artimųjų rytų

Amerikiečių kovos su terorizmu specialistai yra nusivylę ir įpykę dėl Belgijos nesugebėjimo su teroristų iš „Islamo valstybės“ lizdais, kurie sėkmingai planuoja ir vykdo mirtinus išpuolius Vakaruose iš vidaus, teigiama „The Daily Beast' straipsnyje. „Pas juos iš tiesų mėšlinas (angl. shitty) pasiruošimas“, – pareiškė aukštas pareigas einantis JAV žvalgybos pareigūnas.

Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose perspektyva yra didelė grėsmė, destabilizuojanti pasaulio ekonomiką ne mažiau negu džihadistų judėjimai, paskelbė britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU). Savo naujausioje pasaulinių grėsmių studijoje EIU, kurioje pavojai pasaulio ekonomikai vertinami pagal 1–25 balų skalę, dabartinio respublikonų kampanijos favorito pergalės tikėtini padariniai buvo įvertinti 12 balų, o didžiausia mūsų laikų grėsmė,...

Jungtinės Valstijos ir Rusija tampo jau penkerius metus Sirijoje vykstančio karo virveles, spausdamos priešingas to konflikto puses ir bestengdamos paveikti besivaržančias regiono galiūnes, kad būtų pasiektas taikos susitarimas, sako ekspertai. Konfliktui žengiant į šeštus metus, į keblią padėtį patekęs Damasko režimas ir susiskaldžiusi opozicija pradėjo naują ratą netiesioginėse taikos derybose Ženevoje, kurioms tarpininkauja Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura.

Lietuva gali tapti migrantų tranzito šalimi į Vakarų ir Šiaurės Europą, sako pasieniečių vadas Renatas Požėla. Pasak jo, Balkanų šalims užtveriant kelią iš Graikijos vykstantiems migrantams patekti giliau į Europą, Lietuva gali tapti migrantų tranzito šalimi, sudarydama koridorių su Moldova, Ukraina bei Baltarusija ar Lenkija. Per Lietuvą migrantai vyktų į Švediją ar Suomiją, sako pareigūnas.

Ženevoje pirmadienį prasideda derybos dėl Sirijos pilietinio karo užbaigimo, bet to konflikto priešingos pusės nesugebėjo susitarti dėl darbotvarkės, tad esama mažai vilčių, kad jos sugebės greitai paversti laikinas paliaubas tvaria taikos sutartimi. Ilgai lauktos derybos, prasidedančios šio konflikto pradžios penktųjų metinių išvakarėse, yra naujausios pastangos sustabdyti kraujo liejimą, nusinešusį per 270 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertusį palikti savo namus.

Dešimtys tūkstančių dokumentų, kuriose esama džihadistų, prisidėjusių prie grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), vardų, adresų, telefono numerių ir šeimos kontaktų, buvo nutekinti Didžiosios Britanijos televizijai „Sky News“, transliuotojas pranešė trečiadienį. „Sky“ nurodė, kad vienas nusivylęs buvęs IS narys perdavė tą medžiagą, įrašytą USB laikmenoje, kuri buvo pavogta iš džihadistų vidaus saugumo policijos vadovo.

Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu pirmadienį apkaltino Rusiją, kad jos veikla Sirijoje prilygsta „teroristinės organizacijos“ veiklai, ir pažadėjo jai tvirtą atsaką. „Jeigu Rusija ir toliau elgsis kaip teroristinė organizacija, versdama civilius gyventojus bėgti (iš savo namų), mūsų atsakas bus labai ryžtingas“, – A.Davutoglu sakė turkų kalba, viešėdamas Kijeve.

2015-aisiais visą Europą dėl migrantų antplūdžio paskatinęs aktyviai domėtis konfliktas Sirijoje šįmet, rodos, pasiekė savo apogėjų. Praėjusių metų pabaigoje į konfliktą įsitraukė Rusija ir jos padrikas daugiausiai nuosaikiųjų sukilėlių bombardavimas, Europą užplūdo karo pabėgėliai ir migrantai. Jau šiais metais Saudo Arabija ir Iranas sukryžiavo kol kas diplomatinius kardus, o JAV žada pradėti nors ir simbolinę, tačiau jau antžeminę operaciją.

„The Financial Times“ rytų Europos skyriaus redaktorius Neilas Buckley išanalizavo „Gazprom“ korporacijos evoliuciją per pastaruosius dešimt metų. Jo manymu, dujų giganto pozicijos susilpnėjo, ir lemiamas veiksnys buvo nesėkmingas strateginis vadovybės sprendimas. „Prieš dešimt metų Rusijos bendrovė „Gazprom“ reikalai ėjosi puikiai. Jie turėjo didžiausias pasaulyje gamtinių dujų atsargas, o Maskva jau tuoj turėjo pusmečiui perimti „didžiosios aštuoniukės“ vairą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį ragino NATO, kad Europos rytuose būtų dislokuotos „kuo pastovesnės“ Aljanso pajėgos, vis didėjant grėsmei iš Rusijos po jos įvykdytos intervencijos Ukrainoje. „Aš primygtinai reikalauju vieno dalyko, kad šis dislokavimas būtų kuo pastovesnis saugumui užtikrinti“, – sakė A.Duda per spaudos konferenciją, surengtą kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu po judviejų susitikimo NATO būstinėje Briuselyje.

Daugybė geopolitinių grėsmių, sėjančių mirtį ir griovimus, destabilizuos pasaulį per artimiausius 12 mėnesių“, – rašo Tomas Batcheloras „DailyExpress“. Dėl visos eilės priežasčių, nuo atsiradusios įtampos tarp Irano ir Saudo Arabijos iki „Islamo valstybės“, užduotis atstatyti taiką ir saugumą planetoje ką tik prasidėjusiais metais bus kaip niekad sudėtinga, mano autorius.

„Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė dar labiau destabilizuoja ir taip chaose bei kraujyje paskendusį Artimųjų Rytų regioną. Galima sakyti, kad šių dviejų šalių konfliktas priartėjo prie tiesioginio karo kilimo grėsmės, nes trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jemene ir Sirijoje, abi valstybės jau kariauja bei remia skirtingas puses“, – dėmesį į esamą situaciją Artimuosiuose Rytuose atkreipia politologas Mindaugas Puidokas, pažymėdamas, kad tokie patys veiksmai vyko ir per konfliktus Irake, Libane...

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ trečiadienį pareiškė, kad jau beveik tris mėnesius vykdomi Rusijos aviacijos reidai Sirijoje nusinešė šimtus civilių gyvybių ir kad daugelis tų tikslingai surengtų antskrydžių gali būti laikomi karo nusikaltimais.

„Brent“ naftos kaina pasiekė dar vieną rekordą, pramušusi 36,2 dolerių už barelį ribą. Tokių žemų kainų už šios rūšies naftą nebuvo nuo 2004-ųjų, tai yra dabartinė kaina pirmą sykį nuo Ukrainos krizės metu smukusios kainos laikotarpių nukrito žemiau 2009-ųjų pasaulinės krizės žaliavos vertės. Tokia žema „Brent“ naftos kaina prekybos dieną metu paskutinį kartą buvo užfiksuota 2004-ųjų liepos 13 dieną, kai barelis buvo parduodamas po 36,88 dolerio už barelį.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Kol nafta vėl gerokai pabrangs, gali praeiti net ketvirtis amžiaus. Ekspertų manymu, jei taip nutiktų, išsipildytų prasčiausias mūsų planetai scenarijus. Pasak jų, pigi nafta stabdo naujų energijos gavybos technologijų raidą. Skatina tinginiauti „Jei tik Artimuosiuose Rytuose nekils karas, į kurį būtų įtrauktos naftą eksportuojančios šalys, pasaulio ekonomika ir toliau galės naudotis atpigusios naftos teikiamais pranašumais.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ prašė sustiprinti jos pajėgas per rekordinį migrantų antplūdį, bet Bendrijos narių atsiųsti pareigūnai sudarė tik mažiau negu pusę jos prašyto skaičiaus, agentūros laikinasis vadovas sakė ketvirtadienį duotame interviu.

JAV prezidentas Barackas Obama ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį akcentavo glaudžius abiejų šalių ryšius per kruopščiai surežisuotą susitikimą Baltuosiuose rūmuose, turintį užgesinti ginčus dėl Irano ir Artimųjų Rytų taikos proceso.

Izraelis – dar viena egzotiška kryptis, kuri iš Baltijos šalių pasiekiama gana lengvai. Raudonoji, Negyvoji, Viduržemio jūros, aukštas pragyvenimo lygis ir daug turistinių pramogų. Ši šalis turi ir daug savitumo, kurio nepamatysite niekur kitur. Štai 7 patarimai turiningoms atostogoms Pažadėtoje žemėje. Informacija parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia. 1. Pasimėgaukite Negyvąja jūra Negyvoji jūra – tikras Izraelio simbolis.

Pabėgęs nuo karo Sirijoje Abdullah Waezas svajojo apie naują gyvenimą Švedijoje, bet dabar, apgyvendintas tarp tamsių ir šaltų miškų, jis sako esantis įbaugintas ir nematantis ateities šioje šalyje. A.Waezas ir kiti 52 prieglobsčio prašytojai buvo priblokšti, kai migracijos pareigūnai spalio 25 dieną juos atvežė autobusu į naują gyvenamąją vietą: virtinę raudonų medinių namelių tarp miškų Limedsforseno kaime, už maždaug 400 km į šiaurės vakarus nuo Stokholmo.

 JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas pasiųsti specialiąsias pajėgas į Siriją yra per menkos ir pernelyg vėluojančios pastangos, sako kritikai, kaltinantys Amerikos lyderį neturint aiškios strategijos, kaip spręsti konfliktą toje Artimųjų Rytų šalyje. Jau ketverius su puse metų tęsiantis konfliktui, kuris nusinešė per 250 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertė palikti savo namus, Vašingtonas pareiškė pasiųsiantis į Siriją elitinius JAV komandosus.

„Neapsigaukite, visa esmė yra naftoje. Būtent ji reikalinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Sirijoje“, – rašo „The Washington Times“ apžvalgininkė Monica Crowley. 1970-ųjų pradžioje JAV prezidentui Richardui Nixonui pavyko išstumti rusus iš Artimųjų Rytų. Dabar šie grįžo ir bando keršyti, naudodamiesi prezidento B. Obamos politika, kuri numato chaotišką pasitraukimą iš regiono ir bendros JAV įtakos mažinimą.

Praėjus dviem savaitėms nuo Rusijos aviacijos bombardavimų Sirijoje pradžios kai kurie apžvalgininkai sako, kad reikia skubiai iš naujo apsvarstyti JAV vadovaujamą misiją toje šalyje, kuri apsiriboja bepiločių orlaivių ir naikintuvų smūgiais prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Pentagonas tvirtina, kad Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija, padedanti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, nepakeis JAV vadovaujamos koalicijos karinės misijos pobūdžio.

Ar gali už masinio musulmonų imigrantų srauto stovėti Rusija? Tebuvo paprastas sutapimas tai, kad, kada Europos Sąjungą užgriuvo galingas žmonių cunamis, Maskva ištiesė Vakarams pagalbos ranką, žadėdami susidoroti su „Islamo valstybe“? Jeigu mes prisimintume dviejų savaičių senumo įvykius, mes pamatytume, kad gigantiška imigrantų banga prie ES sienų atsidūrė staiga, lyg kažkas būtų atidaręs lagerių Artimuosiuose Rytuose ir Turkijoje vartus, „wPolityce“ rašo Sławomiras Sieradzki.

Jungtinės Valstijos ir Rusija gali rasti būdų bendradarbiauti dėl krizės Sirijoje, ketvirtadienį pareiškė Pentagono vadovas Ashtonas Carteris, Maskvai toliau stiprinant savo karinius pajėgumus šioje nuožmaus karo draskomoje Artimųjų Rytų šalyje.

Į Kroatiją antradienį atvyko beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai jie prieš savaitę pradėjo kirsti šios ES narės sieną, kad patektų į Vakarų Europą, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Iš viso, kaip nurodė ministerija, į šią šalį antradienį atvyko 8 750 migrantų. Ministerija pridūrė, kad iki 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku iš Serbijos į Kroatiją atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst.

Šimtai tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio antradienį pajudėjo iš šventojo Meko miesto į šalimais esančią Miną, pradedami metines hadžo – vienos iš didžiausių pasaulyje religinių ceremonijų – apeigas. Šiųmetėje piligrimystėje, kaip manoma, dalyvaus beveik du milijonai žmonių, nepabūgę tragiško incidento, kai anksčiau šį mėnesį per audrą nuvirtus statybų kranui Mekos didžiojoje mečetėje, vienoje švenčiausių islamo vietų, 109 žmonės žuvo, o dar beveik 400 buvo sužeisti.

Ukrainos ir pabėgėlių krizės bei ekstremalaus islamo terorizmo, klimato kaitos, kibernetinio saugumo ir kitų iššūkių kontekste Europos Sąjunga (ES) siekia labiau strateginės bendros užsienio ir saugumo politikos, taip pat – Europos kaimynystės politikos.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pirmadienį pareiškė, jog tikisi, kad antradienį vyksiančiame susitikime Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrams pavyks sutarti dėl savanoriškos schemos, pagal kurią po Bendrijos nares turėtų būti paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. „Diskusijų bus, tačiau galiausiai bus pasiektas susitarimas dėl 160 tūkst.

Kroatija penktadienį pranešė, kad ji imsis veiksmų nukreipti tūkstančius jos teritorijoje esančių migrantų Vengrijos sienos link. Atsakydamas į klausimą, ar Zagrebas nukreips migrantus sienos su Vengrija link, ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius atsakė: „Kokį dar turime pasirinkimą.“ Anksčiau dieną šalies vidaus reikalų ministras nurodė, kad į Kroatiją nuo ankstyvo trečiadienio ryto atvyko apie 13 tūkst. migrantų, todėl šalis nebėra pajėgi priimti daugiau žmonių.

  Danijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad savanoriškai sutinka priimti tūkstantį pabėgėlių iš 120 tūkst. migrantų, kuriuos planuojama paskirstyti po Bendrijos valstybes, kad būtų palengvinta našta toms šalims, į kurias plūsta daugiausia pabėgėlių.   „Atsižvelgdami į susiklosčiusią ypatingą situaciją, šiandien mes informavome parlamentines partijas, kad vyriausybė siūlys priimti ribotą skaičių prieglobsčio prašytojų.

Saudo Arabija nelieka nuošalėje dėl Vakarų Europą užplūdusių pabėgėlių iš Artimųjų Rytų – pasiūlė Vokietijoje pastatyti 200 mečečių, praneša independent.co.uk. Sirijos turtingieji kaimynai buvo apkaltinti tuo, kad neskuba dalintis savo gerbūviu humanitarinėje krizėje atsidūrusių kaimynų. Bahreinas, Kuveitas, Kataras, Omanas ir Jungtiniai Arabų Emiratai kartu su Saudo Arabija duris jiems laiko beveik aklinai užtrenktas.

Austrijos rytuose sunkvežimyje aptikti migrantų kūnai. Jų skaičius yra tikslinamas, šiuo metu pateikiama informacija apie 20-50 žmonių. „Reuters“ teigimu, automobilis buvo paliktas autostrados šalikelėje. Austrų leidinys „Krone“ pažymi, kad pabėgėlių mirties priežastis, greičiausiai, buvo deguonies trūkumas. Šalis vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner patvirtino informaciją apie įvykį, tačiau pažymėjo, kad neturi duomenų apie žuvusiųjų skaičių.

Latvijos prezidentas pareiškė, kad palaikytų draudimą dėvėti veidą dengiančius musulmoniškus šydus, šiai Baltijos šaliai ruošiantis priimti 250 pabėgėlių ir Afrikos ir Artimųjų Rytų. Prezidentas Raimondas Vėjuonis antradienį duodamas interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad Latvijos įstatymų leidėjai turi nuspręsti, ar burkos turi būti uždraustos, kaip siūlė kai kurie deputatai, bet jis asmeniškai palaikytų tokį draudimą.

„Praėjusią savaitę naftos kaina krito už pačios žemiausios per paskutinius 6 metus ribos – 50 dolerių už barelį. Tai itin atsiliepė Persijos įlankos šalių perkamajai galiai, tačiau dar stipriau atsiliepė Rusijai ir kitiems naftos eksportuotojams.

Migracija yra opi tema nuo komunistų valdymo nukentėjusiose šalyse. Jose vyksta kitokios diskusijos negu kitose šalyse, tokiose kaip Britanija ir Prancūzija, kurios dešimtmečius būdavo kelionės tikslas žmonės iš jų buvusių kolonijų. Visos buvusios Sovietų Sąjungos kolonijos patyrė priverstinę emigraciją (dėl trėmimų ir gyventojų pasitraukimo į užsienį), o Baltijos šalys taip pat nukentėjo nuo priverstinės imigracijos.

Per JAV vadovaujamos koalicijos antskrydį anksčiau šį mėnesį buvo nukautas „al Qaeda“ sparno Sirijoje, kurį amerikiečių pareigūnai kaltina planuojant atakas prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, lyderis, pranešė Pentagonas. Muhsinas al Fadhli žuvo per „kinetinį smūgį“ liepos 8 dieną, kai važiavo automobiliu netoli šiaurės rytinio Sirijos miesto Sarmados, nurodė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai kapitonas Jeffas Davisas.

Pirmieji pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti kitų metų sausį, teigia Vyriausybės atstovai. „Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, - žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Siekdamos palengvinti naštą Pietų Europos šalims, Europos Sąjungos valstybės ketina pasidalyti 40 tūkst.

Lietuvos vidaus reikalų ministras žada aktyviai kalbėtis su Italija ir Graikija, kad iš jų į Lietuvą perkeliami pabėgėliai būtų atrinkti atsižvelgus į nacionalinio saugumo interesus, darbo rinkos poreikius ir kultūrinius aspektus.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikime dėl 40 tūkst. Italijoje ir Graikijoje esančių pabėgėlių pasidalijimo. Pagal šią programą Lietuvai per dvejus metus gali tekti priimti apie pustrečio šimto pabėgėlių iš Sirijos ir Eritrėjos. „Panašus skaičius, kurį Vyriausybė savo nutarimu yra patvirtinusi (250), bet čia kol kas galime tiktai spėlioti“, - BNS susitikimo išvakarėse sakė S.Skvernelis.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį tvirtai gynė susitarimą dėl Irano branduolinės programos, sakydamas, jog tas istorinis proveržis buvo vienintelė galimybė išvengti karo su Teheranu ir ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose. Kitą dieną po to, kai JAV ir kitos penkios galingosios šalys paskelbė susitarusios su Iranu, B.Obama sakė, kad Jungtinėms Valstijoms iškilęs „fundamentalus pasirinkimas“ – pasinaudoti galimybe taikiai išspręsti šį klausimą arba ją praleisti.

Jungtinės Valstijos patvirtino Tunisui suteiktą „prie NATO neprisijungusio“ sąjungininko statusą, pranešė JAV Valstybės departamentas, atverdamas kelią abiejų šalių glaudesniam kariniam bendradarbiavimui. Vašingtonas pagyrė JAV ir Tuniso partnerystę penktadienį, kai pastarajai buvo patvirtintas prie NATO neprisijungusios svarbios sąjungininkės (Major Non-NATO Ally, MNNA) statusas.

Suse įvykdyto teroro akto mastai milžiniški – šalies turizmo ministė Salma Loumi skelbia, kad jie gali siekti 515 mln. dolerių, praneša „Reuters“.Pasak naujienų agentūros, praėjusiais metais turistai atnešė šaliai 1,95 mlrd. dolerių. Tai sudaro apie 7 proc. Tuniso BVP ir yra pagrindinis užsienio valiutos gavimo šaltinis. „Teroro aktas sudavė milžinišką smūgį ekonomikai, nuostoliai bus milžiniški“, – pareiškė vyriausybės atstovė.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

Pietų Korėja penktadienį pranešė apie ketvirtą žmogų, mirusį šalyje nuo Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo (MERS), o faktas, kad šia liga užsikrėtė vienas gydytojas, padidino nuogąstavimus, kad protrūkis išsiplės, ir paskatino Seulo merą paskelbti „karą“ virusui. Per praeitą naktį buvo diagnozuoti penki nauji užsikrėtimo MERS koronavirusu atvejai, todėl šia liga Pietų Korėjoje užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo iki 41. MERS protrūkis Pietų Korėjoje yra didžiausias už Saudo Arabijos ribų.

Bavarijos Alpės gali atrodyti rami vieta, bet jose vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, rengiamo nedalyvaujant Rusijai, darbotvarkėje daugiausiai dėmesio bus skiriama pasaulį krečiantiems neramumams, tokiems kaip konfliktas Ukrainoje, džihadistų įsigalėjimas Artimuosiuose Rytuose ir Graikijos skolų krizė.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį stengėsi įtikinti Amerikos sąjungininkus Persijos įlankos regione, kad santykiai su Iranu bus gerinami ne jų saugumo sąskaita, nors per viršūnių susitikimą Kemp Deivide nebuvo pasiekta jokių konkrečių rezultatų.