atominės elektrinės

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis antradienį pareiškė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sutiko siųsti nuolatines grupes į šalies branduolines jėgaines, įskaitant Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra kovų židinys. Ukrainos branduoliniai objektai kelia didelį susirūpinimą nuo pat karo pradžios prieš beveik 10 mėnesių. Atakos apink kelis iš šių objektų, įskaitant Černobylio elektrinę, kursto nuogąstavimus dėl branduolinės nelaimės.

Vokietija antradienį pareiškė, kad po 2022 metų išlaikys dvi atomines elektrines, jei problemos, dėl kurių buvo sustabdyti branduoliniai reaktoriai Prancūzijoje, liks neišspręstos.  Energetikos krizės, kurią sukėlė rusiškų dujų tiekimo mažinimas, akivaizdoje Berlynas kiek anksčiau šį mėnesį jau paskelbė, kad elektrinės liks veikti parengties režimu ir po 2022 m. pabaigos, o ne bus uždarytos, kaip planuota iš pradžių.

Rusijos pajėgų užimtos Ukrainos Černobylio ir Zaporižios atominės elektrinės turėtų būti paskelbtos ne karo zona, siekiant išvengti galimos katastrofos, teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti“, – trečiadienį interviu naujienų portalui 15min sakė eurokomisaras.

Europos Sąjunga privalo išlaikyti atomines ir dujų jėgaines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos, penktadienį nurodė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos Sąjunga privalo drastiškai sumažinti anglies dvideginio išlakas, todėl „akivaizdu, kad mums reikia daugiau atsinaujinančių šaltinių ir švarios energijos“, EK vadovė sakė Briuselyje baigiantis 27 šalių blokų viršūnių susitikimui.

Baltarusijos institucijoms paviešinus Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rekomendacijų įgyvendinimo planą, preliminariai matyti, kad iki numatomo jėgainės paleidimo jų įgyvendinti neplanuojama, teigia Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina Baltarusiją artimiausiu metu pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą Europos branduolinės saugos reguliuojančių institucijų g...

Lietuvoje filmuotam mini serialui „Černobylis" visame pasaulyje mušant žiūrimumo rekordus – mūsų atominėje elektrinėje Visagino pašonėje rekordus muša čia norintys apsilankyti turistai.  Kompanijos HBO kurtas 5 dalių nepagražintais faktais paremtas mini serialas „Černobylis“ pradėtas rodyti gegužės 6 d. – vos per mėnesį sumušė visus žiūrimumo rekordus. Jį jau pažiūrėjo per 8 mln. žmonių. Ir panašu, kad jie nori daugiau.

Uždarytos Černobylio atominės elektrinės apsauginėje zonoje toliau gesinami miškų ir krūmynų plotai, pranešė Ukrainos valstybinė ypatingųjų situacijų tarnyba. Naktį iš penktadienio į šeštadienį įsiplieskęs gaisras gesinamas naudojant specialius sraigtasparnius ir lėktuvus. „Gaisras nekelia pavojaus apsaugos zonoje esantiems objektams. Radiacijos fonas neviršija normos“, – teigiama tarnybos pranešime.

Aušrinė Šėmienė Praėjus ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės avarijos, vis dar jaučiami šios nelaimės padariniai. Radioaktyviųjų medžiagų randama aplinkoje, maiste, tačiau specialistai teigia, kad didesnį pavojų kelia ne Černobylis, o nesaikingas naudojimasis naujausiomis technologijomis. Nebūtų gyvybės Jonizuojančioji spinduliuotė žmones veikia nuolat. Ją skleidžia įvairūs šaltiniai – kosmosas, grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose esantys radionuklidai.

„Zombių akcija norėjome parodyti, kas laukia kiekvienos šalies, kuri turi atominę jėgainę. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kaimyninėse šalyse – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje – statomas atomines elektrines“, – minint Černobylio katastrofos 28-ąsias metines Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys.

Daugiau nei 10 metų karinės paskirties plutonis iš Rusijos branduolinių arsenalų buvo naudojamas Vokietijos atominių elektrinių reaktoriuose, atskleidė vokiečių spauda.

Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno (Ban Ki–moono) inicijuotame aukšto lygio renginyje branduolinės saugos klausimais Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad nauji branduoliniai projektai negali būti net svarstomi be išsamaus seisminės saugos ir poveikio aplinkai vertinimo. Streso testai, pasak Prezidentės, turi tapti prievole ir planuojamoms statyti, ir jau veikiančioms atominėms elektrinėms.

Po Fukušimos nelaimės visose veikiančiose Japonijos atominėse elektrinėse bus atlikti vadinamieji „streso testai“, Japonijos naujienų agentūra „Jiji Press“ cituoja šalies ūkio ministrą Banri Kaiedą (Banri Kaieda), rašo „RIA Novosti“. Taip siekiama nuraminti žmones, gyvenančius atominių jėgainių kaimynystėje. Kovo 11 d. Japonijos šiaurės rytinę pakrantę sudrebino 9 balų žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir sprogimus Fukušimos atominėje elektrinėje.

Šaltojo karo metais slėptuvės buvo įrengtos siekiant apsisaugoti nuo bombardavimo, radiacijos ar cheminių atakų. Ar gali tokių slėptuvių prireikti XXI amžiuje, kai pasaulyje vis daugiau kyla atominių elektrinių? Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento CVS Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininko Giedriaus Graičiūno, 2009 m. atliktos apskaitos duomenimis, Lietuvoje suskaičiuotos 924 slėptuvės. Didžioji dalis jų apleistos ir tik 10 proc.

„Kelionė į Černobilį, tai ekstremalus turizmas; Dirbant kartu su valdžios įstaigomis, būtų galima padidinti turistų skaičių“ - Anatoliv Pakhlya, Ukrainos valstybinio turizmo biuro vadovas. Galima buvo pastebėti, kad pastaruoju metu, atominių elektrinių šalininkai visai nukabino nosis, ironiškai rašoma vieno Ispanijos naujienų portalo publico.es bloge.

Pasaulyje daugiau kaip 90 milijonų žmonių gyvena 30 kilometrų spinduliu nuo 211 atominių elektrinių. Daugeliu atvejų gyventojų tankumas prie jėgainių yra didesnis nei apie Fukušimos AE Japonijoje, rašo Didžiosios Britanijos mokslo žurnalas „Nature“.30 kilometrų spinduliu nuo Fukušimos jėgainės, nukentėjusios per kovo 11 d. įvykusį žemės drebėjimą, iki evakavimo gyveno 172 tūkstančiai žmonių.

Anot specialistų, vėjo jėgainės jūroje - neišvengiama energetikos ateitis ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, ir tik laiko klausimas, kada jos įžengs į mūsų šalies vandenis. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus jūrinė energetika Lietuvoje pajudės iš mirties taško, rašo antradienio „Vakarų ekspresas“. Tokios mintys išsakytos Baltijos aplinkos forumo ir Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto surengtoje diskusijoje.

Vokietijos valdžia atominių jėgų apsaugai leido naudoti naują techninę priemonę – rūko granatas. Vokietijos Badeno – Viurtembergo žemės vyriausybė pranešė įteisinusi vadinamąsias rūko granatas kaip AE apsaugos nuo atakos iš oro priemonę. Šios žemės Aplinkos ministerija patvirtino Filipsburgo atominės jėgainės apsaugos planą, pagal kurį ši AE per 40 sekundžių būtų padengta tirštais rūko debesimis tuo atveju, jei palyginti netoli nuo jos būtų pagrobtas lėktuvas.

Šis klausimas yra labai svarbus Lietuvos energetinio saugumo kontekste. Sprendžiant iš Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Andriaus Kubiliaus susitikimų su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, mūsų valstybė padarė strateginį pasirinkimą – nusprendė statyti AE, dukart atsisakydama Maskvos pasiūlymo dalyvauti Kaliningrado AE projekte. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, kiek teisingas ir pagrįstas yra toks sprendimas.

Balandžio 19 d., pirmadienį, 18:00 val. prekybos centre „Gedimino 9“ (Gedimino pr. 9, Vilniuje), III aukšte esančioje „Ekobangos“ erdvėje rengiama jungtinė dviejų ekologų – maskviečio Vladimiro Sliviako ir kauniečio Lino Vainiaus – paskaita apie grėsmes, kurios kyla dėl Lietuvos teritorijoje ir greta jos ketinamų statyti 3 atominių elektrinių (Visagino, Astravo ir Kaliningrado). Lektoriai papasakos apie branduolinės energetikos situaciją Europoje bei pasaulyje ir panagrinės kelis plačiai sklei...

Seime svarstant Atominės Elektrinės įstatymo projektą A. Kubilius pareškė, kad projekto realizavimas visiškai nekelia pasitikėjimo, todėl TS frakcija balsuos prieš arba susilaikys. Tuo tarpu valdantieji teigia, kad projektą būtina priimti skubiai, nes nerimauja užsienio partneriai.