antkainiai

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ oficialiai pranešus apie planus susijungti, imta svarstyti ne tik ką tai reiškia rinkai, bet ir vartotojams. Rūpimiausias klausimas, ar sumažėjusi konkurencija neiššauks didesnių kainų. Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma. Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Oficialūs ES statistikos agentūros „Eurostat„ duomenys rodo, kad Lietuvoje prekės vis dar yra pigesnės nei ES vidurkis, tačiau dėl daug mažesnių algų realiai lietuviams jos yra daug brangesnės nei kitiems europiečiams. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė interviu dienraščiui „Respublika“ teigė, kad problemos neišspręstų nė antkainių reguliavimas, nes tai privestų prie prekių deficito.

Kodėl maisto produktai Lietuvoje, įvertinant vidutines gyventojų pajamas, yra vieni brangiausių ES rinkoje? Priežasčių yra daug, tačiau viena jų – itin įžūlus prekybininkų naudojimasis palankia jiems  padėtimi. Juk  vidaus rinkoje vyrauja tik  4–5 prekybos tinklai.

Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo pataisų projektui,  siūlančiam įmonėms, prekiaujančioms maisto produktais, uždrausti imti bet kokį kitą mokestį ir reikalauti kitų finansinių įsipareigojimų už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 25 procentai nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 50 procentų nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Lietuviai – paklusnūs vaistų vartotojai: paveikti farmacininkų triukų, saujomis kemša tabletes – nuo galvos skausmo, rėmens ar pagirių. Ligų profilaktikai – dar ir maisto papildų prisiperka. Tačiau farmacijos verslo specialistai moka vilioti ne tik pirkėjus, bet ir gydytojus: už įsiūlytą vaistą atsidėkoja kelionėmis ir seminarais.

Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai varo žmones į kampą. „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti . Ekspertai sako, kad šios priežastys tarsi skydas, kuriuo lengviausia prisidengti ir beatodairiškai siekti pelno.

Nuo rudens prasidėjusi maisto produktų kainų pasiutpolkė ne vieną privertė gūžčioti pečiais ir ieškoti kainų kilimo priežasčių. Atidžiau pradėti sekti ir didieji prekybos centrai bei jų uždedami antkainiai būtiniausiems maisto produktams. Brangiausia duona Siekdama visuomenei suteikti aiškumo, Konkurencijos taryba atliko palyginamąją 10 būtiniausių maisto produktų analizę ir viešai paskelbė, kokia kainų dalis tenka prekybininkams, gamybininkams ir valstybei.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Kainų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siekiama viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Už tai po pateikimo balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 18 parlamentarų. Pagal siūlomą projektą, „įmonės, prekiaujančios maisto produktais, prekybinį antkainį, taikomą būtiniausiems maisto produktams, viešai skelbia etiketėse prekybos salėse.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti Kainų įstatymo papildymo projektą, numatantį prekybos antkainių ribojimą. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Žemės ūkio ministerija maisto produktams gali nustatyti ir mažesnius prekybinius antkainius. Už šio įstatymo pažeidimą siūloma taikyti baudą, kuri siektų 5 proc. nuo įmonės mėnesinės apyvartos.

Ketvirtadienį Seimas apsispręs dėl Kainų įstatymo papildymo projekto, kuriuo siekiama viešinti prekybininkų taikomus maisto produktų antkainius. Projekto autoriaus Seimo nario Sauliaus Stomos nuomone, antkainių viešinimas turėtų sustabdyti nepagrįstą kainų kilimą. „Jei žmonės turės galimybę matyti, kokį antkainį užsideda prekybininkai, galės kur kas paprasčiau pasirinkti, kur pirkti.

Seime ketvirtadienį ketinama teikti siūlymus dėl maisto produktų antkainių ribojimo: didmeninėje prekyboje - iki 20 proc., mažmeninėje - iki 25 proc. Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės žiniomis, tokį siūlymą skeptiškai vertina „liberalių pažiūrų politikai“. „Seime yra įregistruotos tam tikros Kainų įstatymo papildymo pataisos, kuriomis siūloma įpareigoti įmones, prekiaujančias maisto produktais, neimti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį an...

Kainų įstatymo papildymo projektas, numatantis prekybinių antkainių ribojimą, jau šią savaitę gali atsidurti Seimo darbotvarkėje. Antradienį Seimo frakcija "Tvarka ir teisingumas", siekdama, kad šis projektas būtų kuo greičiau įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę, surinko to prašančių 50 Seimo narių parašų.

„Kiek bedarbių užsiregistravę, o dar niekas badu nemirė. Vadinasi, turi iš ko gyventi!" Šios palyginti neseniai paleistos reto ciniškumo frazės autoriaus galima ir neprisiminti, bet nekyla abejonių, jog tai žmogus, kaip sakoma, artimas imperatoriui. Tikrai ne koks paprastas žmogelis ar smulkios įmonės savininkėlis. Lopyti valstybės biudžeto skyles yra gausybė būdų, jais naudojamasi, bet visada buvo ir bus lengviausia ir paprasčiausia ką nors naudinga pasiglemžti iš mažiausių.

Maisto kainos kyla. Prekybos tinklai, padedami valdžios, per ilgus metus išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontroliavimu. Sąmokslo teorija Prieš gerus metus su raudonomis vėliavomis ir reikalavimais kontroliuoti maisto kainas po gatves blaškėsi „Fronto“ atstovas Algirdas Paleckis su tuomet dar savo bendražygiu Audriumi Butkevičium. Jie rideno pilną karutį svogūnų.

Reaguodamas į vykstančias diskusijas  dėl maisto kainų reguliavimo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Neproporcingas sprendimas Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pritariąs siūlymui viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Tai reglamentuojantį Kainų įstatymo papildymo projektą trečiadienį Seime įregistravo parlamentaras Saulius Stoma. „Panašią idėją mes jau prieš porą metų esame svarstę ir tikrai manau, kad tai būtų visai nebloga idėja“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė Premjeras. Jis siūlė įvertinti, kaip tai galėtų būti realizuota.

Seimo narys Saulius Stoma įregistravo Kainų įstatymo papildymo projektą, kuriuo siekiama viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. „Augančias maisto produktų kainas Konkurencijos taryba aiškina nesiliaujančiu prekybos įmonių antkainių augimu. Labiausiai pakilo būtent būtiniausių produktų kainos. Pavyzdžiui, kvietinių miltų prekybinė marža nuo 2008 metų pabaigos padidėjo nuo 23 net iki 43 procentų.

 Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas šalies Prezidentei pateikė duomenis apie besipučiančius antkainius, kuriuos Vyriausybė seniai žinojo, bet iki šiol nesiėmė jokių priemonių.  „Nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio pieno (2,5 proc. riebumo) antkainis tolygiai išaugo nuo 17 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., o kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.

„Prezidentės pritarimas idėjai riboti būtiniausių maisto produktų antkainius bus bandomas suniekinti pasitelkiant visas įmanomas gražbylystės formas, ekonomikos teorijas ir teisinius samprotavimus.  Monopolijos be kovos ir savo noru tikrai neatsisakys galimybės vietoje vieno lito paimti du ir dantimis bei nagais kovos už dabar esančią tvarką.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu aptarė maisto brangimo priežastis ir priemones kainų didėjimui pažaboti ir vartotojų interesams apginti. Prezidentės teigimu, Konkurencijos tarybos vadovo pateikta informacija apie prekybos tinklų pelno maržų augimą rodo nepateisinamą vartotojų išnaudojimą. „Būtiniausių maisto produktų kainų sąskaita sunkmečiu didėjantys prekybos tinklų pelnai yra įžūlus vartotojų išnaudojimas.

Paaiškėjo, kad dauguma šalies vaistinių nesilaiko įstatymų ir ne tik nesumažino vaistų antkainių, o juos dar net padidino. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dėl to vaistinėms gali būti sustabdytos licencijos. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, šį mėnesį tikrinusi 36 vaistines (tarp jų - 17 vaistinių tinklams nepriklausančių) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, net 30-yje nustatė pažeidimų.

Nuo ketvirtadienio įsigalioja įstatymas, pagal kurį bus reguliuojami vaistų antkainiai. Valdžia sako, kad dėl to vaistai atpigs, o gamintojai ir farmacininkai tvirtina, kad bus priešingai ir vaistai brangs. Ateityje vaistinėse atsiras ir ekranai, kuriuose pirkėjai galės palyginti panašių vaistų kainas, praneša Lietuvos radijas.

Nuo balandžio Lietuvoje pradėjus reguliuoti vaistų antkainius, jų kainos turėtų mažėti vidutiniškai iki 20 proc., taip teigia Sveikatos apsaugos ministerija. Po Vyriausybės pasitarimo Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius žurnalistams sakė, kad šiandien Vyriausybės pasitarime buvo pritarta vaistų kainų reguliavimui, kuris nuo balandžio 1 dienos turėtų atpiginti visus nekompensuojamus vaistus - tiek receptinius, tiek nereceptinius.

Seimas nutarė riboti didmenininkų ir mažmenininkų taikomus nekompensuojamųjų receptinių ir nereceptinių vaistų antkainius, o gamintojai turės pareigą deklaruoti vaistų kainas Lietuvai ir pateikti šių vaistų kainas Vyriausybės nustatytose referencinėse šalyse.

Valstybė siekia, kad jos piliečiai sunkmečiu gydytųsi pigesniais kompensuojamaisiais vaistais. Jau kuris laikas visuomenė buvo pratinama prie šios minties, o dabar pereinama prie ryžtingų priemonių taupyti. Kitais metais pas gydytoją apsilankiusieji neturėtų nustebti, jei jis tikins brangius kompensuojamuosius vaistus pakeisti pigesniais, o vaistinėje juos dar kartą pasiūlys vaistininkas, net ir neklaustas.

Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama gerinti vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, mažinant jų kainas. Balsų dauguma buvo pritarta, jog būtų ribojami ne tik receptinių, bet ir nereceptinių vaistų antkainiai didmenininkams ir mažmenininkams, o gamintojai turėtų pareigą deklaruoti vaistų kainas Lietuvai ir  pateikti šių vaistų kainas Vyriausybės nustatytose referencinėse šalyse.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė žeria Seimui kritiką dėl to, kad iki šiol nėra priimtos antkainių ribojimą nustatančios Farmacijos įstatymo pataisos. Dėl to neišnaudota galimybė jau nuo Naujųjų metų atpiginti žmonėms vaistus, sakė D. Grybauskaitė. Valstybės vadovė ketvirtadienį kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kuriame šiuo metu yra įstatymo projektas, pirmininką Antaną Matulą, prašydama, kad įstatymas kuo greičiau pajudėtų.