aplinkos tarša

Seimas pritarė, kad aplinkosaugos pareigūnai nuo 2024 metų sausio 1 d. galės kelyje sustabdyti automobilius ir tikrinti į aplinką išmetamųjų teršalų kiekį. Netvarkingas, dūmijantis automobilis, autobusas ar krovininė mašina, kurios tarša viršys normas, bus siunčiamas atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Kaip vyks šios patikros, atsako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.

„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi – kam to reikia?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių. Vis pažiūriu, kaip pirkėjai jas nešasi pilnais krepšiais, teko matyti net žvakių pilną vežimėlį.

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Už balsavo 93 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų. Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris nori užtikrinti, kad sintetiniais degalais varomiems automobiliams būtų taikomos tokios pat mokesčių lengvatos kaip ir elektromobiliams, praneša laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Įstatymo projektas, kuriame išdėstytas šis planas, jau yra pažengęs į priekį, o Laisvoji demokratų partija (FDP) planuoja jį pateikti rudenį.

Aplinkos apsaugos agentūra ir klimatologai perspėja, kad padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Pateikė rekomendacijas savivaldybėms ir gyventojams. Gyventojus ragina nevaikščioti lauke ir nesportuoti šalia oro taršos šaltinių.

Vasarai einant į pabaigą, gyventojai paskutinius kartus renkasi poilsiauti prie upių ir ežerų.  Pasak ekspertų, daugelyje vandens telkinių maudytis – saugu, tačiau neramina nykstanti vandens telkinių bioįvairovė. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos (SMLPC) duomenimis, rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje trumpalaikė tarša buvo užfiksuota keliose maudyklose. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Po savaitgalį Gariūnuose, atliekų perdirbimo įmonėje kilusio didžiulio gaisro, aplinkosaugininkai tiria pasekmes gamtai. Vilniuje ir pačioje Gariūnų vietovėje oro tyrimai didelės taršos nerodo. Labiau nukentėjo kelios maždaug pusę kilometro nuo židinio esančios gyvenvietės, kur dūmus nešė vėjas.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Aplinkos ministerija pasiryžusi uoliai kovoti su oro tarša – nusitaikyta į senesnius automobilius, kurie atitinka EURO 4 ir žemesnį standartą. Kol kas tikinama, kad jokių papildomų mokesčių tiems, kurie vairuos senesnės kartos automobilius nebus, tačiau panašu, kad tvarka bus tokia, jog su tais automobiliais išvažiuoti į gatves apskritai nebebus įmanoma. Griežtės reikalavimai Kaip „Žinių radijui“ sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, apie jokį naują mokestį kalba neina.

Panaudotą maistinį aliejų, kuris lieka po įvairių patiekalų gaminimo, gyventojai raginami nepilti į nuotekų vamzdžius, o surinkti ir pristatyti į specialias vietas. Aplinkos ministerija gyventojus įspėja – išpylus aliejų į kanalizaciją gresia didžiulės problemos. Tiesa, tokią galimybę panaudotą maistinį aliejų atvežti į didelių gabaritų aikšteles turi vos keli regionai – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių.

Kolumbijos sostinės gatvėse – neįprasti vaizdai. Jose gyventojai išvydo tikrus baltų putų debesis, kurie padengė jų namų langus, duris, parduotuvių lauko prekystalius. Vaizdelis – gražus, tačiau gyventojai skundžiasi, kad šios putos pavojingos sveikatai, tad turi griebtis net vaistų. Vaizdai, kuriuose tarsi maži debesys gatvėmis skraido baltos putos – visai ne iš muzikos festivalio, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tokį vaizdelį pro langus išvydo Kolumbijos sostinės Bogotos gyventojai.

Seime kelią po truputį kelią skinasi įvairių vienkartinių plastikinių gaminių draudimai. Tarp iš Europos Sąjungos teisės perkeltų pasiūlymų numatoma tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti ir finansinę atsakomybę. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rugsėjo viduryje Seimui pateikė Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

 Šiandien, liepos 30 d., Nidoje Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Neringos savivaldybė pasirašė reikšmingą įsipareigojimą – bendromis pastangomis sieks, kad iki 2030 metų Neringa taptų žaliąja savivaldybe, kurioje būtų pasiektas nulinis anglies dioksido (CO2) išmetimas į aplinką.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Seimas nepradės svarstyti penkių valstiečių siūlymo peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir nuo kitų metų nedidinti mokesčių už aplinkos teršimą.   Tai numatančios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos Seimui turėjo būti pateiktos antradienį. Tačiau aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai paprašius, pakeitimai iš darbotvarkės išbraukti: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė šeši.

Spalio 1 d. duomenimis, oro tarša ir kietųjų dalelių kiekis ore visoje Lietuvoje normas viršija beveik 3 kartus. Aplinkosaugos ekspertai teigia, kad šios dienos yra vienos labiausiai užterštų per pastaruosius penkerius metus bei ragina saugotis ir, jei tik įmanoma, iš namų nekelti nė kojos.  Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą.

Įmonė „Gumos technologijos“ naudotas padangas prikelia antram gyvenimui, tačiau be mokslininkų verslininkų idėjos tai įgyvendinti nebūtų pavykę. Mokslinius tyrimus finansavo Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, siūloma diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą panaudotomis pakuotėmis. Už rinkoje platinamas neperdirbamas pakuotes verslui siūloma nustatyti didesnius mokesčius.  Tikimasi, kad nauja tvarka pakuočių atliekų turėtojus skatins jas sutvarkyti – tai jiems atsieis pigiau, negu mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.

Šalia gyvenamųjų namų statomos gamybinės įmonės dažnu atveju sulaukia gyventojų pasipriešinimo. Ypač jeigu sprendimas statyti naują įmonę priimamas greitai, nesitariant su gyventojais. Į portalą tv3.lt kreipėsi Šalčininkų rajono gyventoja Daiva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Moteris skundžiasi sprendimu, visai šalia gyvenamųjų namų, statyti paukštyną. Daivos tvirtinimu, nuo planuojamo statyti naujojo paukštyno, gyvenamieji namai yra nutolę vos keli metrai.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Valdantiesiems jau pradėjus skaičiuoti, kiek smarkiai eiliniams tautiečiams pinigines paplonins naujasis transporto taršos mokestis, internete žaibiškai plinta peticija, pasisakanti prieš. Daugiau kaip 45 tūkst. tautiečių pasiruošę mūru stoti, kad Seimas projekto nepalaimintų ir dėl automobilių nereikėtų tuštinti kišenių. Vitalijus, Vilniaus gatvėmis skriejantis su unikaliu 1966-ųjų metų „Mustang“ automobiliu, yra vienas iš 45 tūkst.

Aplinkos ministerija atskleidžia, kokiomis sąlygomis žada 1000 eurų gyventojams, kurie panorės taršius automobilius pasikeisti į aplinkai draugiškesnę mašiną. Pasirodo, norintiems apvalios sumos, seną automobilį teks ne kam atiduoti ar parduoti, bet sunaikinti, o nauju, su kompensacija įsigytu automobiliu, važinėti mažiausiai dvejus metus. Antraip valstybės paramą gali tekti ir grąžinti. Alytaus mieste automobilius nuo pat ryto stabdo Aplinkos apsaugos agentūros ir kelių policijos patruliai.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė Nacionaliniam oro taršos planui. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės. „Miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, – pranešime teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

 Oro atšilimas, ledynų tirpimas, aplinkos tarša – vis dažniau ir dažniau prabylama apie šias klimato kaitos problemas. Žinoma, kiekvienas, kuriam rūpi jį supanti aplinka, savo gyvenimo būdu stengiasi prisidėti prie jos saugojimo. Tik ne visada to užtenka. Ir čia į pagalbą kyla Lietuvos aukštosios mokyklos, suteikdamos galimybę jauniems žmonėms susipažinti su rimtomis aplinkos taršos problemomis ir mokytis, kaip kovoti su šiuo vis spartėjančiu reiškiniu.

Lietuva, kaip pirmininkaujanti Europos Sąjungai šalis, lapkričio pabaigoje turi pateikti pakoreaguotą ES Tarybos pasiūlymą dėl naujų automobilių CO2 taršos reguliavimo po 2020 metų. Kuo mažesnė automobilio CO2 tarša, tuo mažiau kuro jis sunaudoja

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tirštas, dusinantis smogas miestuose, sunkiaisiais metalais užteršti ryžių laukai, netinkamas vartoti vanduo. Šias ir dar daugybę kitų problemų sukėlė milžinišku greičiu pastaruosius dešimtmečius judanti Kinijos ekonomikos mašina. Mokslininkai tai jau susiejo su gyvenimo trukme ir teigia, kad didžiulė tarša iš žmonių gali atimti iki penkerių metų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį gali užklupti netikėtas lietus, todėl klimatologė Audronė Galvonaitė ragina nepamiršti skėčio ir tinkamai apsirengti, nes peršalti dabar – juokų darbas. Šiuo metu gamtai būtinas geras, stiprus, šniokščiantis lietus, nuplaunantis visą purvą. Tuomet greičiau sužaliuotų žolė, išsprogtų lapai, visa gamta atsigautų.

Vyrams vis dėlto negresia išnykimas. Naujas tyrimas rodo, kad Y chromosoma sparčiai nedegraduoja ir mažai tikėtina, jog išnyks. Mintis, kad vyrišką lytį lemiančios chromosomos ir jos turėtojų vieną dieną nebeliks remiasi procesu, kurio metu mūsų ląstelės formuoja spermą ir kiaušinėlius. Kiekvienoje šių ląstelių yra chromosomų poros. Kai šios ląstelės dalinasi, jų chromosomų poros proceso, vadinamo rekombinacija, metu apsikeičia genetine informacija.

Visas vyno verslo procesas atrodo visai nesudėtingas. Pagamini vyną. Vyno fabrikuose, tarkime, Naujojoje Zelandijoje arba Italijoje supilstai jį į stiklinius butelius. Supakuoji vyno butelius į dėžes, sveriančias maždaug 18 kilogramų (nors pats vynas svertų tik apie 8 kilogramus). Išvežioji vyno dėžes po platųjį pasaulį. „Man tai pasirodė toks atgyvenęs vyno gamybos modelis, jog nusprendžiau sukurti kažką, kas labiau atitiktų XXI amžiaus dvasią“, - internetiniam puslapiui „Entrepreneur.

Seimo įpareigota Aplinkos ministerija parengė įstatymo pataisas, numatančias apmokestinti šalies sąvartynus, didelius gyvulininkystės ūkius, taip pat miestų dumblo valymo įmones už teršimą metano dujomis. Po svarstymo Vyriausybėje, Premjeras sako, kad tokiam mokesčiui – dar per anksti. Aplinką teršiančios metano dujos išsiskiria pūvant atliekoms, taip pat iš gyvulių mėšlo. Pasak aplinkosaugininkų, gyvulininkystė – viena didžiausių aplinkos teršėjų. Gyvulininkystei tenka 37 proc.

Vienas pirmųjų Rusijoje atliktų vyrų spermos kokybės tyrimų atskleidė, kad tik mažiau nei pusės Rusijos vyrų sperma atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos kokybės standartus. Kol kas pasaulį valdo vyrai, bet jų laikas artėja į pabaigą: mokslininkai tvirtina, kad dėl aplinkos užterštumo pavojingais cheminiais junginiais ir moteriškais hormonais vyrų genetinė medžiaga silpnėja.

Savaitė su elektromobiliu. Tokį eksperimentą nusprendė atlikti vokiškojo “Auto Bild" žurnalistas, kuriam talkino visa jo šeima ir bendradarbiai. Tam jis iš Peugeot automobilių gamintojo pasiskolino naujutėlaitį elektra varomą iOn modelį. Ar šis automobilis gali pakeisti įprastą šeimyninį? Peugoet iOn pamaitinamas prijungus jį prie 220 voltų įtampos elektros lizdo. Tai trunka nuo šešių iki aštuonių valandų, jeigu elektromobilio 16 kWh ličio jonų akumuliatorius visiškai išsikrovęs.

Automobilių leidinio „Clean Green Cars“ ekspertai sudarė sąrašą gamintojų, tiksliau, jų gaminamų markių, kurios labiausiai bei prasčiausiai atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Vertinant automobilių pramonės gigantų produkciją buvo kreipiamas dėmesys į dinaminių mašinos savybių bei jos į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų santykį, į šių medžiagų sudėtį.

Šią savaitę Baltijos dugnu pradėti kloti vamzdžiai dujotiekiui "Nord Stream", o balandžio 9 dieną Vyborge žadama surengti “iškilmes” su aukščiausio lygio projekte dalyvaujančių šalių ir Europos Komisijos atstovais.

Karinių jūrų pajėgų laivai Baltijos jūroje ieškos vietos, kur gali būti išsilieję naftos produktai. Trečiadienį Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie pakrantėje ties Šventąja pastebėtus, kaip manoma, Baltijos jūros išmestus teršalus. Spėjama, kad rastieji teršalai yra naftos produktai.

Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo generalinio prokuroro ginti viešąjį interesą - kreiptis į administracinį teismą panaikinti UAB "Saerimner" priklausančiam kiaulių auginimo kompleksui Jusevičių kaime išduotą taršos leidimą. 2005 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK leidimas) šiame komplekse auginti 102 tūkst. kiaulių per metus, t.y. 8,5 karto didesniam skaičiui kiaulių.

Nuo metų pradžios iki šio ketvirtadienio Kauno miesto Dainavos oro kokybės tyrimų stotis užfiksavo 16 dienų buvus viršytas kietųjų dalelių koncentracijos ore paros ribines vertes. Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistų teigimu, pagal normatyvus per metus galimi tik 35 tokie viršijimai. Miesto aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis (KD 10) yra opi žiemos problema.

Kauno miesto savivaldybėje patvirtintas aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2010 metų priemonių finansavimo planas ir numatyti programų prioritetai. Pagrindinis Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltinis - mokesčiai, mokami įstatymų nustatyta tvarka už teršalų išmetimą į aplinką. Šiemet Kauno miesto savivaldybė numato surinkti 904 tūkst. litų šių mokesčių. Drauge su lėšomis iš kitų šaltinių šiemet per 1 mln.

Vyriausybė ir Seimas toliau stebina savo nenuoseklia politika. Viena ranka priimami sprendimai, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Kita skatinama, kad žmonės kuo daugiau vartotų dujų, elektros ir taip didintų taršą. Prizas už tai - mažesni energijos tarifai. Brangesni metai Šiomis dienomis Lietuvos gyventojai už įvairias komunalines paslaugas paskutinį kartą moka senomis kainomis. Nuo sausio brangsta dujos, elektra, kai kuriose savivaldybėse ir šildymas bei vanduo.

Pastebima, kad ekologiškų produktų įsigyjama vis mažiau, tačiau tai gali būti ne vien dėl recesijos. Kaip rašo autoritetingas britų aplinkosaugos žurnalas „The Ecologist“, pastaruosius dvejus metus žmonės pradėjo pirkti mažiau etinių ir aplinkai draugiškų prekių. Remiantis MORI apklausos rezultatais, teigiama, kad 2009 metais 56 proc. apklaustųjų buvo pasiryžę mokėti brangiau už ekologiškas prekes. Tai 12 proc. mažiau nei 2007 metais tuo pačiu laikotarpiu ir 7 proc. mažiau nei 2005 metais.

Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtrauks baudą piliečiams nuo 400 iki 2 tūkst. litų, pareigūnams - nuo 1 iki 5 tūkst. litų.