ar jūs

Žiūrėdami romantines komedijas dažniausiai atsipalaiduojame ir užmirštame, kad vis dėlto filmuose yra nemažai dalykų, kurie niekada nenutinka realiame gyvenime. 10. Atsiliepus telefonu nepasisveikinama, o baigus kalbėti – neatsisveikinama (Tai galima pastebėti visuose filmuose). 9. Šokinėti kaip pakvaišusiai pagavus nuotakos puokštę.

Su Naujaisiais metais, mielieji, norintys susivokti, kas vyksta. 2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametinėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 euro banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.

Valdančioji dauguma, premjero Andriaus Kubiliaus lūpomis įgarsinusi mintį, kad Darbo partija esanti konstruktyviausia tarp opozicinių partijų, ir pasiūliusi jai tartis dėl bendradarbiavimo, gali likti "ant ledo". Mat Darbo partijos (DP) atstovė, Seimo pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė sako nematanti kompromiso galimybės. Pasak jos, valdantieji turės arba sutikti su visais "darbiečių" reikalavimais - mažinti mokesčius, nemažinti pensijų ir pan.

Rugsėjo mėnesį Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, labiausiai nepasitikėjo savo išrinktaisiais - Seimu. Ugniagesius gelbėtojus teigiamai įvertino 84 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Pagal pareikštą pasitikėjimą tradiciškai antroje pozicijoje liko sielovados institucija Bažnyčia. Ja pasitikėjo 71 proc. respondentų. Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų pasitikėjo ir Prezidento tarnyba - 66 proc., krašto apsauga - 56 proc.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tiki asmeninių pažinčių jėga sprendžiant keblius klausimus ir teigia nepadaręs politinės klaidos priimdamas Kaliningrado gubernatoriaus kvietimą kartu skristi į Stokholmą. „Ir toliau tai darysiu, jeigu matysiu, kad tai padeda man įgyvendinti mūsų diplomatijos uždavinius“, – sakė ministras.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas  eilinį kartą įžūliai atsisakė vykdyti Seimo reikalavimą nedelsiant pateikti jam dvylika pažymų, atskleidžiančių kai kurių Lietuvos politikų ir aukštų pareigūnų netoleruotinus ryšius su verslo struktūromis, galimai susijusiomis su Rusijos spec.tarnybomis. Ta proga “Balsas.lt” kalbina buvusį ilgametį VSD operatyvinio padalinio vadovą, o dabar – politikos apžvalgininką Imantą Melianą.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tvirtina, kad Lietuvos valstybės tarnybos modelį reikia keisti. Jo teigimu, dabartinis "karjeros" modelis sunkiai suvokiamas daugumai žmonių, nelankstus ir vangiai prisitaikantis prie sunkmečio sąlygų.

 Jau nebeslepiama, kad bus keičiamos socialinės išmokos, tačiau kiek - dar neatskleidžiama. Reformos neišvengs ir problemų kamuojama „Sodra“. Tačiau vien to nepakaks - valstybei teks skolintis, interviu Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. - Jau ne kartą „Sodrai“ gelbėti valstybė pasiskolino nemažai pinigų.

Ne pabrangę produktai ir sumažėjęs mokytojo atlyginimas, o jausminio išsilavinimo trūkumas yra problema, įsitikinusi vilnietė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Nijolė Kezienė. Ji siūlo mokytojams pamąstyti metaforiškai: ar jie į mokyklą eina tiesiog "akmenų skaldyti", ar "Katedros statyti". Pati ji kas rytą pasirenka antrąjį variantą, todėl savo darbe mato prasmę, nežino ir neskaičiuoja, kiek kainuoja jos pamoka, ir yra laimingas žmogus.

Antanas Sireika 2003-iaisiais vadovavo Lietuvos komandai Švedijoje, kur ji net po 64 metų pertraukos iškovojo Europos čempionato aukso medalius. Kaip jis vertina dabartinės krepšinio rinktinės galimybes? – Europos čempionatui besirengianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su Latvija. Galėjome stebėti visų trylikos kandidatų žaidimą.

Europos Parlamento nariu tapęs partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas iš europinės tribūnos ketina kelti sveiko nacionalizmo, sveiko patriotizmo, pasididžiavimo savo valstybe idėjas. Todėl teigia pasirinkęs tokias vertybes išpažįstančią frakciją "Laisvės ir demokratijos Europa". Europos Parlamente "tvarkiečių" lyderis skatins žmones aktyviau ginti savo interesus, ruošti peticijas, kurioms žada atstovauti dirbdamas Peticijų komitete.

Kodėl vieni žmonės visuomet traukia nepaprasta vidine šiluma, su kitais gi - juntamas lengvas šaltukas, bent jau pirmomis susitikimo akimirkomis? Pabendravus su TV laidų vedėja Vilma Čereškiene jau nuo pirmų pokalbio minučių nejučia imu šypsotis. Ši moteris visuomet spinduliuoja teigiamą energiją ir vidinę ramybę. Šį kartą ji mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais apie mokyklos laikus, juolab, kad su mokyklos metais ir buvusiais klasiokais ją sieja daug šiltų prisiminimų.

Vilniaus universiteto docentė, ekonomistė dr. Jūratė Matekonienė politikoje - ne naujokė. Praėjusių metų pabaigoje ji tapo Kauno miesto tarybos nare, pakeisdama į Seimą išrinktą Lietuvos liberalų sąjūdžio kolegą. Valdančioji "Sėkmės koalicija" tuomet įgijo visada gana argumentuotai savo mintis reiškiančią ir poziciją ginančią narę, tačiau jos nuomonė neretai nesutampa su daugumos nuomone. Apie tai ELTA ir kalbėjosi su dr. J. Matekoniene.

Generalinė prokuratūra (GP) pranešė, kad neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių. Nors niekas to ir neteigė. Išsisukinėdama iš kvailos padėties, GP ir jos vadovas Algimantas Valantinas galutinai susipainiojo savo mele. "2009 metų liepos 28 d. "Lietuvos žinių" dienraštyje spausdintoje Rimanto Varnausko publikacijoje "Prokuratūra pradėjo amžiaus tyrimą" rašoma, kad: "(...) prokurorai (...) ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tapęs Europos Parlamento (EP) nariu, nenori tęsti Europos integracijos proceso ir pasisako prieš unifikuotą Europą. Jam ir jo būsimam kolegai EP Juozui Imbrasui bus ne pakeliui su federaciniam ES modeliui palankomis parlamentinėmis grupėmis - socialistais ir Europos liaudies partija.

Neabejotina visame pasaulyje švenčiamų Tarptautinių vargonų metų kulminacija Lietuvoje taps legendinio šveicarų vargonininko Guy Bovet rečitalis, kuris įvyks birželio 23 d. 19 val. VU šv. Jonų bažnyčioje. Guy Bovet yra, ko gero, pats garsiausias pasaulyje šiuo metu gyventantis vargonininkas, kurio nuopelnai muzikiniame pasaulyje gali būti lyginami su M.Rostropovičiumi ar J.Menuhinu.

Siūlome perskaityti pokalbį su prof. hab. dr. Jūrate Kiaupiene – viena knygos „Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386–1529 m.“ autorių. Tačiau pirmiausia - apie pačią knygą. 1386–1529 m. datomis pažymėtas istorijos tarpsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės gyvenimą atnešė tiek daug naujovių, kad gali būti pavadintas visa apimančių pokyčių epocha.

Apie artėjančius LR Prezidento rinkimus Gintaras Ronkaitis kalbasi su Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru Zigmu Vaišvila. - Jums iškilo daug klausimų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo kokybės, kandidatų pateikiamų duomenų apie save, pretendentų į šalies vadovus praeities faktų. VRK jūsų pozicijos nepalaikė. - Iš tų, kurie pradėjo „kryžiaus žygį“ prieš „sisteminę“ kandidatę Dalią Grybauskaitę yra bandoma tiesiog pasityčioti.

Darbo partijos iškelta kandidatė į prezidentus Loreta Graužinienė ryžtingai nusiteikusi keisti krašto Vyriausybę, pasukti ekonominę politiką kitu keliu ir spręsti iš peties su emigracija, tautos nykimu susijusias problemas. Kandidatė LŽ taip pat tvirtino, jog būtina atsakyti į klausimus, kurie liko neatsakyti po VSD karininko Vytauto Pociūno žūties. - Kokia yra pagrindinė Jūsų rinkimų vajaus žinia rinkėjams? Kuo ji išskirtinė? - Yra dvi pagrindinės žinios.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo kreipimasis į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus, sąjūdininkus ir kitus gero Lietuvai linkinčius žmones. Įgyvendinant 2009 m. vasario 27 d. priimtas Klubo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Klubas parengė ir skelbia Kandidato anketą bei klausimyną. Tuo siekiama kelti Lietuvos politinę kultūrą ir laiduoti kuo didesnį rinkimų kampanijos skaidrumą bei dalykiškumą.

Šiandien, kovo 24 dieną, nuo 13 iki 15 val. „Balsas.lt“ redakcijoje viešėjo protokolo ir etiketo reikalavimų specialistas Arminas Lydeka. Svečias pristatė savo naujausią knygą „Protokolas: elgesio taisyklės“ bei atsakinėjo į portalo lankytojų užduodamus klausimus. A. Lydeka yra žinomas politologas, Seimo narys, protokolo ir etiketo reikalavimų specialistas, bestselerių „Protokolo pagrindai“ ir „Etiketas kiekvienam“ autorius.

Kovo 18-20 d. Vilniuje vyksta tarptautinis kultūros kongresas, skirtas pažymėti dviem datom, kurias skiria keli šimtmečiai: Liublino unijos 440-osioms ir komunizmo žlugimo 20-osioms metinėms. Renginio tema – Vidurio Europos įtaka Europos kultūrinei tapatybei. Kongreso darbotvarkėje: XXI a. iššūkiai Vidurio Europai, jos tapatybės ir saugumo klausimai. Kongreso globėjai - Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kaczyńskis. „Balsas.

Su susiekimo ministru Eligijumi Masiuliu LŽ interviu pradėjo karščiausia krašto ūkio aktualija - bankrutavusiu nacionaliniu oro vežėju „flayLAL“. O baigė Permainų koalicijos, Seimo reikalais - kaip ir dera kalbantis su politologu bei Liberalų sąjūdžio pirmininku. - Kuo gresia tolesnė prasiskolinusios įmonės „flyLAL Lithuanian Airlines“ epopėja? - „flyLAL Lithuanian Airlines“ licencija reguliariais reisais skraidinti žmones šių metų sausio 16 dieną mano įsakymu sustabdyta.

191,5 mln. litų už du 25 metų senumo laivus Didžiajai Britanijai nepagailėjęs buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pateikė savo versiją, kodėl Latvija ir Estija panašius laivus įsigijo pigiau nei Lietuva. Pasak įtakingo socdemų veikėjo, Lietuva sau kelia aukštesnius reikalavimus nei latviai ar estai. Apie kaimynių pirkinius girdėjo tik iš kolegų Buvę Krašto apsaugos ministerijos vadovai ir ten likę dirbti žemesnės grandies klerkai kaip susitarę gina už 191,5 mln.

Po „juodojo penktadienio“ riaušių ir artėjant vasario pradžios smulkiųjų verslininkų protesto mitingui LŽ su socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu DAGIU aiškinasi socialinės įtampos priežastis ir galimybes ją sumažinti. - Lietuvos visuomenėje, viešojoje erdvėje jaučiama socialinė įtampa. Sausio 16-osios įvykiai tarsi tai patvirtina.

Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni teigia, kad Izraelio tikslas Gazoje – pamokyti „Hamas“ islamistus. Per interviu „Newsweek“ T. Livni buvo patenkinta, kad Izraelis sudavė stiprų smūgį jiems, ir perspėjo, kad jei provokacijos tęsis ir toliau, Izraelis į jas atsakys jėga. - Kaip Izraelis reagavo į pasaulio spaudimą sudaryti trumpas paliaubas? - Man nepatinka terminas „trumpos paliaubos“, kadangi tai atrodo kaip susitarimas tarp dviejų legitimių pusių.

Aplinkosaugos ministras Gediminas Kazlauskas lrt.lt teigė, kad būsto neefektyvumas yra didžiausia Lietuvos gamtosauginė problema ir žada konstruktyvią Vyriausybės paramą. G. Kazlauskas sutiko, kad nemažai aplinkosauginių problemų reiktų spręsti pradedant nuo savęs, tačiau būtina pakeisti ir teisinę sistemą. Nors ministras perspėjo, kad galime „greitai sudeginti mūsų žemę“, jis kartu tikino, kad leidimas Lietuvai teršti daugiau nesugriaus pasaulio.

Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narys Jurgis Razma penktadienį kreipėsi į  susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių dėl „WiMAX” technologijos plačiajuosčio interneto tinklo  kūrimo. Parlamentaro nuomone, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojai slepia tiesą ir klaidina Lietuvos žmones.

Savo knygoje „No Kid“ prancūzė Corinne Maier griauna klasikinį idilišką motinos įvaizdį. Dviejų vaikų motina savo knygoje drąsiai sako: „Man būtų geriau, jei neturėčiau vaikų“. Šios moters knyga jau tapo bestseleriu Prancūzijoje, o dabar užkariavo ir Vokietiją. Interviu su Corinne Maier spausdina Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Savo knygoje „No Kid“ vaikus vaizduojate kaip monstrus, meilės žudikus, užprogramuotą nusivylimą ir bereikalingą apkrovą.

Tik kelios dienos beliko iki spalio dvyliktosios, kada kiekvienam iš Jūsų, turinčiam rikimų teisę, reikės apsispręsti – kokiam kandidatui ir kokiai politinei partijai patikėti ateinančius ketverius metus dirbti Lietuvos Respublikos Seime. Jau trejetą metų Jūsų valia dirbau Seime: ruošiau įstatymų pataisas, teikiau pasiūlymus, bendravau su Kėdainių krašto ir visos Lietuvos žmonėmis.

Genialiajam Nicolas G. Hayekui, prieš 25 metus sukūrusiam „Swatch“ koncepciją ir prikėlusiam Šveicarijos laikrodžių pramonę naujam gyvenimui, neseniai sukako 80 metų. Pokalbis su juo – apie grožį, varginančius „small talk“ ir gana savotišką požiūrį į laiką. Libane gimęs 80-metis yra ne tik vienas iš „Swatch Group“ įkūrėjų, bet ir sėkmingas verslininkas, per pastaruosius 25 metus visame pasaulyje sugebėjęs parduoti 400 mln. „Swatch“ laikrodžių.

Du Lietuvoje ambasadoriaujantys gruzinai – Vladimiras Čchikvadzė ir Georgijus Kerdikošvilis – atsidūrė skirtingose kariaujančių šalių stovyklose, rašo „Respublika“. Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė tvirtina, esą jam skaudu, kas dedasi Gruzijoje, tačiau dėl karo jis kaltina pačius gruzinus. Pasak ambasadoriaus, Lietuvos parama Gruzijai gali jai atsirūgti. Tuo tarpu G.Kerdikošvilis, išgirdęs tokias savo tautiečio kalbas, pareiškė jam užuojautą.

Iki spalio mėnesį vyksiančių Seimo rinkimų  tikimasi sukurti vaidybinį filmą apie iš prezidento posto per apkaltą pašalintą Rolandą Paksą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas sako, jog tokiam filmui rodyti pasirinktas netinkamas momentas. Apie tai plačiau – „Balsas.lt“ pokalbyje su R. Paksu ir Z.Vaigausku.

Visame pasaulyje Lietuvos vardą garsinančiam sportininkui „Balsas.lt“ paskambino tuo metu, kai jis intensyviai ruošėsi šį sekmadienį vyksiančioms varžyboms. Jau šeštą kartą stipriausiu pasaulio žmogumi tapęs Žydrūnas Savickas stebina ne tik savo jėga ir ištverme, bet ir santūrumu, išmintimi bei stipria valia. Kaip jam pavyksta pasiekti tokių aukštumų? Kokioms varžyboms šiuo metu ruošiatės? Sekmadienį dalyvausiu čempionų lygos trečiame etape Olandijoje. Grįžkime į pačią pradžią.

Iš Afganistano Goro provincijos neseniai grįžo Lietuvos archeologų grupė. Vidurinė Azija mokslininkus pribloškė archeologinių radinių gausa, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos archeologų grupė kartu su moksliniu vadovu profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu Afganistane įgyvendino LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento projektą "Archeologijos paminklų paieška ir registro sudarymas Afganistane, Goro provincijoje, 2008 metais". Lietuvos kariai ...

Pasak Vilniaus mero Juozo Imbraso, jo atstovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) dar tik pradeda savo kovą su korupcija. Tiesa, Vilniuje šios kovos aukomis pastaruoju metu tapo kaip tik mero partijos bendražygiai — vicemeras Evaldas Lementauskas, tarybos nariai Gintaras Kazakas ir Audrius Butkevičius.

Išskirtinis Ičkerijos Čečėnų Respublikos ministro pirmininko Achmedo ZAKAJEVO interviu „XXI amžiui“ ir www.slaptai.lt. Ičkerijos Čečėnų Respublikos ministras pirmininkas Achmedas ZAKAJEVAS atsako į Lietuvos laikraščio „XXI amžius“ ir internetinio portalo www.slaptai.lt korespondento Imanto MELIANO klausimus.

Ketvirtadienio posėdyje Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriame  siūloma surengti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo iki 2015 metų. Už šio projekto tolesnį svarstymą balsavo 46, prieš – 1, o susilaikė 7 Seimo nariai. Toliau nutarimo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Jau vien tai, kad sprendimą siūloma priimti tik birželio mėnesį, yra siekis referendumo ir IAE pratęsimo reikalą sužlugdyti.

Naujas Lietuvoje žurnalas STUDIO skaitytojus pasitinka jau su antru numeriu. Gal vis dar manote, kad šio leidinio temos – garso ir vaizdo technika bei muzika – Jums neaktualios? Ar Jūs klausotės muzikos, žiūrite televizorių, einate į gyvo garso koncertus? Mėgstate lankytis kino teatruose dėl įspūdingų kino filmų garso ir vaizdo efektų? Jei taip, jums turėtų būti įdomu, kokios galimybės namuose klausytis kokybiškiau atkuriamų garso ar tiksliau perteikiamų vaizdo įrašų, kaip koncertų arba kino s...

Naujas Lietuvoje žurnalas STUDIO skaitytojus pasitinka jau su antru numeriu. Gal vis dar manote, kad šio leidinio temos – garso ir vaizdo technika bei muzika – Jums neaktualios? Ar Jūs klausotės muzikos, žiūrite televizorių, einate į gyvo garso koncertus? Mėgstate lankytis kino teatruose dėl įspūdingų kino filmų garso ir vaizdo efektų? Jei taip, jums turėtų būti įdomu, kokios galimybės namuose klausytis kokybiškiau atkuriamų garso ar tiksliau perteikiamų vaizdo įrašų, kaip koncertų arba kino...

Kai žmonės neturi apie ką kalbėtis, jie kalbasi apie orą. Apie orą kalbėjomės ir su rašytoju Raimondu Kašausku. Tačiau ne dėl to, kad neturėjome daugiau apie ką. Ir net ne dėl to, kad mums nerimą kelia globalinis atšilimas. Kalbėjome apie kitokį orą. Apie tą, kurio tarsi nepastebime, kai kvėpuojame, ir kurį įvertiname tik pajutę jo trūkumą. Kaip ir laisvės. „Jeigu staiga jos nebeliktų, kaip, pavyzdžiui, oro.

L. S.: Tomai, kokiu vienu žodžiu apibūdintumėte „Vilnius Jazz 2007“?T. B.: Brandus. Į šį žodį telpa daug prasmių, o tai reikštų – išties geras, stiprus, jokiu būdu ne be trūkumų, ir tai yra gerai, nes reiškia, kad tai gyvas mūsų kultūros reiškinys, reikalingas visuomenei, nepaisant politinių vėjų, simpatijų ir  klaninio pobūdžio intrigėlių. Kitaip tariant, 20 metų, t. y., viena užaugusi karta, ryškus ir įdomus mūsų valstybės ir kultūros istorijos tarpsnis.

„Šiandien teatre svarbiau ne nuoširdumas, o įpakuotas, sukonstruotas, beskausmis, logiškas sakinys“. Pokalbyje su Nacionalinio dramos teatro aktoriumi ir režisieriumi Valentinu Masalskiu – apie naujausią jo spektaklį, teatrą ir mūsų laiką.V. Masalskio spektakliai sudaro Nacionalinio dramos teatro repertuaro pagrindą, kaskart sutraukia pilnas žiūrovų sales ir yra tikra atgaiva pavargusiam nuo pigaus linksminimo teatro mėgėjui.Spalį V. Masalskis savo gerbėjus pakvietė į dar vieną premjerą.

Ar Lietuva skelbs karą ES dėl Ignalinos atominės elektrinės? Ekspertai ir politikai nesutaria, kokios sankcijos grėstų Lietuvai, jeigu ji mestų tokį iššūkį ES. Tačiau pripažįstama, kad problemos sprendimą galėtų pateikti referendumas ir išreikšta tautos valia, kurią ES turėtų pripažinti.

Neseniai Prezidentas ir Seimo pirmininkas pasipiktino žinia, kad su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis bendradarbiavusių Lietuvos politikų ir diplomatų liustracija vyko nesilaikant įstatymų. Tačiau paaiškėjo, kad informacija apie tai jau prieš metu buvo išdėstyta Seimo surinktoje Valstybės saugumo departamento tyrimo medžiagoje.

Gegužės 6-ąją dieną įvyko pirmasis Vilniaus moksleivių diskusijų klubo susitikimas. Susirinko 17 dalyvių iš skirtingų mokyklų (Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos, Vilniaus licėjaus, Vilniaus M. Daukšos vidurinės mokyklos), taip pat atvyko gerbiamas profesorius Leonidas Donskis, kuris sutiko pasidalinti savo mintimis šį ankstyvą Motinos dienos rytą. Susitikimas vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.

Pirmadienį Seimo Tėvynės Sąjungos frakcijos narė Vilija Aleknaitė Abramikienė išplatino atvirą laišką „socialdemokratų ir socialliberalų bandymo varžyti visuomenės teisę į informaciją“.Laiške rašoma: „Mano turimomis žiniomis, Tauragės rajono  laikraštis “Tauragiškių balsas “ atsisakė spausdinti straipsnius apie tam tikras politines partijas, motyvuodamas, jog tam prieštarauja laikraščio akcininkai.

Po trijų savaičių – savivaldos rinkimai. Įvykis, kuris lems vietos valdžios kokybę artimiausių ketverių metų laikotarpiui. Net ir suprantant, kad savivalda funkcionuoja neefektyviai, o rinkimų tvarka – ydinga, tai puiki proga viešai apvarstyti politinės sistemos netobulumus, iškelti jos trūkumus, įvertinti kandidatų kvalifikacijas ir programas, sutelkti pasiūlymus bei idėjas, suaktyvinti žmones, suvokiančius reformos būtinybę ir jai įsipareigojusius.

„Amžinasis žydas“ – tai bastūnas, pasmerktas ieškoti Pažadėtosios žemės, amžiais klajojantis ir niekur nerandantis tėvynės. Tokia savijauta, - bandysiu įrodinėti, - būdinga dabartiniams lietuviams. „Prarastasis rojus“ Didžiai daliai Lietuvos žmonių, „prarastasis rojus“ yra sovietmetis. Sociologinės apklausos rodo, kad net 53,5 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi (su tokia nuomone nesutinka 29,5 proc.