atostogų trukmė

Dauguma darbuotojų atostogauja savaitę arba dvi. Specialistai įspėja, kad rinktis ilgesnes atostogas gali būti rizikinga. Toks darbuotojas grįžęs iš atostogų gali tapti nebereikalingu, nes įmonės įpras dirbti be jo. Tačiau ne visi darbdaviai akcentuoja ilgų atostogų minusus. Kiti priešingai – išleidžia darbuotojus 2 mėnesių atostogoms ir tikina, kad grįžę jie tampa dar produktyvesni.

Neribotos atostogos visame pasaulyje išpopuliarėjo jau nuo 2000-ųjų pradžios, bet Lietuvoje tokias atostogas savo darbuotojams siūlo vos kelios įmonės. Vienos iš jų patirtis rodo, kad darbuotojai vertina galimybę atostogauti tiek, kiek norisi, tačiau kartu jiems kyla daug klausimų kaip šiuo privalumu pasinaudoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasmetinės atostogos turėtų trukti ne 20 darbo dienų, o viena ilgiau. Tačiau iš šventinių dienų, kurios yra nedarbo dienos ir gali sutapti su savaitgaliais, išbraukti gegužės 1 d. Tokias Darbo kodekso pataisas registravo valdančiųjų koaliciją sudarančios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas.

Vis daugiau gyventojų paskiepijama ar perserga koronavirusu ir įgyja imunitetą, atnaujinama vis daugiau lėktuvų skrydžių, o ir judėjimų ribojimai pamažu lengvinami. Dėl to ne vienas susimąsto, kada būtų geriau paimti atostogų, kurios per pastaruosius metus veikiausiai ir taip nebuvo visos išnaudotos. Tačiau verta nepamiršti, kad kai kuriais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau, o kai kuriais – visai neapsimoka. Be to, po 3 metų nepanaudotos atostogos išnyksta ir už jas kompensacija nemokama.

Jau dvejus metus galiojant naujajam Darbo kodeksui daugelis lietuvių darbuotojų atostogauja 20 darbo dienų per metus. Minimalios kasmetinės atostogos valstybės tarnautojams yra 22 darbo dienos, kai kurių profesijų atstovai atostogauja dar ilgiau. Japonai ar amerikiečiai tokių atostogų galėtų pavydėti, tačiau, pvz., anglams tai vargiai patiktų.

Šiuo metu tarp sesijų besiilsintys Seimo nariai nori turėti oficialias atostogas. Ir ne bet kokias, o dvigubai ilgesnes, nei kitų dirbančiųjų. „Valstiečiai“ Rima Baškienė, Agnė Širinskienė ir Viktoras Pranckietis siūlo įteisinti, kad parlamentarai ilsisi 40 dienų per metus. Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku. Jaučiasi nusipelnę dvigubų atostogų Dauguma Europos Sąjungos šalių parlamentarų dirba nepertraukiamą darbą ir neturi atostogų.

Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo. Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Iki Seimo pavasario sesijos pradžios Trišalei tarybai beliko du oficialūs susitikai, o dauguma darbuotojams aktualių klausimų – vis nukeliami. Kai kurie jau nebeslepia, kad susitarti dėl visų klausimų nepavyks, o kiti įvardija, kas kalti dėl atidėliojimo. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną. Būtent iki tada Trišalei tarybai yra nurodyta susitarti dėl diskusijas sukėlusių punktų ir prezidentės vetuotų. Tarp jų itin darbuotojams aktualus – atostogų trukmė.

Lietuvos keliautojai 2012 metais į užsienį išvyksta trumpesniam laikui, renkasi pigesnius kelionių variantus, tačiau išvyksta dažniau ir laisvalaikį praleidžia kur kas intensyviau. „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet beveik dvigubai daugiau keliautojų ėmėsi draustis dėl neįvykusių kelionių. Neįvykusių kelionių draudimo sutarčių skaičius 2012-aisiais šoktelėjo beveik dukart, tačiau draudikai pastebi, kad beveik perpus nukrito ir vidutinė kelionės, kuri draudžiama, kaina.