artimuosiuose rytuose

Į vieną didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ investavusi didžiausia pasaulyje pieno produktų eksportuotoja Naujosios Zelandijos kompanija „Fonterra“ paskelbė apie strateginę partnerystę su „Rokiškio sūriu“ ir planus stiprinti pieno produktų tiekimo tinklą Europoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Buvę JAV diplomatai ir valdininkai, suvaidinę svarbų vaidmenį sudarant sutartį dėl Irano branduolinės programos 2015-aisiais, išsakė kritiką dėl D. Trumpo sprendimo anuliuoti šią svarbią nutartį, pareiškus, kad toks žingsnis nulems pačios JAV izoliaciją tarptautinėje arenoje, rašoma „Newsweek“. Nepaisant Irano perspėjimų, o taip pat ir Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės prašymų, penktadienį, spalio 13-ąją, Donaldas Trumpas paskelbė apie tai, kad jis atsisako „Bendr...

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kalba, kurioje buvo išdėstyta agresyvi nauja strategija Irano atžvilgiu, buvo pažeistas pasaulio galių susitarimas su Teheranu dėl pastarojo branduolinės programos, pareiškė iraniečių užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas). Pikta D. Trumpo kalba prieštarauja trims 2015 metų susitarimo (Bendrojo išsamių veiksmų plano, angl.

Popiežius Pranciškus, kuris dažnai apgailestauja dėl dabartinio krikščionių persekiojimo, sekmadienį davė Katalikų Bažnyčiai 35 naujus šventuosius, kurie beveik visi yra kankiniai iš ankstesnių amžių. Popiežiaus aukotose mišiose Šv. Petro aikštėje dalyvavo maždaug 35 tūkst. tikinčiųjų, tarp jų – daug maldininkų iš šių naujų šventųjų šalių. 30 kankinių, kunigų ir pasauliečių, patyrė olandų kalvinistų 1645 metais vykdytą katalikų persekiojimą Brazilijoje.

Nuo Venesuelos iki Saudo Arabijos. Tokiu būdu Vladimiras Putinas bando kontroliuoti naftos sąjungą. Leidinys „La Stampa“ primena, kad Rusijos prezidentas vos per 48 valandas Kremliuje atveria duris dviejų tolimų šalių, kurių interesai siejasi su Rusija, vadovams. Vakar – senas draugas, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Šiandien – galimai naujas sąjungininkas, Saudo Arabijos karalius Salmanas Abdelis Azizas.

Žiniasklaidoje dažnai, vos tik pasirodo pranešimai apie teroristų prisiimtą „atsakomybę“ už išpuolį, yra skubama apie tai pranešti skaitytojams. Siekis publikuoti naujieną skaitytojų visame pasaulyje dažnai yra priimamas kaip neatsakingas būdas platinti terorą. Dažnas dar pasako, kad ISIS „prisiima viską ir visur“, todėl į tokius teroristų pasisakymus tariamai nereiktų kreipti dėmesio.

Rugsėjo 25-ąją Irake esančioje kurdų autonomijos teritorijoje įvyko referendumas dėl nepriklausomybės. Jame dalyvavo 73 proc. rinkimo balsą turinčių vietos gyventojų, o už nepriklausomybę nuo Bagdado, pirminiais duomenimis, balsavo daugiau nei 90 proc. rinkėjų.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) penktadienį paskelbė dėl Izraelio įvestų naujų saugumo priemonių itin jautrioje šventojoje Jeruzalės vietoje įšaldąs santykius su žydų valstybe. M.Abbasas pareiškė, kad santykiai bus įšaldyti, kol Izraelis atšauks naująsias saugumo priemones Haram al Šarifo (Kilniausiosios šventovės) mečetės komplekse, kurį žydai vadina Šventyklos kalnu. Dėl šių priemonių penktadienį kilo žmonių gyvybių nusinešusių susirėmimų.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė naujų sankcijų Iranui dėl šiitiškos respublikos balistinių raketų programos, o Teheranas ėmėsi atsakomųjų priemonių. JAV sankcijos buvo paskelbtos praėjus tik kelioms valandoms po to, kai Vašingtonas pripažino, jog Teheranas laikosi istorinės sutarties dėl branduolinės programos, pasirašytos prieš dvejus metus.

Donaldas Trumpas antradienį atsitraukė nuo rinkimų kampanijos pažado pasitraukti iš svarbaus branduolinio saugumo susitarimo su Iranu: pareigūnai paskelbė, kad kol kas ši sutartis ir su ja susijęs sankcijų sušvelninimas galios. Pagal prieš dvejus metus sudarytą susitarimą Teheranas sumažino medžiagų branduoliniams ginklams gamybą mainais į didelį sankcijų sušvelninimą.

Pranešimus apie ISIS kalifo Abu Bakro al Baghdadi mirtį reiktų vertinti atsargiai. Bent jau todėl, kad per praėjusius metus mirusiu jis buvo skelbtas jau kelias dešimtis kartu, ir nė vienas iš tų pranešimų ilgainiui nepasitvirtino, rašoma „Die Welt“. Nepaisant skambių pranešimų apie sąjungininkų pergales Irake, kur praėjusią savaitę valdžios atstovai paskelbė apie užimtą paskutinį ir didžiausią teroristų kontroliuotą miestą – Mosulą, bei vis mažėjančios ISIS užimamos teritorijos Sirijoje, terori...

Pasaulis laukė šio susitikimo su, kaip dažnai būna, gerokai iškelta kartele, tikėdamasis, kad dviejų lyderių pašnekesys leis suprasti, kokia mūsų laukia ateitis ir kaip bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos. Žiniasklaida ir ekspertai daug dėmesio skyrė išskirdami svarbiausius šio susitikimo aspektus.

Rusija naudojasi Sirija, kad sustiprintų savo geopolitinę ir ekonominę įtaką Artimuosiuose Rytuose, ir, panašu, veržiasi pozicionuoti save kaip pagrindinį veikiantį asmenį, kuris gali pasirūpinti regiono saugumu, – tačiau jeigu tik tai sutampa su jų pačių interesais.

JAV Aukščiausiasis Teismas laikinai leido taikyti kiek apkarpytą Donaldo Trumpo administracijos įsaką dėl draudimo į šalį įvažiuoti šešių musulmoniškų šalių piliečiams, prezidentui švenčiant bent dalinę pergalę kol kas didžiausioje jo teisinėje kovoje nuo prezidentavimo pradžios.

Prekyba ginkluote nuolat auga nuo 2004-ųjų, o 2012-2016 laikotarpiu pasiekė aukščiausią tašką pagal pardavimus nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Beveik trečdalį ginklų pasaulyje importuoja Sirijos, Jemeno ir Libijos karų įaudrinti Artimieji Rytai. Ekspertų teigimu, atsakomybės nebuvimas lemia tai, kad dalis ginkluotės net ir iš Vakarų valstybių patenka žmogaus teises pažeidžiantiems režimams bei karštųjų taškų smogikams į rankas.

Europai sunkiai sekasi atsakyti į iššūkį, keliamą tūkstančių džihadistų, išvykusių kautis į Siriją arba Iraką, o dabar pradedančių grįžti namo. Tarp apytikriai 27 tūkst. užsieniečių kovotojų, išvykusių padėti Sirijoje ir Irake veikiančioms ekstremistų grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“ (IS), atvykėliai iš Europos šalių, kaip manoma, sudaro apie 5–6 tūkstančius. Didelė dalis jų išvyksta arba grįžta į Europą slapta, todėl šių žmonių tikslus skaičius nėra žinomas.

 Žurnalistas Ronanas Bergmanas „The New York Times“ aprašė vaidmenį, kurį Šešiadieniame kare Artimuosiuose Rytuose suvaidino „užsispyręs“ KGB karininkas Jurijus Kotovas, kuris užverbavo „žinomą Izraelio valdančiosios „Darbo partijos“ narį, gavusį kodinį vardą Vou“. Tačiau tas, būdamas Izraelio patriotu, tapo dvigubu agentu ir buvo įvardintas kaip „Shin Bet“, kodinis vardas – „Orange“. Spec. tarnybos iki šiol šią bylą įvardija kaip itin delikačią ir draudžia išslaptinti jo vardą.

Kataras sumokėjo milijardą dolerių už Irake pagrobtus karališkosios šeimos narius, praneša leidinys „Financial Times“, remiantis vietos šaltiniais. Pasak smogikų grupuočių ir valdžios atstovų regione, Doha už 26 Kataro karališkosios šeimos narius, pagrobtus Irako pietuose ir „50 smogikų, kuriuos pagrobė džihadistai Sirijoje“, sumokėjo milžinišką išpirką. Kataras pinigus perdavė su „Al Qaeda“ siejamai grupuotei, kovojančiai Sirijoje, ir Irano saugumo pajėgoms.

Saudo Arabija ir jos sąjungininkės apkaltino Katarą remiant teroristus ir nutraukė diplomatinius santykius. Precedento savo mastais neturintis politinis spaudimas prasidėjo praėjus vos savaitei po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Saudo Arabijoje. 1. Kokia diplomatinių nesutarimų priežastis? Problemų esmė yra Iranas.

Donaldas Trumpas itin didžiuojasi savo neprognozuojamu elgesiu. JAV prezidentas dažnai giriasi, kad jis – skirtingai nuo Baracko Obamos – nedemonstruoja visam pasauliui, ką iš tiesų jis planuoja daryti, rašoma „Financial Times“. Tačiau dabar, pirmosios prezidentinės Donaldo Trumpo kelionės metu, jo nenuspėjamumo keliami nuostoliai tampa akivaizdžiais. Daugelis JAV sąjungininkų yra sutrikę ir sunerimę, o priešininkai – ypač Kinija ir Rusija – naudojasi įvykiais savo naudai.

Saudo Arabijos ir Rusijos nuomonės skiriasi praktiškai visais klausimais, įskaitant net ir karo Sirijoje klausimą, politiką Irano atžvilgiu ir ryšius su Vašingtonu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmuosius savo mėnesius naujosiose pareigose pradėjo nustatydamas savas taisykles ir dažnai pamindamas nusistovėjusias tvarkas. Ne išimtis buvo ir pirmasis užsienio vizitas – D. Trumpas pasirinko Artimuosius Rytus ir Saudo Arabiją. Iki šiol nė vienas JAV prezidentas per visą istoriją nebuvo pasirinkęs šio regiono. Nuo pat Ronaldo Reagano laikų JAV prezidentai pirmojo vizito pasirinkdavo kaimynines Meksiką arba Kanadą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino savo kolegą Irane Hassaną Rouhani (Hasaną Rouhanį) su perrinkimu ir paragino plėtoti Maskvos ir Teherano ryšius. Telegramoje Irano prezidentui V.Putinas „patvirtino pasirengimą tęsti aktyvų bendrą darbą toliau plėtojant Rusijos ir Irano bendradarbiavimo partnerystę“, sakoma Kremliaus pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sirijoje dislokavo unikalų rusų ginklą – kelis čečėnų ir ingušų, kilusių iš neramaus Šiaurės Kaukazo regiono, spec. padalinius, rašoma „Foreign Policy“. „Šis dalyvavimas leidžia Kremliui padidinti savo vaidmenį teritorijoje būtent tuo metu, kai jis „įsikasa“, bandydamas ten įsitvirtinti ilgam.

JAV naujienų televizija CNN papasakojo istoriją apie Federalinio tyrimų biuro vertėja, turėjusi priėjimą prie slaptos informacijos, ištekėjo už vokiečio „Islamo valstybės“ pasekėjo. Tiesa, vėliau ji vyrą metė ir grįžo į JAV. FTB pareigūnė Daniela Greene išvažiavo į Siriją 2014-aisiais ir ištekėjo už ISIS smogiko, turėjusio Vokietijos pilietybę, o taip pat buvusio reperio Deniso Cusperto (Deso Dogg). 2010-aisiais prisijungus prie islamistų grupuotės jis pasirinko Abu Talha al-Almani vardą.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį tvirtino palaikysiantis NATO aljansą, bet dar kartą pabrėžė, kad narės turi sąžiningai prisidėti prie bloko finansavimo, ir perspėjo, kad atstovauti visam pasauliui – „ne jo darbas.

JAV Gynybos departamentas pateikė Baltiesiems rūmams galimą naują kovos su „Islamo valstybe“ planą, prezidentui Donaldui Trumpui pareikalavus, kad aukščiausio rango kariškiai rastų papildomų būdų džihadistams sutriuškinti. Vienas svarbiausių D.Trumpo rinkimų kampanijos akcentų buvo pažadas paspartinti kovą su „Islamo valstybe“. Šis džihadistų judėjimas neteko tūkstančių savo kovotojų, tačiau tebekontroliuoja kai kurias teritorijas Sirijos šiaurėje bei Irake.

Tarnybą baigęs JAV karinių jūrų pajėgų admirolas Robertas Harwardas atmetė prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą užimti nacionalinio saugumo patarėjo postą, ketvirtadienį pranešė Amerikos žiniasklaida. R.Harwardui nesutikus priimti šių pareigų D.Trumpo administracija kol kas neturi pamainos Michaelui Flynnui, priverstam atsistatydinti anksčiau šią savaitę, kilus skandalui dėl fakto, kad jis telefonu aptarinėjo politikos reikalus su Rusijos pareigūnais dar prieš naujojo prezidento inauguraciją.

NATO sąjungininkės trečiadienį Briuselyje pirmą kartą susitiks su naujuoju JAV gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu ir sieks jo patikinimo, kad prezidentas Donaldas Trumpas ketina vykdyti įsipareigojimus Aljansui. J.Mattisas savo ruožtu turėtų paraginti NATO valstybes didinti išlaidas gynybai. Pentagono vadovas pareiškė palaikantis transatlantinį aljansą, priešingai nei D.Trumpas, neslepiantis, jog NATO atžvilgiu yra nusiteikęs skeptiškai.

Rusija kelia pagrindinę grėsmę Vakarų vadovaujamai pasaulio tvarkai, trečiadienį pareiškė JAV viceprezidentas Joe Bidenas Davose susirinkusiam pasaulio verslo ir politikos elitui, sakydamas savo paskutinę kalbą šiame poste. „Didžiausią grėsmę... kelia išoriniai veikėjai, kuriems jų sėkmė prilygsta tarptautinės liberalios tvarkos ardymui“, – kalbėjo J.Bidenas, likus dviems dienoms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos Vašingtone.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį per pirmąsias branduolinės sutarties su Iranu pasirašymo metines akcentavo šio dokumento „reikšmingus ir konkrečius rezultatus“ ir įspėjo neatšaukti susitarimo, palaikomo didžiųjų pasaulio valstybių.

NATO yra „atgyvena“, Vokietijos kanclerė Angela Merkel „katastrofiškai suklydo“ dėl pabėgėlių, „Brexit“ bus „puikus dalykas“, o Jungtinės Valstijos gali sudaryti susitarimą su Rusija – tai tik keli iš virtinės skambių Donaldo Trumpo pareiškimų, kuriuos jis padarė sekmadienį duodamas interviu Europos žiniasklaidai.

2017-ieji neabejotinai taps dviejų didžiųjų valstybių lenktynių dėl įtakos metais. Rusija bandys išsaugoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ekonomiką, bei toliau provokuos ES skaldymąsi, ir bandys išnaudoti Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią JAV sukeltą chaosą. JAV tuo pat metu neabejotinai turės ištverti ir įgyvendinti naujojo prezidento žadamus ambicingus pokyčius.

Dimisijos generolas Jamesas Mattisas, Donaldo Trumpo pasirinktas kandidatu į gynybos sekretoriaus pareigas, pareiškė sutinkąs su kariniu JAV buvimu Baltijos šalyse. Ką tik iš kelionės po Baltijos šalis grįžęs senatorius Gynybos komiteto pirmininkas Johnas McCainas paklausė, ar J.Mattisas sutinkąs, kad JAV pajėgos būtų dislokuotos tose šalyse. „Aš ką tik sugrįžau iš kelionės po Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą. Jose nepaprastai nerimaujama dėl mūsų įsipareigojimų joms“, – paklausė J.McCainas.

„Kas sprendžia, kuriam lemta įvažiuoti į Europą, pasinaudojus pabėgėlio statusu? Tai turėtume spręsti mes, o ne kriminalinių struktūrų, užsiimančių žmonių pervežimu į Europą, atstovai,“ – interviu „Bild“ pareiškė Austrų užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas. „Mes pasisakome už migracinių centrų Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, kuriuose žmonės galėtų pateikti prašymus gauti pabėgėlio statusą Europoje, kūrimą,“ – tęsė S. Kurzas.

JAV leidinio „Business Insider“ apžvalgininkai pateikė geopolitinių įvykių prognozių, kurios jų manymu, įvyks 2017 metais. Jos nėra optimistinės – Rusijos provokacijos yra viena iš jų. Anot leidinio, praėję metai aiškiai įrodė nenuspėjamą pasaulyje vykstančių procesų baigtį. „Brexit“ ir Donaldo Trumpo rinkimai parodė užprogramuotas nesėkmes pernelyg pasitikint visuomenės apklausomis.

JAV naikintuvų F-35 gamybos programa sulaukė dviejų smūgių, kai pirmadienį išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo naikintuvų programos „nekontruoliuojamas“ išlaidas, o dėl blogų orų jų pristatymas į Izraelį vėlavo šešias valandas. JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris buvo Izraelyje, kur atgabenti pirmieji du iš 50 karo lėktuvų, nupirktų iš amerikiečių gynybos pramonės milžinės „Lockheed Martin“. Tuo tarpu D.Trumpas „Twitter“ kritikavo šių naikintuvų įsigijimo programą.

JAV vadovas Barackas Obama antradienį paragino Vakarus saugotis „primityvaus“ nacionalizmo suklestėjimo. Šį raginimą B.Obama paskelbė pradėjęs savo paskutinę prezidentinę užsienio kelionę, per kurią stengiasi nuraminti JAV sąjungininkes, susirūpinusias dėl netikėtos Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose. Per vizitą Graikijoje kadenciją baigiantis JAV lyderis pabrėžė, kad NATO yra „gyvybiškai svarbi“ JAV saugumui bei klestėjimui, ir sakė, kad Amerikai yra naudinga stipri ir vieninga Europa.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pirmą kartą po netikėtos savo rinkimų pergalės viešai kreipdamasis į Izraelį, pavadino jį „vilties švyturiu nesuskaičiuojamai daugybei žmonių“. „Izraelis ir Amerika turi tiek daug tokių pačių vertybių, kaip žodžio laisvė, sąžinės laisvė ir svarba kurti galimybes visiems piliečiams siekti savo svajonių“, – sakoma D.Trumpo laiške, kurį publikavo Izraelio laikraštis „Hayom“. „Izraelis yra vienintelė tikra demokratija ir žmogaus teisių gynėja ...

Kovoti su Rusijos propaganda britų karius apmoko Lietuvos ginkluotosios pajėgos, skelbia „Daily Mail“. Britų leidiniui pavyko sužinoti, kad specialus baltų dalinys moko Didžiosios Britanijos spec. padalinius atpažinti Kremliaus taktiką manipuliuojant viešąja nuomone. Žinios perduodamos britų kariuomenei Leidinys pažymi, kad Lietuva atsidūrė priešakinėse Rusijos ir Vakarų fronto linijoje, bei turi pakankamai patirties analizuojant Vladimiro Putino informacinį karybos pobūdį.

Kad ir kas po JAV rinkimų užims Baltuosius rūmus, jis arba ji paveldės vieną sudėtingiausių ir brutaliausių krizių pasaulyje – karą Sirijoje. Sirijos prezidentui Basharui al Assadui ir jo sąjungininkams Rusijai bei Iranui atkakliai laikantis, nei Hillary Clinton, nei Donaldas Trumpas nėra pareiškę jokio išsamaus ar realistiško pasiūlymo, kaip spręsti šį painų karą.

Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Sausiausias periodas per 900 metų Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu.

Mes, lietuviai, įpratę prie straipsnių žiniasklaidoje dėl prastos paslaugų kokybės visur: mokyklose, parduotuvėse, poliklinikose ar ligoninėse. Tai yra amžinos temos, kur nuolat, pagrįstai ar nelabai, pasitaiko nepatenkintų.

Šiais metais sukanka lygiai 15 metų nuo rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV dienos. Pačių baisiausių žmonijos istorijoje. Teroristai mirtininkai užgrobė 4 JAV oro linijų keleivinių lėktuvus ir nukreipė juos į Vašingtoną ir Niujorką. Du rėžėsi į bokštus dvynius, trečiasis – į Pentagoną, o ketvirtasis, kuris galėjo būti nutaikytas į Baltuosius Rūmus, rėžėsi į žemę, kai jo kontrolę pabandė perimti savo likimą numatę keleiviai. Viso žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ įkurto „kalifato“ kontroliuojama teritorija sparčiai mažėja. Grupuotės įtvirtinimai Irake ir Sirijoje krinta vienas po kito.

Didžioji Britanija, pasak oficialių duomenų, šiuo metu užima antrąją ginklų prekeivių pasaulyje vietą, ir didžioji parduodamos karinės technikos dalis tenka kruvino konflikto Artimuosiuose Rytuose plėtrai, rašoma „The Independent“. Pagal turimus leidinio duomenis, nuo 2010-ųjų Didžioji Britanija prekiavo ginklais su 39 šalimis iš 51, kuriuos, remiantis „Freedom in the world“ organizacijos duomenimis, yra laikomos „ne laisvomis“. O taip pat 22 šalimis iš 30, kurios yra patekusios į pačios Didžios...

Europoje uždirbtas pelnas, viena būstinė „vaiduoklė“ ir dvi įmonės – štai ir jis, „Apple“ receptas, kaip išvengti mokesčių. Schema, kurią Briuselis antradienį pripažino neteisėta ir technologijų milžinei liepė sumokėti 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, yra gana paprasta, nors ir susijusi su milžiniškomis sumomis.

 Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas Sankt Peterburge – tikrai ne iš renginių, kuriuose šio straipsnio skaitytojai jaustųsi kaip namuose. Jis daugeliu atžvilgių atspindi, kas yra negerai Europoje ir kaip padėtis gali dar labiau pablogėti. Vis dėlto būtų klaidinga jį laikyti istorinio posūkio tašku. Nemalonu, bet Turkijos ir Rusijos lyderiai turi daug bendra, – ypač panašios jų valdingos ir įtarios asmenybės.