arvydas akstinavičius

Verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į savo gretas priims didžiąją dalį neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narių. Tai portalui balsas.lt patvirtino ir R. Karbauskis, ir LSDS vadovas Arvydas Akstinavičius. LSDS aktyvo įsiliejimas į valstiečių gretas turi būti formaliai nuspręstas kitą savaitę Jonavoje įvyksiančiame socdemų tarybos posėdyje ir būti pabaigtas iki R.Karbauskio partijos suvažiavimo, kuris numatomas spalį.

Kol sveikatos apsaugos ministras ieško kaltų, kodėl priemokos už turėjusius atpigti kompensuojamuosius vaistus padidėjo, tarptautinę medicinos eksperto licenciją turintis gydytojas rėžia iš peties: priemokos išaugo dėl korupcijos. Mažesnė bazinė kaina augina priemoką Praėjusį mėnesį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, priemokos už vaistus daugeliui žmonių išaugo, nors sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir žadėjo, kad vaistai atpigs.

Siekdami patraukti savo pusėn kuo daugiau rinkėjų kandidatai į prezidentus pastaruoju metu mielai skuba į debatus įvairiose televizijų ir radijo stočių laidose. Tačiau į susitikimus, į kuriuos kviečia patys gyventojai, skuba ne visi. Pasikviesti kandidatus į susitikimą nusprendė ir gamtos prieglobstyje Vilniaus pakraštyje įsikūrusios sanatorijos „Pušyno kelias” kolektyvas.

Valdantieji žada referendumo neblokuoti, liberalai tikina, kad jis neturi prasmės, o iniciatoriai primena, kad Lietuvos teritorija – ne prekė, o bauginimai ES sankcijomis neturi pagrindo.

Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Valdžios troškulys atėmė politinę išmintį ir atsakomybę. Tokį vaizdą stebime po teismo nuosprendžio Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Baimė prarasti valdžią ir postus kausto valdančiąją koaliciją ir ašinę jos partiją – LSDP su premjeru priešakyje, o nuteisti Darbo partijos vadovai sėkmingai naudojasi tokia padėtimi. Bent jau kol kas. Tikrai keistas teismo sprendimas.

Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Pusmetis praėjo po skandalingų Seimo rinkimų. Laikas viską gramzdina užmarštin. Atrodo, pažeidimų, papirkinėjimų, klastočių kaip ir nebūta. Sąžiningų, demokratiškų rinkimų Lietuvai kaip ir nereikia. Pilietinė iniciatyva „Baltosios pirštinės“, deja, netapo judėjimu už sąžiningus demokratinius rinkimus Lietuvoje. Prezidentė, kuri po rinkimų bandė būti reikli – tyli ir labiau rūpinasi būsimais šalies vadovo rinkimais.

Prieš mėnesį viename rajoniniame laikraštyje perskaičiau prieniškės Marijos išsakytą nuomonę. Anot jos, „Pas mus beveik visi daro kažką nelegalaus. O kai patys užsiima nešvariais reikalais, tai ir prieš valdžią tyli – tu manęs nematai, nejudini – aš tavęs.“ Nežinau kokį sprendimą rinkimuose priėmė ponia Marija, tačiau pastarųjų rinkimų rezultatai patvirtino jos mintis.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, atstovai šiandien tvirtina, kad jau užteks pavienių pasisakymų, o pats metas sėsti prie bendro derybų stalo. Toks „Vieningo nacionalinio sąrašo“ siekis yra būtinybė, priešingu atveju per ateisiančius rinkimus grėstų patirti visišką fiasko. Anot jų, tik kartu įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. O šiuo metu kaip oras reikalingi susitikimai nevyksta.

Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga pirmadienį įkūrė politinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, kurio pagrindinis uždavinys – sustabdyti Lietuvos politinę, teisinę bei socialinę griūtį ir atkurti dabartinių politikų ignoruotą nacionalinę politiką.

Trys partijos – Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga – kuria susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“. Jo uždavinys – sustabdyti Lietuvos politinę, teisinę bei socialinę griūtį ir atkurti dabartinių politikų ignoruotą nacionalinę politiką.

Iš esmės turime du labai skirtingus požiūrius į savivaldą: decentralizuotą, kuomet savivalda formuojasi iš apačios į viršų ir centralizuotą, kai „savivalda“ formuojama iš viršaus į apačią. Tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimas taptų pirmu žingsniu decentralizuoto savivaldos modelio – t.y. tikrosios savivaldos link. Gi tiesioginiai merų rinkimai šiuo metu sustiprintų centralizuoto valdymo, kuris, beje, dominuoja Lietuvoje, galimybes.

Lietuvos profesinės sąjungos yra silpnos ir susiskaldžiusios, o įtampa darbo rinkoje dar labiau paralyžiuoja jų veiklą, – mano kairiųjų partijų lyderiai. Tuo jie aiškina faktą, kad jei ir pasitaiko streikų bei protestų, tai iš viešojo sektoriaus darbuotojams atstovaujančių profsąjungų pusės, nors privatūs darbdaviai elgiasi daug brutaliau.

Dalies politikų, žurnalistų, politikos apžvalgininkų pastangomis pastaruoju metu Lietuvoje kryptigai propaguojamas ekstremalios padėties scenarijus. Ypač tos tendencijos sustiprėjo po tragiškų Norvegijos įvykių. Vyksta vos ne konkurencinė kova kas pateiks juodesnį scenarijų ir prognozes Lietuvai.

Žiniasklaida vis dar mirga publikacijomis apie tragišką įvykį Norvegijoje, informacija apie Austrijos paleistą KGB karininką ir pan., o gyvenimas Lietuvoje teka sena vaga. Paminėjome žudynių Medininkuose dvidešimtmetį. Greičiausiai visi tie, kurių šiandien nebėra, tada prieš dvidešimt metų įsivaizdavo kitokią būsimą Lietuvą nei turime šiandien. Tą tvirtino ir vienintelio išgyvenusio Medininkų tragediją Tomo Šerno išsakytos mintys.

Vidurvasaryje beveik 50 proc. rinkėjų aktyvumas! Toks ką tik Latvijoje pasibaigusio referendumo dėl Saeimos paleidimo rodiklis. Balsavimo rezultatai taip pat įspūdingi. Taip Latvijos piliečiai be gatvinių riaušių, langų daužymo, be kraujo ir smurto, konstituciniu demokratiniu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą bei pokyčių siekį. Tai labai svarbus postūmis pilietiškumo ir demokratijos link. Pirmiausia žmonių mąstyme, suvokime, kad jie patys kažką gali.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

Šeštadienio vakarą, kreipdamasis į tautą, Latvijos prezidentas Valdis Zatlerass pateikė savo sprendimą – rengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Pirmalaikiai parlamento rinkimai – civilizuoto demokratinio pasaulio politinio gyvenimo norma. Tai galimybė šaliai išbristi iš krizinės padėties, politinės aklavietės ar tiesiog ieškoti išeities iš susidariusios problematiškos situacijos. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai ar vokiečiai per pastaruosius dešimt metų ne kartą skelbė pirmalaikius rinkimus.

Praktiškai visi nori, jog būtų nemokamas mokslas, gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos, nori laiku gauti pensijas, socialines išmokas ir t.t. Kad taip būtų, reikia sąžiningai mokėti mokesčius, neapgaudinėti valstybės (tai yra pačių savęs). Sutikime – Lietuvoje iki to dar labai toli. Labai toli iki skandinaviško, vokiško supratimo, sąmoningumo, atsakomybės. Arba tiesiog – pilietiškumo. Ta pilietiškumo stoka išryškėja, kuomet pabandoma siekti daugiau tvarkos, skaidrumo.

Pastaruoju metu Lietuvoje atominės aistros vis labiau kaista. Tam įtaką daro ne tik įtempta padėtis Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, bet ir kalbos apie planuojamas statyti atomines jėgaines Kaliningrade, Baltarusijoje, Lietuvos energetikos ministro nuolatiniai tvirtinimai dėl naujos Visagino AE statybos. Pagaliau aistras pakaitina ir dalies suinteresuotų struktūrų bei asmenų nuolatiniai padejavimai apie neva neatsakingai sužlugdytą nacionalinį investuotoją – Leo Lt.

Beveik dešimt partijų paskelbė, kad pasiekė laimėjimų savivaldybių tarybų rinkimuose. Iš pirmo žvilgsnio tokia pozicija atrodytų nelabai logiška, tačiau visgi tai yra tiesa. Tiesa ir tai, kad šie rinkimai buvo labiausiai suvaržyti per pastarųjų dvidešimt vienerių metų Lietuvos istoriją, t.y. suvaržyta galimybė matyti ir girdėti politikų diskusijas – pirmą kartą nevyko programų ir idėjų sklaida nacionalinio transliuotojo eteryje.

2011 m. vasario 2 d. Naujoji sąjunga (socialliberalai) išplatino raginimą pasirašyti Vilniaus miesto politinių jėgų ir visuomeninių judėjimų deklaraciją „Dėl Vilniaus šilumos ūkio grąžinimo vilniečiams“ Išties tai yra opus ir neatidėliotinai spręstinas klausimas Vilniaus miesto (ir ne tik) gyventojams.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga visados pasisakė ir siekė, kad tvirtinami biudžetai būtų socialiai orientuoti. Tvirtinant 2010 m. biudžetą, LSDS aiškiai išreiškė poziciją, jog jokiu būdu negalima mažinti menkas pajamas gaunančios visuomenės dalies lėšų ir nurodė būtinus sprendimus, kuriuos priėmus galima ženkliai papildyti biudžetą.

Politinės padėties vertinimas, mano nuomone, pirmiausia turi tapti atspirties tašku tolesnei mūsų – Socialdemokratų sąjungos veiklai. Suprantu, kad visuomenė galėjo pavargti nuo nuolatinės kritikos, pastovaus negatyvo. Tačiau politikoje kritika, negatyvas, jei tai tampa atspirties tašku pokyčiams, teigiamam virsmui – nėra tas blogis, kurį reikėtų smerkti. Beje, pačios visuomenės pokyčiams ir labui taip pat.

Aštuonioliktųjų LR Konstitucijos metinių išvakarėse Lietuvos valdžia eilinį kartą pamynė svarbiausio šalies įstatymo nuostatas ir principus. Taip būtų galima įvertinti pasibaigusį balsavimą Seime dėl antkainių ribojimo. Vėl nugalėjo stambaus verslo interesai ir gobšumas. Nugalėjo vartotojų ir smulkaus verslo sąskaita. O juk LR Konstitucijos 46 straipsnis aiškiai sako, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

„Parlamentinės partijos rado dar vieną būdą pasišildyti valstybės pinigais”, - teigia už Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas Arvydas Akstinavičius, komentuodamas pinigų partijoms dalybas iš Privatizavimo fondo. Pasak A. Akstinavičius, rinkiminių išlaidų kompensacijos partijoms dėstomos keistai ir neproporcingai, darant viską, kad pinigus gautų tie, kam jų mažiausiai reikia.

Dar net neprasidėjus Seimo rudens sesijai ir nepasirodžius 2011 m. valstybės biudžeto projektui, dėl jo jau pradėtos kryžiuoti politinės špagos. Aštriausią dūrį kol kas atliko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareikšdama, „kad netoleruos rinkėjų pirkimo valstybės biudžeto lėšomis“. Taip, tai labai bloga parlamentarų praktika. Tačiau šios lėšos dažniausiai dar pasiekia gyventojus ir vienaip ar kitaip kažkokia tai forma pasitarnauja bent kokios tai visuomenės dalies interesams.

Matyt, kad nauja valstybės turto valdymo gerinimo schema, kuri melagingai pateikiama kaip švediškosios kopija, reikš ne ką kita, o dar vieną pridengtą išgrobstymą. Ūkio ministerija yra įregistravusi vardą „Visuomis Holding Company, AB“. Tam „Visuomiui“ siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškus, energetikos sektorių ir kitus objektus.

Vasaros metu ramiausiai ilsisi didžiosios šalies partijos. Mažesnėms konkurentėms ir naujokėms jų sąskrydžiai ir atostogos pasitarnauja struktūrų kūrimui ir mėginimams žūtbūt priaugti raumenų. „Tradicinių“ pranašumai Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę po sovietų okupacijos ir steigiantis partijoms, šias ėmėsi remti Vakarų – pirmiausia Vokietijos –  politiniai fondai.

Išvardinti problemas Prezidentė sugeba. Tokį vaizdą Dalia Grybauskaitė suformavo tiek rinkimų kampanijos, tiek metinio pranešimo, tiek savo veiklos metų sukakties paminėjimo metu. Tai nėra blogai. Prezidentas, įvardindamas problemas, turi užduoti toną jų sprendimui. Juolab, kuomet valstybės vadovė turi visuomenės palaikymą. Deja, pirmąsias savo kadencijos metines D.Grybauskaitė sutiko nesumažėjus nei korupcijai, nei monopolijų, oligarchų skaičiui, nei socialinei atskirčiai.

Apie pilietinę visuomenę tiek daug kalbėta ir rašyta, kad, atrodo, Lietuva tikrai turėtų turėti brandžią pilietinę visuomenę. Deja, kalbos sau, o realybė sau. Kodėl taip yra? Viena priežasčių pastaruoju metu, atrodo, prasiskleidė. Ir ją praskleidė Garliavos įvykiai. Tereikėjo žmonėms patiems parodyti iniciatyvą, susiburti ir jų adresu pasipylė kaltinimai, pagieža, neapykanta. Pasirodo, kad visuomenės aktyvumas, pilietiškumas kai kam nėra laukiamas ir pageidaujamas dalykas.

2010 m. birželio 5 d. įvyko Lietuvos socialdemokratų sąjungos ataskaitinis rinkimų suvažiavimas. Jo metu buvo nuspręsta, kad geriausia iš dabartinės politinės krizės išbristų būtų skelbiant priešlaikinius Seimo rinkimus. „Lieka viena išeitis - priešlaikiniai rinkimai į Seimą. Šios politinės agonijos toleravimas ir nieko nedarymas Lietuvą paprasčiausiai išsprogdins.

Išsaugoti ne tik Lietuvos vardą - tokį svarbiausią uždavinį iškėlė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) šeštadienį įvykusiame XXXI ataskaitos ir rinkimų suvažiavime. Jame buvo išklausyti LSDS pirmininko Arvydo Akstinavičiaus ir pirmininko pavaduotojos Violetos Linkienės pranešimai, svečių, delegatų kalbos. Partijos pirmininku suvažiavime perrinktas A. Akstinavičius sakė, kad per 20 nepriklausomybės metų socialdemokratinės politikos Lietuvoje dar nebuvo.

Tragedijai, sukrėtusiai Lenkiją, abejingų tikrai nėra. Lietuva neteko dar ir tikro kaimyno, kuris niekad nepasididžiuodavo svarbiais momentais, reikšmingomis Lietuvai datomis savo vizitais pagerbti mūsų valstybę. Jis žuvo šalia tūkstančių savo tėvynainių, tapusių stalininio genocido aukomis. Simboliška ir kartu savotiška garbė tikram kovotojui prieš raudonąjį rėžimą, tikram Lenkijos patriotui. Juo neabejotinai buvo Prezidentas Lechas Kačynskis.

Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Žinia apie prievolę niekur nedraustiems gyventojams mokėti privalomojo  sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo 2009 metų sausio daugeliui sukėlė šoką. Kaip nekils šokas, jei neturint pajamų staiga teks iš kažkur sukrapštyti 864 litus. Staiga, nes ši informacija, atrodo, už valdžios institucijų sienų toliau ir nebuvo paskleista. Todėl teiginys, kad „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ šįkart labiau primena pasityčiojimą.

Neparlamentinės partijos toliau siekia priešlaikinių Seimo rinkimų. Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) taryba šeštadienį išplatino tokį kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pastaruoju metu, LSDS tarybos nuomone, Seime susiklostė tokia padėtis, kuri visiškai neatitinka parlamentinės veiklos normų ir panašėja į turgų, kuomet vyksta tik kova dėl įtakos ir postų.

Provincijos ligoninėje merdi 33 metų vyras. Vyras iškrito iš ketvirto aukšto, paslydęs ant vakarop apledijusių balkono grindų. Jį reikėtų skubiai operuoti, bet Skuodo ligoninėje kaip tik remontuojama operacinė ir tai, kas turėtų vadintis reanimacijos skyriumi. Vyruką gal dar spėtų išgelbėti Klaipėdos ligoninės chirurgai, tačiau naktį į pirmadienį budi gastroliuojantis (t.y. atvykstantis) gydytojas, kuris nusprendė atidėti ligonio pervežimą iki kitos pamainos.

Savaitgalį įvykusioje Socialdemokratinės minties institutas (SDMI) konferencijoje suabejota tiesioginių merų rinkimų nauda ir ieškota alternatyvų. Konferencijos „Socialdemokratija ir savivalda: didesnio demokratiškumo ir efektyvumo paieškos“ dalyviai su konstatavo, kad demokratijos plėtotė  Lietuvoje vyksta ne taip, kaip mes tikėtajomės ir ne taip, kaip ji veikia kitose Vakarų Europos šalyse.

Įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto, ypatingai didžiuosiuose miestuose paklausa nemažėja, galima pasiūlyti kai kuriuos  sprendimus: - Žemės sklypų, tinkančių gyvenamajai statybai, kainų optimizavimas. Tam, kad atsirastų pakankama sklypų pasiūla būtina nenaudojamus  žemės sklypus, tinkamus gyvenamajai statybai, apmokestinti papildomu žemės mokesčiu. Mokesčio dydis turėtų būti diferencijuotas pagal regionus. - Kreditinių išteklių finansavimo reikmėms užtikrinti suformavimas.

„Lydekai paliepus, man panorėjus...“ pasakymas bene geriausiai galėtų atspindėti 2009-ųjų metų politinę pabaigą. Trys aukščiausios valdžios institucijos: Prezidento, Seimo ir Vyriausybės įvykdė stambaus oligarchinio kapitalo paliepimus.

Lietuvos ekonomikai esant krizinėje situacijoje, ženkliai mažėjant įvairioms socialinėms išmokoms, didėjant bedarbystei, eiliniam Lietuvos žmogui išgyventi darosi vis sunkiau. Kuo toliau tuo vis didesnę šeimos biudžeto dalį tenka skirti trims pagrindinėms išlaidų grupėms – maisto produktams, komunalinėms paslaugoms ir vaistams.

Vėl girdimos vis garsesnės kalbos, kad būtina privatizuoti eilinę, dar išlikusio valstybės turto dalį – oro uostus. Atrodytų, kad Lietuvos valdžia turėjo pasimokyti iš farsu virtusios Lietuvos avialinijų privatizacijos istorijos. Tikriausiai niekas negalėtų paskaičiuoti visos Lietuvos ūkiui, Lietuvos žmonėms, valstybės prestižui padarytos žalos dydžio, kai buvo nutraukti tiesioginiai skrydžiai pagrindiniais europiniais maršrutais.

Praėjusią savaitę visuomenę pasiekė Vilniaus miesto mero išplatinta informacija, kad sostinės valdžia apsisprendė parduoti dalį turto – savivaldybei priklausančias įmones, nekilnojamojo turto objektus. Dėl šio privatizavimo rugsėjo 30 d. principinį susitarimą pasirašė visos valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos. Bus atsisakoma neva savivaldai nebūdingų funkcijų ir nereikalingo turto.

Viešoji erdvė pritvinkusi komentarais, versijomis dėl dvigubos žmogžudystės Kaune. Tarp jų šmėkščioja ir klausimai: kokią problemą iškėlė ši skaudi tragedija, kuo ji baigsis? Kuo ji baigsis, atidžiau stebint paskutinių bent dešimties metų politinius, socialinius, kriminalinius įvykius, atsakyti nesudėtinga. Greičiausiai niekuo. Prabėgusios kelios paros po tragedijos tai patvirtino ir vaizdžiai atsispindėjo pareigūnų, institucijų vadovų, politikų reakcijoje.

Tokios įvykiais derlingos dekados, kaip šio rugsėjo vidurys, Lietuva seniai beturėjo. Prichvatizacijos laikų bosai, valdžios ir bankų elitas bei juos aptarnaujantys veikėjai galėjo daryti ką panorėję, nes už tokios renginių - reginių gausos saugu kaip už mūro. Mulkinti tautą ir sukti aferas visa dekada buvo tiesiog ideali.

Prieš savaitę vykęs Dalios Grybauskaitės vizitas Prancūzijoje ir susitikimas su šios šalies vadovu Nicolas Sarkozy kartu tapo žinia, kad Lietuvos užsienio politikoje planuojamas esminis virsmas. Galbūt apversta Lietuvos vėliava, į kurią apsimestinai buvo stengtasi nereaguoti ir simbolizavo tą virsmą. Beveik dvidešimt metų 3 V – Vilnius, Varšuva, Vašingtonas buvo pagrindinė užsienio politikos ašis.

Aistros dėl Seimo pirmininko Arūno Valinsko ryšių su kriminaliniu pasaulio tėra politinis spektaklis, kuriuo siekiama visuomenės dėmesį nukreipti nuo netrukus prasidėsiančio LEO LT išformavimo. Tuo yra įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderis Arvydas Akstinavičius. „Artėja rugsėjo 4-oji, kuomet teks pradėti dėlioti taškus ant „i“ Leo LT istorijoje. Tokiam spektakliui A. Valinskas labai tinkama persona.

Ne vieną Lietuvos dešimtmetį brėžė rugpjūčio 23-oji. Prieš septyniasdešimt metų – juodom, prieš dvidešimt – jau šviesiom, net rožinėm spalvom. 1989-ųjų Baltijos kelias tapo esminiu lūžiu kovoje už Nepriklausomybę, pasakęs aiškų „taip“ Lietuvos valstybei. Kartu ir mūsų kaimynių – Latvijos bei Estijos. Kokia gili prasmė glūdi Baltijos kelyje, parodė jo dvidešimtmečio minėjimas.

Praėjo pirmosios dvi Prezidentės darbo savaitės. Vos pasibaigus rinkimų maratonui Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jau pirmąją darbo dieną ant jos stalo turi gulėti visos išvados dėl Leo LT. Tačiau iki šiol neteko girdėti apie tas išvadas, o ir apskirtai jokios konkrečios Prezidentės pozicijos Leo LT tema. Aiškesnių komentarų šiuo klausimu nebuvo nei po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku, nei po pokalbių su premjeru Andriumi Kubiliumi.