arnoldas antanavičius

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Nekilnojamo turto kainoms toliau šuoliuojant į viršų Lietuvos statistikos departamentas pateikė kitokią statistiką, kurioje teigiama, kad būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį sumažėjo daugiau nei dviem procentais.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

Karolis Birgilas Artėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įvedus eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Ir tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą. Praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešėjas kalbėjo apie atsigaunančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką.

Butų rinkoje sudaromų sandorių skaičius 2013 metais gerino pokrizinio laikotarpio rekordus, teigia „Inreal“ analitikai šiandien vykstančioje Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) konferencijoje. Vilniuje buvo parduota apie 2430 naujų butų (vidutiniškai – 203 butai per mėnesį), arba net 73 proc. daugiau nei per 2012 metus. 2013 metais Vilniuje pradėti 37 nauji daugiabučių projektai, kurie rinką papildė apie 2280 butų – apie 7,5 proc. mažiau nei 2012 metais.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Dėka investutotojų sugrįžimo augo butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius. Prie anksčiau NT sandorių skaičiaus lyderiu buvusio Vilniaus prisidėjo ir Klaipėda. Nauja tendencija NT rinkoje - populiarėjanti būsto nuoma. Iš to šiuo metu galima gauti 5-7 procentų gražą. Dėl to „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius nemato didelės problemos, kad vis dar gaji emigracija.

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad po „Snoro“ įvykių, gyventojai, suskubę atsiimti savo apdraustus indėlius iš bankų, jau dairosi į nekilnojamąjį turtą (NT), taip galbūt siekdami saugesnio savo pinigų investavimo. Tuo metu kalbintas ekonomistas perspėja, kad kelių, kuriuos gali pasirinkti buvę „Snoro“ indėlininkai, yra net keletas ir tai nebūtinai bus vien investicija į NT. Atsiėmę indėlį, dairosi į NT „Pagyvėjimą jaučiame jau nuo lapkričio mėnesio pabaigos.

Nors kai kurios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės jau prabilo apie pasiektą būsto kainų dugną, tačiau butų kainos nenustoja kristi tiek senų, tiek naujų butų segmente, skaičiuoja NT konsultacijų bendrovė „ICA Real Estate“. Pateikiamais duomenimis, yrečiąjį šių metų ketvirtį didžiuosiuose Lietuvos miestuose užfiksuotas 1-4 proc. naujos statybos butų kainų mažėjimas, o seni butai pigo 4-6 proc.