arvydas sekmokas

Suomijai ir Estijai paskelbus apie tikėtiną mechaninį išorės poveikį jūros dugnu einančiam dujotiekiui, Lietuvoje susirūpinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, o valstybės pareigūnų žinutės šiuo atžvilgiu labai skirtingos: vieni kalba apie sudėtingą situaciją ir ne vienerius metus truksiančias investicijas, kiti ramina, jog viskas jau padaryta prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Ukrainai pradėjus importuoti baltarusišką elektrą, energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, jog negalima tikėtis, kad Ukraina ir kitos šalys aukos savo ekonominius interesus Lietuvos energetinio saugumo vardan.  Pasak jo, Lietuva pati turi aktyviau kovoti su Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) grėsme, o vienas būtinų veiksmų – trauktis iš posovietinės BRELL sutarties.

Sąjūdis prieš Astravo AE viešai kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir visus Lietuvos žmones, kviesdamas siekti Lietuvos pasitraukimo iš Vienos konvencijos dėl atsakomybės už branduolinę žalą, tai pranešė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, atsiuntęs kreipimosi tekstą. Kreipimąsi pasirašė sąjūdžio valdybos pirmininkas Petras Auštrevičius, teisininkas Herkus Gabartas, Arvydas Sekmokas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerui Sauliui Skverneliui aptarus galimybę tris Lietuvos ministerijas – Aplinkos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų – perorganizuoti į dvi, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai padaryti pavyks dar iki rinkimų. Tačiau buvę šių ministerijų vadovai abejoja tokio jungimo nauda ir skatina Energetikos ministeriją išsaugoti bent iki 2025-ųjų, kai Lietuva atsijungs nuo BRELL žiedo.

Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE) kaminai dar nepradėjo rūkti, bet jie jau ne vienerius metus kelia galvos skausmą Lietuvai. Protestais, raštais ir mitingais lietuviai nesugebėjo palaužti baltarusių valios statyti elektrinę, o ji juk kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir visam Lietuvos gerbūviui. Ekspertai sako, kad ši elektrinė – geopolitinio spaudimo priemonė, o pradėjusi veikti gali tapti ir šantažo priemone.

 Lietuvai ruošiantis blokuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importą, ją importuoti žada Latvijos elektros perdavimo bendrovė AST. Todėl elektros prekyba su trečiosiomis valstybėmis Baltijos šalyse vyks nebe per Lietuvą, o per Latviją, rašo 15min.lt.

Saulės energija savo namus apsišvies ne tik premjeras Saulius Skvernelis, bet ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir pastaroji S. Skvernelį net spėjo aplenkti – jėgainė jau pūpso ant naujojo jos namo stogo. Tiesa, kitaip nei Vyriausybės vadovas – finansinės paramos iš valstybės prezidentė neprašė. Tuo metu, kartu su S. Skverneliu piniginės kompensacijos už saulės elektrinės įsirengimą per paskutinius kelis mėnesius jau kreipėsi trys tūkstančiai tautiečių.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Europos Komisijai ketvirtadienį ketinant paskelbti apie taikų susitarimą su Rusijos dujų milžinu „Gazprom“ po daugiau kaip šešerius metus trukusio tyrimo dėl jo veiklos Rytų Europoje, dabartinis ir buvęs energetikos ministrai teigia, kad galimi koncerno įsipareigojimai jau nebėra tiek aktualūs Lietuvai, diversifikavusiai dujų tiekimą.

Koncerno „MG Baltic“ įtakos voratinklis buvo nusidriekęs per didžiąją dalį šalies ministerijų, kelias valstybines institucijas, palietė daug politikų. Nors saugumas neturi informacijos apie „MG Baltic“ įtaką Energetikos ministerijoje, buvęs šios ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas ryžosi prabilti, kaip koncerno atstovai nepabūgo jo spausti net prezidentūroje.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

Vašingtono arbitraže sprendžiasi „Veolios“ 100 mln. eurų ieškinio prieš Lietuvą likimas. Paaiškėjus, kad prieš Lietuvą parodymus davė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikos ekspertas tvirtina, tai gali nulemti sprendimą ir, deja, Lietuvos nenaudai.

Iš Vilniaus savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) stebėtojų tarybos pirmininko posto pasitraukus konservatoriui Arvydui Sekmokui, jai vadovauja sostinės vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas. Tarybos pirmininko pavaduotojas sako, kad į bendrovės valdybą, kurioje dabar dirba tik savivaldybės atstovai, netrukus tikimasi paskirti nepriklausomų narių. „Pavyko išrinkti pirmininką - juo tapo Valdas Benkunskas“, - BNS sakė liberalas Vincas Jurgutis.

  Vilniaus savivaldybės tarybai antradienį pritarus Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TEC-3) perleidimui energetikos grupei „Lietuvos energija“ , bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) stebėtojų tarybos pirmininkas, buvęs energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas pareiškė atsistatydinantis iš pareigų.

Biokuro katilines Vilniuje ir Kaune valdanti Vokietijos kapitalo bendrovė „Danpower“ šilumos ūkį atgavusiai Vilniaus valdžiai siūlo pastatyti naujų atliekų ir biokuro jėgainių. Kartu siūloma miestui parduoti anksčiau iš „Icor“ įsigytas katilines, kurias miestas galėtų išsipirkti per 25 metus.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Vokietijos konsultacijų bendrovė „Gopa“ atliks nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertizę. Ją šiam darbui pirmadienį paskyrė Stokholmo arbitražas. „Galiu patvirtinti, kad Stokholmo arbitražas paskyrė bendrovė „Gopa“ iš Vokietijos, kad ši atliktų nepriklausomą ekspertizę“, - BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas. Jis negalėjo pasakyti, kada „Gopa“ pradės ir baigs darbą, kas jį apmokės.

Kylant grėsmei, kad nauja 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinė elektrinė nebus pastatyta laiku, energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Vilniaus valdžia bando susitarti dėl sklandaus projekto įgyvendinimo.

15 metų trukmės Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ jau netoli finišo. Tai vienas pagrindinių šių metų įvykių. Ir, be abejonės, kyla klausimas, ar Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) atsiėmus šilumos ūkį gyventojų padėtis gerės? Nors perėmimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtasi dėl užstrigusių bylų Stokholmo arbitraže, pašnekovai tikina, perėmimas tikrai įvyks. Tačiau ar valdymas bus efektyvesnis, o kainos mažesnės – nesutariama.

  Likus mažiau nei pusmečiui iki Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pabaigos, Vilniaus savivaldybė ir jos valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketina pateikti ieškinį Stokholmo arbitražui - juo bus prašoma „Vilniaus energijos“ atlyginti padarytą žalą. Abiem įmonėms nesutariant dėl turto vertintojų, į šį arbitražą jau kreipėsi „Vilniaus energija“.   „Mes savo ruožtu rengiame pilną ieškinį, kuris Stokholmo arbitražui turėtų būti pateiktas sausio mėnesį.

Vilniaus valdžiai nusprendus 23 proc. sumažinti šilumos kainą, Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas prognozuoja, kad bendrovė „Vilniaus energija“ neturėtų imtis drastiškų žingsnių - pasitraukti iš miesto šilumos ūkio anksčiau nei baigsis jo nuomos sutartis, nes tai galėtų pakenkti įmonės bylinėjimuisi su Lietuva Vašingtono arbitraže. „Aš manau, kad tai pakenktų ir pačios „Veolia“ reputacijai, tad nemanau, kad imtųsi tokių drastiškų žingsnių. 100 proc.

Vartotojai iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ 24,3 mln. eurų permokos per vieną šildymo sezoną neatgaus, net ir sumažinus šilumos kainą penktadaliu. Vilniaus savivaldybės tarybos narys Arvydas Sekmokas teigia, kad neatgautus pinigus bus siekiama atsiimti tiesiogiai iš įmonės, ne per šildymo tarifą. Kainų komisija nusprendė, kad „Vilniaus energija“ į šilumos tarifą įtraukė 24,3 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų, todėl penktadienį planuoja nustatyti 23,2 proc.

Penktadienį turėtų paaiškėti, kaip Vilniaus vartotojams bus grąžinti 24 mln. eurų jų „Vilniaus energijai“ ankstesniais metais permokėtų lėšų. Kol kas aišku tik tiek, kad kaina nuo gruodžio turėtų sumažėti apie 20 proc. Kainų komisijos, kuri sprendimo dėl bazinių šilumos kainų projektą paskelbs penktadienį, o jį priims kitą savaitę, atstovė sako, jog svarstomi du scenarijai, kurių kol kas nedetalizuoja.

Vilniaus valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir konservatoriai žeria kaltinimus vieni kitiems. Liberalai - dėl kolegų siekio slėpti informaciją savivaldybės įmonėse, konservatoriai - dėl už savivaldybės lėšas platinamos sau naudingos informacijos. Kaltina ataskaitą naudojant rinkimams Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai savivaldybėje piktinasi, jog savivaldybė valdančiųjų liberalų iniciatyva neseniai išplatino 50 tūkst. lankstinukų su nuveiktais darbais.

Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas neatmeta galimybės, kad miesto valdžia teiks priešpriešinį ieškinį Vilniaus šilumos ūkį valdančiam Prancūzijos koncernui „Veolia“ - jis būtų teikiamas tam pačiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone, kuriam maždaug 100 mln.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ kontroliuojamos „Vilniaus energijos“ nuomojamo Vilniaus šilumos ūkio perdavimas miestui tikriausiai neišvengs teisminių procesų, sako miesto šilumos ūkį perimsiančių Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas ir miesto vicemeras. Anot jų, neabejojama, kad „Vilniaus energija“ gali vilkinti turto perdavimo procesą.

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas yra nebegyvas, mano šio projekto kūrėjas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, projektas parodė, kad jis negali būti regioninis. „Šiandien apie Visagino atominės elektrinės projektą galima kalbėti kaip apie vakarykščią dieną. Iš tikrųjų tas projektas šiandien jau yra nebegyvas“, - sakė A.Sekmokas interviu Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui - jis parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Vilniaus valdžia sieks, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, kuri kitąmet turi grąžinti nuomojamą šilumos ūkį savivaldybei ir jau pateikė Lietuvai maždaug 100 mln. eurų vertės ieškinį, pati sumokėtų miestui už nuvertėjusį turtą.

„Vilniaus energiją“ valdančiam Prancūzijos koncernui „Veolia“ pateikus 100 mln. eurų ieškinį prieš Lietuvą, politikai dalinasi įžvalgomis, kas galėjo tai įplieksti. Nors pagrindine priežastimi nurodoma Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pabaiga, manoma, kad įtakos turėjo nuolatiniai nepalankūs sprendimai „Vilniaus energijai“.  „Yra labai daug tų atskirų epizodų valstybės santykiuose su „Vilniaus energija“. Tai turim ir konkurencijos tarybos skirtą 19 mln.

Suomija nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje ir labiau tiki dialogu, sako Lietuvos energetikos ministras. „Jų poziciją galima apibūdinti kaip santūrią. Jie supranta mūsų nerimą dėl saugumo dalykų, bet kai kalba eina apie atominę energetiką, jie deklaruoja, kad yra atsargūs, nes tiki atomine energetika kaip tokia energetikos rūšimi, kuri padeda įveikti klimato kaitos problemas.

Buvęs konservatorių ir liberalų Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad Estijos vyriausybė dar 2012 metais iš esmės atsisakė vystyti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Pasak jo, Estijos valstybės valdomai energetikos įmonei „Eesti energia“ atominė elektrinė keltų rimtą konkurenciją.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir Vilniaus šilumos ūkį perimsiančios įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) nesutarimai gali pasiekti tarptautinį arbitražą, sako VŠT stebėtojų tarybos pirmininkas, Vilniaus tarybos narys konservatorius Arvydas Sekmokas. „Aš manau, kad žiūrint į tai, kokias pretenzijas dėl galimai padarytų investicijų reikš „Vilniaus energija“, tas gali atvesti prie tarptautinių arbitražų.

Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdyba kol kas dirbs laikinai - trečiadienį ji bus sudaryta tik iš savivaldybės darbuotojų, o nuolatinė valdyba turėtų būti suformuota lapkritį. Pasak bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko Arvydo Sekmoko, kol kas nepateiktos nepriklausomų valdybos narių kandidatūros.

Vyriausybei kuriant naujo modelio elektros ir dujų perdavimo įmonių holdingą „Epso-G“, kuriame, pasak patikimų šaltinių, turėtų būti ir „Klaipėdos nafta“, buvęs energetikos ministras ir energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, kad tuo apsiriboti nereikėtų - suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra turėtų pereiti „Amber Grid“. „Aš manau, kad yra teisinga turėti vieną dujų infrastruktūrą. Manau, kad reiktų žengti dar toliau.

 Sutvarkyti Vilniaus šilumos ūkį gali pavykti nebent po savivaldos rinkimų, nes dabartinė miesto valdžia gina „Vilniaus energiją“ ir koncerno „Icor“ interesus, sako buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, dabartinio ministro Roko Masiulio prašymas nepriklausomiems šilumininkams atskleisti tikruosius akcininkus rodo, kad ministerijos rankos surištos, todėl jis siūlo reguliuoti visus šilumos gamintojus.

 Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sugrįžta į politiką, priimdamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo (TS-LKD) lyderio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose ir kandidato į merus Mykolo Majausko kvietimą kandidatuoti į sostinės savivaldybės tarybą TS-LKD sąraše. „Džiaugiuosi, jog prie Vilniaus pokyčių komandos sutiko prisijungti Arvydas Sekmokas.

 Gamtinės dujos nebuitiniams vartotojams - tai yra šilumos ir elektros gamintojams - nuo kitų metų pigs dar 20 proc. Tokia nuolaida jiems būtų suteikta, „Lietuvos energijos“ valdomai bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ nuo sausio ketinant grąžinti 280 mln. litų dujų kainos permoką už 2013 metus ir 4 šių metų mėnesius. „Lietuvos energijos“ vadovas sako, kad bendrovės skaičiavimais, dėl to vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną, palygint su praėjusiu, turėtų sumažėti apie 6 proc.

Vyriausybė nepakankamai skaidriai kalba apie „Lietuvos dujų“ ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ suderėtas dujų kainas bei už tai gautą ekonominę naudą, teigia buvęs energetikos ministras, dabar - nepriklausomas konsultantas Arvydas Sekmokas. Pasak jo, neaišku, kaip paskaičiuota 800 mln. litų vertės nauda dėl dujų nuolaidos.

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Valerijus Golubevas, BNS žiniomis, atvyko į „Lietuvos dujų“ valdybos posėdį, kol ši svarsto koncerno pasiūlymus dėl Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainų ir kitų sąlygų.

Kas būtų, jei, tarkime, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, išsakydamas privačią nuomonę, pasiūlytų paskelbti karą Latvijai ir Estijai dėl to, kad šios vengia dalyvauti atominės elektrinės statybose? Ar pakaktų paaiškinimo, kad jo partija ir kabinetas tokio sumanymo dar nesvarstė ir darbo grupė nepateikė išvadų? O jei teisingumo ministras Juozas Bernatonis pareikštų, kad reikia taikyti amnestiją visiems kalintiems žudikams? Turbūt – nieko baisaus.

Laikas pažvelgti tiesai į akis, o ne pasakoti patiems sau pasakų apie tai, kad rusai nepastatys atominės elektrinės Kaliningrade. Tai jau tiesiog faktas, o ne jokie „viešieji ryšiai“, - teigia Vilniaus meras Artūras Zuokas, neseniai vykęs į Kaliningrado sritį apžiūrėti tenykščio branduolinio projekto realijų.

Lietuvai kitais metais turėtų pasigaminti kiek daugiau negu ketvirtadalį – apie 27 proc. – visos elektros energijos, kurią suvartos.  Laikinai einančio energetikos ministro pareigas Arvydo Sekmoko teigimu, pirmadienį vyriausybės pasitarime buvo svarstyta, kiek Lietuva turėtų pati pasigaminti elektros energijos, kad būtų užtikrintas tiekimo patikimumas bei sistemos stabilumas, ir buvo nuspręsta, kad gamybos apimtys kitais metais išliks tokios pačios, kaip šiemet.

Gruodį turėtų paaiškėti planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) tiekiamų dujų kaina. Konkurse dėl dujų tiekimo dalyvauja 16 tarptautinių kompanijų. Tai pirmadienį po Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio pranešė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką nustebino Konkurencijos tarybos išvada, kad siūlomas šilumos tiekimo veiklos perėmimas valstybės žinion sukurtų monopoliją ir ribotų konkurenciją. Pasak ministro, ten, kur yra natūrali monopolija, daugiau monopolijos atsirasti negali. „Ar dabar nėra monopolijos šilumos sektoriuje? Natūrali monopolija savaime reiškia, kad konkurencija praktiškai čia nėra įmanoma. Juk niekam nešovė į galvą šalia šilumos trasos tiesti alternatyvų vamzdyną.