antanas terleckas

Vilniaus Antakalnyje esančią Ežerėlių gatvę siūloma pervadinti buvusio disidento, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko vardu. Sostinės politikai tokį savivaldybės Istorinės atminties komisijos siūlymą svarstys trečiadienį. Taryba taip pat spręs dėl atminimo lentos, skirtos Lietuvos žvalgei, politinei kalinei, žydų gelbėtojai Marcelei Kubiliūtei, įrengimo ant sostinės Aušros Vartų gatvėje 12 esančio pastato. Atminimo lentą siūloma įrengti ir kompozitoriui Rimvydui Žigaičiui.

Politinė bendrystė tampa svarbesnė už tautinę, minint Nepriklausomybės atkūrimo 33-iąsias metines sako kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas.

Vilniuje į paskutinę kelionę išlydimas Lietuvos disidentas, politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas. A. Terleckas mirė vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus. Velionis laidojamas Vilniaus miesto Rokantiškių kapinėse, kur Amžinojo poilsio atguls šalia savo žmonos Elenos.

Vasario 16-ąją Lietuva neteko Antano Terlecko. Buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas mirė eidamas 96-uosius metus. Šeštadienį Vilniuje atsisveikinti su juo renkasi artimieji, bičiuliai ir buvę kolegos.  12 valandą už A. Terlecką Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje buvo aukojamos mišios. Atiduoti pagarbą anapilin iškeliavusiam Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui bus galima visą šeštadienį iki 20 val.

Šią savaitę miręs buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Antanas Terleckas bus laidojamas sekmadienį sostinės Rokantiškių kapinėse. Su A. Terlecku bus galima atsisveikinti šeštadienį nuo 10 iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 15 val. Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, penktadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Šv. Mišios už A. Terlecką bus aukojamos šeštadienį 12 val.

Ketvirtadienį mirus žinomam buvusiam disidentui Antanui Terleckui Lietuva neteko vieno ryškiausių kovotojų už laisvę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos“, – rašoma jo užuojautoje.

Eidamas 96-uosius metus mirė buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas, pranešė jo vaikaitis Antanas Terleckas. „Jono Basanavičiaus pavyzdžiu, sulaukęs gražiausios vasario dienos, naktį mirė Antanas Terleckas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė A. Terleckas. A. Terleckas gimė 1928 metų vasario 9 dieną Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje.

Penktadienį sukanka 40 metų, kai buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga: to meto sovietinio režimo itin radikaliu laikytas judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę. „Sakyčiau, Lietuvos laisvės lyga to meto sąlygomis buvo tam tikras galimybių buldozeris: kiek jiems leisdavo veikti tuometinė sovietų valdžia, tiek už jo einančiam Sąjūdžiui buvo lengviau.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė Laisvės premiją skirti disidentei, vienuolei 79-erių Nijolei Sadūnaitei. Už tai vienbalsiai balsavo 113 parlamentarų. „Ji mums buvo žiburys, ji mus įkvėpė savo narsa, savo drąsa, ji kėlė Lietuvos dvasią, ypač žadino jaunimą dvasią, kad siektume, kad Lietuva atgautų nepriklausomybę, buvo drąsi, be kompromisų moteris“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo buvęs disidentas parlamentaras Petras Gražulis.

Prieš Kalėdas kunigas ir pranciškonų vienuolis Julius Sasnauskas ragina išmokti pastebėti paprastus dalykus ir jais džiaugtis. Kalint KGB kalėjime, paprasčiausia degtuko liepsna jam reiškė Kalėdas, o netikėtai į kalėjimo teritoriją įkritusi paukščio plunksna – laisvę ir tikėjimą. Kunigas neabejoja, kad Dievas veikia per atspindžius, palyginimus, situacijas. Tereikia norėti tai įžvelgti. Vos spėja suktis Nors kunigo J.Sasnausko dienotvarkė ir šiaip įtempta, gruodis jam – dar aktyvesnis.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo mintis visada buvo gyva išeivijoje. Buvo minimos Lietuvos nepriklausomybės metinės, puoselėjamos viltys apie galimą nepriklausomybės sugrįžimą ir tėvynėje. 1966m. spalio 22 d. JAV Senate buvo pirmą kartą iškeltas Lietuvos,Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas. 1978 m. Lietuvoje susibūrė Lietuvos laisvės lyga (LLL), kuriai vadovavo Antanas Terleckas.

„Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai! Susirinkome į šiuos istorinius rūmus paminėti mūsų tautai tragiškų įvykių. Širdingai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui nusprendusiam ta proga įteikti man garbingą Laisvės premiją. Šios premijos įteikimą suprantu, kaip Lietuvos laisvės lygos įvertinimą ne tik mano paties, bet visų lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų. Vengdami okupacinės valdžios represijų mes ne tik nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę.

Sekmadienį Seime bus pristatytos dvi Laisvės gynėjų dienos minėjimui skirtos parodos: "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausį" ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirta paroda "Laisvės šauklys". Parodoje "Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausį" eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panev...

Sekmadienį, Sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui planuojama įteikti 2012 metų Laisvės premiją. Iškilminga ceremonija numatyta istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje.

2012–ųjų Laisvės premija skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45–ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui. Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, 1 buvo prieš.

Vadovaudamasis Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvadomis, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras grupei pasipriešinimo okupacijai dalyvių suteikė karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių vardus. Laisvės kovų dalyvio statusas suteiktas ir „Balso“ grupės leidinių „Akistatos“ laikraščio vyriausiajam redaktoriui Vytautui Žutautui. Tai bene vienintelis žurnalistas, kuriam už kovas su sovietų valdžia suteiktas toks statusas.

Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ta proga rezistentai ir pirmieji atkurtos valstybės vadovai susirinko paminėti vieno svarbiausių įvykių - mitingo, pasmerkusio nusikalstamą Ribbentropo-Molotovo paktą, 25-ąsias metines.

Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ta proga rezistentai ir pirmieji atkurtos valstybės vadovai susirinko paminėti vieno svarbiausių įvykių – mitingo, pasmerkusio nusikalstamą Ribbentropo–Molotovo paktą, 25–ąsias metines.

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais.

Kovo 17-osios mitingas „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ praėjo ramiai ir oriai, o didžiausias laimėjimas – tai, kad Nepriklausomybės aikštėje susirinko ne minia, o tauta, teigia vienas organizatorių Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. „Nepriklausomybės aikštėn susirinkęs mitingas „Už Lietuvą! Už teisingumą!“, Vilniaus savivaldybės įspraustas į aikštės prieigas tarp Mažvydo bibliotekos, Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės, praėjo ramiai, oriai ir tikslingai.

Prezidento ir dukart premjero Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves aptemdė politinė kova už nuopelnus ir politikų mėginimas daryti spaudimą Bažnyčiai. Kalbėkime tiesą Buvęs pogrindinės Lietuvos laisvės lygos vadovas, politinis sovietų kalinys Antanas Terleckas teigia nenorįs šmeižti ar niekinti mirusio žmogaus, bet ragina prisiminti tiesą. „Apie numirusį blogai nekalbėčiau. Tiesiog nereikia iškraipyti istorijos ir pamiršti, kaip buvo iš tikrųjų.

Amerikiečių kūrėjų dokumentinis filmas „Raudonasis teroras gintaro krante“ - tai pasakojimas apie Lietuvos pokarį: tremtis, rezistenciją, dvasines ir fizines lietuvių tautos kančias. Juostos „Raudonasis teroras gintaro krante“ premjera vyks vasario 16 dieną sostinės „Skalvijos“ kino centre.

Važiuoji Nemenčinės plentu, ties Antaviliais pasuki į kairę, pamatai įspėjimą: „Kelias stebimas vaizdo kameromis“, dar laikydamasis kairės pavažiuoji neseniai asfaltuoto keliuko vingiais, ir Lietuvos valstybė baigiasi. Prasideda Laurų kvartalas. Turniškės, palyginti su šia vieta, yra niekas. Čia kai kurie žmonės kuriasi pagal taisyklę - brangiau neradau... Štai ant Neries skardžio - „paties svarbiausio“ Vilniaus prekybos akcininko, mūsų žiniomis, vieno iš brolių Numavičių namas.

Vilniuje šeštadienį rengiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjimas. Susirinkusiuosius sveikins prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras ir Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas Antanas Terleckas, poetas Justinas Marcinkevičius, svečiai iš kaimyninių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.

Vilniuje šeštadienį rengiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjimas. Susirinkusiuosius sveikins prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras ir Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas Antanas Terleckas, poetas Justinas Marcinkevičius, svečiai iš kaimyninių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis Rolandas Paksas sako kol kas nežinantis, ar "darbiečių" pirmininko Viktoro Uspaskicho palankumą bendradarbiavimui su konservatoriais vertinti kaip ekspromtą, ar kaip apgalvotą pareiškimą. "Sunku man pasakyti, kaip tai galima vertinti. Visąlaik jis kalbėdavo vienaip, pastaruoju metu pasakė kitaip. Ar tai yra ekspromtas, ar tai apgalvota?", - belaukdamas Seimo rinkimų rezultatų žurnalistams sakė R.Paksas.

Sovietų laikų disidentas Antanas Terleckas trečiadienį Seime pristatė naują savo dienoraščių knygą „Rezistento dienoraštis 1966 m.“ Kaip per knygos pristatymą sakė buvęs jo bendražygis Vytautas Bogušis, A.Terleckas - bene vienintelis disidentas, rašęs dienoraštį. V.Bogušis prisiminė atvejį, kai 1977 m. beieškodami A.Terlecko dienoraščių KGB darbuotojai perkasė net visą daržą. A.Terleckas sakė dienoraštį pradėjęs rašyti 1948 m. gruodžio 10 dieną, įkalbėtas draugo.

Vadinamieji lietuvių ir žydų santykiai, apie kuriuos yra prasmingai rašę ir Tomas Venclova, ir Antanas Terleckas, vis įkrenta į kokią nors duobę, dažniausiai tarptautinę. Rodos, jau Sovietų Sąjunga negailestingai nuteisė visus nacių talkininkus, kuriuos rankom pasiekė, bet pasiekė ne visus, nes kai kurie sugebėjo pasislėpti Jungtinėse Valstijose, kurių niekas negalėtų apkaltinti nacizmo ir nacių globojimu.

Trečiadienį Seime pristatydami savo veiklos 2009-2012 metais programos projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovai ragino rinkėjus apsispręsti, ar jie nori esminių permainų, ar juos tenkina dabartinės valdžios politika. TS-LKD vadovas Andrius Kubilius sakė, kad jo partija yra vienintelė pasiruošusi minėtas permainas inicijuoti ir jų geidžiantys rinkėjai turėtų rinktis būtent konservatorius.

 „Dariaus Kuolio klausimas“ iškilo, kai Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė atsisakė pratęsti su juo sutartį dėl radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“. „D.Kuolio virtimas disidentu yra gera pamoka likusiems eteryje: apie duobkasius (dar vadinamus „valstybininkais“), ypač tuos, kurie dūduoja ir geria per Siauruko gimtadienius, galima pasisakyti tik palankiai“, - rašė Rūta Grinevičiūtė. Su Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi D.Kuoliu šnekėta apie bendrą padėtį valstybėje.

Pirmadienį prie Valstybės saugumo departamento (VSD) susirinkę dvi dešimtys protestuotojų piktinosi vadinamosios „valstybininkų“ grupuotės įsigalėjimu šalies politikoje, institucijose bei žiniasklaidoje. Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuvos specialiosios tarnybos praktiškai nėra kontroliuojamos parlamento. Reportažą iš piketo žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Trečiadienį prie Aplinkos ministerijos apie šimtas žmonių piketavo prieš, jų nuomone, Aplinkos ministerijos keliamą grėsmę Lietuvos aplinkosauginiam paveldui. Jie įteikė ministerijai peticiją su daugiau nei 7 tūkst. internetu surinktų parašų, kurioje reikalaujama aplinkos ministrui Artūrui Paulauskui atsistatydinti.

„Būtinai pasirūpinsiu, kad istorijai išliktų ir nepasimirštų tų Seimo narių pavardės, kurie balsavo už „Leo LT“. Juos laikau niekšais“, sako buvęs disidentas.Praėjusį savaitgalį 80-ties metų jubiliejų šventė vienas iš labiausiai žinomų kovotojų už Lietuvos valstybingumą, sovietinių laikų disidentas Antanas Terleckas. Jo įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL), pogrindinė tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS.

Žymus visuomenės veikėjas, disidentas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos laisvės lygos steigėjas, buvęs Seimo ir net Panevėžio miesto tarybos narys Antanas Terleckas šiandien 80 metų jubiliejų. Anksčiau nuolat televizoriaus ekranuose šmėžavęs, valdžios vyrams ir moterims aštrios kritikos negailėdavęs, neretai ir į Aukštaitijos sostinę užsukdavęs buvęs politinis kalinys dabar rašo prisiminimus ir prašo Dievo malonės leisti pabaigti pradėtą darbą.

Prie prezidento rūmų Vilniuje vyko nesankcionuota protesto akcija prieš „Leo LT“ projektą. Protestuotojai skatino prezidentą Valdą Adamkų vetuoti parlamento priimtą įstatymą, atveriantį kelią kurti nacionalinį investuotoją „Leo LT“, praneša alfa.lt. Mitinge dalyvavo Artūras Zuokas, Vytenis Andriukaitis, Darius Kuolys, Antanas Terleckas, Petras Gražulis, Andrius Navickas, Rytis Juozapavičius, Nijolė Oželytė, Gintautas Babravičius.

Pirmajame šešetuke vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje atsidūrusių, bet į antrąjį turą nepatekusių kandidatų partijos nusprendė neremti nei konservatorių, nei „darbiečių“ keliamo kandidato, šį sekmadienį susirungsiančio dėl laisvos Seimo nario vietos. Naujoji sąjunga, kurios iškeltas kandidatas, pelnęs 13,47 proc.

Tai parodė  spalio 7  šioje apygardoje įvykę Lietuvos Seimo nario rinkimai. Į vieną laisvą vietą  taikėsi net 10 kandidatų ir tai vietai tinkamiausią iš jų išrinkti  turėjo  39 000  registruotų  balsuotojų. Seimo nario Dzūkija neišrinko, nes, pagal įstatymą, prie balsadėžių turėjo ateiti bent 40 nuošimčių į balsuotojų sąrašus įrašytų piliečių, o pasirodė tik 25 nuošimčiai.

Dzūkijos vienmandatės rinkimų apygardos gyventojai dar nežino, kas jiems atstovaus Seime. Nedidelis rinkėjų aktyvumas lėmė, kad alytiškiams prie balsavimo urnų teks sugrįžti po dviejų savaičių, rašo "Lietuvos žinios". Likus metams iki visuotinių rinkimų į Seimą alytiškiai rinko savo atstovą parlamente. Tačiau rinkimai dzūkų nesudomino. Savo valią išreiškė gerokai mažiau rinkėjų nei prieš trejus metus vykusiuose visuotiniuose rinkimuose į Seimą.

Dzūkijos rinkimų apygardoje po dviejų savaičių vyks antrasis Seimo nario rinkimų turas, kuriame susirungs du daugiausiai rinkėjų balsų gavę kandidatai. Tai rodo rinkėjų aktyvumo duomenys, kuriuos Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė likus valandai iki rinkimų pabaigos. Dzūkijos apygardoje iki 19 valandos balsavo 20,82 proc. visų rinkėjų. Dar 4,22 proc. Alytaus miesto ir rajono gyventojų balsavo paštu ar namuose. Taigi iš viso Alytuje iki 19 valandos savo valią išreiškė 25,04 proc.

Iki penktadienio vakaro galimybe paštu rinkti naują Seimo narį pasinaudojo 452 Alytaus rajono ir miesto gyventojai.Tai kiek daugiau nei 1 proc. visų rinkėjų, kurie vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje rinks naują seimūną vietoj šį pavasarį parlamentaro mandatą į Alytaus rajono meru kėdę iškeitusio konservatoriaus Algirdo Vrubliausko.Šeštadienis skirtas balsavimui namuose - tokiu būdu savo valią rinkimuose išreikšti panoro per 1600 alytiškių.

Šeštadienį 1 valandą nakties - likus 30 valandų iki rinkimų Dzūkijos vienmandatėje apygardoje pradžios - įsigalioja draudimas vykdyti rinkimų agitaciją. Rinkimų agitacija taip pat draudžiama rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Alytaus rajono ir miesto gyventojai kol kas vangiai naudojasi galimybe naują Seimo narį rinkti paštu - negalutiniais duomenimis tokiu būdu balsą atidavė tik kiek daugiau nei 200 rinkėjų.Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, mažą aktyvumą galėjo lemti faktas, kad išrinktas parlamentaras alytiškiams Seime atstovaus tik vienerius metus, nes 2008 - ųjų rudenį vyks visuotiniai Seimo rinkimai.

Kandidatai į Seimo nario kėdę politinei kampanijai pasiryžę išleisti nuo kelių šimtų ir keliasdešimt tūkstančių litų, rašo "Lietuvos žinios".Likus dešimčiai dienų iki Seimo rinkimų Dzūkijos vienmandatėje apygardoje, visų dešimties kandidatų į parlamentaro vietą rinkimų kampanijų sąskaitose buvo 147 388 litai. Politinei kampanijai pretendentai į Seimą deklaravo išleidę 43 119 litų.

Socialliberalų iškeltas kandidatas Aurimas Truncė, buvęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir konservatorių atstovas Kęstutis Čilinskas turi daugiausia šansų laimėti Dzūkijos vienmandatėje apygardoje rengiamus pakartotinius Seimo nario rinkimus, rašo „Kauno diena“. Net kelios politinių jėgos užsakė Alytaus rajone, kur spalio 7 d. vyks parlamentaro rinkimai, atlikti visuomenės nuomonės apklausas, aiškinantis, kurie kandidatai gali surinkti daugiausia balsų.

Rugpjūčio 23-iąją suėjo 20 metų, kai dėl Lietuvos laisvės kovojančių pogrindininkų grupė - Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Petras  Cidzikas, Julius Sasnauskas ir dar keli kiti drąsūs lietuviai – Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, suorganizavo paminėjimą vienos iš juodžiausių Lietuvos istorijos dienų.

Lietuvos politika, arba tai, kas iš jos likę, grįžta iš atostogų. Pirmieji rimti požymiai buvo skaudoki rugpjūčio 23 d. mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo dvidešimtmečio aidai ir G.Kirkilo sudaryta komisija A.Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Žinoma, norint galima parinkti ir daugiau įvykių, sueigų, susitikimų, impotentiškų skandalijimo bandymų, kad parodyti tai, kas ir be viso to aišku. Vasara baigiasi, o politinio poilsio naudą dar reikės pamatuoti.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Vakar paminėtas prieš dvidešimt metų Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo vykęs mitingas, kuriame pirmą kartą buvo pasmerktas Molotovo-Ribbentropo paktas. Buvę mitingo organizatoriai šią datą minėjo atskirai.