andrius navickas

Šešias naktis Švietimo ir mokslo ministerijoje praleidusių mokytojų streiko galo nematyti. Savo veiksmais įstatymus pažeidžiantys pedagogai ministerijoje likti planuoja nors ir iki Kalėdų. Tuo metu pati ministerija mokytojams policijos kviesti neskuba. Nakvodami ministerijoje, pedagogai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, kuris draudžia susirinkimus organizuoti valstybės valdžios ir valdymo įstaigose ir numato, kad mitingai gali būti rengiami ne arčiau nei 25 metrus nuo jų.

Keliasdešimt streikuojančių mokytojų praleido dar vieną naktį ir liko Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), nepaisant prašymo iki antradienio ryto palikti jos patalpas. „Jokių pokyčių nėra“, – BNS sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Andrius Navickas. Pasak jo, apie 20–30 mokytojų ministerijoje toliau laukia derybų dėl reikalavimų keisti rugsėjį įvestą etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemą ir kelti algas.

Jau ketvirtą savaitę tęsiantis dalies pedagogų streikams, Vyriausybė pirmadienį aptars profsąjungų reikalavimus dėl didesnių atlyginimų. Tačiau prieš Vyriausybės posėdį premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pareiškė atleidžiantis tris ministrus – tarp jų ir švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Premjeras neslėpė esantis nepatenkintas, kad ministrė nekontroliuoja mokytojų streiko. „Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi svarbių pokyčių ir pertvarkų. Pavyko daug, bet ne viskas.

Švietimo ir mokslo ministrė teigia jaučianti atsakomybę dėl vykdomų reformų sistemoje. Taip Jurgita Petrauskienė atsakė į klausimą dėl dalies politikų ir kai kurių streikuojančių mokytojų raginimų trauktis iš posto. Ministrė šeštadienį apsilankė ministerijos patalpose, kuriose įsikūrę keliolika streikuojančių mokytojų. Čia kilo audringa diskusija dėl derybų mokytojų etatinio apmokėjimo ir algų kėlimo klausimais. Mokytojai planuoja ir artimiausias naktis praleisti ministerijoje.

Streikuojant daliai mokytojų, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kartu su pora Seimo narių atvyko į ministeriją pasikalbėti su ten tebesančiais maždaug 30 pedagogų. Deja, bendro sutarimo abiem pusėms pasiekti nepavyko, pedagogai liks nakvoti ministerijoje. „Atvykau pas jus kaip žmogus, turiu darbo visam savaitgaliui...“, – šeštadienį kalbėjo J. Petrauskienė. Tiesa, po ministrės vizito mokytojai jaučiasi nusivylę ir abejoja, kad gali tęsti derybas toliau.

Streikuojantys mokytojai tęsia karą su Švietimo ir mokslo ministerija. Vieną kartą nesulaukę ministrės Jurgitos Petrauskienės dėmesio ir ministeriją pavertė nakvynės namais, pedagogai jau planuoja ir antrąją naktį praleisti ministerijos patalpose. Derybos gali šiandien ir nesibaigti. Apie 200 mokinių nuo Seimo pajudėjo link Švietimo ir mokslo ministerijos, ten jaunuoliai išreikš palaikymą mokytojams ir mėgins išsikviesti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Dalyje mokyklų užsitęsus mokytojų streikams, tėvai susirūpino dienas be pamokų leidžiančiais vaikais. Mat daliai moksleivių pamokos nevyksta jau trečią savaitę. Esą kaip jie baigs metų ugdymo programą, niekam nerūpi. Protestuojantys pedagogai apie streiko pabaigą nė nekalba, bet jau susitiko su ministre. Švietimo ir mokslo ministrė susitiko ir su prie ministerijos atėjusiais mokiniais, palaikančius mokytojų protestą. Tiesioginė susitikimo transliacija pateikiama teksto pabaigoje.

Dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio streikuojanti profsąjunga trečiadienį žada pradėti derybas su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). „Nors turime tėvų ir vaikų palaikymą, tačiau jaučiame atsakomybę už juos, be to, iš Seimo ir Prezidentūros girdime raginimus pagaliau susitarti, todėl iš ministerijos nepasitrauksime tol, kol nebus pasiektas susitarimas“, - pranešime cituojamas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

  Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) trečią savaitę tęsia pedagogų streiką, penktadienį rengs mitingą prie Seimo.   LŠDPS pirmadienį informavo, kad prie streiko jungiasi Vilniaus licėjus, Vilniaus Žvėryno gimnazija, jį tęsia didžiosios sostinės įstaigos – Vilniaus Žemynos, Martyno Mažvydo progimnazijos.

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Pirmadienį Lietuvoje streikuos 50 šalies mokyklų. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, penktadienį streike dalyvavo 37 švietimo įstaigos ir apie pusę jose dirbančių pedagogų. Mokytojų streikas apima vis daugiau mokyklų. Pasak streiką organizuojančios profsąjungos, prie streiko nuolat prisijungia naujų mokyklų. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad streiku sugundyti pedagogai tapo svetimų žaidimų įrankiais. Seimo konservatoriai ministrei grasina interpeliacija.

Šiandien pamokos neprasidėjo šešiose šalies mokyklose. Ten paskelbti neterminuoti streikai. Jose dirbantys pedagogai tikina į darbą grįšiantys tik tuomet, kai Švietimo ir mokslo ministerija patenkins jų reikalavimus, kaip kad atsisakydami „minutine“ pramintos darbo užmokesčio sistemos. Švietimo ministerija atsikerta, kad kol kas šis streikas – minimalus, apėmęs tik 5 iš 2000 šalies mokyklų, tačiau tuo pačiu žada su visais protestuojančiais pedagogais bandyti susitarti asmeniškai.

Mokytojus pagaliau pasiekia atlyginimai po etatinio apmokėjimo įvedimo ir atlyginimų diena džiugi toli gražu ne visiems. Tiesa, dalis mokytojų tikrai gali džiaugtis padidėjusiu atlygiu už darbą, bet dažnai ir paties darbo – padaugėjo. O štai kiti gavo vos 9 eurais didesnį atlygį ar prarado iki šiol gautą priedą. Mokytojų nuotaikos, pasak jų atstovų, niūros, o ir pavydo tarp kolegų išvengti nepavyksta.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Kartu su mokslo metų pradžia startavęs etatinis mokytojų apmokėjimas kaitina šalies pedagogų kraują ir skaldo mokytojus į dvi stovyklas. Kol vieni pedagogai modelį vadina perdėtai sudėtingu ir ydingu, kiti džiaugiasi, kad pagaliau leista mokykloms prisiimti atsakomybę už save.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodė pavaldžioms įstaigoms sustabdyti mokėjimus buvusio socialdemokratų kandidato į teisingumo ministrus Juliaus Pagojaus vadovaujamai mažajai bendrijai, kol nebus audito rezultatų, pranešė ministras.

Seimas įteisino gimdymą namuose, kai nėra grėsmės gimdyvės ir naujagimio sveikatai. Už tokias Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi, dar 34 susilaikė. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo sausio.

Penktadienį įspėjamąjį dviejų valandų streiką rengiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) atstovai sako, kad planuojamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas lems ilgesnes darbo valandas už tą patį atlygį. LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad modelio rengėjai manipuliuoja mokytojų darbo krūvį skaičiuodami metinėmis, o ne savaitinėmis darbo valandomis.

Vienai pedagogų profsąjungai paskelbus, kad siekiant atidėti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą kitą savaitę rengiamas įspėjamasis streikas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, jog tarp mokytojų kurstoma nereikalinga panika. „Visi sprendimai švietime, ką rodo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis, yra sėkmingi tada, kada yra remiamasi dialogu, kai jie yra nuosekliai įgyvendinami.

Po kritiškai priimtų alkoholio pardavimo ir reklamos apribojimų Seime imamas kelti klausimas ir apie seksą, internetą bei vaistus. Tiesa, šį kartą parlamentarai kartu su medikais ir psichologais aiškinosi, kaip būtų galima vykdyti prevencines programas, siekiant išvengti minėtų priklausomybių.

Didesnio darbo užmokesčio siekiantys viešojo sektoriaus darbuotojų atstovai ketvirtadienį paragino Vyriausybę reformuoti mokesčių sistemą ir viešąjį valdymą padaryti skaidresnį.

Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse surengė išvažiuojamąjį posėdį į Romų visuomenės centrą. Komitetas siekė išsiaiškinti, kokios problemos kyla užtikrinant pilnavertį romų bendruomenės dalyvavimą Lietuvos visuomenės gyvenime, kiek keičiasi visuomenės požiūris į romų tautybės žmones, kokiu mastu diskriminacijos apraiškos yra nukreiptos į romus.

Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei šešių profesinių sąjungų atstovai pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Per sutarties pasirašymo ceremoniją premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šis dokumentas apima abipusius įsipareigojimus kelti švietimo kokybę. „Tai tikrai nėra tušti žodžiai, kad švietimas yra prioritetas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Pirmadienį Vyriausybės ir dalies profesinių sąjungų atstovai pasirašys švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos. „Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas.

Pedagogų padėtis Lietuvoje vis dar yra pirmose viešų diskusijų gretose. Nors jų darbo reikšme, reikalingumu ir atsakomybe neabejojame, deramo dėmesio dauguma šalies mokytojų nesulaukia dėl atitinkamų atlyginimų prasme. O kur dar profesijos įvaizdžio klausimas. Visi švietimo sistemos dalyviai atsakingi ir prisideda kurdami pedagogų įvaizdį, autoritetą. Tad ir informacija, kuri skleidžiama mokyklose prisideda prie nuomonės formavimo.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Dar prieš metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis politinėje programoje skelbė apie dvi sritis, kurios jam aktualiausios – kultūra ir švietimas. Būtent pastarajam, valstiečiai per šiuos metus pateikė ne vieną keitimo, tobulinimo pasiūlymą. Intensyviai vykstančios diskusijos, lėmė ir patvirtintą aukštojo mokslo pertvarkos planą, ir kitų, ilgai atidėliotų priemonių patvirtinimą.

Mirusį Seimo narį Roką Žilinską parlamente pakeis religijotyrininkas, publicistas Andrius Navickas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutraukė R.Žilinsko įgaliojimus ir mandatą pripažino kitam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Andriui Navickui. A.Navickas Seimo nario įgaliojimus turėtų įgauti ketvirtadienį, birželio 15 dieną, kai prisieks Seime. Religijotyrininkas, publicistas, buvęs portalo „Bernardinai.

Pirmadienį Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prasidėjo protesto akcija dėl ketinimų ilginti mokslo metus.  Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. Akciją organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Andrius Navickas su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei įteikė popierinį paukštį.

Regis, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kol kas nepavyksta įtikinti švietimo bendruomenės, tėvų ir vaikų, kodėl norima prailginti mokslo metus. Apie aiškaus plano, sistemos trūkumą įvairūs visuomenės, politikos ir švietimo ekspertai diskutuoja kone kasdien. Tačiau ne vienam aišku, kad visuomenė susipriešinusi ir stovi skirtingose barikadų pusėse. Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir teiginiai, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra populistinė, norint parodyti savo darbą. Tokias kalbas stiprina aiškaus plano visuomenei nepateikimas. Be to, šis siūlymas bendruomenę padalino į dvi barikadų puses. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.

Rinkimų laimėtojos Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga į politikos olimpą įsiveržė nešdama rinkiminius pažadus. Deja, ilgai lauktas Vyriausybės programos įgyvendinimo projektas, kad bent švietimo regionuose srityje keli elementai ne šiaip neveiksnūs, bet dar ir vienas kitam prieštaraujantys. Tai Jungtinių mokyklų tinklo kūrimo ir tikslinių dotacijų mokytojams ir jų šeimos įsikūrimui regionuose idėjos.

Vasario 19 d. įvykęs švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi jokių rezultatų nedavė. Vėl žarstyti pažadai, „ištraukta“ naujų pasiūlymų, tačiau lapkričio 16 d. profsąjungų iškelti reikalavimai nenagrinėti, jiems įgyvendinti reikalingi sprendimai nepriimti. Todėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) informuoja, jog vasario 22 d. neterminuotas švietimo šakos streikas prasidės.

Opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija šeštadienį patvirtino kelias dešimtis kandidatų vienmandatėse apygardose rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tarp šeštadienį patvirtintų kandidatų – Vytautas Kernagis jaunesnysis, kuris varžysis Fabijoniškių apygardoje Vilniuje, ir žurnalistas, religijotyrininkas Andrius Navickas, kuriam patikėta Kėdainių apygarda.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Į Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partiją grįžęs filosofijos daktaras, dienraščio Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas patvirtino dalyvausiąs artėjančiuose Seimo rinkimuose, kurie vyks kitų metų rudenį.  „Nusprendžiau prisijungti prie Tėvynės sąjungos ir dalyvauti Seimo rinkimuose“, - BNS trečiadienį sakė A.Navickas. Jis kol kas nekomentavo, ar parlamentaru sieks tapti vienmandatėje, ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

 Indrė Urbaitė, LRT Radijas, LRT.lt Daugiau nei šimto Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų antradienį rengia visuotinį neterminuotą mokytojų streiką. Įspėjamieji streikai šiose mokyklose vyko lapkričio vidury. Streikuoti ketinantys daugiau nei šimto švietimo įstaigų darbuotojai reikalauja didinti mokinio krepšelį, mažinti mokinių skaičių klasėse, gerinti pedagogų socialines garantijas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis antradienį neterminuotą streiką pradedančių pedagogų reikalavimus vadina nerealiais ir pažymi, kad streiko organizatorių veikla - įtartina. Ministras taip pat atmeta galimybę bandyti per teismą stabdyti streikuotojus.

Prieš neterminuotą streiką paskelbusius švietimo sistemos darbuotojus bus ieškoma teisinių priemonių, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Teisininkai pasakys, ką tokiu atveju reikia daryti, imsimės teisinių priemonių“, - Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius paklaustas, ką darys, jei moksleiviai ir darželinukai liks už ugdymo įstaigų durų.

Antradienį dalyje Lietuvos ugdymo įstaigų prasidės neterminuotas streikas, trečiadienį prie Vyriausybės planuojamas tūkstantinis mitingas, kuriame dalyvaus ne tik pedagogai. Vienas iš antradienį prasidedančio streiko organizatorių, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad streikuojančių mokytojų bus 120 ugdymo įstaigų, kai kuriose streikas esą bus masinis ir ugdymo procesas visai nevyks. Jo teigimu, turėtų streikuoti 5-6 tūkst. pedagogų.

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad ketvirtadienį rengiamas įspėjamasis pedagogų streikas bus neteisėtas. Streiko organizatoriai atkerta, kad ministerija tokiais teiginiais tik gąsdina mokytojus.   „Lapkričio 13 dieną inicijuojamas streikas, mūsų giliu įsitikinimu, yra neteisėtas, rengiamas nesilaikant įstatymų ir net nepabandžius konstruktyviai derėtis“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D.Pavalkis.

 Prie įspėjamojo streiko spalio 1-ąją, negalutiniais duomenimis, ketina prisidėti iki šimto mokyklų, teigia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Jis BNS pirmadienį aiškino, kad galutinis streikuosiančių mokyklų skaičius bus aiškus rugsėjo 23 dieną, nes likus savaitei iki streiko mokyklos turės oficialiai įteikti sprendimus. „Faktas, kad streikas tikrai vyks. Manau, kad dalyvaus apie 100 mokyklų, galima prognozuoti.

Zarasų mokytojai  stabdo streiką. Mokiniai rytoj eis į mokyklas. Rugsėjo 25 d. įvykęs Zarasų streikuojančiųjų ir savivaldybės atstovų susitikimas tarpininkaujant švietimo ir mokslo viceministrui Vaidui Baciui buvęs sėkmingas. Zarasų meras A. Abramavičius ir LŠDPS Zarasų rajono pirmininkas A. Navickas pasirašė  kompromisinį susitarimą, todėl mokytojai nusprendė sustabdyti švietimo įstaigose vykusį streiką.

Gegužės 5 d. buvo apdovanoti Geriausių 2010 m. laidų konkurso „Pragiedruliai“ nugalėtojai. Tokį konkursą, kuriuo norima paskatinti kurti ir transliuoti kultūros laidas bei laidas vaikams, puoselėti bei populiarinti kultūrą ir jos vertybes,  Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu (SRTRF) surengė jau devintą kartą. Šįkart konkursui buvo pateiktos 49 laidos: 29  televizijos ir 20 radijo laidų.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Teisėjų taryba penktadienį vienbalsiai nusprendė, kad Nuolatinėje teisėjų veiklos vertinimo komisijoje dirbs jau komisijos nariais buvę teisėjai. Narias buvo patvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alvydas Pikelis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Rūta Mickevičienė bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Irena Ivanovienė.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį paskyrė Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narius. Teigiama, kad šis paskyrimas turėtų paspartinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko paskyrimą. Nuolatinėje teisėjų veiklos vertinimo komisijoje dirbs filosofas ir profesorius Aleksandras Dobryninas, internetinio dienraščio bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas ir buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja Teodora Staugaitienė, pranešė Prezidentūra.