ankara

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) savo biure Ankaroje trečiadienį susitiko su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) ir „Hamas“ lyderiu Ismailu Haniyeh (Ismailu Hanije), pranešė oficialioji naujienų agentūra „Anadolu“. Pasak jos, susitikimas vyko už uždarų durų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį teigė netrukus vyksiantis į Ankarą paspausti Turkiją dėl Švedijos narystės Aljanse, tarp Rytų ir Vakarų balansuojančiai šaliai prezidentu neseniai perrinkus Recepą Tayyipą Erdoganą. „Žinoma, aš įsitikinęs, kad Švedija bus narė... Stengiamės, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė J. Stoltenbergas.

Centrinėje Turkijoje pirmadienį užfiksuotas 7,7 balo žemės drebėjimas, rodo Europos Viduržemio jūros seismologijos centro skelbiami duomenys. Pirmadienį paryčiais įvykęs galingas 7,8 balo žemės drebėjimas Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje pasiglemžė daugiau kaip 1 300 gyvybių.

Turkija šeštadienį pareiškė, kad negali ratifikuoti Švedijos narystės NATO, nors Stokholmas ėmėsi keleto veiksmų, kad patenkintų Ankaros reikalavimus. „Mes negalime nusiųsti (ratifikavimo) įstatymo parlamentui“, – žurnalistams sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Turkų gynybos ministras trečiadienį sakė, kad Turkijos ir Rusijos pajėgos galėtų plėsti bendrą patruliavimą Sirijos šiaurėje, siekiant užtikrinti šio regiono saugumą. Hulusi Akaras, kuris prieš kelias dienas per netikėtą susitikimą Maskvoje derėjosi su kolegomis iš Sirijos ir Rusijos, plačiau šių planų nekomentavo.

Turkija antradienį pasmerkė Švedijos atsisakymą išduoti žurnalistą, kurio Ankara reikalauja kaip sąlygos Stokholmo narystei NATO ratifikuoti. „Mūsų prašymo išduoti Bulentą Kenesą atmetimas yra labai neigiamas įvykis“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį blokavo turkų žurnalisto B. Keneso ekstradiciją, pareiškęs, kad yra „kelios kliūtys“, trukdančios jį išduoti Turkijai.

Turkija pirmadienį palankiai įvertino Švedijos įvykdytą nuteisto kurdų kovotojo ekstradiciją, tačiau pareiškė, kad prieš patvirtindama Stokholmo prašymą įstoti į NATO tikisi daugiau veiksmų. Savaitgalį turkų valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Švedija Turkijai išdavė nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį.

Vokietija pirmadienį paragino Turkiją „proporcingai“ reaguoti ir laikytis tarptautinės teisės po to, kai Ankara sudavė aviacijos smūgių kurdų kovotojų bazėms Sirijos ir Irako šiaurėje. „Civiliai gyventojai visada turi būti apsaugoti“, – vyriausybės pasitarime sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį per ketvirtą per tris mėnesius susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu gynė sparčiai augančius Ankaros prekybinius ryšius su Maskva. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga spaudžia Turkiją laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Jau septintą mėnesį kariaujančios Rusija ir Ukraina sutarė apsikeisti 200 kalinamų asmenų, JAV televizijai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. R. T. Erdoganas apie tokius planus pirmą kartą pranešė po praėjusią savaitę vykusių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu regioninio viršūnių susitikimo Uzbekistane kuluaruose.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo pasinaudojant kreditinėmis kortelėmis. Tai pirmas žinomas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Turkija pagrasino įšaldyti Švedijos siekį įstoti į NATO. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, jei jos neįvykdys kelių reikalavimų, įskaitant reikalavimą išduoti žmones, Ankaros laikomus teroristais.

Ukraina ir Rusija penktadienį pasirašys susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę ir sudaryti sąlygas grūdų gabenimui per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos prezidentūra. „Grūdų gabenimo susitarimo pasirašymo ceremonija, kurioje dalyvaus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, vyks (penktadienį), dalyvaujant Ukrainai ir Rusijai“, – sakė Turkijos prezidento biuras.

Turkija ketvirtadienį perspėjo, kad jai nereikalingas niekieno leidimas rengti naujoms karinėms kampanijoms prieš kurdų kovotojus Sirijoje. Šis turkų užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pareiškimas nuskambėjo praėjus dviem dienoms po Teherane įvykusio viršūnių susitikimo, per kurį Rusija ir Iranas perspėjo Ankarą nepradėti naujos karinės operacijos Sirijos šiaurėje.

Turkijos centriniuose ir šiauriniuose regionuose prognozuojamas smarkus lietus, vėjas ir staigūs potvyniai, šaliai atsigaunant po savaitgalį užklupusių potvynių, kaip pranešama, pareikalavusių mažiausiai keturių gyvybių. Perspėjimai dėl pavojingų orų paskelbti 42 šiauriniuose ir centriniuose Turkijos miestuose, įskaitant Ankarą. Sostinėje ir centriniame Gemereko mieste buvo uždarytos mokyklos.

Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO. Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Turkija blokavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO kreipimosi peržiūrą, skelbiama naujienų agentūros DPA pranešime. Anksčiau Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas perspėjo nesutiksiantis su šių dviejų valstybių stojimu į karinį aljansą dėl jų požiūrio į kurdų separatistus. Dėl Turkijos sprendimo šis etapas užtruks ilgiau nei vieną ar dvi savaites, kurių aljansas tikėjosi paraiškai priimti svarstymui. Tokiu atveju šis etapas užsitęs dėl prasidėsiančių derybų diplomatine linija, rašoma FT.

Tęsdama invaziją į Ukrainą, Rusija susiduria su augančia tarptautine izoliacija, įskaitant besiplečiantį sankcijų sąrašą. Nors Rusija nėra visiškai atstumta tauta, dabar ji gali pasikliauti tik keletu sąjungininkų. Kitos tautos išliko iš esmės neutralios, įskaitant Kiniją, Persijos įlankos monarchijas ir Turkiją.

Ankara pasisako už Ukrainos teritorinio vientisumo palaikymą ir nepripažįsta Krymo įtraukimo į Rusijos sudėtį, antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Teikiame reikšmės Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto, įskaitant Krymą, kurio aneksijos nepripažįstame, apsaugai“, – sakė R. T. Erdoganas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad jo šalis Kabule surengė pirmąsias derybas su Talibanu, ir pridūrė, kad Ankara tebenagrinėja islamistų grupuotės pasiūlymą valdyti Afganistano sostinės oro uostą. Pasak prezidento, derybos vyko Kabulo oro uosto karinėje dalyje, kur laikinai įsikūrusi Turkijos ambasada. „Surengėme pirmąsias derybas su Talibanu, trukusias pusketvirtos valandos, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkija trečiadienį pažadėjo griežtą atsaką į Prancūzijos sprendimą uždrausti veikti turkų ultranacionalistų organizacijai „Pilkieji vilkai“ (Bozkurtlar). „Mes pabrėžiame būtinybę apsaugoti turkų susirinkimų ir saviraiškos laisvę Prancūzijoje... ir atsakysime į šį sprendimą kuo griežčiausiai“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministro pranešime.

Turkijoje, kurios santykiai su NATO sąjungininke Graikija pastaruoju metu paaštrėjo, yra daug neraminančių aspektų, tačiau strateginis dialogas su šia šalimi turi būti vykdomas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Anot jo, be įtampos su Graikija Viduržemio jūroje, neramina ir glaudus Ankaros suartėjimas su Rusija. „Yra daug aspektų, kurie neramina. Ir kontekstas, susijęs su NATO, ginkluotės pirkimas iš Rusijos, suartėjimas su Rusija.

Apie tai, kas jau gerokai vėluoja ateiti į mūsų šalį, o gal ir gerai kad vėluoja – žiema ir slidus kelias. Turkijos sostinėje plikledis gatvę pavertė čiuožykla. Turkijos sostinėje Ankaroje šiomis dienomis orai panašūs į mūsų orus. Temperatūra tai nusileidžia keliais laipsniais žemiau nulio, tai pakyla iki kelių laipsnių šilumos. Idealios sąlygos chaosui gatvėse.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagrasino uždaryti dvi strategiškai svarbias karines bazes, kuriomis naudojasi Jungtinės Valstijos, Vašingtonui perspėjus, kad rusišką ginkluotę perkančiai Ankarai gali būti paskelbta sankcijų. „Prireikus galime uždaryti Indžirliką ir galime uždaryti Kiuredžiką“, – provyriausybinės televizijos „A Haber“ eteryje kalbėjo R. T. Erdoganas. Abi bazės yra Turkijos pietvakarių pakrantėje, netoli sienos su Sirija.

Į Turkiją iš Rusijos atkeliavo oro erdvės gynybos sistemos S-400. Būtent jos įžiebė konfrontaciją tarp Ankaros ir Vašingtono. Pastarasis grasina nutraukti su Turkija sandorį dėl naujos kartos amerikietiškų naikintuvų perdavimo ir žada Turkiją bausti sankcijomis. Iš netoli Turkijos sostinės Ankaros nusileidusio rusų lėktuvo iškraunami oro erdvės gynybos sistemos S-400 komponentai. Dar trys tokie lėktuvai Ankarą pasiekė ir anksčiau.

Turkijos sostinėje pirmadienį buvo apšaudyta JAV ambasados apsaugos būdelė, pranešė vietos žiniasklaida. Privati naujienų agentūra „Ihlas“ pranešė, kad ankstų pirmadienį iš važiuojančio balto automobilio į apsaugos būdelę buvo paleista nuo keturių iki šešių šūvių. Pranešama, kad viena kulka pataikė į langą, tačiau žmonės per šį incidentą nenukentėjo.

Turkija imsis atsakomųjų priemonių, jei Jungtinės Valstijos įves sankcijas Ankarai dėl jos karinės operacijos prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Turkijos pajėgos nuo sausio dalyvauja operacijoje Sirijoje, per kurią siekiama išstumti JAV remiamą kurdų kovotojų grupę iš Afrino anklavo Sirijos šiaurės vakaruose.

Ankaros ir Vašingtono santykiai yra kritiniame taške, pirmadienį pareiškė Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu). „Arba normalizuosime santykius, arba jie galutinai sugrius“, – pareiškė užsienio reikalų ministras JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono (Rekso Tilersono) vizito į Ankarą išvakarėse. „Santykiai su JAV yra kritiniame taške“, – M. Cavusoglu citavo Turkijos žiniasklaida.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šeštadienį paskelbė, kad Ankara de facto jau pradėjo sausumos operaciją kurdų kovotojams iš Sirijos Afrino miesto išstumti. „Afrino operacija de facto pradėta“, – sakydamas kalbą Kiutachijos mieste pareiškė R. T. Erdoganas, kuris plačiau nepaaiškino. Jo kalbą transliavo televizija. „Po to eis Manbidžas“, pridūrė jis, paminėdamas kitą kurdų kontroliuojamą Sirijos miestą.

Ankara yra pasirengusi surengti naują didelę karinę operaciją šiaurės Sirijoje ir netgi įtraukti į savo kontrolės zoną Manbidžo ir Rakos miestus, kad neleistų ten atsirasti kurdų valstybei, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Dabar Sirijoje vyksta neigiami procesai. Jei dėl to atsiras grėsmė mūsų sienoms, sureaguosime taip pat kaip ir per operaciją „Eufrato skydas“, – laikraščio „Izvestija“ žurnalistui sakė Turkijos vadovas.

Turkijos vyriausybės vadovas antradienį pareiškė, kad Vokietija turi pasirinkti vieną iš dviejų dalykų: draugystę su Ankara arba draugystę su numanomais sąmokslininkais. Binali Yildirimas šį raginimą paskelbė, kai Berlynas suteikė politinį prieglobstį kariniams pareigūnams, įtariamiems ryšiais su pernai liepą Turkijoje surengto nesėkmingo pučo dalyviais. „Vokietija turi nuspręsti dėl vieno dalyko: jei ji nori toliau gerinti dvišalius santykius su Turkija.

  Nyderlandų vyriausybė atšaukė leidimą nutūpti Turkijos užsienio reikalų ministro lėktuvui, aštrėjant diplomatiniam ginčui tarp abiejų NATO sąjungininkių dėl turkų kampanijos renginių, susijusių su Ankaros organizuojamu referendumus dėl konstitucinės reformos.

Rusijos ambasadorius Turkijoje Andrejus Karlovas pirmadienį buvo nušautas per ginkluotą išpuolį, kai lankėsi vienos meno parodos atidaryme Turkijos sostinėje Ankaroje, pranešė televizija.

Vokietija penktadienį iškvietė Turkijos pasiuntinį, kai Ankara sulaikė daugiau kaip dešimt įstatymų leidėjų iš pagrindinės prokurdiškos partijos, ir perspėjo, kad kova su teroru neturėtų būti naudojamasi kaip dingstis opozicijai nutildyti. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris „iškvietė Turkijos pasiuntinį į Užsienio reikalų ministeriją“, pranešė ministerijos šaltinis ir nurodė, kad nors Ankara „turi teisę kovoti su terorizmo grėsme.

Turkijos sostinėje Ankaroje nuo pirmadienio iki lapkričio pabaigos buvo uždraustos visos demonstracijos ir vieši susirinkimai, gavus informacijos apie galimas teroro atakas, pranešė gubernatoriaus biuro atstovai. Pareigūnų pranešime sakoma, kad iki lapkričio 30 dienos yra draudžiami visi vieši susirinkimai, šalyje tebegaliojant nepaprastajai padėčiai po liepos 15-osios nepavykusio perversmo.

Turkija trečiadienį pareiškė „nepriimanti“ JAV pareiškimų, kad Ankara sutiko sudaryti paliaubas su kurdų kovotojais Sirijos šiaurėje. „Jokiomis aplinkybėmis nepriimame ... kompromiso arba paliaubų, neva sudarytų tarp Turkijos ir kurdiškųjų elementų“, – Europos Sąjungos reikalų ministras Omeras Celikas sakė valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai. „Turkijos Respublika yra suvereni, legitimi valstybė“, – pridūrė jis.

Visos JAV palaikomos kurdų pajėgos Sirijos šiaurėje pasitraukė į rytus nuo Eufrato upės, pirmadienį pranešė vienas JAV gynybos pareigūnas, o Vašingtonas tikisi, kad šis žingsnis padės sumažinti priešpriešą tarp dviejų svarbių partnerių. Šis pranešimas buvo paskelbtas, kai Turkija perspėjo surengsianti daugiau smūgių prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) netoli svarbaus pasienio miesto Džarabulaus, jeigu šios pajėgos neatsitrauks į rytus.

Turkijos sostinėje Ankaroje staiga kilę potvyniai tuneliuose įkalino ir automobilius, ir jų vairuotojus. Žmonės iš apsemtų automobilių lipo per langus. Kelias valandas trukusi liūtis apsunkino ir ugniagesių gelbėtojų darbą. Šis Ankaros taxi vairuotojas, sėdintis ant automobilio stogo, bent jau kol kas pas klientus tikrai nenuvažiuos. Jam, kaip ir daugybei kitų vairuotojų, įstrigusių apsemtuose Ankaros tuneliuose, labai nepasisekė.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį atvyko į Turkiją labai svarbių derybų su šalies vadovybe, o Ankara tą pačią dieną pradėjo karinę operaciją Sirijoje, kurios tikslas – išstumti grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistus iš vieno pasienio miesto. J.Bidenas tapo aukščiausio rango Vakarų šalių pareigūnu, atvykusiu į Turkiją po liepos 15-ąją nesėkmingai mėginto įvykdyti perversmo.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra jo šalies „strateginės partnerės, o ne mūsų priešininkės“, nors Ankara ne kartą kritikavo Vašingtoną, neišduodantį Pensilvanijoje gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno, Turkijos kaltinamo dėl nesėkmingo liepos 15-osios perversmo.

Atsižvelgdama į saugumo situaciją Turkijoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) atšaukė rekomendaciją atsisakyti nebūtinų kelionių į Ankarą ir Stambulą. Lietuvos piliečiams, planuojantiems kelionę į Stambulą arba Ankarą, URM rekomenduoja atidžiai stebėti saugumo situaciją vietoje, vengti viešų erdvių, ypač demonstracijų, ir išlikti budrius. Taip pat patariama atidžiai sekti vietos valdžios institucijų rekomendacijas ir nurodymus ir jais vadovautis.

Savaitgalį daugelis lietuvių užgulė telefonus bandydami atšaukti keliones, arba anksčiau grįžti iš atostogų. Tačiau panika buvo trumpalaikė – šiandien daugelis žmonių jau teiravosi ar dėl įvykių nenukentės jų atostogos ir jie galės vykti į Turkiją. Atostogas pliaže praleidę lietuviai sako apie bandymą nuversti Turkijos valdžią išgirdę tik iš giminaičių Lietuvoje.

Turkijos sostinę apgulė kariuomenė: girdisi šūviai, virš miesto pakilę sraigtasparniai. Abu Stambulo pagrindiniai tiltai yra „uždaryti“ kariuomenės pajėgų, praneša BBC. Yra sustabdytas judėjimas Bosforo ir Fatiho Sultano Mehmeto tiltais. Šalies premjeras paskelbė, kad dalis kariuomenės pabandė įvykdyti karinį perversmą. Tuo pat metu apie sėkmingą karinį perversmą paskelbė šalies Generalinis štabas.

Prancūzija trečiadienį pranešė saugumo sumetimais iki atskiro pranešimo uždaranti savo ambasadą Turkijos sostinėje Ankaroje ir konsulatą Stambule po to, kai juose atšaukė liepos 14-osios šventės — Bastilijos paėmimo dienos – paminėjimo renginius. „Prancūzijos ambasada Ankaroje ir Generalinis konsulatas Stambule uždaromi nuo trečiadienio, liepos 13 d. 13 val.

Po mirtininkų išpuolio Turkijos Stambulo oro uoste antradienį lietuviams kilo problemų keliauti, sako Lietuvos ambasadorius Ankaroje. Pasak Audriaus Brūzgos, per ataką nenukentėjo nė vienas lietuvis, nors keli jų buvo oro uoste. „Nukentėjusiųjų nėra, bent jau dabar neturime žinių, kad būtų lietuviai nukentėję, bet kai kurie pataikė būti (oro uoste) tuo metu, – BNS sakė ambasadorius.

Turkijos sostinėje Ankaroje penktadienį ligoninės tarnautojas, susiginčijęs su bendradarbiais, nušovė keturis iš jų, pranešė Turkijos žiniasklaida. Ankaros universitetinės ligoninės vaistų skyriuje dirbantis asmuo tarnybos metu susiginčijo su keliais savo kolegomis, nurodė naujienų agentūra „Anadolu“. Tada jis išsitraukė ginklą ir ėmė šaudyti, vietoje nušovė tris savo kolegas, o ketvirtas mirė vėliau nuo žaizdų, sakoma pranešime.

Graikija penktadienį išsiuntė antrą migrantų grupę į Turkiją pagal prieštaringai vertinamą Europos Sąjungos ir Ankaros susitarimą, kritikuojamą žmogaus teisių organizacijų, pranešė vienas naujienų agentūros AFP neetatinis korespondentas. 45 migrantai, kurie visi, pasak vieno policijos šaltinio, yra Pakistano piliečiai, buvo išplukdyti iš Lesbo salos Turkijos keltu „Lesvos“. Per tą operaciją trys aktyvistai buvo suimti, kai įsikibo į kelto inkaro grandinę, mėgindami neleisti jam išplaukti.

  Europos Komisija trečiadienį paragino pertvarkyti Europos Sąjungos prieglobsčio suteikimo taisykles, kad būtų tolygiau paskirstyta precedento neturinčio migrantų antplūdžio našta.   „Mums reikia reformuoti Europos prieglobsčio suteikimo sistemą“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje. „Dabartinė sistema neveikia“, – pridūrė jis.