atlantida

Viena klausomiausių grupių Lietuvoje „8 Kambarys“ nusprendė savo klausytojams įteikti išankstines kalėdines dovanas. Artėjant žiemos šventėms hip hop duetas pristato antrą albumą „Panacėja“ su dešimt kūrinių, iš kurių –  net šešios premjeros, rašoma pranešime spaudai. Pasak atlikėjų Karolio Talučio-Talaz ir Deivido Alejūno-Corsalio, naujas albumas kaip ir pirmasis ves į neįtikėtiną kelionę – tik šįkart ieškoti paslaptingo vaisto.

Jau ne pirmus metus Lietuvos liaudies buities muziejuje vykstantis muzikos festivalis „Granatos Live“ suteikia atskirą erdvę hiphopo kultūros atstovams ir gerbėjams. Šiemet savo lokaciją pakeitusioje lnk.lt scenoje bus galima išgirsti „8 Kambario“, „Flying Saucer Gang“, „Mad Money“, „Despotin Fam“, Niko Bariso, „Šventinio Bankucheno“ ir kitų grupių bei atlikėjų ritmus ir rimus, rašo pranešime spaudai.

Daug žmonių nepaliauja ieškoti mistiško miesto, kurį pirmą kartą aprašė Platonas. Tačiau istorikas Mattas Sibsonas galbūt užbaigs visas spekuliacijas savo paskutiniu atradimu. Jis tikina, kad Atlandtida matoma ir šiandien. Mattas – turi savo „YouTube“ kanalą apie senovinius artefaktus. Kuriame dalijasi atradimais su žmonėmis. Dabar 36 metų vyras iš Lesterio, Anglijos galvoja, kad prarastasis miestas vis dar matomas Atlanto vandenyne. Jo dalis vis dar matoma Airijos pakrantėje.

Prarastasis Atlantidos miestas ilgą laiką buvo paslaptimi – tačiau dabar sąmokslo teorijų šalininkai tikina radę šią paslaptingą salą. Atlantidos miesto istorija mus pasiekė iš Graikų filosofo Platono, kuris gyveno maždaug 360 prieš Kristų. Remiantis jo pasakojimais, kurie dabar tapo legenda, Atlantidos sala nuskendo per vieną parą, nes dievai taip nusprendė. Sąmokslo teorijų mėgėjai seniai ieško šios mistinės salos.

3 milijonai ar dar daugiau – tiek žmonių antradienį konkurse ATLANTIDA’18 laimėjo bilietus į kokybiškos alternatyvios muzikos festivalį. Tai turbūt solidžiausias laimėjimas per pastarąjį šimtmetį ir didžiausias kada nors Lietuvoje laimėtas prizas. Tiesa, laimėjo ir konkurse dalyvavę, ir nedalyvavę asmenys. Taip buvo paneigtas jau kurį laiką galiojantis mitas, kad norint laimėti loterijoje, reikia pirkti bilietą ar bent dalyvauti konkurse.

Filipas Kirkorovas – viena ryškiausių populiariosios muzikos žvaigždžių, kuri nuolat šmėžuoja žurnalų puslapiuose ir televizijų programose. Atrodytų, kad apie jį žinoma viskas. Tačiau pats atlikėjas prisipažįsta, kad beveik 30 metų, kuriuos praleido ant scenos, jis stengėsi būti ne savimi, o kažkuo kitu. Ir tik bendras darbas su vienu geriausių pasaulio režisierių paskatino jį atskleisti žiūrovams tikrąjį save.

Naujame EP albume „Egoistas“ reperis Deividas Alejūnas-Corsalis blaškosi tarp dviejų savo asmenybės pusių – gerosios ir šlykščiosios. Kuri nugalėjo klausytojai sužinos tik išklausę visus septynis kūrinius nuo pradžios iki galo. Pats atlikėjas prisipažįsta, kad itin atvira egoisto istorija atskleidžia jo paties purviną, nešvankų ir neadekvatų savęs augimą. Apie egoizmo apraiškas, kovą su vidiniais demonais ir kūrybą kalbame su Corsaliu.

Ramiojo vandenyno viduryje yra įsikūręs senovės miestas – Nan Madolis. Neseniai mokslininkams pavyko užfiksuoti jį iš paukščio skrydžio. Naujieji vaizdai sukėlė teorijų, kad mitinė Atlantidos sala visgi yra reali. Technologijų pažanga šiuo metu leidžia archeologams nuodugniai ištirti nuniokotą Nan Madolio miestą ir jo struktūrinius stebuklus. Naujausiame mokslo kanalo (Science Channel) epizode "Kas ant žemės?" rodomi nauji šios vietovės vaizdai iš paukščio skrydžio.

Neįtikėtini įvykiai, kurie nutinka pasaulyje, įdėmiau pažiūrėjus, būtų ne tokie jau ir paslaptingi, jeigu žiūrėti į juos per skepsio ir logikos prizmę. Štai keletas mįslingiausių istorijų, kurias galima paaiškinti paprastai ir logiškai. Pirmoji šio straipsnio dalis.   Atlantidos lemtis Pagal padavimą ši legendomis apipinta sala (kitais duomenimis – pusiasalis, arba net visas kontinentas) Atlanto vandenyne, vieną dieną, kartu su visais savo gyventojais, „prasmego“ į jūros dugną.

Paslaptingoje „prarastų miestų“  istorijoje turbūt nerasime ryškesnės ir daugiausia prieštaringų nuomonių sulaukusios vietovės nei prarastoji Atlantida. Nuo senovės žmonės mėgino atrasti Atlantidą, kurią, kaip manoma, sunaikino žemės drebėjimas arba paskandino cunamis. Ją, 360 metais prieš Kristų, graikų filosofas Platonas – legendos apie Atlantidą pradininkas - apibūdino kaip didžiulę potvynių sunaikintą salą esančią „priešais Herkulio stulpus“, dabar žinomus Gibraltaro pavadinimu.

Legendinė Atlantida jau gali turėti realias koordinates žemėlapyje, praneša "National Geographic". Tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama Richardo Freundo, profesoriaus iš Hartfordo universiteto JAV, tiki, jog rado dingusią salą, kuri, istorikų manymu, prieš tūkstančius metų galėjo būti užlieta vandens.

Neseniai atliktas tyrimas Didžiojoje Britanijoje parodė, kad jauni keliautojai vargiai skiria tikras ir fikcines vietas. Bemaž 10% apklaustųjų tvirtino, kad tikrasis Kazachstanas neegzistuoja, o net 54% buvo įsitikinę, kad Vakarų Afrikos miestas Timbuktu – sugalvota vieta, - paaiškėjo „sunshine.co.uk“ atliktoje apklausoje.

Povandeninių tyrinėtojų komanda pareiškė atradusi paskendusią Atlantidą. Ji pateikė pluoštą nuotraukų ir tvirtina, kad jose galima įžiūrėti piramides, panašias į Egipto, tik daug senesnes. Vieta, kurioje darytos nuotraukos, ir tai, kokiu būdu jos darytos, neviešinama - tyrinėtojai visą informaciją žada pateikti tik tuomet, kai atliks išsamų tyrimą. Atskleidžiama tik tiek, kad objektas yra Karibų jūroje.

Povandeninių tyrinėtojų komanda pareiškė atradusi paskendusią Atlantidą. Ji pateikė pluoštą nuotraukų ir tvirtina, kad jose galima įžiūrėti piramides, panašias į Egipto, tik daug senesnes. Vieta, kurioje darytos nuotraukos, ir tai, kokiu būdu jos darytos, neviešinama - tyrinėtojai visą informaciją žada pateikti tik tuomet, kai atliks išsamų tyrimą. Atskleidžiama tik tiek, kad objektas yra Karibų jūroje.

Liepos mėnesį, pažymint karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, vyks didžiausi ir svarbiausi Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo renginiai - dainų šventė „Amžių sutartinė“, iškilmingas Valdovų rūmų atidarymas, aukurų uždegimas ant Lietuvos piliakalnių ir kiti.

Šį penktadienį per LNK startuoja rubrika „Nuostabus „Disney“ pasaulis. Nuo šiol antrą kiekvieno mėnesio penktadienį LNK žiūrovai išvys po kompanijos „Disney“ filmą. Penktadienį eteryje – didžioji premjera. Pirmą kartą televizijos eteryje pasirodys garsieji „Ratai“ – 2006 metais sukurtas animacinis filmas, pasakojantis apie žavias, savo charakterį turinčias mašinytes, kurios susigrumia kelyje „Route 66“. Šį žavų filmą įgarsino net 30 lietuvių aktorių.

Po to, kai 40-metį šventusiame sostinės „Lietuvos“ kino teatre paaiškėjo, kad labai daug niekada nemačiusių, atrodė, visur išrodyto Emiro Kusturicos filmo apie čigonus, dingo ir manieji kompleksai dėl pakartojimų. Šeštadienis Vasara tebesiaučia su Louis de Funesu, puikiai atitinkančiu jos karštį. Šį kartą žandaras Kriušo ir jo kolegos gauna į policiją žavių merginų stažuotojų - per jas ir komiški rūpesčiai. Filmą „Žandaras ir žandariukės“ rodo LNK (11.30 val.