antanas kulakauskas

 Neeilinės Lietuvos valstybės šventės proga mūsų pasveikinti neatvyko nė vienas kaimyninės valstybės vadovas. Ar tai nėra pavojaus signalas dėl Vilniaus diplomatinės saviizoliacijos? Naujas jubiliejus, nauja tradicija? Tie, kurie prisimena, kaip prieš 5 metus Lietuva minėjo 20-ąsias savo nepriklausomybės atkūrimo metines, ir kaip ją sveikino ta proga į Vilnių atvykę Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos prezidentai, turbūt nustebo per Nepriklausomybės 25-mečio iškilmes tarp aukščiausių ...

Tiesioginiai merų rinkimai ilgainiui gali sukelti visuomenės nusivylimą, jei nebus keičiami miestų vadovų įgaliojimai, perspėja politikos ekspertai. Šie nuogąstavimai išsakyti Kaune penktadienį vykstančioje kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto politologų diskusijoje apie kovo mėnesį vyksiančius pirmuosius Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį skaitė savo metinį pranešimą, kuriame, be kita ko, akcentavo ir šalies užsienio politikos, gynybos aspektus. Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas šią kalbą įvertino kaip puikų politinės retorikos pavyzdį. „Ši kalba – vienas geriausių politinės retorikos meno pavyzdys.

Praėjusį antradienį, vasario 18 dieną, Lietuvos Vyriausybės rūmuose įvyko pasitarimas tautybių politikos klausimais, į kurį atvyko virš dvidešimties visai šaliai žinomų asmenų – pozityviai šiuo klausimu nusiteikusių intelektualų ir kai kurių tautinių mažumų organizacijų atstovų.

Vakar paviešintą A. Lukašenkos pareiškimą, kad santykiai su Lietuva būtų labai geri, jei Lietuva „atsisakytų užsienio spaudimo“, politikai ir politologai komentuoja įvairiai. Įžvelgia blefą „Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka blefuoja toliau ir žaidžia ne tik su Lietuva“, - įsitikinęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas.  Pasak A. Kulakausko, Baltarusijos diktatorius blefuoja nuolat, nors ir yra savaip racionalus.

„Politinės sistemos, demokratinio procesų kokybė niekaip nepasikeis dėl to, kad susijungs Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“ ir Viktoro Uspaskicho Darbo partija. Ne dėl to jie jungiasi“, – teigia Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas.

„Mes visi, kas turime dujines virykles, pučiam į „Gazprom“ pusę, nes naudojam ne „Chevron“ dujas, o Gazprom“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ sakė Seimo vicepirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas. Abejoja viskuo A. Sysas radijo studijoje suabejojo beveik visais Lietuvoje vykdomais didžiaisiais energetiniais projektais. Jis pasisakė prieš skalūninių dujų žvalgybą Lietuvoje, suabejojo, ar reikalingas suskystintųjų dujų terminalas ir atominė elektrinė.

Tai, kad opozicinės partijos Lietuvoje niekad nesugeba sukurti šešėlinio kabineto ar nors kiek rimtesnių alternatyvių programų – ne naujiena. Nežinia, ar tai pasikeis ir šios Seimo kadencijos metu. Nusivylimas demokratija Tiek dabartinė valdžia, tiek prieš juos valdę centro dešinieji, pristatinėdami savo „šešėlius“, prirašė ten žmonių, kurių dauguma nei realiai dirbo tose srityse, nei realiai planavo arba galėjo tapti „nešešėliniais“ ministrais.

Artėjant antrajam Seimo rinkimų turui, vienmandatėse apygardose besirungiantys kandidatai visaip kaunasi už rinkėjų simpatijas. Vilniaus Karoliniškių rinkiminėje apygardoje Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė kovoja su „žaliuoju“ – save išsikėlusiu kandidatu Linu Balsiu.

„Manau, kad po antrojo rinkimų turo, kai bus suskaičiuoti vienmandatininkų balsai, į pirmąją vietą iškops Lietuvos socialdemokratų partija“, – portalui balsas.lt teigia politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas. Skaičiuoti koalicijų variantus ir vertinti susitarimus, kol nėra aiškūs galutiniai rezultatai, pasak A. Kulakausko, yra nerimta. „Na ką tu čia dabar suskaičiuosi, kiek kas tiksliai turės mandatų? Ir to paties „Drąsos kelio“ procentai, jei kalbėsime objektyviai, nė kiek nestebina.

Daugiau ar mažiau girtis ir būti populiarūs protingi politikai sieks visada. Kinta tik proceso ypatumai ir priemonės. Pašaukti revoliucijos Prisimenant 1988–1990 metų rinkimų batalijas, kai į Sąjūdžio būstines veržėsi šimtai savanorių, pasiryžusių rinkti parašus, agituoti ir ką nors organizuoti, kai rinkėjų aktyvumas buvo apie 80 proc., o pagrindinė takoskyra – už ar prieš balsuos politikas dėl nepriklausomybės skelbimo, dabartinė kampanija atrodo pilka ir nuobodi.

Vilniuje esančioje Simono Daukanto aikštėje Lietuvos sąrašo partija ketvirtadienį prieš pietus nutarė pristatyti Lietuvos darbų sąrašą – demokratinės Respublikos atgaivinimo programą ir šiuose Seimo rinkimuose remtinus kandidatus. (Papildyta 12:25 val.) D. Kuolys taip pat užsiminė apie radikalią teisėtvarkos reformą: „Sekame kitų šalių pavyzdžiu. Todėl Konstitucinio Teismo pareigos ir atsakomybės turi būti perduotos Aukščiausiajam Teismui. Mat KT teisėjams trūksta praktikos.

Lietuvos Respublikos X Seimo kadencija eina į pabaigą. Nuomonių apie jo darbą yra įvairių – vieni tikina, kad tai vienas prasčiausiai pasirodžiusių Seimų, kiti – kad sudėtinga situacija pasauliniame kontekste turėjo nemažai įtakos šio Seimo darbui ir negalima dėl visko kaltinti vien institucijos. Balsas.

Garliavos košmaras neišvengiamai turės politinių padarinių, perspėja politologai, tačiau politikai bando pasislėpti nuo draskomos mergaitės temos ir siūlo domėtis energetika. Praėjusio ketvirtadienio rytą įvyko prognozuotas Kedžių ir Venckų namų šturmas Garliavoje. Gausios policijos pajėgos įsiveržė į namą ir klykiančią aštuonmetę mergaitę – velionio Drąsiaus Kedžio dukterį – jėga perdavė biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei.

Politologas, istorikas Antanas Kulakauskas sakė, kad jį gerokai nustebino Latvijoje vykusio referendumo dėl rusų kalbos statuso pakeitimo rezultatai. „Mane nustebino tai, kad Latvijos gyventojai šį kartą buvo kaip niekad vieningi. Toks procentas balsavusių prieš rusų kalbos statuso pakeitimą gali reikšti tik tai, kad ne tik etniniai latviai, bet ir vietos rusai suprato, kad referendumas yra tik politikų siekis gauti populiarumą.

Dvylika šalies visuomeninės veikėjų, mokslininkų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir siūlo grąžinti į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įstatymų projektus, kurie leistų Lietuvos piliečiams dalyvauti valdant savo šalį. Seimo pirmininkės prašoma  imtis veiksmų, kad šalies įstatymuose būtų įtvirtintos realios piliečių galimybės surengti referendumą, įgyvendinti kitas įstatymų leidybos iniciatyvas.

Praėjusią savaitę Seimas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis būtų pratęstas terminas rinkti parašus piliečiams inicijuojant referendumą. Referendumo įstatymo pataisa buvo siūlyta, kad laikas, per kurį referendumą inicijuojantis piliečiai turi surinkti 300 tūkst. parašų, būtų pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Balsas.

Valstybinės nacionalinės, su konkrečios valstybės valstybingumo istorija siejamos šventės yra naujųjų laikų, nacionalizmo epochos, išradimas. Jos skirtos tautinei politinei tapatybei, piliečių patriotizmo jausmui puoselėti. Kol valstybės suverenitetas buvo siejamas su valdovu arba tik išskirtinio, privilegijuoto luomo teise valdyti, tokių švenčių nė nereikėjo.

Prezidentės norą kuo greičiau Lietuvoje įteisinti tiesiogiai renkamą merą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasitinka abejingai, o ekspertai sako, kad tai – dar anaiptol ne panacėja. Partijos – blogis? „Politinę valdžią Lietuvoje uzurpavo partijos, o mūsų Lietuvos žmonės, piliečiai yra praktiškai atstumti arba prie jos neprileidžiami... Tai yra mūsų demokratijos degradacija.

Antanas Kulakauskas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas, politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras sako neesąs didelis tiesioginių merų rinkimų entuziastas, nors pripažįsta, kad idėja visuomenėje populiari. A. Kulakauskas mano, jog prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymas priimti Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų ir tik paskui spręsti ką jie veiks – logiškas.

Nuo 1990 metų kovo 11-osios prabėgęs dvidešimtmetis žmonėms šviesiausiai atrodo tose srityse, kurios nesusijusios su finansais. Kita vertus, nusivylimą lemia ne vien pinigų trūkumas. Atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę, laisvės ir demokratijos lozungai skambėjo su teiginiais, jog po kelerių metų gyvensime taip pat gerai kaip skandinavai. Jei tiktai pasistengsime.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose pirmautų opozicijoje dirbantys socialdemokratai, Darbo partija bei partija Tvarka ir teisingumas, o valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turėtų tenkintis ketvirtąja vieta ir 8,3 proc. siekiančiu populiarumu. DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratai surinktų 13,2 proc. balsų.

Apibūdindami praėjusius 2009-uosius metus portalo „Balsas.lt“ autoriai - apžvalgininkas Imantas Melianas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Antanas Kulakauskas ir portalo vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas sutarė, kad daugelis lūkesčių pernai metais neišsipildė. Video pokalbį apie pasaulio ir Lietuvos įvykius žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Rusijos sulaikymo strategijas kuriantys ir palaikantys Lietuvos konservatoriai priversti sukandę dantis stebėti  vis gilesnius prezidentės Dalios Grybauskaitės reveransus Rytams, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Prezidentės telefono skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir pasiglėbesčiavimas su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka erzina kai kuriuos konservatorius, tačiau jie kol kas priversti prikąsti liežuvį.

„Vanagų“ klubas portalo „Balsas.lt“ studijoje. Šiandien aiškintasi, ar į Lietuvą atvykusio kaimyninės Gudijos (Baltarusijos) prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas ženklina reikšmingas permainas valstybės užsienio politikoje. Istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas mano, kad taip teigti būtų ankstyva ir nurodo, kad A. Lukašenka yra  Gudijos nepriklausomybės garantas.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Baigėsi prezidento rinkimai, kurių vajaus metu trūko diskusijų apie tai, ką kiekvienas kandidatas ruošiasi daryti tapęs prezidentu. Bet netrūko kalbų apie prezidento galių didinimą.

Jei sumanysite susipažinti su Vilniaus senamiesčiu ir kitais kultūros paminklais, lydimi gido, teks patuštinti piniginę. O ekskursija pėsčiomis po gražias sostinės gamtos vietas paskui gamtos specialistę kol kas nekainuoja nieko. Jau devintus metus sekmadieniais vilniečius ir sostinės svečius po Vilniaus apylinkes vedžiojanti geografė Nijolė Balčiūnienė džiaugiasi, kad norinčiųjų dalyvauti šiose ekskursijose netrūksta niekada.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

Kadenciją baigiančio Seimo ir Vyriausybės nuveiktus darbus vertinantys kai kurie politikai ir politologai pažymi, kad intrigų, skandalų, įtarimų keliančių susitarimų būta daugiau nei kraštui naudingų sprendimų, rašo „Lietuvos žinios“. Nors prieš ketverius metus nemažai rinkėjų tikėjosi, kad į Seimą patekę tautos atstovai dirbs principingai ir sąžiningai, netrukus teko labai nusivilti. Pirmieji skandalai į valdžios duris pasibeldė praėjus vos pusmečiui.

Seimo rinkimai jau čia pat, tad politikai nenuilsdami braižo būsimos valdžios koalicijos kontūrus. Tačiau šiuo metu populiariausia prognozė yra ta, kad pirmosios po rinkimų Vyriausybės laukia liūdnas „Naujosios politikos“ likimas - jai žlugus net keleriems metams durys į valdžią atsivėrė socialdemokratams, rašoma šios dienos „Lietuvos žiniose“ (LŽ). Remiantis naujausiomis visuomenės nuomonės apklausomis, daugiausia galimybių patekti į Seimą šiuo metu turi „Tvarka ir teisingumas“ (TT), Darbo pa...

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Populiariausių kandidatų į prezidentus trejetuke esantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad jei reiktų šiandien nuspręsti, ar jis dalyvautų šalies vadovo rinkimuose, atsakymas būtų neigiamas. „Jei reikėtų šiandien atsakyti, pasakyčiau ne“, - naujienų portalui „Delfi“ sakė G.Nausėda.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Antanas Kulakauskas taikliai pastebėjo, kad sunku suvešėti demokratijai šalyje, kurioje akivaizdžiai trūksta pačių demokratų. Mūsų politikos didžiojoje scenoje iš tikrųjų demokratiškų politikų, kurie demokratiją suvokia ne kaip 50% plius vienas ir daugumos diktatą, o kaip savivaldą, realios galios atidavimą visuomenei ir platų visuomenės įtraukimą į politinių sprendimų priėmimą, yra tiek nedaug, kad juos galima nesunkiai suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų.

Seimui palaiminus 5 procentais didesnius pedagogų atlyginimus nei žadėjo Vyriausybė, ši sako veikiausiai juos kelsianti Vilniuje statomo Nacionalinio stadiono sąskaita – esą nėra kitų lėšų šaltinių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė teisininko Algimanto Urmono ir buvusios tremtinės Jūratės Marcinkeviečienės kandidatūroms į Liustracijos komisiją. Tai reiškia, kad komisija dabar galės dirbti pilna sudėtimi, jai kol kas trūksta tik pirmininko. 66-erių A.Urmonas yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) iš naujo nesvarstys vieno iš Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pasiūlytų kandidatų -Vyto Lengvenio - į vadinamąją Liustracijos komisiją.Tokį sprendimą Seimo komitetas priėmė ketvirtadienį susirinkęs į neeilinį posėdį."Komitetas nusprendė, kad nėra motyvų dėl ko pradėti svarstymą iš naujo.

Iki šiol tik byrėjusi vadinamoji Liustracijos komisija pasipildys dviem naujais nariais - Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas surado naujus kandidatus į komisijos narius prokurorę Ritą Vaitekūnienę ir teisininką Vytą Lengvenį.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė abiejų siūlomų kandidatų skyrimui komisijos nariais, darbą jie galės pradėti tuomet, kai juos paskirs VSD šefas Povilas Malakauskas.

Iki šiol tik byrėjusi vadinamoji Liustracijos komisija galbūt pasipildys nauja nare - Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas surado naują kandidatę į komisijos nares prokurorę Ritą Vaitekūnienę.Jos kandidatūrą kitą trečiadienį svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komitetui pritarus, naująją narę skirs ją pasiūlęs VSD šefas Povilas Malakauskas.

Stringant liustracijos procesui apie galimybes jį atgaivinti diskutuoja politikai ir istorikai. „Jaunųjų politologų klube“ trečiadienį mintimis dalinęsi prelegentai siūlė įvairius sprendimo variantus. Renginyje konstatuota, kad procesas pradėtas pavėluotai, vyko chaotiškai, tačiau sutarta, jog jį būtina baigti.

Iš Liustracijos komisijos pasitraukė dar vienas narys - prokuroras Rimvydas Valentukevičius, praneša LNK Žinios.Komisijoje iš penkių narių beliko du: teisininkas Petras Ragauskas ir politologas Antanas Kulakauskas.Manoma, jog įtakos tolesniam komisijos, kuri, po Dalios Kuodytės atsistatydinimo jau daugelį mėnesių neturi pirmininko, byrėjimui pasitarnavo ir prezidento sprendimas vetuoti Liustracijos įstatymo pataisas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre įvyko paskutinė šiais mokslo metais Lietuvos moksleivių sąjungos organizuojama VMDK diskusija. Šįkart diskutavome išties rimta tema – Rusijos ir JAV užsienio politika. Šių dviejų pasaulio milžinų tarpusavio santykius bei jų įtaką mūsų valstybei padėjo išsiaiškinti diskusijos svečiai – Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas doc. dr. Antanas Kulakauskas.

Prezidentas Valdas Adamkus dalyvaus ketvirtadienį rengiamoje diskusijoje dėl įstatymų pataisų, kuriomis nustatomi darbo apribojimai buvusiems KGB rezervininkams. Diskusija rengiama prieš prezidentui nusprendžiant pasirašyti ar vetuoti balandžio viduryje Seimo priimtas pataisas.

Politologas Antanas Kulakauskas, vertindamas ketvirtadienį prezidento Valdo Adamkaus perskaitytą metinį pranešimą, pasigedo konstruktyvumo. "Prezidento pranešime plačiai atsispindi nūdienos Lietuvos problemos. Visgi pasigedau savivaldos problematikos, kaip generalinio principo bendradarbiaujant su valdžia akcentavimo, girdėto ankstesniuose pranešimuose. Politika ir toliau paliekama tik politikams", - BNS sakė Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas A.Kulakauskas.

Balandžio 3 d. švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė pradėjo pirmąjį naujos sudėties Aukštojo mokslo tarybos posėdį.Taip pat laukiama Tarybos pastabų ir komentarų dėl Aukštojo mokslo plėtros plano įgyvendinimo priemonių ir dėl teisės aktų, reglamentuojančių aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, tobulinimo.Naujuoju Aukštojo mokslo tarybos pirmininku tapo Antanas Kulakauskas, kuris yra ir  Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Socialdemokratai kviečia pirma laiko paleisti Seimą ir birželio 24 d. šaukti pirmalaikius rinkimus. Sunku patikėti, kad šiame Seime atsiras net 85 parlamentarai, norintys tapti bedarbiais. Apžvalgininkai mano, kad idėjomis apie pirmalaikius Seimo rinkimus socialdemokratai valstybės negelbėja, o galvoja vien apie savo partijos interesus.

Žinomus visuomenininkus suvienijusi nauja nevyriausybinė organizacija Liberalios minties institutas užsibrėžė tikslą diskusijomis, švietėjiška ir analitine veikla skatinti visuomenę "neslysti paviršiumi". Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė naujojo instituto Tarybos pirmininkas profesorius Leonidas Donskis, institutas gaivins liberalios minties diskusijas. "Tai nebus politinės praktikos institucija. Jis įsteigtas tam, kad būtų galima skleisti įvairias liberalios minties formas.