atradimas

Naujo tyrimo duomenimis, populiariame saldumyne esanti cheminė medžiaga gali padėti kovoti su mirtinu vėžiu. Mokslininkai mano, kad šio tyrimo rezultatai atvers duris naujų ir tobulesnių gydymo būdų paieškoms. Tyrimas parodė, kad populiariame saldumyne randama cheminė medžiaga gali padėti kovoti su kasos vėžiu, rašo mirror.co.uk.

Marijampolietė Viktorija Kajokaitė savo balsu tirpdo šimtus širdžių. Socialiniame tinkle Klajokle pasivadinusi mergina keliauja po visą Lietuvą ir savo dainomis džiugina žmones jų asmeninių švenčių proga. Viktorija atvira – dėl keliolika minučių trunkančio specialaus ir individualaus užsakymo kasdien ji sukaria šimtus kilometrų automobiliu. Vis tik tai, ką ji daro, vadina pašaukimu ir sako, kad savo veiklos nekeistų į nieką.

Skruzdėlės neturi nosies, bet tai netrukdo joms užuosti vėžį. Dėka gausybės antenose esančių uoslės receptorių vabzdžiai turi neįtikėtiną gebėjimą, kurį galima panaudoti augliams aptikti. Vėžiniai navikai išskiria specifines cheminių medžiagų, vadinamų lakiaisiais organiniais junginiais, versijas, kurios patenka į skysčius, tokiuos kaip prakaitas ir šlapimas, bei į iškvepiamą orą.

Astronomai aptiko labai neįprastą į širdies ritmą panašų radijo signalą, skleidžiamą tolimoje galaktikoje, kuris juos nustebino, nes buvo toks pastovus. Astronomai pirmą kartą aptiko ilgalaikius radijo signalus, primenančius „širdies plakimą“, kurie skleidžiami tolimoje galaktikoje. Jis klasifikuojamas kaip greitas radijo bangų protrūkis (RBT) – stiprus nežinomos astrofizinės kilmės radijo bangų protrūkis, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip kelias milisekundes.

Izraelyje vienam laimingam narui Viduržemio jūroje pavyko rasti tikrą lobį. Senovinių inkarų, keramikos ir didžiulį kalaviją, kuris jūros dugne išgulėjo beveik ištisą tūkstantmetį. Maždaug penkių metrų gylyje akylam narui nusišypsojo tikra sėkmė. Jo rankose – didžiulis senovinis kalavijas. Apie tai, kad netoli Haifos uosto esančioje įlankoje galima rasti lobį, Izraelio specialistai kalbėjo jau seniai.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Kokias paslaptis saugo mūsų šalies vandens telkiniai? Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervato pelkėse, ekologai rado įspūdingą staigmeną – vandens riešutų. Jie, spėjama, 700 metų senumo. Po ledynmečio, prieš daugybę tūkstančių metų pradėjusios formuotis darbartinės Žuvinto biosferos rezervato pelkės – pilnos paslapčių. Ekologas Arūnas Pranaitis parsineša indą, o jame – iš ežero dugno ištraukti vandens riešutai – agarai.

Netikėtas atradimas senoje Žemaitijos bažnyčioje. Paveldosaugininkai aptiko Vakarų Europoje prieš du šimtus metų išnykusias judančias žmogaus dydžio lėles, kurių paskirtis buvo per Velykines apeigas budėti bažnyčiose prie imituoto Kristaus kapo. Istorikai sako, kad tai išskirtinis atradimas Lietuvos istorijoje.  Į senos Žemaitijos bažnyčios bokštą pasidairyti užmirštų istorinių įdomybių užlipę paveldosaugininkai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.

Australijos mokslininkai atrado beveik prieš šimtą milijonų metų Kvinslando valstijoje gyvenusį žolėdį dinozaurą – Australotitaną kuperensį. Tai – naujausia šiame žemyne atrastų dinozaurų rūšis ir mokslininkai jau patvirtino, kad Australotitanai buvo didžiausi dinozaurai, gyvenę Australijoje.  Paleontologas Scottas Hocknullas teigia: „Australotitanas buvo krepšinio aikštės ilgio ir maždaug 6,5 metrų aukščio.

Rokiškio rajone rastas vienintelis toks Lietuvoje ankstyvojo bronzos amžiaus durklas. Sensacingas radinys net 4000 metų senumo ir tai tapo neginčijamu įrodymu, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis maunasi baltas pirštines, kad galėtų atsargiai iš maišelio ištraukti neseniai atkeliavusią unikalią vertybę. Nors eksponatas ne pilno sprindžio dydžio, tai nė kiek nesumenksta.

Atvėrę tarpukarinį bankininkams priklausiusį seifą, jame aptiko keliasdešimt ypač senų, įmantriaI įrištų ir net paauksuotų, antrą šimtmetį skaičiuojančių knygų. Kas ir kodėl čia jas saugojo – mįslė ir patiems bibliotekininkams. Kas glūdi už mažų durelių – visada žadino smalsumą, bet raktų nebuvo, tad ilgus dešimtmečius nieks vidun ir nežvilgtelėjo.

Antarktidoje matomi žali ledkalniai daugelį dešimtmečių žavėjo poliarinius keliautojus ir mokslininkus. Keletas straipsnių bandė paaiškinti šį įdomų reiškinį, tačiau jų egzistavimo priežastis liko nesuprantama. Mokslininkai pasiūlė naują idėją, kodėl atsiranda šie žalsvi ledkalniai. Jei šią idėją patvirtins, mįslė bus pagaliau įminta.

Puikus vokiečių gydytojas ir Nobelio premijos laureatas Otto Warburgas dar 1921 m. atrado, kad vėžinės ląstelės nenaudoja cukraus kaip kuro taip, kaip mes manėme. Užuot „deginęs“ cukrų naudodamas deguonį, kaip dauguma mūsų kūno ląstelių, vėžinės ląstelės taiko taktiką, kurią, kaip yra žinoma, naudoja ir mielių ląstelės – fermentaciją.

Moteris sumaniusi patraukti namuose esantį kilimą ne juokais nustebo. Po juo slėpėsi keistas, nematytas ir nejaukus rūsys. Socialiniame tinkle „TikTok“ moteris pasidalijo neeiliniu radiniu. Kaip tegia pati – nieko nežinojo apie namuose esantį rūsį. Netrukus atradimo įrašas sulaukė daugiau nei 13 milijonų peržiūrų.  Kaip pasakojo įrašo autorė, nuo rūsio sklinda keistas jausmas, lyg ir girdi keistus garsus, o eiti vienai – itin nejauku.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

Mokslininkai Argentinoje aptiko manoma pačio didžiausio, kada nors žemės paviršiumi vaikščiojusio dinozauro kaulus. Jo aukštas kaklas siekė beveik septynių aukštų namą. Kaulai rasti Pietų Argentinoje pribloškė net visko mačiusius paleontologus. Juos išmatavus mokslininkai apskaičiavo, kad fosilijos priklauso padarui, kuris buvo net 40-ties metrų ilgio. Tai prilygsta pusantros krepšinio aikštelės ilgiui. Į žemę jis žvelgė iš dvidešimties metrų aukščio.

2000-čių metų senumo greito maisto restoranas. Jį nepaprastai geros būklės archeologai atrado kasinėdami Vezuvijaus ugnikalnio sunaikintą Pompėjos miestą. Archeologai tikisi, kad atradimas leis sužinoti ne tik daugiau apie tragišką Pompėjos likimą, bet ir mėgstamus pražuvusio miesto gyventojų užkandžius. Kažkada gatvės maisto kioską puošusios freskos atrodo kaip naujos, tačiau iš tiesų po pelenais Pompėjos mieste slėpėsi daugiau nei 2000 metų.

Netikėtas radinys Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje įrodė, kad senos palėpės gali slėpti netikėčiausių staigmenų. Kuopdamos šimtmetį skaičiuojančios klebonijos palėpę miestelio gyventojos aptiko praėjusio amžiaus pradžioje leisto savaitraščio kolekciją. Laikraštis puikiai išsilaikė ir bus demonstruojamas vietos muziejuje, kur iki šiol lankytojai galėjo pamatyti tik šio savaitraščio kopijas.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Egipto archeologams šiemet išties sekasi: prieš kiek daugiau nei mėnesį jie pasauliui parodė daugiau nei pusšimtį įspūdingų sarkofagų, o dabar rado dar daugiau nei šimtą. Paskutinis archeologų radinys įspūdingesnis ne tik skaičiumi, bet ir kokybe – karstai ir mumijos puikiai išsilaikiusios, priklausė prieš 2,5 tūkst. metų turtingai gyvenusiems egiptiečiams. Senovės Egipto laidojimo apeigos, matyt, dar ilgus metus stebins pasaulį.

Kuriozinis įrašas paplito socialiniuose tinkluose. Jame nufilmuota, kaip sūnus pasako tėčiui, kad atrado slėptuvę. Deja, slėptuvėje visai ne pinigai, auksai ar kiti turtai, o paprasti saldumynai. Tokią slėptuvę tėtis įsitaisė namuose, kad be jo, niekas daugiau nerastų jo skanumynų. Tai radęs sūnus sumanė pasakyti tėčiui, kad jo paslaptis – išaiškinta.  Nuomonės formuotojas Liamas O'Connor'as pasidalijo įrašu, kuriame demaskuoja savo tėtį. O šio reakcija – neįkainojama.

Unikali paroda, kurioje eksponuojami žymiausios Lietuvoje archeologės aptikti akmens amžiaus radiniai. Vienas įspūdingiausių eksponatų – 5 tūkst. metų senumo ritualinė Briedžių Briedės lazda. Taip pat pamatysite ir pirmąjį Lietuvoje dailės kūrinį – save ant puodynės įamžinusį akmens amžiaus žmogų. Nedidelis luotelis, skaičiuojantis maždaug 5 tūkst. metų, unikalus akmens amžiaus radinys, aptiktas Šventojoje.

Puikiai išsilaikę 2,5 tūkstančio metų senumo sarkofagai, kuriuos Egipto archeologai iškasė Kairo pašonėje esančiame nekropolyje. Manoma, kad sarkofagai priklausė kadaise gyvenusiems šventikams ir klerkams.   Kiek daug darbo reikėjo įdėti senovės Egipto meistrams, kad pagamintų tokus įspūdingus sarkofagus. Medinius karstus puošia ne tik detalūs veidų atvaizdai, bet ir daugybė papuošimų ir hieroglifų. Šie įspūdingi sarkofagai – naujausias Egipto archeologų viešai parodytas radinys.

Meksikoje naujo oro uosto statybų aikštelėje rasti net 200-tų mamutų kaulai tapo tikra sensacija archeologams. Manoma, kad paslaptingas atradimas gali pagaliau leisti sužinoti, kodėl prieš 4000 metų šie milžiniški gyvūnai išnyko. Didžiulis Mamuto skeletas tik vienas iš daugiau nei dviejų šimtų, kuriuos archeologai rado naujojo Meksikos oro uosto statybų aikštelėje. Vieta jau dabar vadinama didžiausia mamutų skeletų radaviete pasaulyje.

Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje pradėjus remonto darbus, po medinėmis grindimis rastas senasis 19 amžiaus pab. maldos namų grindinys. Negana to, nuspręsta jį ne tik grąžinti, bet ir atidengti dalį sakralinio paveldo artefaktų grindyse įrengiant stiklą. Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje plaktukais kaukši grindis klojantys meistrai. Čia baigiamos dėti granito plokštės skubant dar šiemet užbaigti didžiuosius remonto darbus.

Meksikoje archeologai rado slaptą rūmų praėjimą senovės majų mieste Ušmalyje. Buvusio gubernatoriaus tvirtovė manoma įkurta dar 670 metais. Tyrėjai mano, kad tai padės sužinoti apie senovės majų civilizaciją naujų detalių. Galinga majų imperija savo aukštumas pasiekė klasikiniu laikotarpiu. Tai buvo maždaug tarp 250-950 m. VIII a., kai jų populiacija siekė 15 mln. žmonių. Nepaprasti vaizdai – video siužete.

Jis protingas ir perduoda išmoktas pamokas savo giminaičiams, nors ir neturi smegenų. Panašus į gleives ir perpjautas pusiau vos per 2 min. sugyja… Netrukus pamatysite būtybę, kuri mokslininkams iki šiol yra viena iš gamtos paslapčių – ir ji pirmą kartą demonstruojama muziejuje Paryžiuje. Pirmą kartą Paryžiaus muziejuje demonstruojamos geltonas kerpes primenančios gleivės per valandą gali nukeliauti 4 cm. Ir joms nebaisios jokios kliūtys – mat išmoksta jas įveikti.

Archeologai Egipte parodė visuomenei atrastas dvi naujas vietas vakarų slėnyje, dar kitaip vadinamu – Beždžionių slėniu. Egipto archeologų komanda, vadovaujama Zahi Hawasso, atrado pramoninę zoną, apimančią 30 dirbtuvių. Kasinėjimo komanda darbus šioje vietoje pradėjo jau nuo 2017 metų. Be kitų atradimų archeologai šioje vietoje rado skarabiko žiedą, taip pat šimtus karoliukų ir auksinių daiktų, kurie buvo naudojami papuošti karališkus karstus.

Jei jau turite agurkų ir norite juos užraugti, išbandykite šį receptą. Jį vadina šių metų atradimu. Tai agurkai, raugti su papildomu ingredientu: cinamonu.  Įsiskaitykite į receptą ir mėgaukitės gardžiai paruoštais traškiais agurkėliais. Jums reikės:  4 kilogramų agurkų, stiklinės kapotų petražolių, 6 skiltelių česnako, 1 šaukštelio juodųjų pipirų, 1 šaukšto malto cinamono, 200 gramų aliejaus, 200 gramų cukraus, 4 nubrauktų valgomųjų šaukštų druskos, 1 stiklinės 9 procentų acto.

Kepti sumuštinukai, paruošiami greitai ir lengvai, taps tikru atradimu tiems, kurie nenori ilgai sukiotis virtuvėje. Tereikia drąsiai eksperimentuoti, nebijoti išbandyti naujų skonių ir mėgaukitės! Jums reikės:  1 prancūziško batono, 50 gramų majonezo, 100 gramų pievagrybių, 2 skiltelių česnako, 100 gramų fermentinio sūrio, 1 saujos krapų.  Pradžioje ganėtinai smulkiai supjaustome pievagrybius, krapus bei česnakus.

Iškilminguose apdovanojimuose „Lietuvos garbė“  – nominacija „Metų poelgis“. Ji atitenka 4 Lietuvos istorikams, kurie padarė tai, kas ilgus metus atrodė neįmanoma.

Grenlandijoje prieš 12 tūkst. metų nukrito didžiulis geležies meteoritas, kuris paliko už Paryžių didesnį kraterį, neseniai atrastą po ledu pasitelkus modernų radiolokatorių, trečiadienį paskelbė mokslininkai. Tai pirmas toks krateris, kada nors atrastas Grenlandijoje ir bendrai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Pagal dydį šis krateris yra 25-tas iš visų žinomų mūsų planetoje, rašoma žurnale „Science Advances“. 31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu.

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai. Šis atradimas gali padėti gauti naujos informacijos apie planetas, priklausančias netoli Saulės esančių žvaigždžių sistemoms. Astronomai, tyrinėję Barnardo žvaigždę, esančią vos už šešių šviesmečių, pastebėjo „užšalusį, silpnai apšviestą pasaulį“ – mažiausiai 3,2 karto masyvesnę už Žemę egzoplanetą.

Vandenynas yra pakankamai baisi vieta, mat daugybė jo zonų dar yra neištirta, o giliausiuose vandenyno kampeliuose gyvena baugiai atrodantys gyviai. Visgi mokslininkai neseniai užfiksavo dar vieną keistą dalyką, kurio jie visiškai nesitikėjo. Tyrėjai nuleido specialų mikrofoną į giliausią pasaulyje vandenyno vietą – Marianų įdubą. Jeigu Everesto kalną būtų galima panardinti į šią įdubą, jo viršūnė vis tiek nekyšotų virš vandens.

„Youtube“ ėmė plisti keistas vaizdo įrašas, pritraukęs didžiulę auditoriją žmonių, tikinčių, kad Marse egzistuoja gyvybė. Internautai teigia, kad NASA paviešintose nuotraukose buvo užfiksuota gyvas, judantis organizmas. „Curiosity rover“ robotas išsiųstas į Raudonąją planetą be abejonės atras daugybę įdomių ir vertingų dalykų, tačiau kai kurie žmonės negali apsieiti be įžvalgų. Mažai tikėtina, kad internautai pastebi daugiau, nei mokslininkai.

Žmonės nežemiškų gyvybės formų ieško jau seniai – apie tai rašomos knygos, kuriami filmai. Ir štai paskelbiamos naujos žinios šioje srityje – rusas kosmonautas teigia, kad tarptautinėje kosminėje stotyje buvo aptikta „nežemiška gyvybė“, rašo news.com.au.Ruso kosmonauto atradimas skamba išskirtinai, tačiau jo įrodymai nėra tokie, kokių tikėtumėtės iš filmų apie ateivius. Pirminiais duomenimis, atradimas yra mikroskopinio dydžio.

Naujas Glazgo universiteto mokslininkų atradimas turėtų patikti optinių iliuzijų mėgėjams. Pasirodo šios sukelia ne tik galvos svaigimą ir mirgėjimą akyse o turi ir labai teigiamą poveikį sveikatai. Tyrėjai aptiko, jog optinių iliuzijų stebėjimas didina regėjimo aštrumą. Tyrime dalyvavo 74 savanoriai. Kiekvieno regėjimo aštrumas buvo įvertintas remiantis tradicine logMAR lentele, kabančia daugumos akių gydytojų kabinete.

 NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. 2009 metais Paukščių Tako galaktikai tyrinėti iškelto kosminio teleskopo „Kepler“ komanda tyrė 219 pastebėtų potencialių egzoplanetų. 10 iš šių naujai atrastų planetų aplink savo saules sukasi panašiu atstumu kaip Žemės atstumas nuo Saulės.

Su šia problema yra susidūrus kiekviena moteris – net ir kruopščiausiai atliktas makiažas kartais ištepa drabužius. Nors ir kaip moterys saugojasi, vėliau tenka šveisti kosmetinių priemonių paliktas dėmes. Vis dėlto socialinio tinklo „Twitter“ vartotoja Eva Mariie teigia atradusi tiesiog revoliucinį išradimą, kuris pakeis moterų kasdienybę. Užsidėjusi plastikinį maišą ant galvos, ji taip apsaugojo savo makiažą ir drabužius nuo dėmių.

Nors atrodo, kad pasaulį jau esame gerai ištyrinėję, gamta vis dar pateikia didelių staigmenų. Paskutinė iš jų – gigantiškas laivagraužis, priskiriamas gyvūnų karalystei, rašo BBC. Šis dvigeldžių moliuskų šeimai priklausantis ilgas ir juodas laivagraužis aptiktas Filipinuose. Tai pirmas kartas, kai mokslininkai tokius laivagraužius rado gyvus - iki šiol apie jų egzistavimą buvo tik numanoma. Taigi, nebuvo atlikta ir jokių tyrimų. Su kiautais atgabentą laivagraužį nebuvo lengva iškrapštyti.

Ši mažylė – tik dar vienas įrodymas, kaip karas gali sunaikinti nekaltų žmonių gyvenimus. „Noriu, kad sugrįžtų mamytė“, - švelniu balsu sako mažylė Hawra. Tiesa, ji veikiausiai net nežino, kad jos motina jau mirusi. Šiai mergytei dar nėra nė penkerių metų, tačiau ji jau žino, ką reiškia išgyventi skaudžiausią gyvenime dieną, rašoma CNN. Mergaitės veidas visai neprimena nerūpestingo vaiko. Žaizdos, randai, nudegintos rankos ir kojos – taip atrodo Hawra. Ji netgi sunkiai gali atmerkti akis.

Mokslininkai išrado naują ploną medžiagą, galinčią apsaugoti paviršius nuo saulės kaitros neeikvojant energijos arba įprastų oro kondicionierių, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje. Tyrėjai, paskelbę šį straipsnį JAV mokslo žurnale „Science“, nurodo, kad vos 50 mikronų storio hibridinės stiklo polimerų medžiagos, kiek storesnės negu įprasta aliuminio folija, savikaina būtų nedidelė.

Nusistovėjęs žmogaus atminties suvokimas, švelniai tariant, buvo gerokai supurtytas paaiškėjus, kad smegenys sugeba „tyliai“ saugoti informaciją bei kurti nelyginant šešėlinius prisiminimus, nepaliekančius jokių smegenų neuronų aktyvumo kitimo pėdsakų. Iki šiol visuotinai buvo pripažįstama, jog egzistuoja du atminties tipai. Pirmasis apibūdinamas kaip darbinė atmintis.

Vilniečiams ar sostinės svečiams jau gerą dešimtmetį apie uždarytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus primena tik dūlančios pastato konstrukcijos ir fanera užkalti langai. Šis milžiniškas sostinės centre pastatytas objektas yra puikiai matomas nuo Vilniaus simbolių – Gedimino pilies ar Trijų kryžių kalno. Gatvėmis palei Neries upę per dieną pravažiuoja tūkstančiai žmonių. Ir nori nenori, bet šis įspūdingas sovietmečiu statytas objektas atkreipia žvilgsnį.

Mūsų Saulės sistemoje atrasta reta „nykštukinė planeta“, 18 kartų mažesnė už Žemę; ji aptikta skriejanti ekscentrine orbita toliau Neptūno, pranešė antradienį astronomai. Pavadinta RR245, šis ledinis luitas šiu o metu yra už maždaug 9,7 mlrd. kilometrų nuo Saulės – 65 kartus toliau nei Žemė, sakė Prancūzijos kosmoso tyrimų instituto CNRS astronomas Jeanas-Marcas Petitas. „Jos orbita yra labai ištęsta elipsė – jos tolimiausias nuo mūsų žvaigždės taškas bus už 19 mlrd.

Mokslininkai antradienį pristatė iki šiol didžiausią naujai už mūsų Saulės sistemos ribų atrastų planetų grupę – iš viso 1 284, tad Keplerio kosminiu teleskopu atrastų egzoplanetų skaičius padidėjo daugiau negu dvigubai, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „Šis pranešimas daugiau negu dvigubai padidina „Keplerio“ patvirtintų planetų skaičių“, – sakė NASA būstinės Vašingtone vyriausioji mokslo darbuotoja Ellen Stofan.

Po vienu iš pasaulio stebuklų – senovės Majų civilizacijos piramide – mokslininkai atrado vandens telkinį. Atradimas išties stulbinantis, kaip ir pati astronomiškai idealiai pastatyta piramidė. Manoma, kad požeminis šaltinis po piramide atskleis daugiau paslapčių apie Majų civilizaciją. Įspūdinga Kukulkano piramidė Meksikoje – vienas pasaulio stebuklų. Prieš tūkstančius metų iškilęs statinys – sudėliotas geometriškai idealiai, turi 365 laiptus, simbolizuojančius metus.

 Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad jos orbita yra pačioje Auksaplaukės juostoje (angl.

 Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT. Havajų universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struktūrą Visatoje – beveik 20 tūkstančių milijardų kilometrų skersmens vadinamąja supertuštumą. Tai – erdvė, kurioje yra kur kas mažiau galaktikų, negu kitur. Mokslininkai sako, kad tai – labai retas reiškinys, kuris gali padėti suprasti daugiau apie Visatos istoriją ir sandarą.