angela merkel

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo. „Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Praėjęs gruodis pasiuntė aiškų įspėjimą apie didžiulius iššūkius, su kuriais šįmet teks susidurti Europos Sąjungai.   Neįprastos audros kėlė sumaištį Europos pietuose, parodydamos, kaip ekstremalių oro sąlygų poveikis 2020 metais darys įtaką Bendrijos požiūriui ir klimato kaitos politikai. ES jau paskelbė, kad yra pasirengusi skirti lėšų ir pastangų, kad toliau liktų pasauline kovos su klimato kaita lydere.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis per viršūnių susitikimą Paryžiuje akis į akį bendravo 10–15 minučių, bet vis dar nesutaria dėl ištisos virtinės klausimų, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Galiu pasakyti, kad Putinas ir Zelenskis pradėjo kalbėtis vienas su kitu. Bet jie tebėra toli nuo sutarimo dėl ištisos virtinės klausimų. Jie, aišku, vartoja skirtingą terminologiją.

Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje. Susitikimas įvyko po keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai. Šaltinis iš Kremliaus sakė, kad V. Putinas, V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėliau dar kartą susitiks per vakarienę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pakliuvo į nemalonią situaciją Berlyne vykusioje konferencijoje. Plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip lipdama ant scenos moteris užkliuvo ir nukrito. Situaciją matę konferencijos dalyviai nuščiuvo. Laimei, Angelai Merkel nieko blogo nenutiko ir užlipusi ant scenos ji spėjo ir pajuokauti. Pasak politikės, ji tiesiog nepastebėjo laiptų ir tai nėra susiję su sveikatos problemomis. „Nemačiau laiptų.

Istorinė sukaktis Berlyne. Vokietija ir pasaulis mini trisdešimtąsias Berlyno sienos griūties metines. Tai istorinis įvykis, sujungęs ne tik du – Rytų ir Vakarų – pasaulius, bet ir atvedęs prie Šaltojo karo pabaigos. Siužete išvysite ne tik archyvinius Berlyno sienos griūties kadrus, bet ir tai, kaip miestas šią sukaktį mini šiandien. Lygiai prieš 30 metų pasaulį sudrebino istorinis įvykis – Berlyno sienos griūtis.

Europa „privalo reikšti demokratiją ir laisvę, žmogaus teises ir pakantumą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šaliai minint Berlyno sienos griūties 30-ąsias metines. Šių vertybių „privalo visuomet būti įgyvendinamos ir iš naujo ginamos“, A. Merkel sakė per oficialią ceremoniją kreipdamasi į šalies politinius lyderius ir svečius iš kitų Europos šalių. Kanclerė perspėjo, kad šios laisvės negali būti laikomos savaime suprantamomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai trečiadienį prisidėjo prie žmonių, susirinkusių prie pagrindinės Berlyno sinagogos į tylų budėjimą po kruvinų šaudynių Halės mieste, kad pademonstruotų solidarumą aukoms ir pasakytų „Ne“ antisemitizmui. Per smurto užtemdytą žydų Jom Kipuro šventę Naujosios sinagogos rabinei Gesai Ederberg A. Merkel pasakė: „Deja, šiandien, jūsų šventą dieną, pamatėme siaubingą dalyką. Du žmonės nužudyti, Vokietijoje surengta ataka prieš žydus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį bandė išsklaidyti būgštavimus dėl karo krečiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose ateities, Kijeve įsiplieskus protestams. Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.

Įtempta diena Didžiojo septyneto susitikime Prancūzijoje. Donaldas Trumpas čia lyg vienas prieš visus, kadangi jis vienintelis pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pasaulio galingųjų klubą. Trumpas taip pat ignoravo šalių vadovų susitikimą dėl klimato kaitos. Trečią Didžiojo septyneto dieną jau nuo pat ryto vyko principinius nesutarimus demonstruojančios diskusijos. Viena jų – ar turėtų Rusija būti grąžinta į galingųjų valstybių klubą, iš kurio buvo pašalinta po Krymo aneksijos.

Pirmą kartą per daugiau nei ketverius metus Angela Merkel lankosi Vengrijoje, kurios lyderis garsėja griežtu euroskeptiškumu. Nesutarimus su premjeru Viktoru Orbanu bent trumpam pamiršti privertė istorinis įvykis – vadinamojo paneuropinio pIkniko, atvedusio prie Berlyno sienos griūties, trisdešimtmetis. Ta – istoriniai, lygiai prieš 30 metų Vengrijoje, pasienyje su Austrija esančiame Šoprono mieste įamžinti kadrai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako iš Vokietijos vadovų išgirdęs patikinimą, kad sankcijos Rusijai tęsis, kol Maskva nenutrauks agresyvių veiksmų Ukrainoje. Baigęs dviejų dienų vizitą Berlyne, Lietuvos vadovas sakė, kad Vokietija siekia nedidinti įtampos su Rusija, tačiau atidžiai stebi situaciją Ukrainos rytuose. „Vokietijos dėmesys Rusijos veiksmams Ukrainoje tikrai nėra sumažėjęs.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Vokietijos prezidentu Berlyne ketvirtadienį pabrėžė, jog Europos Sąjungai (ES) būtina stiprinti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV). G. Nausėdos teigimu, būtina sutelkti dėmesį į bendrus globalius iššūkius ir kartu kurti globalius standartus, naujas technologijas, didinat kibernetinį saugumą bei užtikrinant patikimų investicijų pritraukimą.

Europos Sąjunga turi stebėti, kad Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė atitiktų saugumo standartus, sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Vokietija remia Lietuvą, kad turi būti laikomasi didesnių saugumo kriterijų. Europos Sąjunga turi žiūrėti, kad ši Astravo jėgainė atitiktų visus saugumo standartus ir nekeltų pavojaus“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė Vokietijos kanclerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Vokietijoje susitiko su kanclere Angela Merkel aptarti europinę darbotvarkę ir saugumo klausimus. Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas. Tai yra trečiasis prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti Lietuvos prezidento vizitas į užsienį. Anksčiau G. Nausėda lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta vizito į Vokietiją, kur susitiks su Angela Merkel. Kokias pagrindines temas prezidentas aptars su Vokietijos kanclere? 1. Asmeninė diplomatija. Vokietija G. Nausėdos apsilankymą diplomatine kalba vadina oficialiu pažintiniu vizitu. Lietuvos prezidentas sieks užmegzti asmeninį santykį su įtakingiausia Europos politike Vokietijos kanclere Angela Merkel.

  Žmonės visame pasaulyje labiausiai žavisi JAV programinės įrangos milžinės „Microsoft“ įkūrėju Billu Gatesu, rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros „YouGov“ apklausa.   Į pirmąjį pasaulio vyrų penketuką taip pat pateko buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, Honkongo aktorius Jackie Chanas, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir elektroninės komercijos kompanijų grupės „Alibaba Group“ įkūrėjas Jackas Ma, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Beveik 60 proc. vokiečių mano, kad kanclerės Angelos Merkel nekontroliuojamas drebulys yra jos asmeninis reikalas, rodo šeštadienį paskelbti tyrimo duomenys. Laikraštyje „Augsburger Allgemeinen“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 59 proc. apklaustųjų mano, jog per pastarąjį mėnesį tris kartus viešai pastebėti A. Merkel drebulio priepuoliai yra susiję su kanclerės „privačiu“ gyvenimu, o 34 proc. laikosi nuomonės, kad tai yra visuomenės intereso klausimas.

 Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį pranešė, kad pratęsia ekonomines sankcijas Rusijai iki 2020 metų sausio 31 dienos. „2019 metų birželio 21 dieną Taryba pratęsė prieš atskirus Rusijos ekonomikos sektorius nukreiptas sankcijas iki 2020 metų sausio 31 dienos“, – sakoma ES Tarybos pranešime.

Europos šalių lyderiams ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl kandidatų užimti svarbiausius Briuselio postus ir ateinančius penkerius metus vadovauti pastangoms reformuoti Europos Sąjungą. Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei. 28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.

Kokiu keliu pasuks kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė – taps viena svarbiausių Europos lyderių ar ramiai augins taip mėgstamas gėles ir bites savo naujame name prie miško Vilniaus pašonėje? Atsakymą gausime jau ilgai netrukus, mat Europos politikai aukščiausius postus dalinsis jau artimiausiu metu. Politikos ekspertai vardija ir Grybauskaitės privalumus, ir trūkumus, tačiau neslepiama, kad rezultatą nulemti gali ir paprasčiausia sėkmė.

Nors Angela Merkel ir uždirba keturis kartus daugiau nei Saulius Skvernelis, Lietuvos premjeras nelabai galėtų skųstis. Pagal atlyginimą jis lenkia ne tik kaimyninių šalių vyriausybių vadovus, bet ir vieną žymiausių Europos politikų. Vyriausybės vadovų metinių atlyginimų tyrimą atliko finansinių operacijų kompanija „IG Group“ Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) užsakymu. Turtingiausias – šveicaras Turtingiausias Europos vyriausybės vadovas yra iš Šveicarijos.

Išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą pasveikinusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino jį kartu prisiimti atsakomybę už Europos ateitį. „Džiaugiuosi, kad jums užimant šias pareigas, bus ginamos europietiškos vertybės, ypač teisės viršenybės principas. Šiandien Europos Sąjungoje susiduriame su iššūkiais, kuriuos mes suvaldysime pasitelkdami bendrą atsakomybę už Europos ateitį“, – teigė kanclerė antradienį paskelbtame sveikinime.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel davė atkirtį atsinaujinusioms kalboms, kad pasitraukusi iš dabartinio posto ji gali siekti aukštų pareigų Europos Sąjungos institucijose. Pernai A. Merkel atsisakė vadovavimo savo centro dešiniųjų pažiūrų partijai ir pareiškė, kad nesieks penktos kadencijos kanclerės poste. Tada ji taip pat patikino daugiau nesieksianti politinio posto, koks jis bebūtų. Tačiau kartkartėmis pasigirsdavo kalbų, kad A. Merkel gali siekti posto Europos Sąjungoje.

Britų vyriausybė ir pagrindinė opozicija ketvirtadienį turi surengti tolesnes derybas dėl krizės, parlamentarams pritarus „Brexit“ atidėjimui, kad Jungtinė Karalystė balandžio 12 dieną neiškristų iš Europos Sąjungos be sutarties. Galimybių vis mažėja, ir ministrė pirmininkė Theresa May pakeitė kursą: pakvietė Leiboristų partijos lyderį Jeremy Corbyną trečiadienį derėtis dėl kompromiso, su kuriuo būtų išvengta chaotiško išstojimo be sutarties jau po aštuonių dienų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino puoselėti „stiprią Europos ir Kinijos partnerystę“ po derybų su Paryžiuje viešinčiu kinų lyderiu Xi Jinpingu. Ši partnerystė privalo būti paremta „stipriu daugiašališkumu“ ir „sąžininga bei subalansuota“ prekyba, žurnalistams sakė E. Macronas. Antradienį vyks tolesnės Prancūzijos prezidento derybos su Xi Jinpingu. Jose taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį išreiškė palaikymą siūlymui pastatyti bendrą Europos Sąjungos lėktuvnešį, pareiškė vokiečių valdančiosios partijos lyderė. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vairą iš A. Merkel gruodžio mėnesį perėmusi Annegret Kramp-Karrenbauer tokį siūlymą išsakė savaitgalį, reaguodama į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išdėstytas mintis dėl Europos Sąjungos pertvarkymo.

Prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis užsienio vizitų metu ir toliau kalba lietuviškai. Šį kartą S. Skvernelis gimtąja kalba prabilo Jeruzalėje, per spaudos konferenciją su Izraelio premjeru. Pats S. Skvernelis problemos čia nemato. Jis tikina besimokantis anglų kalbos ir akis į akį su užsienio lyderiais gebantis bendrauti angliškai. Visgi ekspertai neabejoja, kad vien lietuvių kalba valstybei naudingų tikslų svarbiausi šalies politikai pasiekti negali.

Praėjusiais metais žmonija glaudžiai susipažino su „fake news“ sąvoka. Ji užkariavo paieškų sistemų viršūnes ir žinių reportažus. Apie „fake news“ pradėta kalbėti visur, o siejama tai buvo dažniausiai su Rusijos ar prorusiška veikla. BBC surinko dešimt žymiausių praėjusių metų „fake news“, kitaip – melagingų naujienų, sąrašą.

Šiuo metu kilusi mada aptarinėti, kas vyko prieš 10 metų, neaplenkė ir žiniasklaidos. BBC nusprendė išsiaiškinti, ar iš tiesų mūsų visų gyvenimas pasikeitė tiek, kiek daugelio atvaizdas nuotraukose? 2009-ieji buvo metai, kai mirė Michealas Jacksonas. Tais metais Barackas Obama pirmą sykį tapo JAV prezidentu, o pasaulis kovojo su kiaulių gripo pandemija. Socialinių tinklų lankytojai aktyviai dalijasi savo 10 metų senumo nuotraukomis, pridėdami žymą #10YearChallenge.

Vokietija „prisiima visišką atsakomybę už nusikaltimus“, kuriuos Graikijoje įvykdė naciai, penktadienį lankydamasi Atėnuose sakė kanclerė Angela Merkel. Tarp abiejų šalių tebetvyro įtampa dėl reparacijų už Graikijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais. Berlynas įrodinėja, kad šis klausimas buvo išspręstas 1960-ųjų susitarimu su keliomis Europos vyriausybėmis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri dėl lėktuvo gedimo turėjo pakeisti planus ir nakvoti Bonoje, pagaliau išskrido į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Argentinoje. A. Merkel atstovai pranešė, kad ji ir nedidelė delegacija, kurioje yra finansų ministras, penktadienį ryte kitu vyriausybės lėktuvu išskrido į Madridą, o ten įsėdo į komercinį lėktuvą skrydžiui į Buenos Aires.

Užgrobusi ukrainiečių laivus Rusija pažeidė bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina dėl bendro Azovo jūros ir Kerčės sąsiaurio naudojimo, skelbia JAV valdžios atstovai. Toks Rusijos elgesys kelia grėsmę ir būsimam D. Trumpo ir V. Putino susitikimui – Amerikos vadovas tikina dar pagalvosiąs, ar verta susitikti. Maža to, ir Vokietijos premjerė A. Merkel paskelbė palaikanti sankcijų Rusijai kelią. „Visa kaltė dėl to tenka Rusijos prezidentui“, – sakė A. Merkel.

Daugumos pasaulio šalių susitarimas dėl migracijos kelia šurmulį Vakaruose. Iš pradžių pasitraukus JAV, tuomet Vengrijai ir Austrijai, aršios diskusijos dėl susitarimo kyla ir Vokietijoje. Tuo metu Lietuva paktą palaiko, o Užsienio reikalų ministerija ramina, kad tai mums nekainuos nei teisės formuoti šalies migracijos politiką, nei papildomų išlaidų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sveikino „Brexit“ susitarimo projektą, bet perspėjo, kad jo atmetimas nulemtų „blogiausio atvejo scenarijų“ – netvarkingą Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos be jokio susitarimo. „Labai džiaugiuosi, kad po ilgų ir ne visada lengvų derybų galėtų būti pasiektas pasiūlymas“, – sakė A. Merkel apie susitarimo projektą, kurį dar turi paremti britų parlamentas ir kitos 27 ES narės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį perspėjo dėl nacionalizmo grėsmių ir pavojaus dėl žmonių, abejojančių „Europos taikos projektu“. „Nerimauju, kad netinkamos nacionalistinės pažiūros gali vėl tapti populiarios“, – sakė Paryžiaus taikos forume dalyvaujanti kanclerė. Šis forumas rengiamas minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtąsias metines.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nebesieks būti perrinkta savo centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininke, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas šios partijos šaltinis. Jis taip pat informavo, kad pasibaigus kadencijai, A. Merkel pasitrauks iš vyriausybės vadovės posto. Šį sprendimą lyderė priėmė po virtinės politinių krizių ir nesėkmių per regioninius rinkimus, susilpninusių trapią valdančiąją koaliciją, šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį perspėjo Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) nenaikinti Jungtinių Tautų. „Manau, kad be galo pavojinga naikinti kažką nesukūrus kažko naujo“, – per regioninių rinkimų Bavarijoje kampanijos renginį pareiškė Vokietijos kanclerė. Artima D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) sąjungininkė taip pat pabrėžė mananti, kad daugiašališkumas yra daugelio pasaulio problemų spendimo būdas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pažadėjo atkurti prieš dvejus metus smarkiai pablogėjusius santykius, abiem šalims nesutariant dėl pilietinių teisių ir kitų klausimų. R. T. Erdoganas atvyko oficialaus vizito į ekonomiškai stipriausią ES valstybę, kur gyvena tris milijonai Turkijos kilmės žmonių. Vokietijos žiniasklaida pavadino šį apsilankymą Ankaros mėginimu iškovoti simpatijų.

Į Ruklą penktadienį atvykusi Vokietijos lyderė Angela Merkel neišvydo nei iškilmingos karių rikiuotės, nei technikos parodos. Mokomajame pulke aplankyti savo šalies karių atvažiavusią kanclerę pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, du aukštesnieji karininkai bei keliasdešimt žemesnio rango Vokietijos karių. Kiek vėliau karių poilsio patalpose A. Merkel sakė kalbą keliems šimtams Vokietijos kareivių. Dalis jų sėdėjo prie stalų.

 Į Lietuvą penktadienį atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Su prezidente Dalia Grybauskaite ir Baltijos šalių premjerais ji aptars gynybos ir Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimus. „Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Didžiosios Britanijos „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas atmetė pareiškimus, kad vyriausybės pasiūlytas pasitraukimo iš Europos Sąjungos planas yra „nebegyvas“, nes jam nepritaria Briuselis ir daugelis britų įstatymų leidėjų, netgi dalis valdančiųjų. D. Raabas nesureikšmino ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier  „niurzgėjimo“ dėl Jungtinės Karalystės pateikto vadinamojo Čekerso plano.

Vokietijos ultradešiniųjų gatvės judėjimas „Europiečiai patriotai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA) pirmadienį paragino antrą dieną iš eilės rengti protestus buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje po incidento, per kurį, kaip pranešama, užsienietis peiliu mirtinai subadė vokietį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atmetė galimybę Gruzijai paspartinta tvarka prisijungti prie NATO. Tai ji pareiškė praėjus dešimtmečiui po to, kai Aljanso lyderiai pažadėjo Gruzijai, kad ši taps NATO nare.  „Nematau galimybės Gruzijai greitai prisijungti prie NATO. Tokia yra Vokietijos pozicija“, – sakė A. Merkel per susitikimą su studentais Tbilisio valstybiniame universitete. „Viskas pasiekiama pamažu“, – sakė kanclerė, Gruzijoje pradėjusi savo kelionę po Pietų Kaukazą.

Vokietijai bendradarbiavimas su Rusija gamtinių dujų ir naftos tiekimo srityje yra labai svarbus, pareiškė Gruzijoje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Mūsų ekonominis bendradarbiavimas su Rusija tęsiasi dešimtmečius, įskaitant dėl CO2 (anglies dvideginio emisijos mažinimo - red.). Žingsnis po žingsnio mes mažiname anglies naudojimą, mums būtinos dujos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, neseniai pabendravusi su „Gazprom“ interesus atstovavusiu Rusijos prezidentu, išvyko į Azerbaidžaną, kur planuoja aptarti dujų tiekimo į Europą perspektyvas. „Reuters“ teigimu, oficialaus vizito metu bus aptariamos „Pietų dujų koridoriaus“ (PDK), kuriuo Azerbaidžano dujos būtų eksportuojamos į Europą per Turkiją, perspektyvos. „Mes itin suinteresuoti tolimesniu Pietų dujų koridoriaus vystymu.