atmintis

Pasigirti atminties aštrumu, gali tikrai ne kiekvienas iš mūsų. Informacijos gausa ir greitas gyvenimo ritmas verčia įsiminti daug informacijos ir per kuo trumpesnį laiką. Visgi, nelavinant atminties, daugumą dalykų įsimename tik tam kartui, o ilgainiui, net ir paprastus dalykus įsiminti tampa sunku. Stereotipus apie žmogaus atmintį griauna šiemet jau dešimtą kartą vykęs Lietuvos Pi čempionatas, kuriame dalyviai varžosi, kuris parašys kuo daugiau Pi konstantos skaitmenų po kablelio.

Nusistovėjęs žmogaus atminties suvokimas, švelniai tariant, buvo gerokai supurtytas paaiškėjus, kad smegenys sugeba „tyliai“ saugoti informaciją bei kurti nelyginant šešėlinius prisiminimus, nepaliekančius jokių smegenų neuronų aktyvumo kitimo pėdsakų. Iki šiol visuotinai buvo pripažįstama, jog egzistuoja du atminties tipai. Pirmasis apibūdinamas kaip darbinė atmintis.

Ar kada susimąstėte, ar jūsų šuo atsimena, ką vakar su juo veikėte? Ar jį barėte, o gal priešingai – žaidėte ir voliojotės sniege? O kaip šunų atmintis skiriasi nuo mūsų? Pasak kinologų, šunys turi trumpalaikę, ilgalaikę ir darbinę atmintį. Keturkojai puikiausiai prisimena nuotaikas, tad jei pakasėte pilvą ar ausį, keturkojis ne kartą prašys tai pakartoti.

Efektyvus kalbų mokymasis, matematiniai skaičiavimai ar sėkmingas profesinis gyvenimas dažnai siejamas su gera atmintimi ar gebėjimu susikaupti. Ar to galima išmokti? Daugelis žmonių mano, jog šie dalykai yra įgimti. Tie, kuriems šių savybių stinga, yra linkę save nurašyti, nes galvoja, kad yra netalentingi ir neturi gabumų tam tikrai veiklai. Paprastai jie bijo mokytis, keisti profesiją, nepasitiki savimi ir bijo naujų iššūkių.

Dažnai girdimas stereotipinis mitas, kad atminties aštrumas priklauso nuo amžiaus, o senstant ji prastėja. Tačiau tuo vis dažniau skundžiasi ir jauni žmonės. Visgi, tikrieji geros atminties „priešai“ yra stresas, kelių darbų atlikimas vienu metu ir psichotropinės medžiagos.

Išskirtinę atmintį turėjo Leonardas da Vinčis, kompozitorius Sergejus Rachmaninovas, JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas. Jei manote, kad turite ypatingą atmintį, jums tuo įsitikinti padės šis galvosūkis. Tereikia pažiūrėti į dvi taškų kompozicijas ir mintyse jas sujungus pamatyti jų sudaromą raidę, rašo dalymail.co.uk. Iššūkis turėtų parodyti ar turite vadinamąją „fotografinę“ atmintį. Tačiau šiuo atveju būtų tiksliau sakyti, kad tai parodo jūsų gebėjimą prisiminti vaizdus.

Klastingas Alzheimeris slepia savo ligos priežastis, tačiau puikiai žinome didžiausią jo simptomą – atminties praradimą. Todėl tai, ką pavyko nufilmuoti šiai moteriai galima vadinti stebuklu. Vaizdo įraše, kurį filmuoja Kelly Gunderson atsigula šalia savo motinos, kuri serga Alzheimerio liga. Ligonė jau daug metų nebeatpažįsta savo artimųjų, todėl mama sutrinka, kuomet šalia jos atsigula „nepažįstamas“ žmogus.

Kompanija „Samsung“ anonsavo dar vieną produktą, sukurtą „NAND Flash“ atminties mikroschemų pagrindu. Korėjiečių gamintojo teigimu, nuo šiol net vidutinio kainų lygio išmanieji telefonai galės vietoj 16 GB ar 32 GB kaupiklio gauti net 128 GB.

Žurnalas „Science“ rašo apie JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkų išradimą, kuris, rodos, įgalins kurti naujus scenarijus realybėje, o ne fantastiniuose filmuose. Pasirodo, bakterijas galima paversti savotiškais jutikliais ar informacijos kaupikliais. Na, kaip kokias USB „atmintines“... Nors tikslesnis atitikmuo būtų – juostinis magnetofonas.

  Žmogaus smegenys - sudėtingiausia ir be galo kūrybinga pasaulio pažinimo sistema. Jų iki galo nepažintą veiklą nuolat tiria mokslininkai: biologai, neurofiziologai, psichologai. Pristaome 40 įdomiausių faktų apie mūsų smegenis ir antrąją jų dalį. Trumpalaikė atmintis vienu metu gali įsiminti tik septynis objektus. Jūsų pasąmonė protingesnė už jus. Reguliarus darbas - smegenų ligų profilaktika. Malda teigiamai veikia smegenų veiklą.

Naujausio Ajovos universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, egzistuoja potencialus ryšys tarp streso hormonų ir trumpalaikės atminties: didelis kortizolio (natūralaus atpalaiduojančio hormono, išsiskiriančio streso metu) kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, skelbia sciencedaily.com. Trumpalaikiai kortizolio kiekio padidėjimai organizmui yra itin svarbūs norint išlikti.

Mokslininkams pavyko įsigilinti į miego poveikio mokymusi ir atminčiai mechanizmą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Tyrimo autoriai eksperimentavo su pelėmis mokydami jas naujų įgūžių. Po atliktų mokymų seansų vienai pelių grupei buvo leidžiama miegoti, o kitai - ne. Tikrinant įgytus įgūdžius paaiškėjo, kad galimybę miegoti turinčios pelės kur kas geriau įsimena informaciją, sakoma pranešime.

Portalas ranker.com pristato 20 dalykų, kuriuos žmonės pamiršta labiausiai. O ką iš jų pamirštate Jūs? 20. Apmokėti sąskaitas laiku 19. Pasikeisti automobilio alyvą   18. Pastato adresą, kuriame turite susitikimą   17. Kur pastatei automobilį   16. Grąžinti į biblioteką knygas laiku   15. Suplanuotus susitikimus   14. Ko atėjai nusipirkti į parduotuvę   13. Namų darbus   12. Kur tavo akiniai nuo saulės   11. Atsakyti į elektroninius laiš...

Pataria Rasa Subačienė, žolininkė Sveikatą žadančia žaluma jau nusidažė mūsų juodalksnių paunksmė – išlindo gražuoliai meškinių česnakiukų lapeliai. Meškiniai česnakai, liaudyje dar vadinami žalčio česnakais, Lietuvos miškuose reti. Jie nyksta dėl miškų kirtimo, šlaitų erozijos, augalų rinkimo maistui bei vaistams. Dabar šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius.

Internetu kasdien naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje, tačiau didžioji dalis apie jo veikimą ar istoriją nežino nė paprasčiausių faktų. Portalo businessinsider.com sudarytame faktų sąraše galima atrasti ne vieną įdomybę. 1. „Nekontroliuojamos“ inovacijos reikšmė Viena svarbiausių interneto ypatybių yra tai, kad jis įgalina „nekontroliuojamą“ inovaciją.

Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kuriuo mes suvokiame save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje. Ši mūsų smegenų savybė jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas.   Žmogaus atmintį sąlygoja smegenų pusrutulių veikla. Kairysis pusrutulis gaudo informaciją iš išorės ir siunčia ją į dešinįjį, o šis rausiasi savo archyve, ieškodamas vaizdo, kuris sutaptų su kairiojo pusrutulio siunčiamais duomenimis. Taip prisimename faktus, žodžių reikšmes ar pažįstamų žmonių veidus.

Kasdien gaunant vitamino E, Alzheimerio ligos simptomai gali sušvelnėti, o pagyvenusių, kad ir sveikų žmonių atmintis pagerėti, rodo tarpusavyje nesusiję JAV ir Europoje atlikti tyrimai. Amerikos medikų asociacijos žurnalas JAMA paskelbė tyrimo išvadas, kad švelnia Alzheimerio forma sergantiems asmenims kasdien gaunant daug vitamino E sulėtėjo ligos progresavimas. Tokie ligoniai galėjo ilgiau atlikti paprastus kasdienius darbus ir jiems reikėjo mažiau aplinkinių pagalbos.

 Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Kartais atmintis mums iškrečia netikėtų pokštų: neprisimename, kur padėjome kokį nors daiktą ar koks gero pažįstamo vardas. Taip gali būti ir dėl paprasto išsiblaškymo, ir dėl labai rimtos ligos. O būna ir taip, kad žmogus tarsi perprogramuoja prisiminimus. Kada sunerimti Atmintis natūraliai prastėja su amžiumi, bet jos spragų pasitaiko ir visai jauniems žmonėms.

Pasak naujausių tyrimų, praeities įvykių iškraipymas atmintyje – normalus reiškinys, ir nei vienas iš mūsų neturi imuniteto prieš „melagingus prisiminimus“, rašoma „The Atlantic“. Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad netgi žmonės su fenomenalia atmintimi gali nesunkiai nukentėti nuo fenomenu, vadinamo „melaginga atmintis“. Tyrėjai dalyvauti eksperimentų serijoje pakvietė 20 žmonių su hipertimezija – labai retu sugebėjimu prisiminti visas, netgi pačias smulkiausias savo biografijo...

Netikri prisiminimai būdingi visiems. Netgi žmonės su išskirtine atmintimi kartais išsigalvoja, to nesuvokdami Gana nesunku pasakyti, kodėl atsimename įvairius dalykus: tam skirta ne viena smegenų sritis – ypač hipokampas. Taip pat lengva suprasti, kodėl kai ką pamirštame: užimtos smegenys tiek tegali atsiminti. Įdomiau tai, kas nutinka tarp atsiminimo ir užmiršimo: kai aiškiai atsimename dalykus, kurie paprasčiausiai niekada nevyko.

Darbinės kompiuterių atminties mikroschemų kainos rugsėjo mėnesį vėl netikėtai šoktelėjo, praneša „CNet News“. Tai susiję su rugsėjo 4 dieną bendrovės „SK Hynix“ gamykloje Kinijoje kilusiu gaisru. Nutraukus mikroschemų gamybą RAM modulių rinkoje sutriko pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, sakoma pranešime. Ši gamykla rinkai tiekė apie 10 proc. visų pasaulyje gaminamų atminties mikroschemų. Dėl šios priežasties nuo rugsėjo pradžios DRAM mikroschemų kaina šoktelėjo vidutiniškai 42 proc.

NAND „flash“ tipo atminties mikroschemų rinkoje stebimos esminės permainos, skelbia „Computerworld“: sutartinės didmeninės šių mikroschemų kainos, kurios buvo stabilios visus metus, antroje rugpjūčio pusėje ėmė stabiliai mažėti. Jos atpigo iškart 5 - 10 proc., tačiau analitikai prognozuoja, kad tai tik dar didesnio pigimo pradžia. Pagrindine jo priežastimi laikomas aiškus paklausos sumažėjimas, o jos atsigavimo kol kas niekas neprognozuoja, sakoma pranešime.

Turint omeny, kad planetoje gyvena apytiksliai 8,7 milijonų gyvūnų rūšių, nieko keisto, jog apie kai kuriuos gyvūnus turime klaidingos informacijos. Kai kurie gyvūnai ir jų elgesys mokslininkams tebėra neišaiškinta mįslė. Taip pat prireikia ilgo laiko tarpo, kol žmonės patiki, jog jų idėjos apie vieną ar kitą gyvūną yra paprasčiausi mitai. Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 tokių visiems gerai žinomų ir įsitvirtinusių mitų.

Jaudinatės dėl silpstančios atminties? Nenusiminkite. Paprasti dalykai, tokie kaip protinis ir fizinis aktyvumas jūsų kasdienėje rutinoje gali padėti paaštrinti atmintį. Nerandate automobilio raktelių? Pamirštate ką turite nusipirkti parduotuvėje? Negalite atsiminti asmeninio trenerio, sudominusio jus sporto klube, vardo? Jūs ne viena. Visi kartais kažką užmirštame. Žinoma, atminties netekimas neturėtų būti žiūrimas pro pirštus – tai rimtas dalykas.

JAV mokslininkų tyrimas paaiškino, kaip žmogaus smegenys išlaiko subtilius kiekius cinko – mikroelemento, kurio žmogui reikia itin nedidelėmis dozėmis, tačiau kuris itin svarbus, ypač embrioninėje vystymosi stadijoje. Jūrų biologijos laboratorijos ir Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad nervų ląstelėms per jų membraną cinką perneša nešiklis ZIP 12. Jei šis kelias uždarytas, neuronų dauginimasis ir augimas esti smarkiai suvaržytas ir net lemia besivystančio embriono mirtį.

Mokslininkai tvirtina, kad dešinės rankos kumščio gniaužymas padeda geriau įsiminti įvykius ar veiksmus, o kairiojo kumščio gniaužymas leidžia lengviau atkurti prisiminimus, rašo „Science Daily“. Tyrimo metu dalyviai buvo suskirstyti į grupes, ir jų buvo prašoma įsiminti žodžius iš 72 žodžių sąrašo. Keturios tiriamųjų grupės žodžius bandė įsiminti gniaužydami rankas. Viena dalyvių grupė gniaužė dešinį kumštį maždaug 90 sekundžių bandydami įsiminti žodžių sąrašą.

Dauguma žmonių patiria gėdą, kad negali prisiminti žmogaus, su kuriuo ką tik susipažino, vardo. Britų mokslininkai surado galimą paaiškinimą, kodėl vardus mes prisimename tik praėjus kelioms valandoms po susipažinimo, rašo The Telegraph. Neuromokslininkai nustatė, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų atmintis atkuria informaciją po kelių valandų nuo jos įsisavinimo, nepaisant to, kad trumpam laikotarpiui ji buvo visai pamiršta.

Organizacija „Hybrid Memory Cube Consortium“ oficialiai publikavo „kubinės“ atminties specifikacijų pirmąją versiją. Pastarasis atminties formatas, priminsime, buvo pasiūlytas kompanijos „Micron“, o jos gamyba ketina užsiimti korporacija IBM. Tai bus daugiaaukštė atminties kristalų kombinacija su kiaurai einančiomis vertikaliomis jungtimis – TSVs, stulpelyje taip pat įrengtas ir atminties valdiklis.

Mokslininkai sako, jog dėl šio sutrikimo kalti mobiliojo ryšio telefonai ir kiti nešiojamieji informacijos kaupikliai, kurie daro meškos paslaugą mūsų atminčiai. „Puzzle Brain Trainer“ žurnalo darbuotojams atlikus apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, paaiškėjo, jog ketvirtadalis negali atsiminti savo namų laidinio telefono numerio, o du trečdaliai nepajėgūs išvardinti daugiau nei 3 draugų ar šeimos narių gimimo datų.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ „Atminties kultūros konceptas, plačiai taikomas visame pasaulyje, buvo sukurtas tyrinėjant ne XIX ar XX amžių, o senąją Egipto kultūrą. Per prisiminimus apie praeitį buvo bandoma formuoti žmonių grupes, formuoti vertybes ir keisti visuomenę“, – aiškina istorikas dr. A. Nikžentaitis, koordinuojantis atminties kultūroms skirtą projektą. Egiptologas Janas Asmanas buvo šios atminties kultūrų teorijos kūrėjas.

Trumpalaikė atmintis - vieta, kur vyksta sąmoningas protinis darbas. Ji labai svarbi kiekvienam efektyviai dirbančiam ir gyvenančiam žmogui, todėl mokslininkai ieško būdų ją sustiprinti. Ieškojimų kelyje "gimė" tyrimas apie tai, jog pornografija susilpnina trumpalaikę atmintį. Dėl to mažėja mūsų efektyvumas.     Tyrimas buvo atliktas ganėtinai paprastai - tiesiog rodant pasikartojančius paveikslėlius dviems grupėms vyrų. Visi 28 respondentai buvo padalyti į 2 grupes.

Vokietijos mokslininkai nustatė, kad erotiniai vaizdai atima iš vyrų atmintį. Naujausio tyrimo duomenimis, be pornografijos internete apsieiti nepajėgiantys stipriosios lyties atstovai gali susidurti su trumpalaikiais atminties sutrikimais. Vokietijos mokslininkai ištyrinėjo tą smegenų zoną, kuri atsakinga už informacijos išlaikymą galvoje atliekant užduotį. Minėtoji zona susijusi su supratimu, protavimu, problemų sprendimu ir sprendimų priėmimu.

Išmaniųjų telefonų energijos suvartojimo lygis auga kaip ant mielių. Galingiausi modeliai, jei tik gauna pakankamai didelę apkrovą (įskaitant naršymą internete, nuolat įjungtą „Wi-Fi“, vaizdinės medžiagos peržiūrą ir t. t.) dažnai be kištukinio lizdo gali išbūti vos parą.

Elementarus klausimas apie Biržų miesto senojo grindinio akmenis atskleidė valdininkų keistus atminties sutrikimus. Ar prie „Biržų komunalinio ūkio“ supilti akmenys buvo vežami iš Kilučių gatvės, sužinoti nepavyko. Jeigu Biržų rajono gyventojai kada nors regėjo Kilučių gatvėje supiltas išlupto senojo grindinio akmenų krūvas, tai buvo tik sapnai, vizijos. Tikrovėje jų ten nebuvo. Tuo įsitikinę Biržų rajono savivaldybės darbuotojai.

Sarah Thomson – 32 metų ištekėjusi moteris ir trijų vaikų mama, bet elgiasi lyg paauglė. Ji dažo plaukus mėlynai, garsiai klausosi sunkiojo roko, nešioja ryškiaspalvius drabužius ir negali nustoti maištauti. Taip neįtikėtinai suaugusios ir atsakingos moters elgesys pasikeitė... jai pabudus iš komos. Prieš dešimt mėnesių Saros smegenyse išsiliejo kraujas. Kelias dienas jos būsena buvo tarp gyvybės ir mirties, o po to ji nugrimzdo į komą.

Neskaitant vestuvių ir gimtadienių, dauguma žmonių vargiai prisimins, ką veikė konkrečią, pavyzdžiui, 2006 metų dieną. Tačiau dvidešimtmetis Orelienas Heimanas (Aurelien Hayman) gali. Jis prisimena ne tik, ką darė konkrečią dieną, bet ir prisimena, ką tuomet vilkėjo, ką valgė, ką tą dieną rodė per žinias ir net koks tą dieną buvo oras, rašo dienraštis „The Daily Mail“. O. Heimanas yra vienas iš vos saujelės žmonių, kuriems yra nustatyta hipertimezija – itin gera autobiografinė atmintis.

Du universitetinius diplomus gavau per tris semestrus. Daugybė žmonių mano tinklaraštyje klausinėjo kaip aš to pasiekiau. Ypač daug klausimų atsiuntė studentai. Pamaniau, jog pateiksiu dešimt patarimų, kaip padidinti produktyvumą ką tik prasidėjusiems mokslo metams. Geriausia tai, jog šiais patarimais gali pasinaudoti visi. Dauguma sako, jog per tuos tris semestrus tikriausiai save išvarginau ir visiškai neturėjau laisvalaikio. Netiesa! Mano sėkmės paslaptis – mano požiūris.

Su pelėmis atliktas tyrimas rodo, kad miego sutrikimai gali būti ankstyvas Alzhaimerio ligos ženklas, informuoja BBC. Manoma, kad pagrindinis Alzhaimerio ligos komponentas yra smegenyse susidarantys baltymų gumulėliai. Žurnale „Science Translational Medicine“ aprašomas tyrimas, per kurį pastebėta, kad, kai pelių smegenyse pradeda formuotis baltymų gumulėliai, sutrinka jų miegas.

Atminties tyrėjui Jamesui McGaughui buvo sunku patikėti gautu elektroniniu laišku. Jo siuntėja, 34 metų namų šeimininkė Jill Price teigė prisimenanti visus svarbiausius kiekvienos dienos įvykius nuo pat tada, kai jai buvo maždaug 12 metų, o taip pat, ką ji pati tą dieną veikė. Kai kurie žmonės atsimena, kas nutiko beveik kiekvieną jų gyvenimo dieną. Jų paslapties išsiaiškinimas galėtų nušviesti mūsų visų atminties veikimą.

Tikriausiai šimtus kartų esate girdėję frazę „esi tas, ką valgai“. „Psychology Today“ teigia, kad tai gryniausia tiesa, nes sudėtingi smegenyse vykstantys procesai yra tiesiogine to žodžio prasme „maitinami gliukoze, kuri iš virškinamojo trakto keliauja į smegenis“. Žmogaus kūnas yra nenuneigiama energijos sistema.

Kompanija „Samsung“ pristatė, jos atstovų teigimu, pačias greičiausias pasaulyje 16 GB, 32 GB ir 64 GB talpos išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtas „eMMC“ mikroschemas, kurios remiasi gerai pažįstama „NAND Flash“ atmintimi. Panašūs kaupikliai atrodys kaip vieno kristalo sprendimai, jungiantys keletą „Flash“ atminties kristalų ir kontrolerį. Faktiškai tai bus vieno korpuso SSD diskai, skirti mobiliai elektronikai.

Ar prisimenate, ką pietums valgėte 1999 metų kovo 8 dieną? O ką vilkėjote 1985 metų spalio 29-ąją.Kelios dešimtys žmonių (kol kas žinoma apie 33 tokius) gali prisiminti tokias detales. Jie su menkiausiomis smulkmenomis prisimena beveik kiekvieną savo gyvenimo akimirką nuo to laiko, kai jiems buvo maždaug 10 metų. Jie pasižymi daug geresne autobiografine atmintimi, kaip tai vadina mokslininkai. Dabar tyrėjai nustatė, kuo tokių žmonių smegenys ypatingos.

Eksperimentai rodo, kad stimuliuojant smegenis švelnia elektros srove pagerėja koordinacija ir atmintis. Nesudėtingas prietaisas, kurį iš esmės sudaro didelė baterija ir du elektrodai, ateityje galėtų būti pritaikytas tobulinti ir regėjimui bei kalbai.

„Alma littera“ išleido antrąją S. Fitzeko knygą „Skeveldra“. Pirmoji knyga – „Terapija“ – sulaukė didelio skaitytojų dėmesio tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Ne mažiau turėtų sudominti ir „Skeveldra“. Pirma. Užkabina intriguojanti tema – nemalonių, baisių prisiminimų ištrynimas iš atminties. Tai ir be galo viliojanti, ir bauginanti galimybė. Markas Lukas išgyvena tragediją: jo sukeltoje autoavarijoje žūsta besilaukianti žmona.

Penktadienį gražiais renginiais Kauno rajono žmonės paminės Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Tradiciškai ta proga rajono savivaldybė oficialų minėjimą rengia netoli Kauno esančiame Raudondvaryje. Iškilmingame Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks baigiamoje atnaujinti Raudondvario pilyje, nusipelniusiems asmenims bus įteikti Kauno rajono garbės ženklai.

Mylėti ir ginti Tėvynę, duodami priesaiką ketvirtadienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, iškilmingai pasižadėjo beveik pusšimtis Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos auklėtinių. „Sveikinu jaunuosius karius, nusprendusius žengti šį svarbų žingsnį. Kario priesaika jauno žmogaus gyvenime yra pirmas išskirtinės reikšmės aktas jam, jo artimiesiems ir visai pilietinei visuomenei“, – ceremonijos metu teigė šios mokyklos direktorius Viktoras Daunys.

„Ką šiandien daro vartotojas internete? Jis naršo. Keliauja puslapiais žemyn iki pat pabaigos, tada išsirenka kitą puslapį ir daro tą patį. Jam dar lengviau tą daryti, kai yra nuotraukos. Pačios naujienos buvimas yra gerokai svarbesnis už jos turinį. Ką daro vartotojas, kai puslapis baigiasi? Jis spaudžia „refresh“ mygtuką“, – progreso konferencijoje LOGIN pasakojo interneto reklamos tinklo „Adnet media“ direktorius Linas Šiautkulis.

Mokslininkai teigia, jog pogulis labiau gerina žmogaus atmintį nei geras nakties miegas ir tuo pačiu padeda geriau mokytis, praneša „National Geographic“. Šie tyrimo rezultatai gali paaiškinti, kodėl tiek daug laiko sugaištame prieš pradėdami sapnuoti, t. y. prieš paneriant į REM miego stadiją. Ilgus metus buvo tikima, kad užsimerkus žmogui yra lengviau prisiminti ar įsiminti, tad buvo patariama gerai išsimiegoti naktį.

Mokslininkai iš Rice universiteto (JAV) sukūrė naują atminties tipą, kuris ateityje gali tapti alternatyva NAND „Flash“ atminčiai mobiliuosiuose įrenginiuose. Pademonstruotas pavyzdys, sukurtas chemiko Jameso Touro vadovaujamos mokslininkų komandos, yra permatomas bei lankstus. Jis atlaiko didesnes nei 500 laipsnių pagal Celsijų temperatūras, todėl gali funkcionuoti net ekstremaliomis sąlygomis. Šis atminties tipas sukurtas pasinaudojant dar 2010 metais padarytu išradimu.