atominė elektrinė

Vilniaus meras, sąjungos „Taip“ įkūrėjas Artūras Zuokas net po nesėkmingų rinkimų rezultatų neatrodė nusivylęs ir  nenuleidžia rankų. Politikas džiaugėsi referendumo rezultatais, kadangi visą rinkiminės kampanijos laiką dėstė aiškią poziciją prieš atominės elektrinės statybas. „Mes neigiamai vertinome šį projektą ir įdėjome nemažą indėlį į tai, kad padidintume rinkėjų aktyvumą. Šio referendumo rezultatas turės įtakos šiam projektui.

Šalyje prie balsadėžių buriasi ne tik eiliniai rinkėjai, bet savo balsus rinkimuose ir referendume atiduoda ir didžiausių politinių partijų vadovai. Per pietus balsuoti atvyko ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Paklaustas apie ateities perspektyvas, jis sakė: „Koaliciją formuosime su tomis politinėmis partijomis, kuriomis pasitikės visuomenė ir kurias išrinks į Seimą“, – sakė A. Butkevičius.

Artėjant rinkimams, o drauge ir referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų, daug žmonių tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvuose pokalbiuose vieni kitų klausia: „Tai už ką balsuosi “? Itin daug neaiškumų kelia referendumas – ką pasirinkti? Todėl šįkart savaitiniame „Naujienų žemėlapyje“ LRT Radijas suteikia galimybę išgirsti dar dviejų Lietuvoje apsilankiusių, tačiau su Lietuvos projektu tiesiogiai nesusijusių, užsienio ekspertų nuomonės.

Latvijos ir Estijos vadovai tikisi, kad ir po Seimo rinkimų bendradarbiavimas tarp šalių išliks itin glaudus. Kaimyninės šalys tikina atidžiai stebėsiančios rinkimų Lietuvoje eigą, ypač lauksiančios patariamojo referendumo dėl Visagino atominės elektrinės statybos rezultatų. Latvijos ir Estijos politikai, diplomatai sako, kad bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių yra glaudus ir jokių permainų santykiuose tarp šalių po rinkimų Lietuvoje neprognozuoja.

Sekmadienį referendume Lietuvos piliečiai turės pasakyti, reikia ar nereikia mums naujos atominės elektrinės. Paleista reklamos mašina tvirtina: Lietuva be VAE, Lietuva be ateities. Tačiau į esminius klausimus – kiek nauja atominė mums kainuos ir kiek mes turėsime mokėti už elektrą, atsakymų nėra ir jau aišku, kad iki referendumo nebus.

Iš televizijos ekrano atomines tiesas pasakojantis žurnalistas Algimantas Čekuolis jau tapo vos ne kiekvieno lietuvio šeimos nariu, mat šis vaizdo siužetas televizijoje matomas itin dažnai. Jį pastebėjo ir žurnalistų etikos sargai, ne paslaptis ir tai, kad ne vienam eiliniam piliečiui tai padvelkė rinkimų agitacija.

„Nenoriu pono Čekuolio kliedesių“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ ketvirtadienio vakarą teigė ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji prisipažino, kad net mokykloje su vaikais aptarinėjo šį vaizdo klipą. „Dabar balsuosiu prieš, nenoriu dar kartą pagyventi Sovietų Sąjungoje. Tai vergo politinės pažiūros, laisvas žmogus, ypač žurnalistas, neparsiduos, visada abejos, ieškos įvairios informacijos“, – įsitikinusi ji.

Bulgarijos civilinės registracijos ir administracinio aptarnavimo tarnyba (CRAA) penktadienį baigė tirti šalies piliečių, palaikančių siūlymą surengti referendumą dėl Belenės atominės jėgainės statybos, parašus. Apie tai penktadienį parlamente pranešė regioninės plėtros ministrė Liliana Pavlova. CRAA nustatė, kad buvo surinktas 717 tūkst. 21 parašas, iš jų galiojančiais pripažinti 543 tūkst.

Jaunųjų krikščionių demokratų organizacija kartu su Tarptautiniu respublikonų institutu surengė diskusiją „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“, kurios metu kilo nesutarimų tarp atominės energetikos šalininkų ir priešininkų. Diskusijos metu nemažai dėmesio skirta kaimynystėje (Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje) planuojamų statyti atominių jėgainių (AE) kritikai.

1. Gal jau užteks Mūsų mažoje šalyje (dėl ko nereikėtų kompleksuoti) užsiiminėti gigantomanija? Geriau investuokim tuos didžiulius pinigus į vėjo jėgaines ir saulės energiją – užtektų ir mums, ir ateities kartoms. Kodėl Lietuva – lietaus šalis – naujame tūkstantmetyje negali tapti ir vėjo valstybe? 2. Atominės elektrinės statytojo „Hitachi“ tėvynėje Japonijoje nuspręsta atominės energijos atsisakyti per 30 metų ir jokių naujų elektrinių nestatyti.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Jau antrą kartą per mėnesį Trijų mylių saloje (JAV, Pensilvanijos valstija) suveikė automatinė išjungimo sistema, sustabdžiusi ten įsikūrusios atominės elektrinė veiklą. Jėgainės darbuotojai informavo, kad sistema išsijungė ketvirtadienį 2:20 val. nakties vietos laiku (9:20 val. ryto Lietuvos laiku), sukeldama didelį garsą, kuris buvo girdimas apylinkėse, rašo therepublic.com. Elektrinės operatoriai bando nustatyti incidento priežastį. Panašus atvejis taip pat nutiko rugpjūčio 22 dieną.

Iki spalio 14 d. vyksiančio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų liko mažiau nei mėnuo, tačiau po šiai dienai iš valstybės pusės nedaroma nieko, kad refrendumas įvyktų ir žmonės išsakytų savo nuomonę. Už mokesčių mokėtojų milijonus perkamose reklamose blizga modernūs  reaktoriai, kalba protingi ekspertai, niekam nesuprantama technokratine kalba dėstomi VAE privalumai.

Tautos sprendimas yra galutinis ir neginčijamas, todėl referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų rezultatai turi būti privalomi vyriausybei. Tuo įsitikinę entuziastai ketvirtadienio popietę surengė akciją „Referendume tauta ne pataria. Tauta SPRENDŽIA“. (Papildyta 14.35 val.) Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad Vokietija iki 2020 m. nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos.

„Manau, kad nei vienas, nei kitas nelaimėjo. Abejoju, ar daug žmonių pakeitė nuomonę dėl to, kad pasiklausė kurios nors pusės argumentų“, – portalui Balsas.lt teigė viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas, išklausęs Darbo partijos atstovo Kęstučio Daukšio ir nepriklausomo kandidato į Seimą debatų dėl atominės energetikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį išvyko oficialaus atsakomojo vizito į Rumuniją. Lietuvos vadovė susitiks su Rumunijos prezidentu Traianu Basescu, ministru mirmininku Victoru Ponta ir Rumunijos Parlamento Senato Pirmininku Crinu Antonescu). Vizito metu, pasak Prezidentūros pranešimo, ketinama aptarti dvišalius santykius, padėtį Europos Sąjungoje (ES), ES paramos panaudojimą, derybas dėl naujosios ES finansinės perspektyvos, bendradarbiavimą NATO ir energetinio saugumo klausimus.

Rusijos kompanija „Atomstrojeksport“ padidino ieškininių reikalavimų, keliamų Bulgarijos valstybinei elektros energetikos bendrovei NEK už atominės jėgainės „Belene“ atsisakymą, sumą iki milijardo eurų. Praėjusiais metais Rusijos pretenzijų suma siekė 58 mln. eurų.

Vos tik cunamio banga 2011 metų gegužę nuplovė Japonijos pakrantę ir pažeidė Fukušimos reaktorius, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad pusę amžiaus trukęs atomo pažabojimo eksperimentas baigėsi, rašo „Foreign Policy“. Atominės elektrinės pagamina 15 proc. viso pasaulio sunaudojamos elektros energijos ir neišmeta į aplinką nė gramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pirmadienio vidurdienį Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje septynių nevyriausybinių organizacijų ir  politinių partijų atstovai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigoja siekti, kad Lietuva atsisakytų ne tik Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto, bet visų pavojingų branduolinių technologijų plėtros šalies teritorijoje.

Visagino atominės elektrinės projektą laiminantys Lietuvos politikai įsitikinę, kad jis garantuos šaliai energetinę nepriklausomybę. O kai kurie ekspertai, tarp jų ir užsienio, teigia, kad projektas mūsų šaliai gali tapti rimtu galvos skausmu, jei ne pragaištimi. Lietuvos Vyriausybė dar prieš metus tvirtino, kad Visagino atominė elektrinė bus pastatyta iki 2016 metų. Jau dabar atvirai kalbama, kad statybos gali užtrukti dešimtmetį.

„Labai pavojinga koncentruotis į kurią nors vieną kuro rūšį. Dabar formuojama nauja nuomonė – kad biokuras, mediena, atliekos gali mus išgelbėti. Bet kalbant apie energetiką, visuomet reikia kalbėti apie „krepšelį“. Mes turėtume turėti kelis šaltinius ir naudotis jais, atsižvelgdami į tai, ką naudoti tuo metu naudingiausia“, – apskritojo stalo diskusijoje „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras yra pamestinuko vietoje“ sakė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Fukušimos atominės elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) perėjo Japonijos valstybės kontrolėn. Šalies vyriausybė perėmė energetikos kompanijos kontrolę mainais į trilijono jenų paramą (12,8 mlrd. dolerių). Lėšas skyrė valstybinis paramos fondas, iš kurio išmokamos kompensacijos, susijusios su Japonijoje įvykusia katastrofa. Šis fondas – pagrindinis TEPCO akcininkas.

Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius planuojamą statyti Visagino atominę elektrinę vadina ekonomiškai nuostolingu projektu, kuriuo dabartinė valdžia siekia patenkinti savo politines ambicijas. Rudenį Lietuvos piliečiai rinks Seimą ir dalyvaus konsultaciniame referendume dėl naujos Visagino atominės elektrinės.

Šiais metais Seimo rinkimai vyks kartu su referendumu dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, tad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau sulaukė ne vieno gyventojo paklausimo, kaip reikės balsuoti. Žmones domina, ar jie rinkdami naujus Seimo narius privalo būtinai balsuoti ir referendume. Tad VRK rugsėjį planuoja spręsti klausimą, kaip užtikrinti teisėtą galimybę kartu rengiamuose Seimo rinkimuose ir referendume balsuoti tik viename iš jų.

Tenka visgi pripažinti, kad Seimo nutarimas paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje kartu su Seimo rinkimais yra politikų bandymas rinkiminės kompanijos metu nukreipti rinkėjų dėmesį nuo šių dienų problemų, rūpesčių,  valdžios neatliktų darbų, opozicijos neveiklumo bei paslėpti politikų ir partijų tuštumą.

Darbo partija ragins balsuoti už Visagino atominę elektrinę (AE), sako Seimo vicepirmininkė, „darbietė“ Virginija Baltraitienė. „Manau, kad taip (ragins balsuoti už Visagino AE – ELTA), kadangi mes patys balsavome, tiktai, kaip ir sakėme, galutinis sprendimas bus priimtas 2015 metais. Jeigu tas referendumas tiek kainuoja, reikia aktyvinti žmones. Žmonės yra abejingi viskam“, – trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė V. Baltraitienė.

Premjeras Andrius Kubilius turbūt negali apsispręsti, ar čia atsiprašius artojėlių Lietuvos už „Landsbergio sugriautus kolūkius“, ar čia dar kaip nors pabandžius atrodyti panašesniam į velionį Algirdą Mykolą Brazauską, kurio niekaip neišeis pavyti reitingais ir pamišusių garbintojų, apraudančių gerą poną, minios gausa. „Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien lankėsi Dotnuvoje (Kauno raj.) vykstančiose Respublikinėse artojų varžybose ir pasveikino jų dalyvius.

Apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą pateiktas maksimalus galimas informacijos kiekis ir kartais atrodo, kad informacijos netgi per daug – paprastam žmogui jos kiekyje susigaudyti pasidaro sunku, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Šiuo metu yra pateikta maksimaliai įmanomas informacijos kiekis, dar nei apie vieną projektą tiek informacijos nebuvo pateikta. Kartais man atrodo, kad galbūt jos pateikta net ir per daug, ir paprastam žmogui yra jau sunku susigaudyti jos apimtyse.

Premjeras Andrius Kubilius Varšuvoje su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku aptarė dvišalius politinius ir ekonominius santykius ir regioninius energetikos projektus. Tačiau Lietuva ir šįkart negavo atsakymo, ar Lenkija dalyvaus naujos atominės jėgainės  projekte. Po susitikimo su Donaldu Tusku LTV „Panoramai“ Lietuvos premjeras sakė, kad, nepaisant kai kurių nesutarimų, bendri Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto projektai juda į priekį.

Antradienį privalomojo referendumo dėl atominių elektrinių statybos Lietuvoje iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai grąžino referendumo lapus su surinktais parašais. „Pasisakydami už privalomojo referendumo dėl atominės elektrinės rengimą mūsų iniciatyva pasirašė daugiau nei 110 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiau nei tūkstantis žmonių, daugiausia užsienyje gyvenantys lietuviai, pasirašė elektroniniu būdu.

Referendumas dėl atominės elektrinės yra tokia pati nesąmonė, kaip neadekvatus pirmasis pasimatymas", – teigia Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas portalui Balsas.lt. „Referendumas yra kaip pirmas pasimatymas. Vertingiausia dalis yra pasirengimas, kai žmogus kelias dienas (o referendumo atveju – kelis mėnesius) apie jį galvoja.

Didesnė dalis Seimo narių pademonstravo pilietiškumą ir valstybinį požiūrį, pripažinęs visų metų valstybės biudžetą kainuosiančios VAE projektą svarbiu Valstybei ir Tautos gyvenimui klausimu, kurį pagal Konstituciją  privalu spręsti referendume.

Seimo sprendimą spalio 14 d. rengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė vadina didžiausia klaida ir žada siekti, kad toks referendumas neįvyktų. „Šiandien, kada mes turime Ignalinos atominę elektrinę dar neuždarytą, tai referendumas yra didžiausia klaida. Mums reikia galvoti apie naujos atominės statybą, kad saugiai galėtume uždaryti ir Ignalinos atominę elektrinę“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Visagino savivaldybės merė.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio nuomone, Seimo apsisprendimas kartu su Seimo rinkimais skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos yra sveikintinas, nes svarbiais visai valstybei klausimais turi būti tariamasi su jos žmonėmis. „Šiandienos balsavimas atspindi visos Darbo partijos poziciją, kad svarbiausiais Lietuvai klausimais yra būtina įsiklausyti į tautos nuomonę. Negalima atimti iš žmonių galimybės dalyvauti ekonominiame ir politiniame šalies gyvenime.

Šiandien neeilinio plenarinio Seimo posėdžio metu įstatymas „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ buvo priimtas. Iš 119  balsavusių, už referendumą balsavo 62 Seimo nariai, 39 balsavo prieš, o 18 susilaikė. Kas kaip balsavo už šį įstatymą, galite pažiūrėti čia. Seimo pirmininkei paskelbus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo priimtas, per salę nuvilnijo ovacijos.

Šiandien vyks neeilinis plenarinis Seimo posėdis, kurio metu vyks įstatymo „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ priėmimas. Seimo nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka, pasisakantys už referendumą, surengė spaudos konferenciją, kurios metu svarstė, kokia bus liberalų pozicija šiandien, kadangi iš pradžių jie balsavo už šią idėja, o per svarstymą nebebalsavo.

Pirmadienį šaukiama neeilinė Seimo sesija. Tai daroma vadovaujantis Seimo statutu ir atsižvelgiant į 55 Seimo narių prašymą. Neeilinės sesijos darbotvarkėje numatytas vienas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projekto priėmimas.

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su Seimo rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų muistosi ir žada šią idėją palaikyti. Opozicija prieš lemiamą balsavimą jau telkia jėgas ir sėkme neabejoja, rašo „Kauno diena“. Poryt Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais, – vis didesnė.

Vyriausybės pareiga – atlikti ekspertinius Visagino atominės elektrinės (AE) vertinimus bei juos tinkamai pristatyti – bet objektyvius, o ne tokius, kurių teigiamas atsakymas žinomas iš anksto, įsitikinęs Žaliųjų partijos tarybos narys Linas Kranauskas. Jo teigimu, Vyriausybė, priešindamasi privalomojo referendumo dėl Visagino AE rengimui, neatsižvelgia nei į visuomenės nuomonę, nei į projektu abejojančių ekspertų argumentus.

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų žada šią idėją palaikyti. Pirmadienį Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais – vis didesnė. Tačiau bėda – pačių valdančiųjų gretose. Norinčių referendumo yra ir konservatorių, bet daugiausia – liberalcentristų bei liberalų gretose.

Jau netrukus Seimas bandys susirinkti į neeilinę sesiją ir paskelbti konsultacinį referendumą dėl naujosios branduolinės jėgainės Lietuvoje statybos. Susirinks ar ne, paskelbs, ar ne – kas žino.

Pirmadienį, liepos 16-ąją, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė šaukia neeilinę Seimo sesiją. Tai daroma vadovaujantis Seimo statutu ir atsižvelgiant į 55 Seimo narių prašymą. Neeilinės sesijos darbotvarkėje numatytas vienas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projekto priėmimas.

Didieji Lietuvos energetiniai projektai nėra grindžiami apgalvota strategija ir ekonominiais skaičiavimais, mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, teiksiantis ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais, veiks Vilniuje. Jis kuriamas prie Užsienio reikalų ministerijos veikiančio Energetinio saugumo centro bazėje.

Japonijos Fukušimos atominės elektrinės krizė yra „žmonių sukelta katastrofa“, teigiama šalies parlamento komisijos pranešime. Katastrofa galėjo ir turėjo būti numatyta bei išvengta, o jos padariniai galėjo būti sušvelninti efektyvesne žmonių reakcija, sakoma pranešime. Komisijos pranešime minimi svarbūs vyriausybės ir elektrinės operatorės „Tepco“ reakcijos trūkumai. Be to, pažymima, kad vengiama ištirti valdžios atsakomybę.

Referendumą dėl Visagino atominės elektrinės siūloma organizuoti tik tada, kai bus baigtos derybos su strateginiu investuotoju, regioniniais partneriais bei paaiškės visi ekonominės naudos ir įsipareigojimų aspektai. Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.

Parlamento nariai nebuvo supažindinti su ES specialistų nuomone apie Lietuvos planus pasistatyti atominę elektrinę, nors iš minėtų dokumentų matyti, kad Europa labiau remia rusų planuojamą statyti Kaliningrado AE nei mūsų.

Birželio 11 d.  iš Europos Komisijos buvo gauti vertinimai  „Dėl Lietuvos Visagino atominės elektrinės projekto“, tačiau šie svarbūs dokumentai,  svarstant ir priimant įstatymų projektus, susijusius su atominės elektrinės statyba,  nebuvo  nei išdalyti Seimo nariams,  nei įregistruoti posėdžių sekretoriate.

Seimas po svarstymo 64 balsais už , 35 balsavus prieš, 25 – susilaikius, po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ projektui, kurį inicijavo Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žiemelis. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasiūlė pataisyti Seimo nutarimo projektą ir organizuoti referendumą po poros metų, kai konkretus projektas bus aiškus.

Antradienį Seimas patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurioje nustatomi pagrindiniai Lietuvos energetikos sektoriaus tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 m. ir įtvirtinamos energetikos sektoriaus plėtros gairės iki 2030 ir 2050 m. Už šios strategijos patvirtinimą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.