artis pabrikas

Buvęs Afganistano šiaurės vakarinio Maimanos miesto meras pasiprašė prieglobsčio Latvijoje, pirmadienį latvių žiniasklaidai pranešė gynybos ministras Artis Pabrikas. Maimanoje – Fariabo provincijos sostinėje – anksčiau buvo dislokuota ir Latvijos karių. Kaip buvo pranešta, A. Pabrikas paprašė identifikuoti Afganistano piliečius, padėjusius Rygos misijai šalyje, ir apsvarstyti galimybę suteikti jiems prieglobstį.

Latvija, Estija ir Suomija antradienį užsiminė, kad galimai ateityje kartu pirks padidinto mobilumo šarvuočius pėstininkams gabenti. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas, jo kolega estas Juri Luikas ir suomių gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Jukka Juusti Taline pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo svarstyti šių transportų priemonių įsigijimą.

JAV ir Latvijos gynybos institucijų pareigūnai penktadienį pasirašė planą dėl tolesnio bendradarbiavimo artimiausiais penkeriais metais, naujienų agentūrai BNS pranešė latvių Gynybos ministerija. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas per penktadienį Vašingtone vykusį susitikimą su laikinuoju JAV gynybos sekretoriumi Patricku Shanahanu (Patriku Šanahanu) aptarė dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas.

Naujuoju Latvijos prezidentu išrinktas Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad jo prioritetas einant valstybės vadovo pareigas bus šalies vidaus ir užsienio saugumas, be to, jis esąs pasirengęs priimti nepopuliarius sprendimus švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Trečiadienį spaudos konferencijoje R.Vėjuonis pažymėjo, jog dabar yra labai svarbus laikotarpis, nes situacija per praėjusius metus smarkiai pasikeitė, todėl saugumo klausimams skiriamas ypatingas dėmesys politikos darbotvarkėje.

Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ir jo centro dešinioji partija „Vienybė“ laimėjo daugiausiai balsų šeštadienį šalyje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, pranešė Latvijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Arnis Cimdaras, sekmadienį vėlai vakare pristatydamas balsavimo rezultatus. „Vienybei“, kuri gavo 46,19 proc. balsų, atitenka keturios iš aštuonių Latvijai skirtų vietų.

Raketų kompleksai "Iskander" yra sudėtinė Vakarų karinės apygardos, aprėpiančios ir Karaliaučiaus sritį, pajėgų ginkluotės dalis, o jų dislokavimas neprieštarauja tarptautiniams susitarimams, pirmadienį žurnalistams teigė Rusijos gynybos ministerijos atstovas.

Liuksemburge krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Latvijos gynybos ministras dr. Artis Pabrikas (Artis Pabriks) ir Estijos gynybos ministerijos sekretorius gynybos politikai Svenas Sakkoovas (Sven Sakov) su Europos gynybos agentūra oficialiai pasirašė susitarimą dėl bendro granatsvaidžių „Carl-Gustav“ amunicijos pirkimo. Konkrečiai šiam projektui pradėti dar šių metų kovo viduryje Europos gynybos agentūroje Briuselyje buvo įteigtas projektas.

Anot Latvijos gynybos ministro Arčio Pabriko, referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje baigtis reiškia Rusijos pergalę. Tokį savo požiūrį Latvijos politikas pirmadienį paviešino socialiniame tinkle „Twitter“. „Po referendumo Lietuvoje išsipildė Rusijos noras, kad Baltijos šalyse nebūtų atominės elektrinės“, - sakė A. Pabrikas. Sekmadienį vykusiame referendume dėl atominės elektrinės statybos 62,7 Lietuvos rinkėjų pasisakė prieš elektrinės statybą.

Baltijos ir Skandinavijos šalims reikia kalbėti ne apie bendradarbiavimą, o apie integracijos siekius, šeštadienį saugumo ir užsienio politikos forume – Rygos konferencijoje pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. „Mums reikia kalbėti apie Baltijos ir Skandinavijos regioną NATO aljanse“, – sakė ministras, pridūręs, kad tokią galimybę riboja tik tai, kad ne visos Skandinavijos šalys priklauso aljansui.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas paragino Varšuvą neaštrinti retorikos dėl vadinamųjų problemų, su kuriomis esą susiduria Lietuvos lenkų mažuma. Pasak jo, Varšuvos argumentai primena Maskvos poziciją Latvijos rusakalbių atžvilgiu, praneša „Interfax“. „Mes nenorime, kad Lenkija aštrintų retoriką dėl vadinamųjų mažumų problemų Lietuvoje.

Latvijos Saeima antradienį patvirtino naująją ligšiolinio premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujamą centro dešinės vyriausybę. Už vyriausybės programą balsavo 57 parlamento nariai, 38 buvo prieš. Valdančiosios koalicijos sutartis saisto 56 parlamento narius iš 100. V. Dombrovskis, vienas centro dešinės partijos „Vienybė“ lyderių, tapo pirmuoju premjeru Latvijos istorijoje, kuris iš eilės vadovaus trims vyriausybėms.

Antradienį virš Baltijos jūros praskrido grupė Rusijos bombonešių. Pastebėjus šiuos veiksmus neutralioje oro erdvėje, buvo liepta pakilti ir NATO naikintuvams. (papildyta 11:03 val.) Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Balsas.lt“  informavo, kad pastarasis Rusijos karinių orlaivių skrydis ne išskirtinis. Reakcija į jį taip pat įprasta. „Rusijos kariniai orlaiviai nuolat skrenda virš neutralių vandenų Baltijos jūroje. Į tokius atvejus reaguoja NATO oro policijos naikintuvai.

Kadenciją baigiantis prezidentas populistiniais būdais įrodinėjo atitinkantis sėslumo cenzą, naujoji šalies vadovė panašiai demonstruoja savo tvirtą valią.  Iki šiol Lietuvoje gyva legenda, kad Vytautas Didysis viduramžiais savo žirgą girdė sūriu Juodosios jūros vandeniu.

Dalios Grybauskaitės sėkmė Lietuvos prezidento rinkimuose - jos, kaip eurokomisarės, darbo rezultatas, mano Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis ir jo pirmtakas Artis Pabrikas. Latvijos užsienio reikalų ministras M.Riekstinis, kalbėdamas apie Lietuvos prezidento rinkimų rezultatus, pabrėžė, kad D.Grybauskaitė sulaukė didelio rinkėjų palaikymo. „Jau per priešrinkiminį periodą buvo aišku, kad D.Grybauskaitė yra rimta konkurentė kitiems kandidatams siekiant prezidento posto.

Talinas, Ryga, Vilnius... O ne, tai ne Baltijos kelias, beveik prieš 20 metų gyvąja grandine sujungęs tris į nepriklausomybę žengusias valstybes. Tuomet tai buvo galingas jų vienybės ir laisvės siekių simbolis. Dabar, ko gero, ta vienybė pasireiškia tik smurto veiksmais, kurie nuošė per tris regiono šalis ir turi bendrų bruožų. 2007-ųjų pavasarį Estijos valdžia iš Talino centro pašalino paminklą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems raudonarmiečiams – Bronzinį karį.

Latvijos valdžios nenoras kalbėtis su žmonėms, atsižvelgti į finansų krizės ant kelių parklupdytų latvių padėtį privertė juos antradienį surengti didžiausias riaušes nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Taip mano vienas iš Latvijos opozicijos lyderių, buvęs užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.

Baltijos valstybė, sausio 13-oji. Tūkstantinė žmonių minia prie parlamento. Ne, tai ne Lietuva, ir ne 1991 metai. Tačiau faktas, jog latviai Rygos senamiestyje susirinko ne ginti, o pulti, skamba kaip grėsmingas perspėjimas. Šią savaitę kaimyninę šalį sukrėtę įvykiai lietuviams – jau nebe neramumai kur nors Tailande ar Graikijoje. Tai vyksta visai greta mūsų, tokios pat patirties turinčioje visuomenėje.

Latvijos eksministras Artis Pabrikas teigia, kad jam nesuprantamas jo šalies Užsienio reikalų ministerijos neapibrėžtas požiūris į Lietuvos keliamus reikalavimus Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatui. „Man ne visiškai aišku, kodėl Latvija negalėtų palaikyti lietuvių reikalavimų. Neaišku, kaip formuojasi Latvijos pozicija.

Lietuvos diplomatams prabilus apie kai kurių šalių bandymus revizuoti keturių užsienio reikalų ministrų Vilniuje pasiektus susitarimus dėl ES ir Rusijos strateginių derybų mandato, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pakartojo, jog principiniais klausimais Lietuva nenusileis. Tuo tarpu Lietuvos diplomatas teigia, jog bandoma revizuoti Vilniuje pasiektus susitarimus.

Vilniuje penktadienį lankysis naujasis Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis. Ketvirtadienį ministras viešės Estijoje.Vilniuje M. Riekstinis susitiks su Lietuvos UR ministru Petru Vaitiekūnu.Iki šiol premjero administracijos vadovu dirbęs M. Riekstinis ministru buvo paskirtas praėjusią savaitę kartu su dar dviem naujais ministrais.

37 Latvijos parlamentarų iniciatyva antradienį bus sušauktas neeilinis parlamento posėdis, kurio metu ketinama balsuoti dėl nepasitikėjimo ministro pirmininko Aigaro Kalvičio vyriausybe, skelbia Latvijos naujienų portalas „delfi.lv“, remdamasis opozicijos atstovų pranešimu.Opozicijos teigimu, tolimesnė A. Kalvičio (Liaudies partija) vyriausybės veikla tik padidintų ekonominę ir teisinę krizę, kurioje pastaruoju metu atsidūrė Latvijos valstybė.

Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas ketina pasitraukti iš užimamų pareigų nepaisydamas to, kad ministras pirmininkas Aigaras Kalvitis atsisako priimti jo pareiškimą, penktadienį skelbia Latvijos „Delfi.lv“.A. Pabriko teigimu, jis nebemato priežasčių, kodėl turėtų toliau eiti užsienio reikalų ministro pareigas. Liaudies partija, kuriai jis atstovauja, esą gali nesunkiai rasti ir kitą tinkamą kandidatą.

Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas įsitikinęs, kad tautinių mažumų integracijos į visuomenę srityje Latvija yra pavyzdys kitoms šalims, penktadienį skelbia „Delf.lv“ svetainė rusų kalba.A. Pabriko teigimu, viso labo per 20 metų Latvijos politikams pavyko pasiekti, kad visuomenė taptų vieninga ir saugi. Tai jis pareiškė susitikęs su Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos (ETPA) vadovu René Van Der Lindenu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas, kalbėdamas metiniame Pasaulinio laisvųjų latvių susivienijimo valdybos posėdyje, paragino nekeršyti Rusijai už praeityje patirtas skriaudas ir pakvietė pasidalyti su jaunimu demokratijos patirtimi, praneša „Delfi.lv“. Ministro teigimu itin svarbu, kad Vakaruose gyvenantys tėvynainiai perduotų po okupacijos išaugusiai Latvijos jaunimo kartai demokratijos patirtį.

Latvių dienraštis „Diena“ rašo, kad apie tai, kad Bauskėje bus perkeliamas paminklinis akmuo tarybiniams kariams iš miesto parko į kapus, buvo susitarta jau seniai, todėl nesuprantama, kodėl Rusijos pasiuntinys Viktoras Kaliužnas pareiškė, kad apie tai jam nebuvo žinoma.

Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas pareiškė, kad Latvijai nacionalinio saugumo sumetimais reikia būti atsargesnei su rusiško kapitalo investicijomis į šalies ekonomiką. „Rusija naudoja savo naftos dolerius tam, kad įsitvirtintų Baltijos šalyse, tarp jų ir Latvijoje, - interviu dienraščiui „Neatkariga“ sakė ministras. – Šias lėšas ji vėliau gali panaudoti plėsdama savo politinę įtaką mūsų valstybėje.

Pasak Baltijos asamblėjos (BA) rengtos konferencijos dalyvių, didžiausia demografinė Latvijos problema - žemai kvalifikuotos darbo jėgos stygius, Estijos - populiacijos nykimas, Lietuvos - išsilavinimo smukimas. Šią savaitę BA Latvijoje rengė konferenciją, skirtą žmogiškųjų resursų ir darbo jėgos migracijos klausimams aptarti, kurioje dalyvavo visų Pabaltijo šalių užsienio reikalų ministrai, skelbia „Delfi.lv.

Ateinančią savaitę Latvija pasirašys sienos sutartį su Rusija, užbaigsiančią teritorinius ginčus, temdžiusius abiejų šalių santykius nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga.Po posovietinių abiejų šalių skyrybų siena funkcionavo, tačiau trūko formalios sutarties, ir ši anomalija tapo nebaigtų darbų bei dažnai įtemptų santykių simboliu.

Latvijoje, kitaip nei kitose Europos šalyse, kovo 25-ąją - Europos Sąjungos (ES) įkūrimo, arba Romos sutarčių pasirašymo, 50-ųjų metinių dieną nebus didelio masto renginių, pranešė BNS ES informacijos agentūra.Kovo 25 dieną Latvijoje minima genocido aukų atminimo diena, todėl ES jubiliejus nebus plačiai pažymimas. Šventinę dieną Latvijos moksleivių grupės lankysis Prancūzijos Strasbūro mieste, kur vyks ES jaunimo diskusija, taip pat susipažins su Europos Parlamento darbu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas mano, jog prieš ketverius metus priimtas sprendimas dalyvauti Irako misijoje buvo teisingas, bet pripažįsta, kad apskritai sąjungininkai padarė daug klaidų.

Latvijos vyriausybė antradienį įgaliojo ministrą pirmininką Aigarą Kalvytį pasirašyti prieš dešimt metų parafuotą Latvijos ir Rusijos sienos sutartį. Priėmus šį sprendimą, nebegalioja vyriausybės prieš dvejus metus priimta vienašališka deklaracija.

Latvijos Seimas ketvirtadienį galutiniu svarstymu pritarė įstatymui, suteikiančiam vyriausybei įgaliojimus pasirašyti sienos sutartį su Rusija be anksčiau pridėtos paaiškinamosios deklaracijos.Už įstatymą balsavo 69 deputatai, prieš - 26, susilaikiusiųjų nebuvo. Visi "Naujojo Laiko" bei susivienijimo "Tėvynei ir Laisvei" deputatai balsavo prieš.

Į Latvijos Seimo užsienio reikalų komisijos posėdį trečiadienį pakviesti teisės ekspertai paragino Latvijos valdžią susitaikyti su Abrenės apskrities praradimu."Raginu priimti kaip tiesą, jog Abrenė mums nebepriklauso", - pareiškė Latvijos universiteto Teisės fakulteto tarptautinės ir Europos teisės lektorius Maris Leiniekas."Pagal tarptautinę teisę Abrenė de jure jau nebe mūsų. Norint, kad teritorinės pretenzijos būtų, jas reikia nuolatos palaikyti", - sakė jis.

Palangos kurorte penktadienį neoficialiai susitikę Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Petras Vaitiekūnas ir Artis Pabrikas sutarė atkreipti Europos Sąjungos dėmesį į pernai lapkritį abiejų šalių pasienyje susidariusias krovininio transporto eiles, atnešusias milžiniškų nuostolių Lietuvos vežėjams. Tai BNS sakė P.Vaitiekūnas po, jo teigimu, "puikiai praėjusio ir naudingo" susitikimo su Latvijos kolega.