančios klimato kaitą – šiam nusižengimų sąrašui, regis, nėra pabaigos.

Per pastaruosius 50 metų augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės nykimas yra didesnis nei bet kada anksčiau. Kasdien teršiamas pramonės ir transporto išmetamomis dujomis oras sukelia rimtas aplinkos užterštumo problemas bei prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo. Dėl pastarojo, kyla vandenynų ir jūrų vandens lygis, auga vidutinė metinė oro temperatūra, keičiasi metų laikų trukmė, jų pradžia ir pabaiga.

Praėję metai buvo karščiausi per laikotarpį, kai vykdomi sistemingi klimato tyrimai, o šis faktas atitinka klimato kaitos prognozę, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra. Vidutinė oro temperatūra 2014 metais buvo 0,57 laipsnio Celsijaus aukštesnė negu daugiametis vidurkis 1961–1990 metais (14 laipsnių Celsijaus), sakoma Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) pranešime.

Suomijoje klimatas šilo beveik dvigubai šilčiau negu kur nors kitur pasaulyje per pastaruosius 166 metus, pirmadienį paskelbė meteorologai, o šis faktas patvirtina prielaidą, kad šis procesas labiausiai paveiks aukštesnių platumų regionus. Nuo 1847 metų "vidutinė temperatūra Suomijoje padidėjo daugiau negu dviem laipsniais", nurodė Suomijos meteorologijos institutas.

Viso žemės rutulio temperatūrų vidurkis spalį, taip pat ir nuo metų pradžios iki šiol buvo aukščiausias mūsų planetoje pagal nuo 1880 metų registruojamus duomenis, pranešė ketvirtadienį JAV vyriausybė. Taip pat šių metų spalį 38-tą kartą pasaulio temperatūrų vidurkis buvo didesnis už XX amžiaus spalio temperatūrų vidurkį, nurodoma Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) pranešime.

Nuo 2014 metų sausio 1-osios iki rugsėjo 2-osios, skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvoje žuvo 162 eismo dalyviai arba 4,5 proc. daugiau nei pernai, kai avarijose žuvo 155 žmonės. Saugaus eismo specialistai laužo galvas, dėl kokių priežasčių šiemet žūsta daugiau žmonių nei pernai. Dažniausiai bėda verčiama kelių chuliganams, nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusiems, taip pat - neatsargiems vairuotojams.

Lietuvą užplūdusi neįprastai ilga karščių banga suteikė puikią progą prisiminti pasaulinio atšilimo keliamas problemas. Nors klimatologai primygtinai siūlo nepainioti besikeičiančių orų sąlygų su ilgalaikiais klimato kaitos procesais, daugelis mūsų gyvename tik šios dienos rūpesčiais, pamiršdami pasidairyti į platų su klimato kaita susijusių reiškinių horizontą.

Jei apsižvalgysite aplink savo namus, pamatysite, jog juose pilna buitinių elektros prietaisų. Virtuvėje jų bene didžiausia koncentracija: šaldytuvas, elektrinė viryklė, mikrobangų krosnelė, kavos aparatas, virdulys, skalbimo mašina, indaplovė ir t. t. Kai kurie prietaisai tarnauja jau nuo neatmenamų laikų. Iš vienos pusės džiugu, jog jie negenda ir veikia metai iš metų, kita vertus, šiandieniniams buitiniams prietaisams keliami vis aukštesni energetinio efektyvumo reikalavimai.

Mokslininkai nustatė, kad per pastarąjį šimtmetį Žemės klimatas atšilo 0,6– 0,9 laipsniais. Anot jų, nuo XX-ojo amžiaus vidurio mūsų planetos temperatūros augimą didžiąja dalimi lemia tai, kad atmosferoje padidėjo dujų, sulaikančių šilumą Žemės paviršiuje ir troposferoje, koncentracija. O pagrindiniais „kaltininkais“ jie įvardija anglies dioksidą, metaną, fluorintas arba f-dujas bei kitas ozono sluoksnį ardančias medžiagas.

Jau kuris laikas net didžiausi skeptikai, didžiausi niurgzliai ir didžiausi pesimistai neturi, ko pasakyti, – Lietuvoje juntamas, tarsi geras oras, šylantis bendras visuomenės klimatas. Ir kalbu jokiu būdu ne vien apie ekonomiką. Nereikia gyvenimo kokybės suvesti vien į banko sąskaitos turinį. Lietuva atlaikė išbandymą – su mažais kai kurių per klaidą diplomatais tapusių klounų triukais, pirmininkavimas ES pavyko. Pasirodėme geriau nei buvo galima tikėtis.

Nauji palydoviniai NASA stebėjimai mokslininkus įtikino, kad spartus Arkties ledo dangos tirpimas gali būti susijęs su šiltomis upėmis, kurių vanduo dėl klimato kaitos tampa vis šiltesnis.

Mokslininkai mano, kad dabartinės klimato šiltėjimo pauzės priežastis yra Ramiajame vandenyje per pastaruosius 10 metų sustiprėję vėjai. Kai tik jie vėl ims silpnėti, temperatūra mūsų planetoje ims staigiai didėti. Australų mokslininkai mano, kad tai atsitiks jau po 5 metų. Nors šiltnamio dujų emisijos į atmosferą ir toliau didėja, globali vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje nuo 2001 metų išlieka daugmaž stabili.

Lietuvą sukaustęs šaltukas atsitrauks. Nuo savaitės pabaigos daugelyje šalies rajonų sulauksime ir teigiamos temperatūros. Taip LRT radijui teigė sinoptikė Edita Gečaitė. Antradienis bus gražus ir saulėtas. Pūs vidutinio stiprumo pietryčių krypties vėjas. Temperatūra įdienojus pakils iki 0–5 laipsnių šalčio. Snigti neturėtų. Trečiadienį oras bus panašus. Vėjas išliks vidutinio stiprumo. Naktį atšals iki 7–12 laipsnių šalčio. Dieną aukščiausia temperatūra pasieks 0–5 laipsnius šalčio.

Per artimiausius 50 metų miestų, galinčių surengti žiemos olimpines žaidynes, skaičius dėl pasaulinio klimato atšilimo vis labiau mažės. Apie tai pranešė bendra Kanados ir Austrijos mokslininkų grupė, nagrinėjusi galimas klimato šiltėjimo pasekmes, skelbia CBC.ca. Iš 19 miestų, surengusių žiemos olimpiadas, iki šio amžiaus pabaigos tik šešiuose, tikėtina, egzistuos tikimybė, jog vasario mėnesį juose bus natūralaus sniego.

Praėjusieji metai, NASA Goddardo kosmoso tyrimų instituto (GISS) mokslininkų duomenimis, kartu su 2009 ir 2006 metais atsidūrė septintoje pačių šilčiausių metų nuo pat 1880-ųjų vietoje. Tai reiškia, kad ilgalaikė vidutinės temperatūros visame pasaulyje didėjimo tendencija išlieka ir toliau, teigiama GISS pranešime.

Mokslininkai vargsta bandydami paaiškinti, kodėl visuotinis atšilimas sulėtėjo per paskutinį dešimtmetį. Taip skelbiama neviešinamoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie klimato kaitą, rašo dailymail.co.uk. Tarpvyriausybinė studija teigia, kad mokslininkai 95 procentais yra užtikrinti, kad žmonės yra kalti dėl klimato kaitos, tačiau jie nesutaria dėl vieningos nuomonės, kodėl žemės paviršiaus temperatūra nepakito kaip prognozuota per paskutinius 15 metų.

Pasaulinis klimato atšilimas dėl natūralių priežasčių šiuo metu laikinai stabtelėjo, tačiau vėliau neišvengiamai tęsis, teigia D. Britanijos klimatologai. Pasak jų, dabartinė atšilimo „pauzė“ nėra netikėta, skelbia „Dailymail.co.

Kiekviena lazda turi du galus, sako sena liaudies patarlė, atsiradusi dar greičiausiai prieš prasidedant industrializacijos amžiui, tačiau jam puikiai tinkanti. Industriniai ir moksliniai pasiekimai daro mūsų gyvenimą vis patogesnį, tačiau dėl augančio energijos poreikio didėja CO2 išmetimas, kas spartina klimato atšilimą ir su juo susijusius mirtinus kataklizmus.