arvydas juozaitis

Prieš Seimo rinkimus – partijų vienijimasis. Arvydo Juozaičio, Naglio Puteikio ir Sakalo Gorodeckio vadovaujamos politinės jėgos bandys šturmuoti Seimą ir, kaip patys sako, vienijasi skurdinamos daugumo labui. Parašus po deklaracija, kuria įtvirtinamas vienijimasis prieš Seimo rinkimus, padėjo Seimo narys, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis, Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas dr.

Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ ir Arvydo Juozaičio vadovaujama partija Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai ketina vienytis po Seimo rinkimų. Tarp numatytų bendrų darbų – Seimo narių kadencijų ribojimas, Seimo narių skaičiaus mažinimas ir Senato steigimas, galimybė piliečių balsais nušalinti išrinktus pareigūnus, taip pat norima mažinti Pridėtinės vertės mokestį būtiniausioms maisto prekėms.

Buvęs kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis kurs ne naują partiją, o prisidės prie jau veikiančios Kartų solidarumo sąjungos, buvusios Pensininkų partijos. Be to, išsiskyrė A. Juozaičio ir Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūno Vytauto Kamblevičiaus keliai, trečiadienį pranešė A. Juozaičio komandos atstovas Saulius Lapėnas. „Tam tikra prasme išsiskyrė požiūriai.

Prezidento rinkimuose laimę išbandę Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas nežada ramiai sėdėti sudėję rankų. Pirmieji du žada suvienyti jėgas, o M. Puidokas ketina kurti naują politinę jėgą. Portalo tv3.lt kalbintas politologas sakė, kad šių judėjimų ateitis miglota, tačiau vienas iš jų turi daugiau perspektyvų. Pirmajame prezidento rinkimų ture A. Juozaitis gavo 4,73 proc. rinkėjų balsų, M. Puidokas surinko 2,61 proc., o N. Puteikį palaikė 0,8 proc. rinkėjų.

Filosofas, į prezidentus kandidatavęs Arvydas Juozaitis su bendraminčiais žada vienyti „patriotines ir nacionalinius interesus ginančias“ jėgas bei steigti partiją, dalyvausiančią 2020-aisiais Seimo rinkimuose. Buriamo judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai pranešė, jog trečiadienį apsispręsta burti platų visuomeninį-politinį judėjimą ir su šia politine jėga dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Pirmadienį baigti skaičiuoti užsienio rinkėjų balsai šiek tiek pakoregavo gautinius balsavimo rezultatus: pirmąją vietą užėmusią Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą skiria 3935 balsai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatę Seimo narę I. Šimonytę balsavo 31,21 proc. rinkėjų, nepriklausomą kandidatą ekonomistą Gitaną Nausėdą – 30,93 proc. rinkėjų.

Sekmadienį Lietuva pirmajame Prezidento rinkimų ture rinko šalies prezidentą. Rytą po pirmojo rinkimų turo visi devyni kandidatai dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš naujienų agentūros BNS.

Kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis sako, kad „stebuklas leis ateiti į antrą turą“, ir jei rinkimų nelaimės, jis teigė kandidatuosiantis į Seimą. „Jeigu stebuklo nebus, Lietuva nepabudo, reiškia, neateisiu. Nieko baisaus, tikimės, kad dar nenumirė Lietuva, nes per tuos važinėjimus virš 400 kartų kalbėta buvo visuose rajonuose, regionuose, ne po vieną kartą, tai praktiškai bazė jau yra, tik kad žmonės labai apkvailinti, tarsi nematė perspektyvų“, – BNS sekmadienį sakė jis.

Kol kas pagal išankstinius rinkimų rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, aplenkusi Saulių Skvernelį. TV3 studijoje S. Skvernelis pripažino pralaimėjimą ir kad nesitiki patekti į antrą turą. Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Penktadienį balsuoti atėjo dvigubai daugiau žmonių negu ateidavo kitomis dienomis. Tądien balsavo apie 92,5 tūkst. rinkėjų, tuo metu kitomis dienomis atvykdavo nuo 17 tūkst. iki 45 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Per keturias išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir referendumuose savo valią pareiškė 136,5 tūkst. arba 5,63 proc. visų rinkėjų, rodo penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami duomenys. Aktyviausiai pirmadienį-ketvirtadienį balsavo Neringos, Birštono ir Palangos rinkėjai – balsą šiose savivaldybėse atitinkamai atidavė 24,34 proc., 11,54 proc. ir 10,44 proc. rinkėjų. Vangiausiai kol kas balsuojama Vilniaus (2,71 proc.), Šalčininkų (2,95 proc.), Šiaulių (3,21 proc.

Ketvirtadienį naujienų portale tv3.lt vieši kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis. Tiesiogiai transliuojamo pokalbio metu A. Juozaitis paaiškins, kaip pakeistų Lietuvą tapęs prezidentu.

Naujų parlamento rūmų steigimas, keičiama ministrų skyrimo tvarka, dėmesys regionams ir glaudesnis bendradarbiavimas su valstybe, kurios vadovą ir valdžios metodus kritikuoja ne vienas Vakarų lyderis – tai tik keli fragmentai iš vizijos, kokią Lietuvą mato Arvydas Juozaitis, jei taptų Daukanto aikštės rūmų šeimininku. Portalas tv3.lt pristato pokalbį su kandidatu į prezidentus A. Juozaičiu, kuriame aptariamos pagrindinės jo nuostatos vidaus ir užsienio politikos temomis.

Užkietėjęs angliškų serialų ir knygų gerbėjas, turintis gana aiškią taisyklę gyvenime, kurios niekada nesulaužo. Būtent taip prisistato kandidatas į prezidentus filosofas Arvydas Juozatis. Portalas tv3.lt pristato (ne)rimtą interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Jeigu jums nereikėtų miego, jei toks dalykas kaip miegas išvis neegzistuotų, ką darytumėte su tuo atsiradusiu laisvu laiku? Jei miegas neegzistuotų? Tai skaityčiau.

Kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis siūlo vietoj vienų parlamento rūmų, kurių funkciją dabar atlieka Seimas, įkurti ir dar vienus, aukštesniuosius parlamento rūmus – Senatą. Kandidato teigimu, tai pagerintų įstatymų kokybę šalyje. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad dažniausiai didžiosiose valstybėse egzistuojantis Senato modelis Lietuvoje įvestų tik dar daugiau sumaišties.

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Jei taptų Lietuvos prezidentu, Arvydas Juozaitis siektų santykių su Latvija gerinimo, puoselėtų kalbą ir meilę tėvynei. Valdžios efektyvumą politikas gerintų naujų parlamento rūmų steigimu. Pretendentas į kandidatus į Lietuvos prezidentus A. Juozaitis pagrindines savo rinkimų programos nuostatas pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Pristatymą moderavo profesorius Ramūnas Vilpišauskas, o kandidato programą komentavo instituto ekspertai.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis pabrėžė svarbą stiprinti santykius su Latvija bei dėmesį Kalingrado sričiai. A. Juozaičio nuomone, nacionalinį saugumą Lietuvoje gali padėti sustiprinti papildomos kūno kultūros pamokos ir karinis parengimas. Rytų Europos studijų centras (RESC) penktadienį surengė diskusiją su A. Juozaičiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Ekonomistas Gitanas Nausėda ketvirtadienį elektroniniu būdu surinko reikiamą parašų skaičių dalyvauti prezidento rinkimuose. Jis tapo antruoju pretendentu į prezidento postą po parlamentarės Ingridos Šimonytės, sulaukęs 20 tūkst. pasirašiusiųjų internete. Už I. Šimonytę elektroniniu būdu rinkėjo puslapyje jau pasirašė beveik 32 tūkst. asmenų, G. Nausėda ketvirtadienio vakarą buvo surinkęs 20 tūkst. ir dar porą dešimčių parašų.

Seimo narys Petras Gražulis pirmadienį paskelbė ketinantis dalyvauti prezidento rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį baigė registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius – jų šiuo metu yra keturiolika. P. Gražulis pirmadienį popiet apsilankė VRK ir pridavė dokumentus. Prezidento posto jis sieks pirmą kartą.

Kandidatai į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Valentinas Mazuronis išreiškia prielankumą Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui ir nori būti panašūs į jį. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai mano, kad nors šie kandidatai ir nėra „lietuviškieji Trumpai“, nustebinti jie gali.

Įsibėgėjant kovai dėl darbo Daukanto aikštėje, sparčiai pilnėja tik dalies kandidatų į prezidentus iždai. Kol vieni gali pasigirti surinkę dešimtis tūkstančių, kitų kišenėse kol kas švilpauja vėjai, o tretiems savo sąskaitas, deja, tenka pildyti patiems. Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) savarankiškais kandidatais į prezidentus kol kas yra užsiregistravę 11 asmenų.

Prezidento posto siekiantis filosofas Arvydas Juozaitis su bendraminčiais kuria visuomeninę organizaciją – sambūrį „Lietuva yra čia“. Šeštadienį Vilniuje planuojamas jo narių suvažiavimas, čia bus pristatyta ir prezidentinė A. Juozaičio programa, komanda. „Sueiga bus gausi – suvažiuos visa Lietuva, tikimės virš 300 delegatų ir svečių. Jis galutinai išryškins tris dalykus: bus paskelbta visa apimtimi programa, mes paskelbsime komandą pavardėmis, kurioje – žinomi žmonės“, – teigė A. Juozaitis.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Iki kovos dėl Lietuvos prezidento kėdės lieka vis mažiau laiko, todėl būsimi kandidatai skuba supažindinti visuomenę su savo pažiūromis ir vizija, kokia Lietuva galėtų tapti per jų penkerių metų kadenciją. Nors visi kandidatai vieningai sutaria, kad švietimas turi būti bene svarbiausias Lietuvos prioritetas, visi renkasi skirtingus būdus, kaip paskatintų šalį tobulėti. Kauno technologijos universitetas (KTU) trečiadienį surengė pretendentų į kandidatus į prezidentus debatus.

Pamažu auga pretendentų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus gretos. Naujausias politinės kampanijos dalyvis – Kazimieras Juraitis, ketinantis Lietuvą paversti taikos zona ir reformuoti šalies politinę sistemą. Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų.

Nors iki paaiškės visi kandidatai į prezidentus laiko dar sočiai, kova dėl Daukanto aikštės ima įsibėgėti – politinės kampanijos dalyviai jau renka nemažas aukas iš juos palaikančių rinkėjų. Kol kas aiškūs tik aštuoni pretendentai į kandidatus į prezidentus – Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikinė ir Ingrida Šimonytė, ekonomistas Gitanas Nausėda, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, filosofas Arvydas Juozaitis, Alfonsas Butė bei Vitas Gudiškis.

Viešojoje erdvėje paprastai linksniuojamos tik kelios galimų ar populiariausių pretendentų į Lietuvos prezidentus pavardės. Tačiau visai neseniai oficialių politinės kampanijos dalyvių gretas papildė dar dvi pavardės, kurios gali būti mažiau žinomos rinkėjams. Kas šie paslaptingi kandidatai? Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais kandidatais į prezidentus yra užsiregistravę septyni asmenys.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida Šimonytė, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa. Gruodžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,6 proc. (24,6 proc. lapkritį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 19,8 proc. (19,7 proc.

Kandidatai į prezidentus Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda išsakė pasiūlymą, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų pasirinkti ne politinės partijos, o prezidentas. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tokius kandidatų pasisakymus vadina populizmu. Lituanistų sambūrio diskusijoje „Iš kokio šaltinio semsis stiprybės Lietuvos valstybė?“ A. Juozaitis išsakė mintį, kad švietimo ir mokslo ministrą turėtų rinktis ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas švietimo bendruomenės.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

 Pirmadienį oficialiai prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija. Šalies vadovo rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną. Prasidėjus kampanijai, kandidatais ketinantys keltis asmenys jau gali registruotis politinės kampanijos dalyviais. Šis statusas pretendentams leis priimti aukas.

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo, nors oficialiai ji dar nė neprasidėjusi. Į prezidentus taiko net keturi ekonomistai, vienas Afganistano karo veteranas ir vienas filosofas, kuris taip pat aiškina baigęs ekonomikos mokslus.

Ar kitas Lietuvos prezidentas bus ekonomistas, antradienį tv3.lt tiesioginės transliacijos metu diskutavo naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė ir Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Būsimuosiuose prezidento rinkimuose dėl pergalės kovos ir keli ekonomistai, tad, tikėtina, kad rinkėjų balsais jiems taip pat teks pasidalinti.

TV3 Žinios tęsia reportažų ciklą apie svarbiausias Sąjūdžio 30-mečio sukaktis. Šįkart – apie įsimintiniausią liepos įvykį – didžiuoju sprogimu vadinamą šimtatūkstantinį Sąjūdžio mitingą Vingio parke. Siužete išgirsite apie tai, kaip lietuviai mitingui slapčia siuvo vėliavas ir kas labiausiai įsiminė tuo metu vos ketverių mitingo dalyviui.

  Apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs filosofas, vienas Sąjūdžio iniciatorių Arvydas Juozaitis svarbiausiais prioritetais įvardija kalbą, šeimą, tautinį švietimą ir teisingumą.   „Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien čia pradėtas kelias atneštų tėvynei daugiau gėrio. Pasakau visiems tiesiai, bendražygių remiamas kandidatuosiu ir dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Biržų pilyje paskelbė A. Juozaitis.

Buvęs SEB banko patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį paskelbs, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Pirmadienį 11 val. G. Nausėda sostinėje šalia Gyvybės mokslų centro sakys kalbą, vėliau 11.15 val. rengiama jo spaudos konferencija Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre. Apie tai BNS sekmadienį pranešė iniciatyvinės grupės koordinatorė Algė Budrytė. G. Nausėda kol kas pirmauja visuomenės nuomonių apklausose tarp potencialių kandidatų į prezidento rinkimus.

1988 metų rugpjūčio 23-čią įvyko didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Vingio parke susirinko daugiau kaip 250 tūkstančių lietuvių, kurie pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, per kurį Lietuva prarado laisvę 1940-aisiais, tačiau vasaros pabaigoje ėmė stiprėti nuojauta, kad komunistai gali panaudoti jėgą. 1988-aisiais tai buvo drąsus žingsnis, nes oficiali sovietų valdžia, panašiai kaip dabartinė Rusijos, apie paktą nekalbėjo.

Filosofas, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis svarsto dalyvauti kitąmet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose. Tai jis BNS sakė sulaukęs daugiau kaip 50 žinomų visuomenės veikėjų raginimo kelti savo kandidatūrą. „Svarstau, kadangi palaikymas yra labai stiprus, iškart nepasakysiu, praėjo kelios valandos po pranešimo. Žinoma, svarstau“, – BNS tvirtino A. Juozaitis. Jis teigė galutinai dėl dalyvavimo rinkimuose apsispręsiantis rudenį.

Sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, to meto įvykių dalyviai ir liudininkai išsakė viltis dėl didesnio valdžios ir visuomenės dialogo, piliečių aktyvumo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, politologas Vytautas Radžvilas teigia, kad už valstybę atsakomybė tenka piliečiams. „Tokių skandalų ir panašių socialinių blogybių kamuojama valstybė nejučia tampa savotiškais „drebučiais“, kurie lengvai gali tapti bet kieno grobiu.

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

Vargu ar daug žmonių turėjo galimybę stebėti ar apskritai prisimena pirmąjį olimpinį medalį Lietuvos plaukimo istorijoje 1976-siais Monrealyje. Tačiau tai puikiai mena bronzos medalininko Arvydo Juozaičio brolis Aurimas.

Arvydas Juozaitis   Praregėjimas Žmogaus likimas sako, kad niekas nenutinka „šiaip sau“ - viskas sugula į gyvenimo vagą ir užima savo vietą. Tautai ši taisyklė tinka lygiai tiek, kiek ir žmogui. Jeigu nutiko kas nemalonaus ar baisaus, žinok - skirta buvo. Taip ir dabar reikia suprasti lenkų ataką Poznanės stadione: jeigu pakabino jie užrašą, kad „lietuviai-chamai“, o „lenkai-ponai“, vadinasi, ir jiems, ir mums tas užrašas į naudą. Daug tiesos pasako. Bus naudingas istorijos kelyje.

Kaip jau teko brūkštelėti vakar, kai šventėme Kovo 11-osios akto sukaktuves, prieš 23 metus į aikštę priešais Seimą kovo 12 dieną buvo atropojęs nedidelis skaičius nukvakėlių ir/arba provokatorių, liejusių krokodilo ašaras – kodėl Algirdas Mykolas Brazauskas (AMB) neišrinktas šalies vadovu. Truputį šventę pagadino, bet nieko esminio iš to neišėjo. Kitą dieną „The day after“ (kitą dieną – liet. iš ang.

Visus su Kovo 11 sveikinu ir negaliu neatsiminti, kad anuomet – prieš 23 metus - buvo giedra diena – ne taip, kaip šiandien. O jau kovo 12 nuotaiką sugadino kairuoliški kvailiukai (arba samdyti provokatoriai). Jau kovo 12 dieną Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus šalininkai, nepatenkinti, kad šalies lyderiu nebuvo išrinktas nūnai jau velionis Algirdas Mykolas Brazauskas, prie Seimo rūmų protestavo prieš V. Landsbergio išrinkimą.