artūras zuokas

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas vis dar siekia išsiaiškinti jo garbę ir orumą pažeidusius internetinio portalo skaitytojus ir dabar bylinėjasi su Generaline prokuratūra, kuri atsisakė tai tirti. Vilniaus apygardos administraciniame teisme trečiadienį turėjo būti nagrinėjamas A.Zuoko skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Generalinės prokuratūros sprendimą. Posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo advokato ligos.

Vilniuje, mano mikrorajone, pastaruoju metu įrengta keletas asfaltuotų krepšinio aikštelių. Tai padaryta lapkričio ir gruodžio mėnesiais – pats metas pradėti lauke žaisti krepšinį.

Daugiausia lėšų iš rėmėjų per pastarąjį ketvirtį surinko valdančioji Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), kuriai vadovauja sostinės meras Artūras Zuokas.Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) partijos pateiktais duomenimis, LiCS per pastaruosius tris mėnesius iš rėmėjų gavo 627 tūkst. 300 litų.Opozicijoje esanti Darbo partija (DP), už pažeidimus netekusi daugiau nei milijono litų valstybės dotacijos, iš rėmėjų surinko 588 tūkst. 228 litus.

Siekdamas, kad visos Lietuvos gyventojai turėtų galimybę savo idėjomis prisidėti prie sostinės Lukiškių aikštės sutvarkymo meninio sprendimo, Vilniaus meras Artūras Zuokas kreipėsi į šalies savivaldybių merus. Savo laiške sostinės vadovas kviečia savivaldybes paskatinti šalies menininkus sausio mėnesį dalyvauti atvirose kūrybinėse dirbtuvėse, o vaikus – piešinių ir rašinių konkurse.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija po konsultacijų ir pokalbių su įvairiomis partijomis ir politikais nusprendė kartu su socialdemokratais, valstiečiais liaudininkais ir pilietininkais demokratais formuoti Plataus pasitikėjimo koaliciją. Apsisprendimą dėl Plataus pasitikėjimo koalicijos formavimo visų pirma lėmė noras neleisti, kad šalyje toliau būtų eskaluojama politinė krizė, o visuomenėje tvyrotų nestabilumas.

Prieš metus pareikalavau, kad susikompromitavęs Vilniaus meras Artūras Zuokas atsistatydintų. Jam atsisakius pats pasitraukiau iš vicemero posto ir visomis išgalėmis ėmiausi politinio oponavimo nešvariai politikai ir protekcinėmis injekcijomis palaikomam verslui. Aiškiai supratau, su kuo susidūriau kaktomuša. Suvokiau, kad sulauksiu įnirtingo atsako, kad nebus skaitomasi su priemonėmis ir pinigų nebus pagailėta bandant mane apjuodinti, sumenkinti. Neklydau.

Pasitaiko, kad pravėrus duris iš netikėtumo pakerta kojas. Ar apie pirmalaikius Seimo rinkimus kalbantys politikai iš tiesų pasirengę netikėtumams? „Omni.lt“ pašnekovai tuo abejoja. Šis gegužės mėnuo gerokai sujaukė padėtį politinių šachmatų lentoje: vienos figūros pakeitė spalvą, kitos – judėjimo kryptį, o kai pasipylė keistos rokiruotės, karaliai pradėjo judėti ne pagal taisykles ir padvelkė ceitnotu, pasigirdo pasiūlymų šluoti lauk visas figūras nuo lentos ir pradėti žaidimą iš naujo.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas pareikalavo, kad Seimo pirmininkas nedelsiant atsiribotų nuo V. Uspaskicho siekio inicijuoti laikinąją parlamentinę komisiją prezidento veiklai ištirti ir tokiu žingsniu įrodyti politinį savarankiškumą. Šiandien išplatintame A. Zuoko pareiškime rašoma, kad aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas krečia didžiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį politinė krizė.

Politikos procesais ir politikos darbotvarkėmis besidomintiems asmenims, vienokiems ar kitokiems skandalingiems faktams iškilus į viešumą, knieti sužinoti ir atsakyti į klausimą, kas už to slypi arba kam tai, kas vyksta, yra naudinga. Seimo pirmininkas mano, kad skandalai – tai „technologijų“ reikalas ir didžioji dauguma jų – dirbtini.

Mikrorajonų bendruomenės pradėtos steigti palyginti neseniai. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas yra pareiškęs, kad savivaldybė, visų pirma, seniūnijos, turi atsižvelgti į jų teikiamus pasiūlymus. Tačiau niekas neužtikrina, kad taip ir bus, kadangi bendruomenių vieta savivaldoje yra teisiškai neapibrėžta. Laisvu laiku po darbo rinkdamiesi kavinėse visuomeniškai aktyvūs gyventojai tiki, kad tik patys gali spręsti problemas: niekas kitaip neateis ir už juos visko nesutvarkys.

Atsakymas lyg ir paprastas: siekiama pašalinti pasitikėjimą praradusį merą. Savo ruožtu palaikėme miestiečiams svarbius ir naudingus darbus, padėjome juos įgyvendinti ir kitaip elgtis nežadame. Bet klysta tie, kurie tik taip supranta opozicijos uždavinius Vilniaus savivaldybėje. Tikrasis iššūkis opozicijai Šiandien, deja, kova su korupcija mums yra pats didžiausias iššūkis, o ne vienadienis reikalas. Neįveikę jos nepadėsime pamatų rytdienai. Štai kur šuo pakastas.

Liberalų šeimoje prasidėjo pokyčių metas. Suaktyvėjo visi, kurie vienaip ar kitaip susiję su liberalizmo vertybėmis Lietuvoje. Pagrindinė intriga – tai Liberalų sąjūdžio programinių nuostatų pristatymas visuomenei. Iš esmės tai naujos partijos vertybinių ideologinių principų teikimas rinkėjams, bandymas sutelkti išsibarsčiusius per ilgą vidinių konfliktų laiką šalininkus. Liberalų sąjūdžio kūrimas šiuo metu yra iš esmės teisingas ir laiku pradėtas rinkimų projektas.

Darbo partija bando pakeisti savo visiškai susikompromitavusį pavidalą. Vadovaujantis darbiečių būrelis mano, kad partijos purvas jų lyg ir neliečia – partija sau, o jie sau, nes Darbo partija nėra nei pirmoji susikompromitavusi ar besikompromituojanti, nei vienintelė besidangstanti „žmonių gerovės‘ ar „darbo Lietuvai“ šūkiais, nei išskirtinė savo lyderio aferomis. Gausu to ir kitose partijose.

Darbo partija bando pakeisti savo visiškai susikompromitavusį pavidalą. Vadovaujantis darbiečių būrelis mano, kad partijos purvas jų lyg ir neliečia – partija sau, o jie sau, nes Darbo partija nėra nei pirmoji susikompromitavusi ar besikompromituojanti, nei vienintelė besidangstanti „žmonių gerovės‘ ar „darbo Lietuvai“ šūkiais, nei išskirtinė savo lyderio aferomis. Gausu to ir kitose partijose.

Įprasta, kad Lietuvoje politikai – vagys, kad jų veikla – pirmoji greta prie lovio. Neva „visi jie tokie“ ir todėl eiliniam piliečiui viešoji politika gali suteikti tik blogį, jokio „bendrojo gėrio“ surasti net nebandoma, abejotina, ar apskritai toks egzistuoja. Vis dėlto nesutikčiau, kad visi Lietuvos politikai neturi sąžinės, kad veikia tik asmeninių paskatų vedami, kad nesugeba įkūnyti mūsų vilčių ir atsilyginti už mūsų pasitikėjimą.

Trečiadienis. Rytas Paskutiniame Vilniaus miesto savivaldybės pastato aukšte prie lango stovėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas ir miesto tarybos narys (Socialdemokratų frakcija) Vilmantas Drėma. – O kaip ten buvo su Rubikonu? – netikėtai paklausė Drėma. Meras iš netikėtumo krūptelėjo. – Vilmantai, čia dabar kas? – rūsčiai sušnibždėjo meras. Miesto tarybos narys, supratęs kitą savo klausimo prasmę, šiek tiek paraudo ir vangiai mostelėjo ranka: – Artūrai, nesikarščiuokit.

Minėdami penkioliktąsias Sausio 13-osios pasipriešinimo sovietų agresijai metines, mūsų aukštieji politikai buvo ganėtinai savikritiški - pripažino atitrūkę nuo žmonių rūpesčių, įsivėlę į nesibaigiančių skandalų politiką ir dažnai nepateisiną visuomenės jiems keliamų reikalavimų. Daug kartėlio glūdėjo ir prezidento Valdo Adamkaus žodžiuose. Tačiau ar savikritika teikia atsinaujinimo vilčių? Karčių žodžių girdėjome ir anksčiau, pasimokyti iš eilinio „įveikto“ skandalo jau ne sykį žadėta.

Sako, kad 2006 metai – tai Šuns metai, bet ar gali būti šuniškesni metai nei 2005-ieji? Kai kam netgi atsirado noras tuos praėjusius metus ištrinti. Skamba keistokai, bet faktas yra tas, kad valstybės vadovas prezidentas Valdas Adamkus pasirengęs trinti metus, kuriais pats vadovavo valstybei. O gal… nevadovavo? Keista valstybė ta Lietuva.

Šis straipsnis ne apie gėjus ir ne apie kačiukus. Kad ir kaip dažnai būtų sakoma ar dainuojama, kad viskas, ko reikia, - apolitiškai nusiteikti, jo leitmotyvas politinis. Jame kaip reiškinys svarstomi kritikai nepakantūs politikai ir partiečiai, į buvusį etikos sargą panašūs valstybės tarnybos šulai, žodžio laisvę užgniaužti linkę teisėjai, apskritai visi tie, kurių būdas ir įpročiai nepakelia žodžio laisvės.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) paskelbė 2005 metų Nacionalinę žmogaus teisių principų nepaisytojų šlovės lygą. Tęsdamas tradiciją įvardijant žmogaus teisių principų nepaisančias institucijas ir pareigūnus, gruodžio 10-osios – Žmogaus teisių dienos proga ŽTSI skelbia 2005 metų nacionalinė žmogaus teisių principų nepaisytojų šlovės lygą: Seimo laikinoji tyrimo komisija faktams apie galimą korupciją Vilniaus savivaldybėje ištirti – už originalų teisinės valstybės sąvokos interpret...

Rusijoje priiminėjamas įstatymas, draudžiantis visuomeninių organizacijų finansavimą iš užsienio. Lietuvoje jau kone mėnuo visuomenė gąsdinama antivalstybine George‘o Soroso remiamu organizacijų veikla. Apie tai, kam naudingas "Soroso skandalas" ir kokių padarinių jis turės Lietuvos politiniame gyvenime, "Omni.lt" klausia Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio.

Paskutinę savaitę jaučiama didžiulė įtampa Lietuvos politiniame lauke. Įtampa tvyro jau nuo ankstyvo rudens, bet šiuo metu ji itin išaugo ir, atrodo, bet koks netikėtų kaltinimų, įtarimų ar emocijų proveržis turėtų galutinai sujaukti valdžią, visuomenę ar valstybę. Tiesą sakant, visa tai tėra neblogai surežisuota žiniasklaidos akcija – laukit rytojaus, bus dar baisiau. Visa, kas vyksta Lietuvoje, yra natūralus politinių interesų susikirtimo ir politinių klaidų rezultatas.

Gruodžio 8 diena. Ketvirtadienis. Vakaras Vilniaus meras Artūras Zuokas pyko ant viso pasaulio. Seime vyko balsavimas dėl „abonento“ skandalo, o jis pasiklydo Stokholme. Merui žūtbūt reikėjo rasti interneto kavinę, sužinoti naujienas ir ką nors šmaikštaus parašyti į savo internetinį dienoraštį. Zuokas pavargo. Priėjęs dar vieną sankryžą pakėlė galvą ir perskaitė užrašą lentelėje: – Malmskillnadsgatan. Ant mažyčio žemėlapiuko, kurį gavo viešbutyje, Malmskillnadsgatan gatvės nebuvo.

Lapkričio 30 dieną, ES regionų jaunimo lyderių susitikimu prasidėjo Europos jaunimo savaitės renginiai Lietuvoje. Pasak Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros direktorės L. Gerasimienės, „Europos jaunimo savaitė – tai Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama atkreipti dėmesį į jaunimo situaciją bei jaunimo politiką“. Tad, kaip pastebėjo Europos Jaunimo Forumo prezidentas R. Vaisbrodas „simboliška, jog Europos jaunimo savaitės išvakarėse Europos jaunimo lyderiai susitinka Vilniuje ...

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daugės demokratijos Vakar įvyko rinkimai Kėdainiuose. Sveikinu Darbo partijos atstovę Virginiją Baltraitienę. Rezultatai tokie, kokių ir turėjome laukti. Galiu pasidžiaugti, kad TS kandidato Stasio Šedbaro dalyvavimas rinkimuose, o gal ir šiaip besikeičianti situacija Kėdainiuose, mums suteikia optimizmo galvojant, kad ir Kėdainiuose kada nors, kaip ir kitose Lietuvos vietose, matysime daugiau įvairovės, daugiau demokratijos.

Girdi, niekaip iš skandalų neišbrendanti valdžia nubloškė Lietuvą į 1926 m. gruodžio perversmo išvakares. Dar daugiau, girdi, opozicijos teises sugniaužę valdantieji mus bloškia dar giliau – į gūdžius caro laikus, kur opozicijos teisių apskritai nebūta. Vadinasi, mūsų politika grįžo keletą amžių atgal.

Lapkričio 28-29 dienomis dalyvauti Europos Sąjungos regionų jaunimo lyderių susitikime į Vilnių renkasi Europos jaunimo lyderiai iš daugiau kaip 26 valstybių.

Praėjusį ketvirtadienį Seimo dauguma nusprendė išjudinti užrūdijusius pokomunistinės nomenklatūros buldozerius ir atsisakė sudaryti komisiją AMB veiklai tirti. Iš tiesų tai yra neeilinis skandalas, galintis išprovokuoti sunkiai prognozuojamus padarinius Lietuvos politikos Olimpe. „Dar vienas toks laimėjimas ir aš esu pralaimėjęs“, – taip III a. prieš Kristų pasakė legenda tapęs Epiro karalius Piras (Pyrrhos) po kelių pergalingų, bet nepaprastai nuostolingų mūšių prieš romėnus Apulijoje.

Birželio 10-oji neabejotinai tapo naujo Lietuvos viešojo gyvenimo reiškinio gimtadieniu. Tądien pirmąjį įrašą (http://www.zuokas.lt/index.php?day=1118350800) savo internetiniame dienoraštyje (tiksliau, tik kol kas nėra aišku, ar lietuviškiau – „bloge“) paskelbė Artūras Zuokas. Nors kai kurias apraiškas buvo galima aptikti ir anksčiau (pavyzdžiui, Vytauto Landsbergio „Briuselio dienoraščiai“ (http://www.politika.lt/index.php?cid=1819&new_id=1816)), tačiau www.zuokas.

Mūšyje dėl "abonento" girdime tik kelių patrankų šūvius. Todėl "Omni.lt" domėjosi, kodėl vis sunkesnę kaltinimų naštą turintis pakelti Vilniaus meras Artūras Zuokas išlaiko stabilią koaliciją savivaldybės taryboje, ką apie skandalą mano tylesni šios koalicijos nariai ir kodėl jie išlieka kompromituojamo mero rėmėjais. A. Zuoko vadovaujamą koaliciją Vilniaus miesto taryboje sudaro liberalai, modernieji krikščionys demokratai, lenkų bendruomenės ir nepriklausomi atstovai.

Praėjusią savaitę koalicinė Vyriausybė susvyravo kaip dar niekad iki šiol. Premjeras Algirdas Brazauskas konservatorių siūlymą sudaryti laikinąją Seimo tyrimo komisiją įvertino kaip niekuo nepagrįstą puolimą prieš save ir užsiminė apie atsistatydinimą, jei tokia komisija vis dėlto būtų įsteigta. Penktadienį A. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas konservatorių vadovams iškelti baudžiamąsias bylas. Tokią ūmią premjero reakciją galima paaiškinti dvejopai.

Premjeras Algirdas Brazauskas nesitikėjo, kad konservatoriai ims kibti jam į atlapus. O gal kažką nujautė, kad prieš kurį laiką ėmė žadėti opozicijai atsižvelgti į jos nuomonę dėl būsimo "Mažeikių naftos" pirkėjo. Iš pradžių paniekinamai atmetinėjęs įtarinėjimus dėl žmonos Kristinos neva neaiškiai privatizuoto viešbučio, jis gerokai sutriko vėlei ėmus svarstyti „Šešupės“ nusavinimo aplinkybes.

Vilniaus meras Artūras Zuokas šią vasarą irkluodamas Nerimi pakrantėse pastebėjo nemažai savavališkai užgrobtų sklypų. Kai kur privačios valdos kone siekia vandenį, nors pagal įstatymus pakrantės turi būti paliktos prieinamos visiems miestiečiams. Pasak A. Zuoko, pažeistus miesto bendruomenių interesus pirmiausia turėtų matyti seniūnai.

Buvusi nušalintojo prezidento Rolando Pakso bendražygė Vitalė Vinickienė traukiasi iš pareigų Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Jos vadovas Rimantas Keblas vakar dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad Vinickienės vyras atnešė ranka rašytą prašymą atleisti iš darbo nuo spalio 6 dienos. "Negaliu nieko plačiau komentuoti, nes iki šiol su Vinickiene nubuvau susitikęs", - tvirtino R. Keblas.

Galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje tiriančios Seimo laikinosios komisijos nariai antradienį apsilankė STT ir nusivylė. Parlamentarai teigia,kad jiems pateiktoje operatyvinėje medžiagoje jie nerado nieko naujo.

Maskvos meras Jurijus Lužkovas atšaukė kelerius metus derintą vizitą į Vilnių. Jis pareiškė, kad į Lietuvą nebevažiuos, nes jo darbo grafikas esą labai įtemptas. Rusijos sostinės mero vizitas turėjo trukti nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 1 d. Rusijos naujienų agentūra RIA Novosti cituodama Maskvos vyriausybės ministrą Vladimirą Malyškovą teigia, kad lietuviai nepakankamai pasirengė sutikti Maskvos merą ir padėti "Maskvos namų" pamatus.

Rusiška ruletė – avantiūriškas ir pavojingas žaidimas. Po jo gali pelnyti drąsaus žmogaus vardą. Arba gali netekti galvos. Vis dėlto skandalų kankinamas Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas bei Vilniaus meras Artūras Zuokas nusprendė išbandyti savo laimę. Grįžęs iš laikinų pirmininko pareigų suspendavimo atostogų, jis vieną po kito paleido keletą šūvių. Pirmasis – tai „centristo“ Kęstučio Glavecko pašalinimas iš liberalcentristų gretų.

Politikai tyčiojasi vieni iš kitų, žiniasklaida - iš kai kurių politikų, politikai ir valstybės pareigūnai - iš visuomenės nuomonės, sveiko proto ir padorumo likučių. Kas lieka daryti visuomenei, kuri verste verčiama tas patyčias ne tik sugerti, bet ir jomis žavėtis? Pasirinkimas nedidelis - tylėti ir spjaudytis arba pačiai imti tyčiotis iš savęs, na, kad ir internete.

Vasaros metu daugelis paprastai pamiršta politines batalijas, nors Lietuvoje jau lyg ir įsivyrauja tradicija turėti maksimaliai politizuotas atostogas. Prieš metus vyko Prezidento rinkimai, dabar užsimiršti neleidžia skandaluose vis besikapanojantys Artūras Zuokas bei Viktoras Uspaskichas.

Šiemet Jūros šventėje dalyvaus būrys tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių aukšto rango politikų - nuo Vokietijos miestų prezidentų iki Lietuvos premjero Algirdo Brazausko bei ministrų. Neformaliai fiestoje dalyvaus ir Vilniaus meras Artūras Zuokas su šeima, tačiau lieka neaišku, ar šis politikas kartu bandys glaistyti ir nesutarimus su Klaipėdos liberalcentristais.

Prieš partijos valdžią maištaujantys Klaipėdos liberalcentristai partijos keisti nesiruošia, ir nepasiduoda nei Nacionalinės centro partijos pirmininko R. Ozolo, nei liberaldemokratų vilionėms. Buvęs Lietuvos centro partijos narys, o dabar - maištaujančių prieš valdžią liberalcentristų gretose esantis Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius nė nemano grįžti į buvusią partiją.

Laikinai Liberalų ir centro sąjungos pirmininko įgaliojimus sustabdęs Artūras Zuokas pareiškė neketinantis trauktis iš šio posto. Kartu jis užsiminė, kad jo veiklą kritikuojantys ir narystę partijoje sustabdę parlamentarai gali būti visiškai pašalinti iš liberalcentristų gretų. Kaip ketvirtadienį Eltai sakė A. Zuokas, artimiausiu metu Liberalų ir centro sąjungos valdyba turėtų apsvarstyti ir principingai įvertinti kai kurių liberalcentristų sprendimą sustabdyti savo narystę šioje partijoje.

Didesnė dalis - 61 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad Artūras Zuokas po prezidento Valdo Adamkaus paraginimo turėtų atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų, rodo kompanijos "Baltijos tyrimai" atlikta apklausa. Kas dešimtas - 10 proc. - respondentas atsakė, kad A. Zuokas neturėtų atsistatydinti iš mero pareigų. Daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu - 19 proc. atsakė, kad jiems tai nerūpi, ir dar 10 proc. neatsakė į šį klausimą.

Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad, galvodamas apie savo politinę ateitį, meras Artūras Zuokas turėtų šiuo metu pasitraukti iš užimamų pareigų. "Mano supratimu, geriausias sprendimas jam pačiam būtų, galvojant apie savo politinę ateitį, pasitraukti šiuo metu iš užimamų pareigų", - penktadienį žurnalistams sakė prezidentas V. Adamkus. Šalies vadovas netiesiogiai yra pareiškęs nepasitikėjimą Vilniaus meru A. Zuoku.

Prezidentūra negali paaiškinti, kaip tarp savaitgalį vykusio vakarėlio pas prezidentą Valdą Adamkų svečių atsirado Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuriam prezidentas neseniai netiesiogiai yra pareiškęs nepasitikėjimą. Pats A. Zuokas teigia atvykęs be atskiro pakvietimo. Prezidentūra negali paaiškinti, kaip tarp savaitgalį vykusio vakarėlio pas prezidentą Valdą Adamkų svečių atsirado Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuriam prezidentas neseniai netiesiogiai yra pareiškęs nepasitikėjimą.

Lygiai prieš metus Valdas Adamkus laimėjo prezidento rinkimus. Ta proga buvę Adamkaus patikėtiniai surengė vakarėlį Turniškėse. "Susirinks tie žmonės, kurie per praėjusius rinkimus dirbo Adamkaus štabe", - „Lietuvos žinioms“ sakė pramogų pasaulio atstovas, buvęs Adamkaus patikėtinis Jogaila Morkūnas. Tačiau nors Adamkaus štabe ir nebuvo Vilniaus mero Artūro Zuoko, vakar jis vakarėlyje pasirodė. Adamkus savo rezidencijoje Turniškėse sulaukė bemaž 100 svečių.

Seimo komisijai, tiriančiai Maskvos vyriausybės atstovo Baltijos šalyse Aleksandro Mizgario ataskaitos autentiškumą, po Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktos informacijos pakanka duomenų parašyti išvadas. Taip ketvirtadienį žurnalistams teigė šios komisijos pirmininkas socialliberalas Vaclovas Karbauskis. is patvirtino, kad komisijos nariai ketvirtadienį apsilankė VSD, kur gavo tam tikros slaptos informacijos, reikalingos rengiant tyrimo išvadas.

Apie Lietuvos politikos moralinę krizę prabilo Prezidentas Valdas Adamkus, Arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, Tėvynės sąjunga, politologai.

Tėvynės sąjunga nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą Vilniaus miesto taryboje su Liberalų ir centro sąjunga, kol iš pareigų atsistatydins šios partijos lyderis, sostinės meras Artūras Zuokas. Taip nuspręsta penktadienį vykusiame Tėvynės sąjungos prezidiumo posėdyje.