atradimas

Pietų Kinijoje archeologai aptiko, kaip įtariama, iki šiol nežinomos urvinių žmonių rūšies palaikus, skelbia BBC. Pasak mokslininkų, mažiausiai penkių asmenų skeletams 11 500–14 500 metų. Palaikus atradę mokslininkai juos vadina tiesiog „Tauriojo elnio“ urviniais žmonėmis. Žurnale „PLoS One“ paskelbtame pranešime teigiama, kad reikalinga detalesnė skeletų analizė prieš priskiriant šiuos radinius naujai žmonių genties rūšiai.

Nauja varlių rūšis atrasta vienoje pačių triukšmingiausių pasaulio vietų – Niujorko mieste, skelbia livescience.com. Ilgą laiką biologai klaidingai manė, kad šios varlytės priklauso leopardinių varlių rūšiai. Tačiau atrastai naujai varlių rūšiai būdingas neįprastas kvarkimas. Jos gyvena miesto tvenkiniuose ir pelkėse. „Neįtikėtina, kad šios neatpažintos rūšies varlės gyvena miesto teritorijoje.

Italijos menotyrininkai teigia, kad tikriausiai atrado Leonardo da Vinčio (Leonardo Da Vinci) paveikslo, kuris šimtmečius buvo paslėptas po freska Florencijoje, pėdsakus, informuoja BBC. Tyrėjai dailininko Džordžo Vazario (Giorgio Vasari) tapytoje freskoje, kuri yra Vekjo rūmuose Florencijoje, išgręžė mažytes skylutes ir per jas įkišo zondus.

JAV mokslininkai pranešė Saturno palydovo Dionės aukštutiniame atmosferos sluoksnyje aptikę deguonies. Šį atradimą padaryti padėjo NASA kosminio aparato „Cassini“ 2010 m. balandį surinkti duomenys. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, pranešė NASA. „Cassini“ 2010 m. balandį buvo priartėjęs prie Dionės paviršiaus ir galėjo atlikti jos atmosferos tyrimus.

JAV mokslininkai sukūrė įrenginį, kuris, pasak jų, iš nuotekų gali pagaminti elektrą, skelbia BBC. Mokslininkų komanda iš Pensilvanijos universiteto teigė, jog šiuo atradimu galėtų pasinaudoti ekonomiškai silpnos šalys, kurios ekonomiškiau galėtų tiekti švarų vandenį ir elektros energiją savo gyventojams.

Daugelis mūsų žino, jog egzistuoja keturios kraujo grupės – I, II, III ir IV. Žinome ir tai, jog kraujo kategorizavimo sistemoje ne mažiau svarbus ir rezus faktorius, kuris būna teigiamas arba neigiamas. Tačiau, pasirodo, tai – toli gražu ne viskas, ką galima žinoti apie kraujo grupes.

Mokslininkai Šiaurės Kinijoje po storu pelenų sluoksniu, iškritusiu prieš 300 milijonų metų, aptiko mišką. Vidinės Mongolijos regione rastas miškas, palaidotas po pelenais, nejučia primena Italijos miesto Pompėjos likimą. Tyrėjai gebėjo „ atstatyti“ beveik 1000 kvadratinių metrų medžiais ir kita augalija apaugusios teritorijos. Šis radinys suteikia galimybę įsivaizduoti, kaip minėtasis regionas atrodė prieš milijonus metų.

Mokslininkai Šiaurės Kinijoje po storu pelenų sluoksniu, iškritusiu prieš 300 milijonų metų, aptiko mišką.Vidinės Mongolijos regione rastas miškas, palaidotas po pelenais, nejučia primena Italijos miesto Pompėjos likimą. Tyrėjai gebėjo „ atstatyti“ beveik 1000 kvadratinių metrų medžiais ir kita augalija apaugusios teritorijos. Šis radinys suteikia galimybę įsivaizduoti, kaip minėtasis regionas atrodė prieš milijonus metų.

Istorija rodo, kad daugybė mokslinių atradimų, tarp jų ir tokių, kurie aukštyn kojomis apvertė pasaulį, buvo padaryti visiškai atsitiktinai. Pakanka prisiminti Archimedą, kuris, norėdamas išsimaudyti vonioje, atrado vėliau jo paties vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus. Arba Izaoką Niutoną ir garsųjį obuolį, nukritusį jam ant galvos. Ar Dmitrijų Mendelejevą, kuris savąją cheminių elementų lentelę tiesiog išvydo sapne.

Penktoje klasėje besimokanti 10-metė Kanzas Sičio (JAV) gyventoja Klara Lacen (Clara Lazen) atrado tetranitratoksikarboną – molekulę, kurią sudaro deguonis, azotas ir anglis. Ši medžiaga gali būti naudojama įvairiai – ir kaip sprogstamoji medžiaga, ir kaip energiją kaupianti medžiaga. Klaros mokytojas Kenetas Būras (Kenneth Boehr) visiems klasės mokiniams išdalijo įprastinių molekulės sudėtį iliustruojančių erdvinių maketų detales – rutuliukus ir lazdeles.

Astrofizikai rado negimusių žvaigždžių palaikus – apie tai paskelbta žurnale „Astronomy and Astrophysics“. Mokslininkų tyrimo objektu tapo Pypkės ūkas, esantis už 600–700 šviesmečių nuo Žemės – Gyvatnešio žvaigždyne, rašo lenta.ru. Šis ūkas išsiskiria tamsia spalva ir beveik neturi žvaigždžių – dėl to jis gerai išsiskiria šviesiame fone. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad tankūs dujų kamuoliai ūko viduje turi neįprastą cheminę sudėtį – ten yra sieros ir deguonies junginių.

Mokslininkai padarė didelį atradimą moksle, kuris gali padėti nevaisingiems vyrams susilaukti biologinių palikuonių. Vokietijos ir Izraelio mokslininkai atliko bandymus su pelėmis. Jiems pavyko laboratorijoje iš kelių ląstelių išauginti spermatozoidus. Tai pirmas toks pasiekimas pasaulyje, praneša telegraph.co.uk. Mokslininkai panaudojo sėklidžių ląsteles, kurios atsakingos už spermatozoidų augimą.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko naują dalelę. Naujoji dalelė pavadinta „Chi-b(3P)“, praneša BBC. Ji gali padėti mokslininkams suprasti jėgas, kurios jungia medžiagą. Dalelė „Chi-b(3P)“ yra aktyvesnė „Chi“ dalelės, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina.

Astronomai patvirtino atradę naują planetą, kurioje gali būti tinkamos sąlygos formuotis gyvybei, praneša BBC. Naujoji planeta pavadinimu, „Kepler 22 b“ yra nutolusi nuo mūsų maždaug 600 šviesmečių atstumu. Savo dydžiu ji lenkia Žemę 2,4 karto, o planetos paviršiaus temperatūra siekia apytikriai 22 laipsnius.

Astronomai Visatos pakraščiuose aptiko naują galaktikų tipą – ultraraudonąsias galaktikas. Mokslininkai NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ pastebėjo keturias nepaprastai raudonas galaktikas, esančias už 13 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Astronomai neatmeta prielaidos, jog šios galaktikos gali būti seniai ieškota trūkstama detalė Visatos evoliucijos dėlionėje. Toks atstumas reiškia, jog šviesa iš šių dangaus objektų iki mūsų planetos skriejo 13 mlrd. metų.

JAV astronomai aptiko visą eilę aplink masyvias žvaigždes skriejančių milžiniškų planetų. Pranešama, kad visos jos didesnės už Jupiterį. Šis atradimas 50 proc. padidino atrastų egzoplanetų, besisukančių aplink masyvias žvaigždes, skaičių, skelbia „Space.com“. Šio naujo tyrimo rezultatai taip pat padės astronomams geriau suprasti, kaip tolimose žvaigždžių sistemose formuojasi ir auga milžiniškos planetos, sakoma pranešime.

Kinijos mokslininkai teigia atradę būdą iš paprastų ryžių gaminti didelius kiekius žmogaus serumo albumino (HSA) – kraujo baltymų, kurie yra plačiai naudojami vaistų ir vakcinų gamyboje, skelbia naujienų portalas „FoxNews.com“. „Panašu, kad tai yra įdomus technologinis žingsnis į priekį, – teigė JAV Nacionalinio Raudonojo kryžiaus medicinos vadovas Richardas J. Benjaminas. – Šio atradimo pagalba bus galima pagaminti didelius kiekius HSA per sąlyginai trumpą laiką.

Pietų Vokietijoje rasta maždaug 15 mln. metų senumo pitono fosilija. Tai pirmasis įrodymas, kad šis roplys gyveno taip toli šiaurėje, teigia vokiečių paleontologai. Iš rastų septynių slankstelių mokslininkai nustatė, kad pitono ilgis galėjo siekti 3,5 metro, praneša naujienų agentūra AFP. Pitono, paprastai randamo tropiniuose Afrikos ir Azijos regionuose, fosiliją vokiečių ir čekų tyrėjai aptiko už maždaug 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Miuncheno „Prieš 14 mln.

Anglis yra ketvirta pagal paplitimą medžiaga Visatoje. Ji aptinkama įvairiausių formų, pavyzdžiui, kaip deimantai ar grafitas. Mokslininkai atrado naują anglies formą, kuri gali atlaikyti ypač didelį spaudimą, kokį galėjo atlaikyti tik deimantas. Medžiaga, pavadinta veidrodine anglimi, pirmą kartą buvo susintetinta šeštajame dešimtmetyje. Ji apjungė stiklo, keramikos bei grafito savybes. Komanda sukūrė naują anglies rūšį, suspaudę veidrodinę anglį 400000 atmosferų slėgiu.

Netoli Čilės vandenyne rastas virusas, kuriame slypi daugiau kaip 1 tūkst. genų, yra didžiausias pasaulyje, pranešė nustebę mokslininkai. Megavirus chilensis genomas yra 6,5 proc. didesnis nei ankstesnio viruso rekordininko Mimivirus, izoliuoto 2003 metais, DNR kodas. Virusai nuo bakterijų skiriasi tuo, kad paprastai yra daug mažesni ir negali patys daugintis. Norint tai padaryti, jiems reikia įsigauti į kitą ląstelę šeimininkę.

Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio chemijos premiją paskyrė Izraelio Technologijų instituto mokslininkui Danieliui Shechtmanui. Taip buvo įvertintas 1982 m. padarytas jo atradimas: tirdamas kietą medžiagą elektroniniu mikroskopu, D. Shechtmanas pastebėjo, kad jo nagrinėjamame kristale atomai išsidėstę ne simetriniais periodiškai pasikartojančiais „raštais“, kaip įprastiniuose kristaluose. Mokslininkas atrado, jog šiame kristale atomų išsidėstymo pobūdis nesikartojo.

Rugsėjo 12 d. astronomų mėgėjų lenko M. Kusiako ir vokiečio S. Schmalzo atrasta kometa rugsėjo 14 d. nukrito į Saulę. Šis kometos kritimas įvyko beveik tuo pat metu, kai įvyko stipri Saulės audra: nuo jos atsiskyrė milijonai tonų plazmos, lekiančios 5 milijonų kilometrų per valandą greičiu. Šiuos du įvykius užfiksavo SOHO (angl. The Solar & Heliospheric Observatory) erdvėlaivis. Kometa priklauso Kroico kometų šeimai.

Tai įvykis, kurį bet kuris profesionalus astronomas laikytų vieną kartą gyvenime pasitaikančiu atradimu. Tačiau 18-metei studentei iš Didžiosios Britanijos, vasarą besidarbavusiai Faulkeso teleskopo projekte, tai tapo ryškiausiu praktikos įvykiu, praneša „Discovery News“. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. St. Johnso koledže Kardife besimokanti Hannah Blyth taip pat padėjo atrasti daugiau kaip 20 iki šiol nežinomų asteroidų, du jų ji aptiko pati.

Pagaliau šalčiausios galaktikos žvaigždutės nebesislepia. Astronomai surado šešias nykštukines žvaigždutes, kurių temperatūra itin žema. Naudodamiesi NASA WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) teleskopu, jie pagaliau surado jau dešimtmetį nesėkmingai ieškotas vadinamąsias Y nykštukes – beveik žvaigždutes, rašoma newscientist.com. Y nykštukės yra šalčiausia rudųjų nykštukių klasė – į žvaigždes panašūs dangaus kūnai, kurių masė yra pernelyg maža, kad savo šerdyse degintų vandenilį.

Naudodami EMSL laboratorijos eksperimentinę įrangą, mokslininkai iš Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (JAV) ir Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) parodė, kad dviejų perovskitinių kristalų – lantano aliuminato ir stroncio titanato – sandūroje įvyksta struktūrinis susimaišymas. Šis reiškinys tyrėjus domina todėl, kad tokia sandūra, kuomet ji atitinkamai paruošiama, tampa elekriškai laidi, o atomų išsidėstymas įtakoja jo elektroninę sandarą.

Tyrėjai iš Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) sukūrė paprastą, keičiamo mastelio metodą, leidžiantį tvarkingai išrikiuoti aukso nanolazdeles – darinius, pasižyminčius optinėmis savybėmis, kurios praverstų plėtojant atvaizdavimo technologijas biomedicinoje. Tvarkingai išrikiuoti aukso nanolazdeles yra svarbus uždavinys, nes šios dalelės skirtingai reaguoja į šviesą – priklausomai nuo jų orientacijos.

Jau senokai mokslininkai žinojo, kai šikšnosparnis vampyras renkasi, kur savo aštriais dantimis praskrosti gyvūno odą, jų nosis padeda rasti geriausią vietą – veną, tačiau iki galo šio paieškos mechanizmo veikimo principas nebuvo aiškus. Mokslininkai iš Karakaso ir Kalifornijos universitetų, tirdami laukinius pietų Afrikos šikšnosparnius vampyrus, atrado mechanizmą, kuris padeda jiems tiksliai nustatyti skaniausias aukos vietas.

NASA pranešė apie Marse aptiktus skysto vandens pėdsakus, sustiprinusius viltį, kad Raudonojoje planetoje gali egzistuoti primityvios gyvybės formos. Marsą tiriantys mokslininkai pastaraisiais metais rado tvirtų įrodymų, kad šios planetos ašigalius dengia vandens ledas, tačiau dabartinis atradimas yra pats patikimiausias iki šiol tvirtinimas, jog šios planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, praneša „Space.

Po beveik 230 metų trukusių paieškų mokslininkams galiausiai pavyko tolimajame kosmose aptikti pirmąsias deguonies molekules. Molekules Oriono ūko regione, kur formuojasi žvaigždės, už maždaug 1,5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės aptiko Europos kosmoso agentūros „Herschel“ kosminė observatorija. Molekulės, kurios, kaip manyta, plačiai paplitusios kosmose, bet kurias buvo taip sunku surasti, pastebėtos naudojant observatorijos didįjį teleskopą ir infraraudonųjų spindulių detektorius.

Mokslininkai teigia, kad pagaliau surastas pirmasis antikūnas, galintis įveikti bet kokio tipo gripo A virusą. Eksperimentai, atlikti su gripu apkrėsta pele parodė, kad šis antikūnas gali būti naudojamas kaip vaistas ypač sunkiais gripo susirgimo atvejais. Tikimasi, kad tolesni tyrimai ir jo tobulinimas leis sukurti „universalią vakciną“ nuo gripo. Jei pasisektų, kievieną žiemą nebereikėtų kurti vis naujos vakcinos, atsižvelgiant į kasmetinius gripo viruso pokyčius.

Kalnuotoje šiaurės vakarų Kinijos Sindziango provincijoje atrastas bene didžiausias meteoritas, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Pekino planetariumo mokslininkas Baolin Zhangas šio mėnesio pradžioje surengė ekspediciją į 2 900 m aukštį Altajaus kalnų masyve, kad ištirtų gautus pranešimus apie ten neva gulintį meteoritą. Pranešimai su kaupu pasitvirtino, kuomet buvo atrastas milžiniškas keistos formos akmuo, kurio masė, pagal pirminius įvertinimus, gali būti tarp 25 – 30 tonų.

Kaip ir daugelis atradimų, šis buvo tikras atsitiktinumas. Studentas Seanas Murphy vienas dirbo laboratorijoje su daugybe žmonių nuotraukų vienam iš savo eksperimentų. Jis išdėliojo nuotraukas ir akimis bėgo per jas. Po kelių sekundžių jis pastebėjo, kad kai kurie veidai pasidarė lyg deformuoti ir negražūs. Kai jis pažiūrėjo atskirai į negražių veidų nuotraukas, jie vėl atrodė normalūs ir net patrauklūs.

Mokslininkai iš esmės pakeitė požiūrį į dantų implantus – jiems pavyko iš kamieninių ląstelių išauginti pilnavertį dantį, kuris vėliau buvo persodintas graužikui. Šis transplantas yra dar vienas žingsnis veiksmingos sistemos link, pakeisiančios donoro organų transplantaciją, sukūrimo.

22 metų Australijos studentė Amelia Fraser-McKelvie padėjo įminti vadinamosios paslėptosios Visatos masės paslaptį – mokslinę problemą, kurią jau beveik 20 metų bandė išspręsti astrofizikai, pranešė „Dailymail.co.

D. Britanijoje pagamintas robotas, tiriantis vieną iš Karalienės kambario Cheopso piramidėje esančių ventiliacijos angų, už kelią pastojusių kalkakmenio durelių aptiko piramidės statytojų paliktus hieroglifus, pranešė „Dailymail.co.uk". Cheopso piramidėje esančiose dviejose patalpose, pavadintose Karaliaus ir Karalienės kambariais, yra po dvi sienose į viršų kylančias, manoma, ventiliacijos šachtas.

Astronomai teigia aptikę iki šiol neįtikėtinu laikytą reiškinį: planetas, kurios neturi žvaigždės šeimininkės ir tiesiog keliauja po kosmosą. Per dvejus metus trukusį kosmoso tyrimą, mokslininkai rado 10 planetų, savo mase prilygstančių didžiausiai Saulės sistemos planetai Jupiteriui. Tačiau jos taip smarkiai nutolę nuo artimiausios žvaigždės, kad kai kurios, galima sakyti, tiesiog laisvai klajoja po Paukščių Taką, praneša naujienų agentūra AFP.

Tarptautinė tyrėjų komanda, dirbanti Makso Planko Kvantinės optikos institute (Max Planck Institute of Quantum Optics), sukūrė metodą, kuris leido jiems valdyti ir stebėti įgreitintus elektronus, išlekiančius iš nanosferų. Kai intensyvi lazerio šviesa sąveikauja su elektronais, esančiais nanodalelėse, sudarytose iš daugelio milijonų individualių atomų, tai tokie elektronai gali būti išlaisvinti iš nanodalelių ir įgauti didelius pagreičius.

Gali būti, jog JAV dalelių greitintuvu bandymus atliekantys mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę arba visiškai naują gamtos jėgą. Šie atradimai fizikos pasaulyje sukėlė tikrą sujudimą. Gali būti, kad jie pateiks užuominų apie masę ir tai, kaip objektai ją įgauna, o tai vienas labiausiai ieškomų atsakymų fizikoje, praneša naujienų agentūra AFP. Tačiau ekspertai įspėjo, kad norint nustatyti tikrą atradimo pobūdį, artimiausiais mėnesiais reikia atlikti tolesnę analizę.

Kelią Taidžou mieste (Dziangsu provincija) Kinijoje tiesę darbininkai maždaug 2 metrų gylyje iškasė kelis medinius karstus. Viename iš jų archeologai aptiko  moters mumiją, kuriai, kaip manoma, yra 700 metų, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinxua". Šioje miesto dalyje, vykdant žemės kasimo darbus, 1979 – 2008 m. buvo rastos 5 mumijos. Pasak specialistų, visos jos datuojamos Mingų dinastijos laikais.

Tarptautinė tyrėjų komanda atrado naują magnetinių superhalogenų klasę – tam tikro dydžio ir sudėties atomų telkinius, pasižyminčius nepaprastu stabilumu. Tikimasi, kad šie dariniai gerokai pastūmės medžiagų mokslą į priekį, mat mokslininkų planuose – iki šiol neregėtų druskų, turinčių magnetinių ir superoksidacinių savybių, sukūrimas.

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba kas lemia aukštatemperatūrį superlaidumą.

2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai. Dirbtinis genomas Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.

Gigantizmo geną, dėl kurio žmonės išauga labai didelio ūgio, nustatė mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Kaip praneša ketvirtadienį BBC, genas atrastas tiriant Charleso Birne'o, mirusio 1786 metais Londone, DNR. Jo ūgis siekė 2,3 metro. Ch. Birne'o griaučiai iki šiol laikomi viename iš sostinės muziejų. Specialistams iš Mainco miesto universiteto ir Londono medicinos mokyklos pavyko nustatyti iš Ch.

Genetikos mokslininkams pavyko atrasti molekulę, kuri neįtikėtinai efektyviai gali pakeisti žmogaus organizmo juntamą dienos ir nakties kaitos ritmą. Atliekant šį tyrimą, specialistai naudojo specializuotą genetinių tyrimų robotą. Įdomu tai, kad atradimas padarytas analizuojant kaulų vėžio ląstelių veiklą. Į jas buvo dirbtinai įterptas luciferazės genas, dėl kurio poveikio vėžinės ląstelės, keičiantis jų paros (arba cirkadiniam) ritmui, imdavo švytėti.

Naujas JAV mokslininkų atradimas prisidės prie efektyvesnių nežemiškos gyvybės paieškų kosmose, pranešė NASA. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė ketvirtadienį savo būstinėje Vašingtone rengianti spaudos konferenciją, kurioje bus pristatytas naujas astrobiologijos – mokslo šakos, tiriančios gyvybės atsiradimą, raidą ir pasiskirstymą Visatoje – atradimas, skelbia „Space.com“. Ši spaudos konferencija, prasidėsianti ketvirtadienį 19 val.

Didžiosios Britanijos Birmingemo universiteto mokslininkai vos už kelių metrų nuo Stounhendžo grunte aptiko medinių statinių. Manoma, kad jie buvo pastatyti prieš 4500 metų. Mokslininkai spėja, kad metinis Stounhendžas buvo pastatytas kartu su akmeniniu, skelbia britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Savo struktūra medinis Stounhendžas identiškas akmeniniam. Jame buvo du įėjimai, jis buvo pastatytas ant kalvos, o jo viduje – žmonių supiltas piliakalnis.

Sausiausios pasaulio dykumos - Atakamos (Čilė, Pietų Amerika) - pakrantėje mokslininkai rado vieną didžiausių ir tankiausių gyvybės telkinių planetoje: „plaukuotų“ bakterijų kilimą, apimantį 128 tūkstančius kvadratinių kilometrų. Panašaus ploto yra Graikija. Tai tik vienas iš daugelio atradimų, kuriuos per dešimt metų padarė mokslininkai, dirbantys projekte „Census of Marine Life“, kurio tikslas yra ištirti ir paaiškinti vandenynų gyvybės formų įvairovę.

Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje. Jei anksčiau buvo rastas tik vienas kaulas ir dantis, paskutinis radinys – beveik visas skeletas. Kaulai buvo rasti profesoriaus Lee Bergerio iš Witwatersrando universiteto (University of the Witwatersrand) Malapa urve Pietų Afrikoje.

Pasak atradimą pristačiusio NASA atstovo, pati mažiausia iš surastų egzoplanetų pagal savo dydį yra panaši į Neptūną, o likusios keturios didesnės už Jupiterį. Kitaip tariant, nei viena iš jų nepriklauso Žemės tipo planetoms, kurių paieška ir yra pagrindinis „Kepler“ teleskopo tikslas. Visos penkios planetos sukasi aplink gimtąją žvaigždę labai artimomis orbitomis ir vieną pilną ratą padaro per 3-5 dienas. Nekeista, jog jų paviršiaus temperatūra viršija skystos lavos temperatūrą.