artimuosiuose rytuose

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu sakė, kad Maskva neturi nieko bendra su migrantų krize Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. „Noriu, kad visi žinotų. Neturime su tuo nieko bendra, – pareiškė jis interviu laidai „Maskva. Kremlius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį apsilankė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) buvusiame bastione Irake – Mosulo mieste. Diena anksčiau Prancūzijos lyderis pažadėjo ir toliau laikyti karių kontingentą šioje šalyje. Sekmadienį kalbėdamas nuniokotoje Mosulo Dievo Motinos bažnyčioje, kurią stengiasi atstatyti Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO, E. Macronas paragino Irako religines bendruomenes „drauge dirbti“ ir atstatyti šalį.

JT Saugumo Tarybos valstybių narių atstovai sekmadienį susitikę padėčiai Artimuosiuose Rytuose aptarti paragino įsiplieskusio konflikto šalis – Izraelį ir Gazos Ruožo palestiniečių grupuotes – nedelsiant nutraukti karo veiksmus bei rasti politinį konflikto sprendimą. „Jungtinės Valstijos ragina visas šalis užtikrinti civilių saugumą ir gerbti tarptautinę humanitarinę teisę“, – sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

Per savaitgalį Berlyne vykusias Palestinos šalininkų demonstracijas, kilus smurtiniams susirėmimams, buvo sulaikyti 59 asmenys, o dešimtys policininkų sužeisti, sekmadienį pranešė policija. Pasak policijos, šeštadienio popietę Vokietijos sostinės Noikelno rajone viename iš kelių mitingų dėl aštrėjančio konflikto Artimuosiuose Rytuose susirinko apie 3 500 žmonių. Policijai pamėginus išsklaidyti protestuotojus, pastarieji ėmė mėtyti akmenis, butelius ir petardas ir sužeidė 93 pareigūnus.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiuntinys strateginiam dialogui su Rusija Pierre'as Vimont'as ketvirtadienį surengė konsultacijas su Lietuvos politikais ir diplomatais. Ambasadorius susitiko su prezidento patarėja užsienio politikai, lankėsi Vyriausybės kanceliarijoje, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijose ir pietavo su Seimo nariais, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.   Su Lietuvos žiniasklaida P. Vimont'as nebendravo.

Izraelio karo aviacija šeštadienį sudavė smūgių Gazos Ruože, pranešė šalies kariuomenė, kuri nurodė, jog tai buvo atsakas į raketas, paleistas iš šio „Hamas“ kontroliuojamo palestiniečių anklavo. Po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pristatė savo taikos Artimuosiuose Rytuose planą, kurį palestiniečiai piktai atmetė, įtampa regione gerokai padidėjo.

Las Vegasą šiemet nukentėjo nuo milžiniško žiogų debesies, kuris sukėlė vietos gyventojams daug nerimo. Į miestą jie atskrido iš dykumos, privilioti ryškių miesto šviesų. Tuo pat metu vabzdžiai užklojo pilietinio karo ir nepriteklių kankinamą Jemeną. Mokslininkai perspėja, kad tokie vabzdžių išpuoliai ateityje tik dažnės, jie gali sukelti maisto trūkumą visame regione.

Rusijos programišiai, apsimesdami iraniečiais, surengė kibernetinių atakų daugiau nei 35 šalyse, pirmadienį pranešė britų transliuotojas BBC, remdamasis Didžiosios Britanijos ir JAV žvalgybos tarnybų ataskaita. „Niekada nematėme, kad tai būtų daroma taip meistriškai. Iš tikrųjų labai sudėtinga apsimesti [kita programišių grupe]“, – pažymėjo JK Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NCSC) operacijų skyriaus direktorius Paulas Chichesteris.

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Baltųjų rūmų patarėjas Jaredas Kushneris antradienį pareiškė, kad jo parengtas ekonomikos planas Artimiesiems Rytams yra „šimtmečio galimybė“ palestiniečiams, ir pridūrė, kad jo priėmimas yra išankstinė sąlyga taikai regione. „Pritarti ekonominiam keliui į priekį yra būtina išankstinė sąlyga, kad būtų išspręsti iki šiol buvę neišsprendžiami politiniai klausimai“, – JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas kalbėjo atidarydamas Bahreine rengiamą konfernciją, kurią Palestinos Autonomija boikotuoja.

Maskva antradienį paragino susilaikyti nuo padėties eskalavimo Artimuosiuose Rytuose, JAV paskelbus, kad dėl augančios įtampos tarp Vašingtono ir Tehereano dislokuoja regione papildomų karių. „Mes primygtinai raginame visas šalis pademonstruoti santūrumą“, – komentuodamas šį žingsnį žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mes nenorėtume matyti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti papildomos įtampos jau ir taip nestabiliame regione“, – pridūrė jis.

Šių metų gegužė tapo prasčiausia naftos rinkai nuo 2012 metų. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turėjo užsitęsęs prekybinis karas tarp JAV ir Kinijos. Jų teigimu, prošvaisčių, kad naftos kainos kils ateityje nėra. Tuo pačiu lėtėja ir pasaulinė ekonomika, o naftos kainas į aukštumas galėtų iškelti nebent karas Artimuosiuose Rytuose.  „Brent“ nafta šios savaitės pradžioje kainavo 62,6 dolerio už barelį. Dar gegužės pradžioje naftos kaina siekė 70 dolerių.

Lietuvoje kuriasi Jungtinių Arabų Emyratų finansinių paslaugų ir konsultacijų bendrovė „Royal Investment Consortium“. Bendrovė įregistruota gegužės 20 dieną, jos vadovas ir akcininkas – Vokietijos pilietis Janko Franzas Fritzas Rottmannas, nurodoma Registrų centre. Bendrovės atstovė Lucia Loprieno BNS informavo, jog įmonė kol kas nepasiruošusi atskleisti daugiau informacijos apie veiklą Lietuvoje.

Daugelį metų Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais rašantis „The Times“ apžvalgininkas Rogeris Boyesas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, ir karinėmis priemonėmis paremta politika, padėjo išsaugoti NATO aljansą. Ironiška, būtent Vakarų karinio aljanso griūties V. Putino komanda ir trokšta labiausiai. „Ačiū, Dieve, už Vladimirą Putiną! Ne, tai nėra įprastos Rusijos stačiatikių bažnyčios vado ir Kremliaus lyderio draugo Patriarcho Kirilo pagyros.

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo sekmadienio laikinai atnaujina pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų, taip pat ir su Lietuva, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tokių papildomų saugumo priemonių, galiosiančių iki vasario 16-osios, Lenkija imsis dėl Varšuvoje rengiamo ministerijų aukšto lygio pareigūnų pasitarimo. Jame bus aptariama situacija Artimuosiuose Rytuose bei svarbūs saugumo užtikrinimo ir taikos palaikymo šiame regione klausimai.

Rusijos samdiniai vyksta į neramumų apimtą Venesuelą, neseniai paskelbė autoritetingos naujienų agentūros. Ten jie turėtų saugoti Vladimiro Putino globojamą ir milijardais dolerių remiamą Nicolo Maduro režimą. Anksčiau šie neoficialios kariuomenės atstovai jau dalyvavo mūšiuose Sirijoje ir užgrobiant Ukrainos teritorijas.

Lietuva preliminariai atrinko keturi pabėgėlius, kurie gali būti perkelti į mūsų šalį, pranešė LRT radijas, remdamasis Migracijos departamentu. Kitą savaitę Lietuvos atstovai planuoja vykti į Mesinos užsieniečių priėmimo centrą Sicilijoje, kur atliks šių migrantų saugumo patikrą. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra sakęs, kad Lietuva priims iki penkių pabėgėlių iš labdaros organizacijos „Sea Watch“ laivo.

Švedijos Lundo universiteto darbuotojai atliko neįtikėtiną karinę operaciją, pagal kurios scenarijų gautųsi puikus holivudinis trileris: pasamdė karius, kad šie išlaisvintų studentą iš ISIS nelaisvės. Įvykio pradžia – dar 2014-ųjų vasara. Kelerius metus visi veikiantys asmenys tylėjo dėl saugumo sumetimų, tačiau dabar nusprendė papasakoti visuomenei apie tai, kokių drastiškų priemonių teko imtis, ir kokių sunkių sprendimų teko priimti sudėtingą akimirką.

Vienos iš 12-os Tausand Oukso šaulio aukų mama emocingai prabilo apie ginklų kontrolę į vietos televizijos kameras. Praėjusį penktadienį Kalifornijoje vienas ginkluotas vyras dėl kol kas neskelbiamų priežasčių sušaudė vietos bare susirinkusius lankytojus ir sukėlė milžinišką nepasitenkinimo bangą visose JAV. „Mano sūnus buvo Las Vegase kartu su savo draugais ir jis grįžo namo“, – pasakojo Susan Orfanos, žuvusiojo Telemachuso mama. – Praėjusią naktį jis negrįžo, ir aš nenoriu maldų.

Lietuvoje vis labiau populiarėja ilgalaikės grožio procedūros, tarp jų – ir blakstienų priauginimas bei laminavimas, rašoma pranešime spaudai. Pasak vienos iš šios srities pradininkių Lietuvoje – Ilonos Čypienės – šiuolaikinė moteris – itin veikli ir nuolat skubanti, bandanti suderinti šimtus skirtingų veiklų. Būtent todėl jau labai svarbu nuolat jaustis gražiai į tai įdedant kuo mažiau pastangų.

Rusija siunčia savo stipriausias pajėgas į Sirijos pakrantę po to, kai JAV pagrasino smogti B. al Assado pajėgoms. Dešimt karo laivų ir keli povandeniniai laivai, ginkluoti „Kalibr“ sparnuotomis raketomis, buvo dislokuoti Viduržemio jūroje. Rusijos gynybos ministerija pirmadienį apkaltino Vašingtoną dėl „kaupiamų kariuomenės pajėgų“ Artimuosiuose Rytuose ir ruošimusi smogti Sirijos valdžios pajėgoms.

Viso pasaulio dėmesys šiuo metu nukreiptas į Donaldo Trumpo skelbiamus ekonominius karus ir padėtį Artimuosiuose Rytuose. Tačiau JAV kariuomenė atkreipia dėmesį į vis aktyvėjantį Kinijos bei Rusijos karinį dalyvavimą Ramiajame bei Atlanto vandenynuose. Šią savaitę paskelbtoje Pentagono ataskaitoje pažymima didėjanti Kinijos grėsmė Ramiajame vandenyne.

Pastarąją savaitę Irano sostinėje Teherane auga masinių protestų banga. Nepasitenkinimas liaudyje kilo dėl Irano rialo nuvertėjimo dolerio atžvilgiu, o taip pat augančiomis išlaidomis užsienio karinėms operacijoms, ypač Sirijoje. Šalyje, kuri vargiai užsitikrina mitybos produktus ir yra priversta juos importuoti, šie dalykai pasireiškia itin skausmingai.

Prie Libijos krantų penktadienį nuskendus migrantų laivui buvo rasti trijų kūdikių lavonai, dar apie 100 žmonių tebelaikomi dingusiais, pranešė nelaimę išgyvenę asmenys bei pakrančių apsaugos tarnyba. Pripučiamoje valtyje tuo metu plaukė apie 120 migrantų, naujienų agentūrai AFP sakė išsigelbėję asmenys. 16 žmonių pavyko pasiekti pakrantę Chmidijoje, į rytus nuo sostinės Tripolio.

Šiaurės vakarų Bosnijoje kilus muštynėms tarp migrantų buvo mirtinai subadytas 24-erių marokietis, šeštadienį paskelbė policija. Smurto protrūkis įvyko vienoje Velika Kladušos miesto gatvėje vėlai penktadienį, vienam peiliu ginkluotam vyrui užpuolus kitą, televizija N1 citavo policijos tarnybos atstovę Snežaną Galič. Pareigūnė nurodė, kad nuo durtinės žaizdos mirusi auka buvo 24-erių Maroko pilietis, bet nepateikė išsamios informacijos apie užpuoliką.

Į Lietuvą antradienį atvykęs Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama sako, kad jam svarbiau yra pamatyti šalies žmones, o ne valstybės vadovus. „Laikau ją tik dar vienu žmogumi“, – žurnalistams sakė Dalai Lama, paklaustas, kaip vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą su juo nesusitikti. „Kad ir kur keliaučiau, man svarbiau yra susitikti su žmonėmis, o tik tada su keliais lyderiais“, – pridūrė jis. Prezidentė su Dalai Lama susitiko paskutinį kartą jam viešint Lietuvoje 2013 metais.

Pusantro tūkstančio žydų, gyvenančių Izraelio šiaurėje esančiame Metulos miestelyje, kasdien mato geltoną „Hezbollah“ vėliavą, plevėsuojančią už kilometro nuo sienos su Libanu. „Hezbollah“ ginkluota organizacija priklauso Irano remiamai koalicijai, ji, anot žydų, grėsmingai stiprina savo pozicijas ties šiaurinėmis Izraelio sienomis. „Rizika, kad Izraelio šiaurėje kils konfliktas, per pastaruosius metus išaugo.

Vašingtonas nori suburti pasaulinę „koaliciją“ prieš Teherano režimą ir jo „destabilizuojančią veiklą“, ketvirtadienį pareiškė JAV Valstybės departamentas, prezidentui Donaldui Trumpui pasitraukus iš sutarties dėl Irano branduolinės programos, nors šis žingsnis supykdė Amerikos sąjungininkus. Planų stabdyti Iraną detales pirmadienį pristatys naujasis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Jis pasakys pirmąją svarbią kalbą užsienio politikos tema nuo paskyrimo į šį postą praeitą mėnesį.

Popiežius Pranciškus trečiadienį sakė, kad labai nerimauja dėl smurto eskalavimo Artimuosiuose Rytuose, kur Izraelio kariai nušovė 60 Gazos Ruožo gyventojų, protestavusių prieš JAV ambasados perkėlimą į Jeruzalę. „Labai nerimauju dėl įtampos eskalavimo Šventojoje Žemėje ir Artimuosiuose Rytuose, ir dėl smurto rato, dar labiau atitolinančio mus nuo taikos, dialogo ir derybų kelio“, – per savaitinę audienciją Vatikane sakė popiežius.

Donaldui Trumpui savo pasitraukimu iš Irano susitarimo pribloškus net ir savo sąjungininkus Prancūzijoje ar Vokietijoje, ekspertai pažymi V. Putino žaidimą „į abi puses“. Tiesa, stebėtojams nėra paprasta traktuoti faktus: Rusija atvirai bendradarbiauja su Irano islamo respublika, pagrindiniu B. Assado rėmėju, tačiau Pergalės dienos parade šią savaitę dalyvavo „mirtinas Irano priešas“ B. Netanyahu (dar ir „pasipuošęs“ dažnai su Rusijos agresija siejama Georgijaus juostele). Rusija iš JAV pasitra...

Jungtinės Valstijos nori dirbti su savo partneriais Europoje dėl naujo susitarimo, kuriuo būtų užkirstas kelias Irano „piktybiniam elgesiui“, po to, kai Amerika pasitraukė iš istorinio Irano branduolinio susitarimo, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.

Pasaulis susiskaldęs, fundamentalios vertybės traška per siūles, esminiai principai yra statomi ant kortos, o tarptautiniai institutai byra, leidiniui „Aftenposten“ rašo Oslo politikos mokslų universiteto politologas Sverre'as Lodgaardas. Konfliktų nemažėja: auga įtampa dėl galios valstybių ginklavimosi varžybų – nors tokia eiga ir mažai kam naudinga. Geopolitika virsta žaidimu su nuline suma, kurią laimėjus vienam, kitam tai reiškia pralaimėjimą.

Vladimiras Putinas, pradedant rusų karinį dalyvavimą Sirijoje, . Sulaukęs, kol amerikiečiai aiškai duos suprasti, kad nėra nusiteikę įstrigti karo veiksmuose šioje šalyje, jis greitai ir didelėmis pajėgomis užėmė ten susidariusį vakuumą, rašoma Izraelio leidinyje „Haaretz“. Tuo metu, tvyrant įtampai dėl galimų „S-300” gynybos sistemų tiekimo Sirijai, Izraelio užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad „nelauks, kol Iranas (Rusijos sąjungininkė regione, red. past.

Ne vienerius metus narkotikų ir alkoholio liūne skendusi Lindsay Lohan nebenori būti tokia, kaip anksčiau – net jei dėl to reikėtų keistis ne tik pačiai, bet ir persikelti į kitą pasaulio kraštą. Mergina dar praėjusiais metais nusprendė palikti JAV ir savo gyvenimą perkelti ten, kur ramiau, todėl dabar ji gyvena tarp Dubajaus ir Londono. „Aš dievinu gyvenimą Niujorke, tačiau Artimuosiuose Rytuose aš randu ramybę.

Kuomet naujasis Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe, pasisakydamas konferencijoje Maskvoje šį mėnesį pareiškė, kad „Kinijos pusė čia tam, kad leistų amerikiečiams žinoti apie glaudžius Kinijos ir Rusijos karinių pajėgų ryšius, ypač dabartinėje situacijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė per artimiausias dvi paras priimsiąs karinį sprendimą reaguodamas į „siaubingą ataką uždraustais cheminiais ginklais prieš nekaltus sirus“. JAV vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, praėjusiais metais paleidęs sparnuotųjų raketų į Sirijos karinę bazę, iš kurios buvo surengta dar viena cheminė ataka, atrodo nusiteikęs vėl tai pakartoti. Per ataką praėjusiais metais Sirijos Chan Šeichūno mieste žuvo mažiausiai 87 žmonės, tarp jų daug vaikų.

Rusija pirmadienį vetavo Didžiosios Britanijos pateiktą ir JAV tvirtai paremtą Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, kuriuo Iranas būtų buvęs spaudžiamas dėl raketų tiekimo Jemeno husių sukilėliams. Britanija siekė įtraukti į priemonę sankcijų Jemenui atnaujinimą, taip išreiškiant Saugumo Tarybos „ypatingą susirūpinimą“ dėl JT ataskaitos, kurioje sakoma, kad Iranas pažeidė 2015 metų ginklų embargą Jemenui.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo, kad naujausi įvykiai Artimuosiuose Rytuose gali sukurti „negrįžtamą vienos valstybės realybę“, kuri palaidotų dviejų valstybių sprendimą Palestinos ir Izraelio ginče.

Prieš daugiau nei 30 metų virš Andamanų jūros buvo susprogdintas Pietų Korėjos „Boeing 707“. Teroro aktą įvykdė šiaurės korėjiečių šnipų pora, o sulaikymo metu vienas jų nusižudė. Gavusi prezidento malonę nuo mirties bausmės, itin saugoma dėl galimo režimo susidorojimo, dabar jau 55-erių Kim Hyon Hui teigia, kad lėktuvo katastrofa buvo tiesioginis Kim Jong Ilo (tuomet dar užėmęs partijos sekretoriaus pareigas), dabartinio lyderio Kim Jong Uno tėvo nurodymas.

Protestų, kurie staiga apėmė visą Iraną, metu skamba patys įvairiausi lozungai: nuo reikalavimų išspręsti konkrečias ekonomines problemas iki šūksnių, raginančių nuversti Islamo Respublikos režimą. Lozungų įvairovę atsipindi ir tas faktas, kad protestuojantieji neturi vieningo tikslo ar konkrečios bendros žinutės valdžiai. Vadovauti protestams taip pat nėra kam: tinkamų kandidatų nesugebėjo pasiūlyti nei politinės partijos, nei kitos opozicijos jėgos.

Prieš kelerius metus išryškėję pokyčiai pasaulinėje santvarkoje ryškiomis spalvomis švies ir 2018-aisiais. Jeigu atkreipėte dėmesį, tai dabar jau visi rinkimai, kurie jie bevyktų, JAV ar Europos šalyse, tampa patys svarbiausi. O jų, įskaitant ir rinkimus JAV ar Rusijoje, laukia nemažai. Tradiciniais tapę įtampos šaltiniai Korėjos pusiasalyje ar Artimuosiuose Rytuose suaktyvėjo, ir nematyti, kad jie bent kažkiek atslūgtų ir artėjančiais metais.

Į Vatikaną atvykęs Jordanijos karalius Abdullah II (Abdula II) ir popiežius Pranciškus antradienį aptarė JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, taip pat kalbėjosi apie arabų karalystės kaip šio miesto šventųjų vietų saugotojos vaidmenį. „Mano brangus drauge ir broli“, – Abdullah pasveikino popiežių ir įteikė jam paveikslą su Jeruzalės senamiesčio panorama, kuriame matyti Kristaus Kapo bažnyčia ir Uolos kupolo šventovė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį paragino pasaulį pripažinti okupuotą Rytų Jeruzalę „Palestinos sostine“, o palestiniečių lyderis Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasasas) perspėjo, kad kol nebus žengtas toks žingsnis, taikos Artimuosiuose Rytuose gali nebūti.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai. Lėšos po 25 tūkst. eurų bus pervestos Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) ir Tarptautinei migracijos organizacijai (IOM). Jungtinių Tautų duomenimis, konfliktas Rytų Ukrainoje tiesiogiai paveikė daugiau kaip keturis milijonų žmonių, jiems reikalinga humanitarinė pagalba, žuvo per 10 tūkst. žmonių. Šiemet Lietuvos užsienio reikalų ministerija jau skyrė 280 tūkst.

Pirmą kartą šalies istorijoje į privalomąją karo tarnybą siūloma kviesti ir kunigus. Tiesa, sutanas į kario uniformą dvasininkai turėtų iškeisti tik karo atveju, o šauktinių gretas galėtų papildyti seminarijas jau baigę, tačiau į parapijas dar nepašaukti jaunuoliai. Ar kunigai stotų ginti tėvynės ir kokius ginklus dvasininkams leidžiama nešiotis, netrukus sužinosite.

Lietuvos kariuomenė didina apsukas. Kitąmet į savo gretas ji kvies daugiau šauktinių. Iki šiol visą reikiamą jų skaičių kariuomenė surinkdavo iš savanorių. Tačiau kitąmet jų gali pritrūkti, tad šimtams jaunuolių dėl šaukimo į armiją gali tekti keisti savus planus. Naujovių žadama ir tarnaujantiems Lietuvos kariams. Jiems planuojamos kovos su džihadistais Irake ar net Sirijoje.

Izraelyje su nerimu stebimas konfliktas tarp Saudo Arabijos ir Irano. Pastarosiomis dienomis šalies vadovybė detaliai svarsto galimus įvykių eigos variantus, įskaitant kai kurių šalių bandymus įtraukti į naują karą regione, rašoma BBC. „Artimuosiuose Rytuose yra tie, kurie vis dar žaidžia su bandymais pulti Izraelį.

Jemeno sukilėlių paleista balistinė raketa, nutaikyta į Saudo Arabijos sostinę, pagaminta Irane ir yra pažymėta Irano ženklais, penktadienį sakė JAV oro pajėgų pareigūnas Artimuosiuose Rytuose. Generolas leitenantas Jeffas Harriganas, atsakingas už JAV oro pajėgų centrinį štabą Katare, kalbėjo spaudos konferencijoje Dubajuje.