apvaisinimas

Sulaukusi 53-ejų metų škotė Helena Dalglish per 25 metus buvo išleidusi daugiau nei 100 tūkst. svarų sterlingų (116 195 eur) pagalbiniam apvaisinimui. Moteris nesėkmingai išgyveno 21 bandymą pastoti, tačiau galiausiai jos svajonės išsipildė. Ryžtinga moteris, pagalbiniam apvaisinimui išleidusi daugiau nei 100 tūkst. eurų, pagaliau pagimdė – laiminga mama būdama 53-ejų metų susilaukė dukters, rašo express.co.uk.

Parlamentas ketvirtadienį atmetė valdančiosios Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Kitų balsavimu projektas grąžintas tobulinti.

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Lietuvoje pernai buvo suteikta beveik trigubai daugiau pagalbinio apvaisinimo paslaugų, lyginant su metais, kai įsigaliojo procedūrą šalyje įteisinantis įstatymas. Tai pagrindžiančius duomenis antradienį LRT radijui pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2017 metų pavasarį. „Jeigu 2017 metais turėjome tokių paslaugų virš 3 tūkst., tai 2022 metais jau beveik 8 tūkst.

Seimas naikina prievolę tėvams amžinai saugoti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus amžinai mokant už jų saugojimą. Saugoti embrionus tėvai galės, kiek norės, jeigu už tai patys susimokės. Valdžia nuo šiol reikalaus embrionus saugoti tik dvejus metus, o vėliau juos bus galima išmesti. Pataisas remiantys parlamentarai teigia, kad toks sprendimas atitinka pasaulinę praktiką, tačiau apie trečdalis seimūnų tam prieštaravo – jie embrionų sunaikinimą prilygina gyvybės žudymui.

Naujame tyrime buvo nagrinėjamas vakcinacijos nuo COVID-19 poveikis vaisingumui apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metu. Išvada: naujienos labai geros. „Tyrimas nerado reikšmingų skirtumų tarp vakcinuotų ir neskiepytų pacientų atsako į kiaušidžių stimuliavimą, kiaušinėlių kokybę, embriono vystymąsi ar nėštumo baigtį, – pranešime teigė medicinos mokslų daktarė Devora A. Aharon, pirmoji tyrimo autorė.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

14 persileidimų išgyvenusi pora pagaliau sūpuoja stebuklingai gimusį kūdikį. Dirbtinį apvaisinimą jie laimėjo feisbuko konkurse. Jo Scollen (47) su vyru Jasonu (49), gyvenantys Ispanijoje, beveik 20 metų bandė susilaukti kūdikio, ir nors moteris visada lengvai pastodavo, visi nėštumai nutrūkdavo dar iki 14 savaitės. Pora vieną kartą buvo išbandžiusi dirbtinį apvaisinimą 2014 metais. Gydytojai jiems nerekomendavo šios procedūros, todėl visos viltys jau buvo prarastos.

Kauno klinikose – istorinis įvykis. Medikai džiūgaudami praneša, kad Reprodukcinės medicinos centre pirmą kartą gimė sveikas kūdikis po atliktos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Tiesa, mergytę pagimdžiusi moteris nėra pirmoji, pastojusi šiame centre, tačiau pirmoji, kuriai pavyko sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį. Kai 1998 metais Kauno Motinos ir vaiko klinikoje gimė pirmasis dirbtinai apvaisintas naujagimis, džiaugsmo sulaikyti negalėjo tikriausiai visas medicinos personalas.

Istorinis įvykis – Kauno klinikose gimė pirmasis kūdikis po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre. Tiek mama, tiek mergaitė jaučiasi gerai, šią savaitę jos išvyks namo.  Toks gimęs kūdikis po pagalbinio apvaisinimo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre yra pirmasis, iki šiol po dirbtinio apvaisinimo kūdikiai yra gimę Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Vilnietei Viktorijai Beišienei gyvenime teko ištverti daugelį procedūrų ir nubraukti tikrai ne vieną liūdesio ašarą, kol galiausiai moteris išgirdo negailestingą medikų diagnozę – nevaisingumas. Tačiau Viktorija neketino pasiduoti ir šiandien ji yra dviejų nuostabių vaikų mama. „Taip, jie į pasaulį atėjo dirbtinio apvaisinimo pagalba“, – drąsiai kalba moteris.

Lietuvoje plinta nauja nelegalaus verslo rūšis – vos už šimtą eurų vienišos moterys ar vaikų negalinčios susilaukti poros gali nusipirkti spermos donoro paslaugas. Vyrai spermos donoro paslaugas siūlo skelbimuose. Leidžia ir pasirinkti – už pinigus natūraliai apvaisinti, ar spermą atiduoti mėgintuvėliuose.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, šiuolaikinės medicinos pasiekimai įrodo, kad stebuklais tikėti verta. Praėjus vos dvejiems pagalbinio apvaisinimo kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis metams, pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje jau gimė kiek daugiau nei pusė tūkstančio naujagimių.

Nuo sausio pagalbinio apvaisinimo procedūros taps kompensuojamos, o kaip pasirengta įstatymo įgyvendinimui, taipogi ir tikrosios paslaugų kainos, paaiškės procesui pajudėjus į priekį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Dėl to, ar užtenka reglamentavimo, mes pamatysime, kai pradės ta tvarka galioti. Ir paslaugos kainą dar sudėtinga įvertinti, kiek iš tikrųjų ta paslauga kainuoja.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas iki antradienio ėjęs Evaldas Gustas baigdamas darbą pasirašė įsakymą dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. E.Gustas tai numatantį įsakymą pasirašė pirmadienį, jis turėtų įsigalioti nuo 2017 metų sausio. Valstybinė ligonių kasa (VLK) skaičiuoja, kad 2017 metais pagalbinio apvaisinimo procedūroms, vaistams ir genetiniams tyrimams bus reikalingi apie 3 mln. eurų.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos Seime tikriausiai bus svarstomos pavasario sesijoje, sako Seimo pirmoji vicepirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rima Baškienė. Seimo valdyba antradienį nusprendė pavesti kanceliarijai skelbti konkursą, kad būtų atrinkti nepriklausomi ekspertai projektui vertinti. Liberalės Aušrinės Armonaitės siūlymui užsakyti ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą per pataisų pateikimą pritarė Seimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako norinti tikėti, kad naujoji valdančioji dauguma atsižvelgs į visas nuomones dėl pagalbinio apvaisinimo ir ras kompromisą. „Labai noriu tikėti, kad į daugelio žmonių nuomones bus atsižvelgta ir rastas kompromisas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad galutinių sprendimų dar nėra, tik vieši pasisakymai. „Kaip visada norėčiau vertinti galutinį procesą. Yra viešai įvairūs pasisakymai.

Nešina plakatu vilnietė Deimantė atėjo protestuoti prie Seimo. Kraujo vėžiu serganti jauna moteris sako nebegalinti ramiai stebėti, kaip politikai už visas Lietuvos moteris nori nuspręsti, kaip joms susilaukti vaikų. Po chemoterapijos Deimantė nežino, ar turės vaikų, tad ji pikta dar ir dėl to, jog medikai jai prieš chemoterapiją nepasiūlė užsišaldyti kiaušialąsčių, ką dabar valstiečiai taip siūlo vietoje embrionų šaldymo.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis spaudos konferencijoje Seime antradienio rytą pranešė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos bus vėl keičiamos – iš ten bus išbrauktas visuomenėje daug diskusijų sukėlęs siūlymas drausti šaldyti embrionus. „Sprendimas šiandien yra toks: mes atsiimame šitą siūlymą, kad būtų įrašyta, kad embrionų šaldymas yra draudžiamas. Įstatymo projektas, kuris bus po pataisos, kurią šiandien registruojame, pateiktas, kalbės apie kelis dalykus.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šiandien tikino sutarimo su prezidente Dalia Grybauskaite dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų nebesitikintis. Popiet politikas išplatino viešą pareiškimą, kuriame teigia, kad niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Valstiečių lyderis atrėžė kritikams, kad pasipiktinimo banga neva kilo visai be reikalo. „Po vakar Seime įregistruoto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų kilo nepasitenkinimo banga.

Už sveikatą ir maisto apsaugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo likti ties dabartiniu Pagalbinio apvaisinimo įstatymu, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir leidžia jų šaldymą.

Grupė parlamentarų įregistravo pataisas dar neįsigaliojusiam praėjusią kadenciją priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, siūlydami grįžti prie konservatyvios įstatymo versijos – riboti sukuriamų embrionų skaičių. Projektą teikia 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.

Jauna šeima buvo šokiruoti po to, kai išvydo savo gimusius vaikus. Baltaodžių pora net nenutuokė, kad jų vaikai gims tamsaus gymio. Žinoma, paaiškinimas viso to tikrai yra ir tai jus nustebins. Arono ir Rachel šeima šiuo metu augina tris savo biologinius ir du įvaikintus vaikus. Iš pradžių šeima turėjo rimtų problemų, kadangi negalėjo susilaukti vaikų. Kamuojami viso to, jie ryžosi įsivaikinti.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela tikisi, kad Seimas palaikys prezidentės Dalios Gybauskaitės veto dėl praėjusią savaitę Seime priimto konservatyvaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, sakydama, kad draudimas šaldyti embrionus ir jų skaičiaus ribojimas neatitinka šiuolaikinių gydymo metodų. Įstatymas grįžta atgal į Seimą.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela svarsto galimybę kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydamas vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. „Aš svarstau galimybę kreiptis į prezidentę prašydamas vetuoti šitą įstatymą, ir pacientų organizacijos apie tai galvoja“, – žurnalistams Seime sakė J.Požela. Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą.

Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Per priėmimą pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų. Už tai balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 15 parlamentarų.

Birželio 7 d. LR Seimas grįžo prie daug diskusijų ir emocijų keliančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymo. Seimo nariai pritarė visoms tą dieną svarstytoms esminėms pacientų interesus ginančioms nuostatoms. Pagalbinio apvaisinimo procedūras leista taikyti tuomet, kai siekiama išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui, bei atlikti tam būtinus genetinius tyrimus.

Viena iš šešių porų Lietuvoje negali susilaukti palikuonių ir nekantriai laukia Seimo pagalbos – pažangaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Jis ne tik įpareigotų valstybę finansuoti brangias apvaisinimo procedūras, bet ir suteiktų galimybę sveikų vaikų susilaukti genetinių sutrikimų turinčioms poroms. Vis dėlto liberalus įstatymas netinka Bažnyčiai. Kaip sako Ieva, savo dvynukų, kurie jau rugsėjį žingsniuos į pirmą klasę, ji su vyru susilaukė per stebuklą.

Pirmagimį rankose laikanti moteris sako, kad jai 70 m., nors klinikos dokumentuose parašyta, jog ji dvejais metais vyresnė. Vyrui jau 79-eri. Indijoje įprasta neturėti gimimo liudijimo, bet šiuo atveju tai visai nesvarbu. Svarbiausia, kad net ir sulaukus tokio garbingo amžiaus po 46-erių bendro gyvenimo metų išsipildė poros svajonė susilaukti vaikų. Po dirbtinio apvaisinimo pora pagimdė sūnų Armaną. Gimęs jis svėrė vos 2 kg, bet dabar jau sveikas ir energingas.

JAV mokslininkai, naudodami itin pažangias technologijas, užfiksavo, kad netrukus po to, kai spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu, sproginėja „fejerverkai“. Kaip aiškina reiškinį užfiksavę tyrėjai, taip įvyksta todėl, kad nuo kiaušinėlio paviršiaus paleidžiami milijardai cinko atomų. Šie „Fejerverkai“ reikalingi ir sėkmingam kiaušinėlio virtimui embrionu. Tikimasi, kad atradimas padės ir tobulinant dirbtinio apvaisinimo metodus.

  Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt „Savaitės“ studijos viešnia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, gydytoja ginekologė Marija Čigriejienė vylėsi, kad po gėdingai ilgai trukusio delsimo pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagaliau bus priimtas, galbūt – dar šios kadencijos Seime.

Kodėl vienoje šeimoje gimsta tik berniukai, o kitoje džiaugiamasi tik mergaitėmis? Ar galima „užsisakyti“ vaiko lytį? Klausimas, kylantis tėvams, planuojantiems šeimos pagausėjimą. Ypač tai aktualu, jei šeimoje jau laksto visa krepšinio komanda, o kitoje – tik ilgaplaukės gražuolės. Pagalbos prašymų sulaukia ir medikai, ir astrologai, ir liaudies išminčiai. Tiesa, ar patarimai veikia – patvirtinti sunku, rašo portalas vlmedicina.lt.

63-ejų metų Pietų Korėjos gyventojai nutiko neįtikėtinas dalykas – medikai jos burnoje rado 12 gyvų organizmų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo kalmaro spermatozoidai. Keistas įvykis nutiko tada, kai moteris norėjo suvalgyti virtą kalmarą: pabandžiusi jo atsikąsti, staiga pajuto keistą dūrį. Vėliau jos neapleido keistas jausmas, kad burnoje atsirado kažkokių svetimkūnių.

Vis dažniau savo aplinkoje sužinome apie po ne vienus metus susituokusias jaunas poras, kurių namų niekaip neaplanko gandras. Girdime, kad gydosi tai jis, tai jinai, kažkas išsiskiria, kažkas įsivaikina. Tokių nemažai: nevaisingumo problema Lietuvoje paliečia 10-15 proc. šeimų. Statistiškai apie 3 tūkst. naujai susituokiančių porų bergždžiai tikisi šeimos pagausėjimo. Tokioms šeimoms susilaukti vaikelio galimybės yra ir jos veiksmingos. Tai pagalbinis apvaisinimas.

Jau šiemet iš kamieninių žmogaus ląstelių laboratorijoje išaugintas kiaušialąstes ruošiamasi apvaisinti vyrų lytinėmis ląstelėmis. Tai sukels tikrą revoliuciją nevaisingumo gydymo srityje, kuri leis moterims pamiršti menopauzę ir ilgai išlikti jaunoms tarsi geriant jaunystės eliksyrą, mano mokslininkai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė prašyti Seimo sustabdyti tolesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimą ir iš naujo svarstyti jį Seimo Sveikatos reikalų komitete. Toks sprendimas priimtas trečiadienį bendru sutarimu.

Galutinį tašką diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo Seimui pavyks padėti tik rudenį. „Aš manau, kad tikrai aistros iki rudens turėtų nurimti, ir blaivia galva, pailsėję turėtume priimti tokį įstatymą, kokio laukia žmonės“, – sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Parlamento vadovės įsitikinimu, kertinė diskusija svarstant šį įstatymo projektą kyla iš skirtingų suvokimų, nuo kada prasideda gyvybė. „Pirmiausia visi turime suvokti, kad nevaisingumas yra liga, ligą reikia gydyti.

Seimas antradienį atidėjo balsavimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. (Papildyta 10.30) Seimas, antradienio plenariniame posėdyje ketinęs balsuoti dėl likusių Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto straipsnių, išbraukė šį klausimą iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Toks sprendimas antradienį derinant darbotvarkę priimtas bendru sutarimu. Seimo pirmininkė Irena Degutienė parlamentarus informavo, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas seniūnų sueigoje. „Balsas.

Seimo narė Dangutė Mikutienė apgailestauja, kad birželio 14-ąją, tremties į Sibirą metinių dieną, Seimo nariai po svarstymo lengva ranka pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui. „Balsavimas lėmė, kad bus leidžiama sukurti daugiau embrionų nei yra reikalinga konkrečiai dirbtinio apvaisinimo procedūrai. “Pertekliniai„ embrionai galės būti užšaldyti 5 metus, o suėjus terminui ir pasibaigus “galiojimo laikui„ - tiesiog naikinami.

Sėdžiu, žiūriu į savo dviejų mėnesių pyplius ir galvoju, nuo ko pradėti pasakoti jų atsiradimo istoriją. Skausmas lyg ir gyvas galvoje, bet toks nebe tikras, kažkoks lyg ne man nutikęs, lyg ne taip ir skaudėjęs... Noras turėti vaikų atsirado tada, kai pranešė, jog aš jų turėti taip lengvai negalėsiu. Tą dieną buvo liūdna, tačiau net baisiausiam sapne neįsivaizdavau, kokį iš tiesų ilgą kelią teks nueiti. Pradėjau nekęsti nėščių moterų. Pradėjau pulti žmones, kurie augina mažus vaikus.

64 metų šveicarė pagimdė pirmą kūdikį. Tai antradienį pranešė Šveicarijos naujienų agentūra SDA. Moteris gyvena Argau kantone šalies šiaurėje. Jos vyrui – 60 metų. Pasak SDA, tai tikriausiai vyriausia šveicarė, tapusi motina. Laikraštis „Blick“ sužinojo, kad kai Dominique C. buvo 61 metai, jai Rusijoje pirmą kartą buvo implantuotas kitos moters apvaisintas kiaušinėlis, bet ji persileido.

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus išplatintame atvirame laiške reiškiamas dvasininkų nerimas dėl siūlymų įteisinti lytinių ląstelių donorystę. Tai būtų leidžiama, jei būtų pritarta liberalcentristo Algio Čapliko pasiūlytam dirbtinio apvaisinimo modeliui.

Lietuvoje yra virš 50 000 nevaisingų šeimų. Kasmet šis skaičius pasipildo dar 2 000 šeimų. Tokios pat nevaisingumo rodiklių tendencijos stebimos ir kitose pasaulio šalyse. Šioje situacijoje pagalbinis apvaisinimas gali būti ne tik individualių sveikatos problemų, bet ir tam tikrų demografijos problemų sprendimo raktu, įsitikinus dr. Audronė Usonienė, „Vaisingumo klinikos“ gydytoja.

Švedijos mokslininkai pirmą kartą iš taip arti pažvelgė į žmogaus apvaisinimo procesą. Jiems pavyko sudaryti kiaušialąstės receptoriaus, apvaisinimo pradžioje prisijungiančio prie spermatozoido, 3D modelį. Šis Karolinska instituto Švedijoje mokslininkų atradimas leis geriau suprasti nevaisingumo priežastis ir gali padėti sukurti visiškai naujas nehormonines kontraceptines priemones, teigiama instituto pranešime.