apgavystės

Savaitgalį vaizdo įrašų platformoje „Netflix“ Lietuvoje į žiūrimiausiųjų viršūnę pateko dokumentinis filmas „The Tinder Swindler“. Filmas pasakoja apie pažinčių programėlėje „Tinder“ veikusį nusikaltėlį, kuris apgaulės būdu iš patiklių moterų visame pasaulyje išviliojo apie 10 milijonų JAV dolerių.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Dabar pensininkės Anastasija ir Marytė pasakytų, kad stebuklingi kilimėliai neegzistuoja. Bet prieš tai jos griebėsi šiaudo ir išleidusios beveik visas savo santaupas nusipirko masažuojančius kilimėlius, kurie esą gali atauginti sąnarius, išgydyti 4-os stadijos vėžį ir sureguliuoti kraujo spaudimą. Dabar senjorės jaučiasi apgautos ir kreipėsi į policiją, o „stebuklingus“ kilimėlius pardavusi įmonė sako, kad tai, jog pirkinys joms nepadėjo, yra jų pačių kaltė.

Klaipėdos pareigūnams įkliuvo 13 000 eurų iš senjoro išvilioję sukčiai. Policininkai vien per rugsėjį sučiupo ir dar du tokius nusikaltėlius, kurie iš patiklių klaipėdiečių išviliojo per 50 000 eurų. O štai vilnietė sukčiams internete savo noru atidavė net 170 000 JAV dolerių. Tiesa, lietuvius mulkinančių sukčių gretos nemažėja. Juolab, kad dažnai patikliems tautiečiams skambinėja jau kalėjime sėdintys sukčiai tiesiai iš savo kamerų.

Alytaus apskrities policijos pareigūnai įspėja gyventojus apie naują sukčiavimo būdą, kurį neteisėtai pasipelnyti norintys asmenys gali panaudoti prieš transporto priemonių vairuotojus. Policijos įvykių registre pastaruoju metu buvo užregistruotas pranešimas, kad asmeniui paskambino policijos pareigūne prisistačiusi moteris, kuri teigė, kad pranešėjas yra nufotografuotas „trikojo“ greičio matuoklio ir jam gresia teisės vairuoti atėmimas iki pusės metų.

Australijos teisėsauga skelbia apie smarkiai sparčiai dažnėjančias apgavystes, kurių aukomis tampa daugiausia studentai iš Kinijos. Pekino tarnybomis apsimetę apgavikai grasina studentams ir jų šeimoms, suvaidina studentų pagrobimus ir išsireikalauja milijonų. Vonios kambaryje surištomis galūnėmis ant grindų sėdintis jaunas vyras – apgavikų auka. Pastarieji jo nei pagrobė, nei surišo – viską jaunuolis suvaidino pats apgavikams pagrasinus.

Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, jaučiamas telefono ir interneto sukčių suaktyvėjimas. Prisidengdami naujienomis apie koronavirusą, sukčiai kuria netikras svetaines, siunčia el. laiškus bei bando išvilioti pinigus iš nieko neįtariančių žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas paaiškina, kad ekstremalios situacijos yra laikas, kai sukčiai suaktyvėja ir bando išnaudoti žmonių domėjimąsi koronavirusu savo tikslams.

Patikėjusi socialinių tinklų reklama apie greitą uždarbį prieš dvi savaites viena vilniečių šeima prarado 5 tūkst. eurų. Į tokią pačią padėtį pateko ir policijoje dirbanti moteris. Iš gyventojų pinigus viliojanti įmonė neigia sukčiaujanti. Tačiau dėl jos jau kreiptasi į atsakingas institucijas ir teisėsaugą.  Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Virginija.

Artėjant kalėdinių dovanų pirkimo metui, vis aktyvesni tampa sukčiai. Jie vilioja jūsų elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kuria netikras elektronines parduotuves ir bankų svetaines. Policija ir bankai ragina neprarasti budrumo bei nesusivilioti žadamomis pasakiškomis nuolaidomis ar pelningomis investicijomis. Į jūsų pinigus, laikomus bankų sąskaitose, vis intensyviau kėsinasi sukčiai.

Jei norite pamatyti, kaip atrodo kibernetinių sukčių auka, žvilgtelėkite į veidrodį. Nuo piktavalių elektroninėje erdvėje nukenčiančia įvairūs žmonės – ir studentai, ir bedarbiai, verslininkai ir pensininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, teigia Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento vadovas Apgavysčių metodai tampa vis įmantresni, sukčiai tobulėja, tad verta prisiminti bendrąsias saugios elgsenos internete taisykles ir apgalvoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis, kad kaip...

Telefoninių sukčių skambučiai Lietuvoje netyla, o jų išradingumas į pinkles įvilioja ir mobiliųjų, ir fiksuotos linijos telefonų savininkus. Vien pernai „Telia“ užblokavo 800 sukčių telefonų ir SIM kortelių – bemaž penktadaliu daugiau negu prieš metus. Naują pilotinį prevencijos būdą Lietuvoje prieš sukčius pasiūlė Utenos policija – su „Telia“ sąskaitomis už fiksuoto ryšio paslaugas Utenos mieste ir rajone bus išsiųsta tūkstančiai specialių lipdukų.

Balandžio 1-oji – diena, kuomet savo humoro jausmą galima realizuoti įvairiais pokštais. Jeigu pritrūkote idėjų, kuriomis galėtumėte šmaikščiai apgauti savo artimuosius ir kolegas, siūlome pasižiūrėti linksmą nuotraukų galeriją. Būkite pirmas, kuris Melagių dieną apgaus savo šeimos narius, tačiau nepamirškite, kad galbūt ir jie jums kurpią planą – todėl būkite atidūs.

Apie Ievą Jurevičienę plačioji visuomenė sužinojo prieš kelerius metus, kai paaiškėjo, kad prekiaudama drabužiais internetu ji apgavo ir tėvynėje gyvenančius lietuvaičius, ir emigravusius tautiečius. Tuomet policija buvo ją prikirpę, tačiau dabar moteris vėl ėmėsi senų darbelių: pasipylė nukentėjusių, praradusių net iki virš 400 eurų, skundai. Su tv3.lt susisiekė Deimantė P. (pavardė redakcijai žinoma), kurios vaiko tetą apgavo minėta moteris.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Lotynų Amerikos melodramų superžvaigždės Marlene Favela, Fernandas Colunga ir Jorge Salinas sugrįžta į mūsų šalies ekranus. Vyriškos konkurencijos ir keistai susiklosčiusių likimų istorija „Aistra ir valdžia“ (Pasion y Poder) vos pasirodžiusi Meksikoje sulaukė didžiulio susidomėjimo. Pirmąją seriją vakar galėjo įvertinti TV3 televizijos žiūrovai. „Aistra ir valdžia“ – dviejų senų priešų, dviejų šeimų neapykantos istorija, primenanti Montekių ir Kapulečių susirėmimą.

Per pastarąjį šventinį mėnesį išaugus pirkimo internete apimtis, tarp jų ir realiuoju laiku, bendrovės Kaspersky Lab“ ekspertai primena apie finansinių transakcijų apsaugos būtinumą. Pasak jų, ne visos jos baigiasi sėkmingai sumokant už prekes. Tyrimo, atlikto kartu su bendrove „B2B International“, rezultatai parodė, kad apie pusė vartotojų, praradusių pinigus dėl apgavystės transakcijos realiuoju laiku metu, nesugebėjo susigrąžinti pavogtų pinigų – dalies ar visų, sakoma bendrovės pranešime.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ skaičiavimais, rugsėjį nepageidaujamos korespondencijos dalis globaliame pašto sraute sudarė 66,5 proc., o tai 0,7 punkto mažiau nei rugpjūtį. Pasibaigus atostogų sezonui žymiai – 42,5 proc. – sumažėjo ir šlamštalaiškių sekimo modulio suveikimų, palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu.

„Apple“ kompanijai pristačius naujausią išmanųjį telefoną „iPhone 6“, netruko pasklisti ir su juo susiję melagingi pranešimai. ESET ekspertų teigimu, socialiniame tinkle „Facebook“ sukčiai siūlo „iPhone 6“ išmanųjį nemokamai ir tokiu būdu renka asmeninius duomenis ar siekia išvilioti pinigus iš patiklių vartotojų.

„Kaspersky Lab“ specialistai, nuolat analizuodami naujas brukalų temas, aptiko dar vieną apgavikų triuką, taikomą siekiant išvilioti vartotojų pinigus. Pasak bendrovės astovų, naujoje schemoje stengiamasi gauti didelę sumą pinigų be jokių pastangų. Tuo naudodamiesi apgavikai pradėjo kurti daugybę kazino realiuoju laiku, kuriuose vartotojas jokiomis aplinkybėmis negali išlošti realių pinigų. Savo tinklalapius apgavikai reklamuoja siųsdami brukalus.

19-metis Peteris Clatworthy iš Notingamo manė, kad už 540 eurų „eBay“ puslapyje nusipirko „XBox One“ žaidimų konsolę. Jam teko gerokai nustebti, kai vietoj laukiamos prekės jis paštu gavo tik jos nuotrauką. Ši gudrybės yra tokia pat sena, kaip pats „eBay“ portalas, tačiau nepanašu, kad žmonės nustos ja tikėti, rašoma portale „Vice“. P. Clatworthy ilgai taupė žaidimų konsolei.

Bendrovė „Kaspersky Lab“ pranešė užfiksavusi vadinamojo „Nigerijos“ elektroninio pašto šlamšto bangą. Šios šalies bankų atstovai, humanitarinių įstaigų darbuotojai ir paprasti piliečiai tariamai kreipiasi į interneto vartotojus prašydami pervesti savo kelių milijonų santaupas į užsienį ir žada dosniai už tai atlyginti. Apgavystės schema šiuose „Nigerijos“ laiškuose su Sirijos siužetu gana standartinė.

Šiandien Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Dianos Suvaizdytės–Makšimienės, dirbančios Rokiškyje, prašymą paskirti kardomąją priemonę–suėmimą patenkinęs teismas leido vienam mėnesiui suimti tūkstantinių santaupų vagystėmis iš butų įtariamą anksčiau teistą 47 metų rokiškietę  V. Z. Antradienį, lapkričio 13 d., Rokiškio miesto Pauliaus Širvio gatvėje pasikėsinusi apvogti vieną butą moteris specialios operacijos metu buvo sulaikyta rajono policijos komisariato pa...

Viena didžiausių šių laikų sporto legendų 41 metų dviratininkas Lance'as Armstrongas turi būti pamirštas. Daugybė kaltinimų dopingo vartojimu ir platinimu niekais pavertė visą amerikiečio sporto karjerą. JAV Antidopingo agentūra paviešino sukrečiančią 1000 puslapių medžiagą, kaip „US Postal“ aprangą vilkėjęs L. Armstrongas buvo išvystęs profesionaliausią ir sėkmingiausią dopingo vartojimo programą, į kurią įtaukė ir komandos draugus. Legenda tapo nieku.

Pasirodžius „Balsas.lt savaitės“ publikacijai apie prieštaringai vertinamą žiniuonę Alą Naruševičienę, atsirado žmonių, kurie suteikė duomenų, kad moteris figūruoja juodajame tarptautiniu mastu ieškomų nusikaltėlių sąraše. Iš tikrųjų – kas ji, Ala Naruševičienė, pagrindinė herojė garsiausioje pastarojo meto sukčiavimo ir neskaidraus praturtėjimo atvejus tiriančioje Kauno ekonominės policijos pareigūnų byloje? Kokia buvo Alos (gim.

Švedijoje sparčiai plinta naujas interneto vartotojų kvailinimo būdas: pasak šalies žiniasklaidos, internetiniams sukčiams tūkstančiai pornografiją internete žiūrinčių švedų jau sumokėjo milijonines baudas. Švedijos policija mano, kad įtariamieji apgavikai, pornografijos tinklalapių lankytojus gąsdinantys netikromis baudomis, veikia Švedijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine, pranešė Švedijos nacionalinis TV kanalas SVT.

Laiškai, skelbiantys apie laimėtą loteriją, pavydėtinai reguliariai atkeliauja į vartotojų elektroninio pašto dėžutes. Šis internetinis šlamštas veikia vienu ir tuo pačiu principu: vartotojui pranešama, kad jis loterijoje laimėjo didžiulę pinigų sumą ir privalo apmokėti tam tikras „išankstines išlaidas“, kad gautų laimėjimą. Patrauklu. Deja, šie pranešimai – tik internetinių sukčių triukas, perspėja antivirusinės programinės įrangos gamintojos bendrovės „Kaspersky Lab“ specialistai.

Su žymiuoju filmu susijęs pokštas privertė prisiminti penkias didžiausias pasaulio mistifikacijas. Į ateitį negrįžo Filmo „Atgal į ateitį“ gerbėjai visame pasaulyje liko nusivylę, kai paaiškėjo, kad „laiko automobilio“ prietaisų juostos nuotrauka, ilgą laiką klajojusi internete, iš tiesų tebuvo apgavystė, praneša „The Daily Telegraph“. Savaime suprantama, kad kalbama ne apie tikrą „laiko mašiną“, bet apie kadrą iš žymiojo filmo – tačiau ir tas buvo apgaulė, rašo Newsru.com.

Interneto laikais sukčių išradingumui nėra ribų. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, turintis elektroninio pašto dėžutę. Tiesiog užsukite į savo pašto „šlamšto“ skyrelį ir be įvairių virusų kupinų kvietimų lytiškai santykiauti ar pasididinti savo lytinį organą aptiksite ir „rimtų“ pasiūlymų gauti daugybę milijonų pinigų.

Bankai ir teisėsaugos institucijos ieško būdų apsaugoti bankų klientus ir apriboti sukčių galimybes. Lietuvos bankų asociacijoje šiandien diskutuota apie nerimą keliančią  sukčiavimo telefonu  bangą, sparčiai besiritančią per visus Lietuvos regionus. Bankininkais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir ištuština savo aukų sąskaitas.

Norite išsinuomoti ar išnuomoti butą, gauti vizą ar užsienio valstybės pasą? Trokštate paimti paskolą banke ar susirasti darbą? Atrodo paprasta? Tikrai ne. Tenka gaišti laiką, leisti pinigus ir gadinti sau nervus. O čia, kur buvę, kur nebuvę, į pagalbą skuba tarpininkai. Jie siūlosi už jus pastovėti eilėse, surinkti ir sutvarkyti visus reikalingus dokumentus.

Besidomintys kriminogenine situacija Alytaus mieste ir rajone, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos įvykių suvestines, kuriose gausu pranešimų apie telefoninius sukčius. Šį kartą aukomis pasirinkti asmenys, kurie naudojasi AB TEO telefono ryšiu.

Naujausias tyrimas parodė, jog aukštesnei socialinei klasei priklausantys žmonės yra labiau linkę į melą, apgaudinėjimą ir net įstatymų pažeidimą nei žmonės iš mažiau privilegijuotų sluoksnių, skelbia telegraph.co.uk. Tyrimą atlikę psichologai iš Kalifornijos universiteto teigė, jog tyrimo išvados gali padėti paaiškinti bankų krizę, nes savimi pasitikintys, pasiturintys bankininkai yra labiau linkę į neatsakingą elgesį. Komanda, kuriai vadovavo dr.

Naujausias tyrimas parodė, jog aukštesnei socialinei klasei priklausantys žmonės yra labiau linkę į melą, apgaudinėjimą ir net įstatymų pažeidimą nei žmonės iš mažiau privilegijuotų sluoksnių, skelbia „telegraph.co.uk“. Tyrimą atlikę psichologai iš Kalifornijos universiteto teigė, jog tyrimo išvados gali padėti paaiškinti bankų krizę, nes savimi pasitikintys, pasiturintys bankininkai yra labiau linkę į neatsakingą elgesį. Komanda, kuriai vadovavo dr.

Pinigus viliojantys apgavikai keičia amplua – skambindami vis dažniau prisistato nebe avarijas padariusiais anūkais, o finansinių nusikaltimų tyrėjais. Ant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio kriminalinę policiją, Roberto Jagmino stalo – įvykių statistika. Jos skaičiai rodo, kad pernykščiais 2011 metais telefoninių sukčiavimų sumažėjo maždaug perpus.

Tyrėjai rado saugumo spragą, kuri leidžia be šeimininko sutikimo valdyti GSM tinkle veikiančius telefonus per atstumą. Taip pat siųsti trumpąsias žinutes ir skambinti. „Galima pasinaudoti GSM tinklo, kurį naudoja 80 proc. pasaulio mobiliųjų telefonų rinkos, technologijos spraga ir skambinti ar siųsti trumpasias žinutes į apgaulingus, itin didelius tarifus taikančius numerius“, - naujienų agentūrai„Reuters“ teigė Vokietijos„Security Research Labs“ vadovas Karstenas Nohlas.

Pernelyg brangi variklio alyva, anksčiau laiko pakeistos stabdžių trinkelės, per didelės techninės apžiūros išlaidos – pačios bjauriausios transporto priemonių remonto dirbtuvių apgavystės ir kaip galima nuo jų apsisaugoti. Aišku viena: automobilių remonto įmonių nelaikome blogio įsikūnijimu, o mechanikų nevadiname niekdariais ar lupikautojais. Priešingai, dauguma jų dirba pavyzdingai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja internetu perkančius žmones dėl galimų apgavysčių. Tarnyba  išplatintame pranešime spaudai teigia sulaukianti vartotojų nusiskundimų, kad įsigyję nuolaidų kuponų grožio paslaugoms iš interneto svetainės www.mybest.lt negali jais pasinaudoti. Vartotojai teigia, kad paslaugų teikėjai atsisako suteikti paslaugas motyvuodami tuo, kad įmonė, platinanti nuolaidų kuponus, nėra pervedusi pinigų už paslaugas.

Raigardo kontrolės punkte Druskininkų pasieniečiai sulaikė įtartiną automobilį. Naktį iš antradienio į trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos pasieniečiai patikrino iš Lietuvos į Baltarusiją vykusio 38 metų vairuotojo ir automobilio „Toyota Corolla Verso“ dokumentus. Baltarusio dokumentai buvo tvarkingi, tačiau pasieniečiai atkreipė dėmesį į esą 2008 m. pagamintos transporto priemonės laikino įregistravimo pažymą.

Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai Lietuvoje praneša apie jame plintantį naują užkratą: jiems siunčiamose žinutėse raginama įsidiegti programėlę, neva parodysiančią, kaip jų veidas atrodys senatvėje.

Šalyje vis dar apstu sukčiavimo telefonu atvejų, kai nusikaltėliai iš patiklių asmenų išvilioja pinigų. Dar ne visi suvokia, kad tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių asmenų pinigines. Nusikaltėliai jau apgaudinėja ir naudodamiesi kompiuterių prog ramomis. Apsimeta geriausiu draugu Dažnas, gavęs trumpąją žinutę mobiliuoju telefonu su sveikinimu laimėjus automobilį ar kelionę, net nemirktelėjęs ją ištrina.

Pirmuoju profesionaliu mistifikatoriumi tapo Amerikos dailininkas ir rašytojas Joey Skaggsas. Jis pradėjo veiklą kaip įprastas politizuotas chuliganas, protestavęs prieš karą Vietname. 1969 m. jis užtempė didžiulę 15 metrų dydžio liemenėlę ant JAV iždo pastato. Tačiau tikroji šlovė atėjo 1971 m., kai jam pavyko išjuokti Johną Lennoną ir Joko Ono. Avangardinio meno festivalio metu minia netikėtai nusigręžė nuo „The Beatles“ nario ir jo sutuoktinės ir puolė sveikinti niekam nežinomo Scaggso.

Virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu. Po sukčių apgavystės nuspręsta išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus. „Lietuvos rytas“ neseniai rašė apie fiktyvias parduotuves internete, žadėjusias solidžias kalėdines nuolaidas. Pinigus pervedę pirkėjai liko apgauti, o policija gavo apie 100 skundų. „Šios aferos sudavė smūgį jaunai Lietuvos elektroninės prekybos rinkai“, - sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys.

Pagausėjo apgautų siekiančių įsidarbinti panevėžiečių. Jie neteko ne tik sąskaitose buvusių pinigų, bet ir turės padengti greituosius kreditus, kurių net neėmė. Šių metų gegužę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus pasiekė pirmi panevėžiečių, ieškančių darbo, skundai.

Ekonominio sunkmečio prispausti Lietuvos gyventojai, pristigę pinigų ar netekę pragyvenimo šaltinio, vis dažniau ryžtasi pasipelnyti iš šalies draudimo bendrovių, inscenizuodami savo apdrausto turto vagystes ir patys žalodamiesi. Pinigų panūdę, maisto kainų bei komunalinių mokesčių nustekenti gyventojai tampa vis išradingesni. Bendrovės „BTA draudimas" Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova irgi pastebi, kad nuo 2008 metų pranešimų apie sukčiavimus sparčiai daugėja.

Du D. Britanijos gyventojai įkūrė nelegalų spermos banką ir sugebėjo užsidirbti 250 tūkst. svarų sterlingų, pirmadienį paskelbta teismo posėdyje, praneša naujienų agentūra „Reuters“.Remiantis Didžiojoje Britanijoje galiojančiu Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos aktu, bet kuri kompanija, norinti „gauti, bandyti ir platinti“ spermą ar kiaušinėlius, turi gauti specialią licenciją.