antanas kulakauskas

Istorinėje Prezidentūroje Kaune sekmadienį rengiamas tarpukario Lietuvos prezidento Kazio Griniaus gimimo 140-ųjų metinių minėjimas. Jame dalyvaus prezidentas Valdas Adamkus, istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas.

Kurį laiką gyvenu Švedijoje, tad apie Lietuvos gyvenimą tegaliu spręsti iš nuogirdų. Kiek teko girdėti, per šventes keli drąsuoliai išsimaudė vienos iš Kauno parduotuvių akvariume su koraliniais rifais, kuriame buvo prileista ne tik spalvingų tropinių žuvų, bet ir ryklių. Tai bent! Triukas nesulyginamai geresnis, nei Kalėdų eglės puošimas Galvės ežero dugne ar magų Gaičiūnų užsišaldymas lede. Lietuvių drąsa galima tik žavėtis - gaila, kad nepranešama, kiek tiems drąsuoliams buvo sumokėta.

Ar dar ilgai Lietuvos universitetai gyvens „viduramžių dvasia“, kai į pilietiškai nebrandžios akademinės bendruomenės rankas atiduota visa aukštojo mokslo ateitis? Ar dar ilgai aukštosios mokyklos liks visuomenės atžvilgiu autonomiškomis studijų tvirtovėmis? Tačiau ar didėjantis išorinis universitetų veiklos reglamentavimas yra tas pats kas siekiama atskaitomybė visuomenei? Kaip rasti vidurio kelią tarp akademinės laisvės ir visuomeninės kontrolės? Tai klausimai, kurie vėl iškyla vertinant vyk...

Lankydamasis užsienyje dažnas lietuvis nevengia pasiskųsti gyvenimu ir nupaišo daug liūdnesnį savo tėvynės vaizdą, nei yra iš tikrųjų. Todėl konkursą dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo laimėję specialistai priėmė logišką sprendimą - išreklamuoti mūsų šalį pirmiausia patiems lietuviams.

Socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) koalicijos Seimo rinkimams sudarymas politologams atrodo perspektyvesnis žingsnis nei Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) susitarimas bendradarbiauti.

Abu kandidatai į Prezidento postą priversti derėtis su Darbo partija ir jos lyderiu Viktoru Uspaskichu dėl paramos lemiamame rinkimų ture. Politologai šį politinį pragmatizmą lygina su situacija prieškarinėje Vokietijoje, kai tuometinis šalies prezidentas buvo paskyrė A. Hitlerį Reichstago kancleriu.

Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanija artėja prie finišo. Tačiau nei didesnių aistrų, nei rimtesnių intrigų nematyti. Politologai pasigenda naujų idėjų, kartais net kandidatų politinio išprusimo; televizijos žiūrovai - dramatinės debatų ir vaizdo klipų įtampos. Iki šiol nesulaukėme nei rimtos idėjų kovos, nei patrauklaus šou.

Lietuvos politologai baisisi populizmu ir viešai rodomu politikos neišmanymu, kurį, jų teigimu, per Europos Parlamento (EP) rinkimams skirtas laidas bei viešus renginius demonstruoja Lietuvos politinių partijų kandidatai į EP.

Tikiuosi, mūsų politologai nepyks, jei su keletu jų išdėstytų minčių apie socialdemokratų kandidatą į prezidentus Česlovą Juršėną ir jo iškėlimą, nesutiksiu. Raimondas Lopata, pavyzdžiui, teigia, kad “sunkiai įsivaizduoja Č. Juršėną kaip valstybės vadovą, pirmiausia atsakingą už užsienio politiką”. Nė vienam Lietuvoje reziduojančiam Vakarų šalių ambasadoriui, su kuriuo šių eilučių autoriui teko šnekėti po Č. Juršėno iškėlimo, panašių minčių nekilo.

Lietuvos politologai vienareikšmiškai smerkia nušalintojo šalies vadovo Rolando Pakso ir "Respublikos" dienraščio redaktoriaus Vito Tomkaus kandidatavimą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas V. Tomkaus sprendimą kandidatuoti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose apibūdino kaip "pusiau chuliganišką elgesį". "Tai dar vienas pretendentas populistas.

Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Seimas balsų dauguma ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį, peržengdamas paskutinį slenkstį, skyrusį Lietuvą nuo visateisių NATO narių. "Sveikinu su didesniu Lietuvos, o tuo pačiu - ir pasaulio saugumu", - po balsavimo pareiškė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Sutartis trečiadienį pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje ratifikuota 100 parlamentarų balsavus už, 4 - prieš ir nė vienam nesusilaikius. Iš viso Seime yra 137 nariai.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovo Povilo Jakučionio vieši pareiškimai, kuriais jis teigiamai įvertino generolą Povilą Plechavičių ir 1926 metų perversmą, yra Tėvynės sąjungai lyg "akmuo po kaklu", kuris ją "skandina". Taip mano Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius docentas Antanas Kulakauskas. "Aišku, kad tokie pareiškimai stato į keblią padėtį Tėvynės sąjungos vadovybę.