antarktida

Mokslininkai jau gali paaiškinti turbūt pačių keisčiausių – poledinių – kalnų Žemėje egzistavimo paslaptį – jie „turėjo du gyvenimus.“ Gamburcevo kalnynas – tai Europoje stūksančių Alpių dydžio kalnynas su milžiniškomis viršukalnėmis, esantis Antarktidoje, po 4 km ledo sluoksniu. Bbc.co.uk rašoma, kad šis keistas kalnynas, atrastas dar 6 dešimtmetyje, iki šiol kėlė didžiulę nuostabą. Visuomet buvo manoma, kad uolynai žemyno gilumoje yra plokšti ir apylygiai.

Indija planuoja iki kitų metų kovo Antarktidoje atidaryti naują ilgalaikę tyrimų stotį. Prieš 28 metus Indija šiame regione įrengė pirmąją savo tyrimų stotį, praneša „RIA Novosti“. Stotis „Bharati“ bus įrengta rytinėje Pietų ašigalio dalyje. Numatyta, jog ji veiks 25 metus. Vasarą joje darbuosis 25 žmonės, o žiemą – 15. Indijos nacionalinio Antarktidos ir vandenynų tyrimo centro direktorius teigė, kad naujoji tyrimų stotis bus įrengta apie 3 tūkst.

Pingvinų patelės kiaušinius deda į lizdą, o jį iš pakrantėje esančių akmenėlių sukrauna patinėliai. Pasak BBC, rinkti ir nešioti akmenis  – sunkus darbas, bet niekur nedingsi: jie patys į reikiamą vietą neateis. Tačiau, pasirodo, ne visi pingvinai yra sąžiningi: kai kurie mieliau vagia akmenis iš savo kaimynų. Kaip ir kai kurie iš mūsų.

Š. m. spalio 6 – 28 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus eksponuojama pirmoji personalinė Algirdo Valantiejaus fotografijų paroda „Ekspedicija Antarktida 2011“. Algirdas Valantiejus – keliautojas, fotografas, vienas iš pirmosios lietuvių ekspedicijos į Antarktidą organizatorių. 2011 metų kovo 7 – 17 dienomis pirmą kartą lietuviai surengė ekspediciją į Antarktidą. Joje dalyvavo 28 Lietuvos, Australijos ir Ispanijos lietuviai.

3 km ledo gylyje slypintis ežeras gali atskleisti, kaip atrodė gyvybė Žemėje prieš milijoną metų ir suteikti informacijos apie nežemišką gyvybę. Telegraph.co.uk rašoma, kad jau netrukus grupė britų mokslininkų planuoja išvykti į Antarktidą, kur tikisi tapti pirmaisiais žmonėmis, kuriems pasisekė pasiekti vieną iš 387 ežerų, esančių šiame žemyne.

Nuo ultravioletinių spindulių Žemę saugančiame ozono sluoksnyje virš Arkties vandenyno pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją užfiksuota didžiulė skylė. Apie tai žurnale „Nature“ pranešė tarptautinė tyrėjų grupė iš Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, išnagrinėjusi 30 stebėjimo stočių Arktyje ir šiek tiek į pietus nuo jos duomenis. Skelbiama, kad ozono sluoksnio properšos virš Arkties plotas siekė apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų.

Kovo 11 dieną Japoniją nusiaubęs cunamis paskleidė bangas, kurios atsirito iki už 13 tūkst. kilometrų esančio Antarktidos ledo šelfo ir dalį jo suskaldė į didžiulius ledkalnius, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Kovo 12 dieną ESA Žemę stebintis palydovas „Envisat“ pastebėjo ledkalnius, atskilusius nuo Sulzbergerio ledo šelfo, o kovo 16 dieną jie užfiksuoti plaukiantys į Roso jūrą, informuoja naujienų agentūra AFP.

JAV ir užsienio šalių geologai teigia aptikę milijardo metų senumo Šiaurės Amerikos dalį, kurią gali susieti su Antarktida. Anot tyrėjų, tai kol kas tvirčiausi rasti įrodymai, leidžiantys manyti, kad Šiaurės Amerika ir Antarktida prieš 1,1 mlrd. metų buvo vienas žemynas. Tai nutiko daug anksčiau nei susiformavo Pangėjos superžemynas, pranešė Amerikos geologų draugija. „Galiu nukeliauti į Franklino kalnus Vakarų Teksase ir stovėti šalia to, kas kažkada buvo Coatso žemės Antarktidoje dalis.

Keistas sumanymas didžiulis ledkalnius iš ašigalio vilkti tūkstančius kilometrų į sausros kamuojamas šalis netrukus gali tapti tikrove. Pirmasis tokį sausroms galą padaryti galintį planą prieš 40 metų pateikęs Georgesas Mouginas buvo palaikytas keistuoliu. Tačiau nauja kompiuterinė technologija parodė, kad jo plūduriuojančių rezervuarų projektas yra įgyvendinamas ir įkandamas. 86-mečiui tokia mintis pirmą kartą kilo 8 dešimtmečio pradžioje, kai jis dar buvo inžinerijos absolventas.

Antarktidos ir Arkties pavadinimai dažnai žmones sutrikdo. Antarktida yra Pietų ašigalyje esanti sausumos masė, kurios simboliu tapo šiame regione gyvenantys pingvinai. Tinklalapyje factsmonk.com pateikiama keletas įdomių faktų apie Antarktidą, kurių jūs apie šį kraštą galbūt nežinojote.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Elsvorto kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

Antarktida, nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kyla vis aukščiau. Dėl klimato pokyčių tirpstantis ledas lengvina plūduriuojančio žemyno masę. Donaldas Argusas iš NASA laboratorijos Kalifornijoje kartu su kolegomis panaudojo 15-os metų GPS duomenis atskleist, kad Vakarų Antarktidoje išsidėsčiusių Ellswortho kalnų dalys pakyla maždaug penkiais milimetrais kasmet. Kitose žemyno dalyse kilimas taip pat pastebimas, tik ne toks spartus.

„Lietuva – 15 800 km“, – tai užrašas ant nuorodų stulpo Antarktidoje, Vernadskio mokslinėje stotyje. Pirmajai oficialiai lietuvių ekspedicijai į atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą praėjus sėkmingai, jau renkamos naujos norinčiųjų plaukti grupės. Tačiau svarstoma, ar lankyti Antarktidą keliautojams ir turistams nereikėtų uždrausti. Paliko nuorodą į Lietuvą Nors pavieniai lietuviai šiame žemyne jau yra buvę, tačiau oficiali tokia ekspedicija – pirmoji.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių.Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių. Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

Pasaulinio vandenyno šiltėjimas gali paspartinti jame ištirpusio anglies dvideginio grąžinimą į atmosferą ir dar labiau sustiprinti vadinamąjį šiltnamio efektą, teigia Australijos mokslininkai. Pasaulio vandenynai sugeria maždaug 30 proc. dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų kiekio, taip stabdydami klimato atšilimo procesą.

Antarktidos žemynas per paskutiniuosius metus sužaliavo, nurodo stebėjimų duomenis surinkę mokslininkai. Antarktidoje nėra medžių ir tik dvi žydinčių augalų rūšys, augantys vakarinėje žemyno dalyje bei aplinkinėse salose, rašo „The Telegraph“. Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkų komanda nustatė, jog vienas iš žydinčiųjų augalų - antarktinė šluotsmilgė - per paskutinius penkis dešimtmečius išplėtė savo augimo sritis.

Ketvirtadienį iš ekspedicijos „Antarktida 2011“ sugrįžo Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) nariai. Ekspedicijos tikslai sėkmingai pasiekti: baltajame kontinente surengtos kalnų slidinėjimo varžybos, iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės diena. Taip pat pasiektas rekordas – didžiausias lietuvių skaičius vienu metu išsilaipinęs Antarktidoje.

Sausio ir vasario mėnesiais šešių žmonių komanda „Solidream“, metė iššūkį lediniam kontinentui ir su burine jachta „Ocean Respect“ išplaukė į Antarkties vandenis. „Gyvenimą padaryk svajone, o svajonę - realybe“ - toks buvo „Solidream“ komandos devizas. „Ocean Respect“ kelionę pradėjo sausio pradžioje - Argentinos mieste Ušuaja. Ilga, sunki, bet adrenalino kupina įdomi kelionė buvo fiksuojama vaizdo kameromis, o jūs galite pasižiūrėti įdomiausias akimirkas.

Į dėl klimato kaitos sušilusius vandenis palei Antarktidą pirmą kartą per 40 mln. metų traukia būriai karališkųjų krabų. Mokslininkai, po vandeniu filmavę prie ledlaužio pritvirtinta kamera, skelbia gavę vaizdus „ryškiai raudonų, iki 25 centimetrų ilgio karališkųjų krabų, traukiančių į buveines būtybių, kurios aštrių dantų ar žnyplių nematė 40 mln.

Naujieji Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kostiumai gali atrodyti kaip nevykęs bandymas atkartoti žinomo animacinio filmuko „Teletabiai“ herojus, tačiau tai gali būti lemtingas faktorius, apsaugantis astronautus atvirame kosmose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Neseniai Antarktidoje esančioje Argentinos bazėje, esant panašiomis sąlygomis, kokios yra Marse, NASA išbandė naujojo tipo kosmonautų kostiumus.

Žiema vėl grįžta į Antarktidą ir po įtempto tiek  mokslininkams, tiek  turistams sezono, daugelis ten apsistojusių, daugiausia tyrinėtojai, keliavo po  šiaurę. Tarp jų Rusijos komanda, kuri neseniai grįžo po Vostok ežero gręžimo darbų, tai požeminis ežeras, esantis po 4000 metrų gylio ledu ir kita, IceCube Neutrino Observatory komanda, kurie giliai po ledu montavo daugybę detektorių.  Ten dirbdami jie fotografavo Antarktidos aplinką ir darbo akimirkas.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

Per pastaruosius 20 metų ledynai Antarktidoje ir Grenlandijoje tirpo sparčiau, rodo mokslinio tyrimo duomenys, kuriuose taip pat teigiama, kad dėl to gali smarkiai pakilti vandens lygis vandenynuose, pranešė BBC. Remdamiesi palydovo surinktais duomenimis ir klimato modeliais, mokslininkai paskaičiavo, kad poliariniuose regionuose ledo ištirpsta tiek, kad nuo jo jūrų lygis kasmet gali pakilti 1,3 milimetro.

Negalintis atsispirti kelionių magijai Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas šį kartą patraukė į tolimąją Antarktidą. Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvyko 25 dalyviai. Nenustygstantį vietoje Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoją, gamtos mokslų docentą bendradarbiai žino kaip nepailstantį kelionių mėgėją.

Antarktidoje nukritęs meteoritas pateikė papildomų įrodymų teorijai, kad gyvybės Žemėje svarbiausi komponentai susiformavo ne Žemėje. JAV Arizonos universiteto mokslininkų komanda, tirdama 1995-aisiais rastą meteoritą „CR2 Grave Nunataks 59229", aptiko jame palyginti didelius amoniako ir amino rūgščių kiekius. „CR2" yra vienas iš chondritų – meteoritų, kuriuose yra gausu organinės kilmės medžiagų, o didžioji dalis originalios cheminės sudėties yra nepakitusi.

Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidoje didžioji dalis ledo formuojasi po jau esančia danga, o ne ant jos viršaus. „Paprastai ledo dangą lyginame su pyragu – kiekvieną kartą ant viršaus pridedama po naują sluoksnį. O šiuo atveju kažkas įšvirkštė tikrai storą sluoksnį glajaus į pyrago apačią“, – kalbėjo Robin Bell, Kolombijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofizikė.

Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidoje didžioji dalis ledo formuojasi po jau esančia danga, o ne ant jos viršaus.„Paprastai ledo dangą lyginame su pyragu – kiekvieną kartą ant viršaus pridedama po naują sluoksnį. O šiuo atveju kažkas įšvirkštė tikrai storą sluoksnį glajaus į pyrago apačią“, – kalbėjo Robin Bell, Kolombijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofizikė.

44 metų neregys alpinistas iš Austrijos Andy Holzer su dar trijų žmonių komanda 30 laipsnių šaltyje užkopė į aukščiausią Antarktidos viršūnę. Vinsono aukštis yra 4897 metrai. A.Holzer siekia įveikti „Septynių viršūnių“ programą. Vinsonas Antarktidoje buvo šeštasis iš septynių sėkmingai įvykdytų šios programos tikslų. „Esu laimingas, tačiau liko dar viena viršūnė“, – nusileidęs iki 3900 metrų aukštyje įrengtos stovyklos teigė austras.

Su Maltos vėliava plaukiojantis kruizinis laivas „Clelia-II“, atsidūręs prie Antarktidos krantų, pasiuntė nelaimės signalą. Manoma, kad apie nelaimę kruizinis laivas signalizavo po to, kai patekus į audrą, išsijungė vienas iš jo variklių. Dėl prastų oro sąlygų, kaip pranešama, variklio kol kas sutaisyti nepavyko. Kaip bebūtų, ekspertų teigimu, tai jokios grėsmės 50 įgulos narių ir 100 turistų nekelia, o laivas vien dėl išsijungusio variklio nepaskęs.

Ne taip jau senokai pasibaigusiame Paryžiaus automobilių salone – daugybė netradicinių techninių sprendimų, iš kurių nemažas dėmesys skirtas elektromobiliams.Šioje srityje vėl pasižymėjo ekologiškų automobilių gamintojas „Venturi“. Taip pat pravartu paminėti, jog bendradarbiaudami su „Venturi“ Ohajo valstijos universiteto (JAV) inžinierių komanda šį rugsėjį pasiekė naują elektromobilio sausumos greičio rekordą – jų elektromobilis bandymų trasoje skriejo 512 km/h greičiu.

Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai iš tikrųjų tirpsta beveik perpus lėčiau, nei manė mokslininkai, todėl teks peržiūrėti ir jūros lygio kilimo prognozes. JAV ir Nyderlandų mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje ir Delfto technikos universiteto ledynų masės pokyčius Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje tyrė pasitelkę du NASA palydovus, matuojančius Žemės masės, įskaitant vandenį ir ledynus, pasiskirstymą.

Lietuviai kalnų slidinėjimo mėgėjai rengiasi ekspedicijai į Antarktidą, kur pirmą kartą istorijoje surengs kalnų slidinėjimo varžybas. „Pagrindinis šios ekspedicijos tikslas yra pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas Antarktidos kontinento kalnuose. Tai Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos programos „Slidinėk visų pasaulio kontinentų kalnuose“ vienas iš etapų.

Šių metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Globalus atšilimas planetoje realus. Jo pikas turėtų būti pasiektas 2030 metais. Šiaurės Amerikoje šilumos rekordai užfi ksuoti per visus praėjusius šių metų mėnesius. Spartus vidutinės temperatūros augimas stebimas ir kone visoje planetoje.

Tirdami Vakarų Antarktidos ledo skydą, NASA mokslininkai jame išgręžė 20 cm skersmens 180 metrų gylio gręžinį ir įleido į jį vaizdo kamerą, norėdami pamatyti, kaip atrodo apatinė ledo plokštės dalis. Gręžinys buvo už 20 kilometrų nuo vandenyno. Įjungę vaizdo kamerą, mokslininkai apstulbo gręžinyje pamatę oranžinės spalvos gyvį. Pasirodo, tai buvo Lyssianasid amphipod – krevetės giminaitė.

Liuksemburgo valstybės dydžio ledkalnis, atskilęs nuo Antarktidos ledo šelfo, gali pakeisti jūrų sroves ir paveikti klimato procesus, perspėjo Australijos mokslininkai. Pasak jų, tai gali įtakoti šaltesnes žiemas Šiaurės Atlante. Maždaug 2550 kvadratinių kilometrų ploto ledkalnis dabar lėtai dreifuoja link Australijos, remdamasi Antarktidą tiriančiais „Australian Antarctic Division“ programos mokslininkais, pranešė BBC.

Balsas.lt skaitytojas Ričardas Maticas redakcijai persiuntė džiugų laišką, ką tik gautą iš jachtos "Anne Margareth". "Panevėžio buriuotųjų klubo "Vimpilas" jachta "Anne Margareth" kirto Dreiko sąsiaurį. Burinė 22m jachta šiąnakt nuleis inkarą prie Antarktidos krantų. Lietuvos vėliava vasario 16 d. pirmą kartą bus pakelta ir Antarktidoje. Motorizuotų parasparnių klubas "Penktasis Vandenynas" išsiaiškins galimybes skraidyti Antarktidoje paramotorais.

Antarktinėje trobelėje, kurią savo 1910-1912 m. pražūtingoje ekspedicijoje į poliarinį ratą naudojo britų tyrėjas Robertas Falkonas Skotas, buvo rasti du šimtamečiai pakeliai sviesto. Naujosios Zelandijos televizija pranešė, kad stebėtinai išsilaikęs sviestas buvo rastas R.Skoto trobelėje netoli Evanso iškyšulio Antarktidoje.

Užsitraukus virš Antarktidos esančiai ozono „skylei“, vidutinė temperatūra žemyne pakils 3 laipsniais, o tirpstantys ledynai jūros lygį visame pasaulyje gali pakelti iki 1,4 metro, perspėja mokslininkai. Virš Antarktidos esanti ozono sluoksnio „skylė“ iki šiol saugojo šį žemyną nuo stipriausių pasaulinio atšilimo reiškinių, teigiama išsamiausio iki šiol Antarktidos klimato tyrimo išvadose.

Rytų Antarktidoje pradėjo tirpti didžiausias pasaulyje ledo skydas, dar labiau paspartinsiantis jūros lygio kilimą, liudija NASA palydovinių stebėjimų duomenys. Rytų Antarktidos ledo skydas, užimantis tris ketvirtadalius viso žemyno ploto, nuo 2009-ųjų kasmet praranda apie 57 milijardus tonų ledo, kurio tirpsmo vandenys patenka į Pietų vandenyną, rašo britų dienraštis „Guardian“. Tai nustatyta remiantis Antarktidą stebinčių NASA palydovų duomenimis.

Dauguma žmonių naujus metų pasitinka šeimos ar draugų būryje namuose, tačiau keli laimingieji juos galės sutikti grožėdamiesi Antarktidos vaizdais. Australijos oro linijoms „Qantas“ buvo leista naujųjų metų naktį skraidinti žmones virš šaltojo žemyno. Pranešama, jog leistas tebuvo vienas skrydis. Keleiviai, šiltai įsitaisę didžiuliame keleiviniame lėktuve, keturias valandas galės grožėtis Antarktidos reljefo vaizdais.

Valstybės, vienaip ar kitaip susijusios su Antarktida, pritarė JAV siūlymams riboti turizmą žemyne, siekiant apsaugoti trapią kontinento ekosistemą, praneša „BBC“. 1958 m. Antarktidos sutarties šalys sutiko riboti kruizinių laivų dydį ir turistų, išlaipinamų Antarktidos krantuose, skaičių. Turizmo ribojimo klausimas „mokslo ir taikos žemyne“ tapo aktualus po to, kai keli kruiziniai laivai patyrė avarijas šalia Antarktidos krantų.