andrius kubilius

Šiandien Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Bronislovas Lubys įteikė aukso ir sidabro apdovanojimus konkurso „Lietuvos metų gaminys 2009“ nugalėtojams. Ekspertų komisija penkiolikoje grupių nominavo 94 gaminius ir paslaugas. Aukso medaliai šiandien įteikti 76, o sidabro medaliai – 3 gaminiams ir paslaugoms.

Tautinės bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje, turi klestėti tiek etniškai, tiek kultūriškai, tiek ekonomiškai, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Jis taip pat žada, kad Vyriausybė netrukus imsis tautinėms mažumoms aktualių klausimų.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį paskyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą dėl aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo "Sodros" kompiuterių pirkimo istorijoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Rimgaudui Vaičiuliui.

Gyventojai vis labiau nepasitiki premjeru Andriumi Kubiliumi bei jo Vyriausybe. Premjerą remia vos 4 proc., Vyriausybės darbą teigiamai vertina 5,4 proc. žmonių. Vykdomąja valdžia nebepasitikinčiųjų ratas per kelis pastaruosius mėnesius tik augo, rodo DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą premjero poste norėtų matyti 3,8 proc. apklaustųjų. R. Pakso ir A. Kubiliaus reitingai beveik vienodi.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo postą paliekantis Povilas Malakauskas tikisi, kad laikas parodys, ar jo asmeninis apsisprendimas buvo teisingas. "Žmonės, kai yra skiriami į tokias pareigas, turi žinoti, kad tai yra paskyrimas, kuris yra ne amžiams. Gali būti kadencija, gali būti trumpiau, gali būti ilgiau. Dėl to aš tikrai tam buvau pasiruošęs. Pagrindinis ir esminis tikslas mūsų visų - mano, Seimo - yra stabilizuoti situaciją.

Prezidentei nelieka nieko kito, kaip patvirtinti Seimo priimtą biudžetą ir prarasti dalies tautos pasitikėjimą. Nepatvirtindama biudžeto, ji rizikuotų sugriauti valdančiąją koaliciją ir prarasti kitos dalies tautos pasitikėjimą. Reitingai abiem atvejais žada smukti, tiesa, naujos valdančiosios daugumos formavimas, naujos Vyriausybės tvirtinimas netolimoje ateityje suteiktų šiokių tokių dividendų. A. Kubilių gelbėja vienas „netyčiukas“ po kito.

Spaudai didesnes problemas kelia ne panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, o susitraukusi reklamos rinka, mano premjeras Andrius Kubilius. Jis pripažįsta, kad skeptiškai žiūri į koalicijos partnerių „vienalietuvių“ siūlymus grąžinti PVM lengvatą spaudai, knygoms, meno bei sporto renginiams. Antradienį Seimas po pateikimo nusprendė skubos tvarka svarstyti PVM lengvatų grąžinimą. „Vyriausybė, kaip ir dėl visų kitų mokestinių įstatymų, savo išvadas pateiks.

Premjeras Andrius Kubilius kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas pateikti informaciją, ar Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Rimgaudas Vaičiulis nėra padaręs korupcinio pobūdžio veikos. Prieš kelias savaites į Ministrą Pirmininką kreipėsi ūkio ministras Dainius Kreivys, informuodamas, kad 2008 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, grubiai pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą ir procedūras, neskelbiamų derybų būdu už beveik 3,9 mln. litų įsigijo 1080 kompiuterių.

Lapkričio mėnesį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Kaip ir prieš mėnesį, valstybės vadovę palankiai įvertino 89 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Pastaruoju metu sparčiai savo visuomeninį reitingą auginusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir lapkritį išliko antrojoje pozicijoje. Apie ją palankiai atsiliepė 60 proc. respondentų. Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sulaukė 55 proc. apklaustųjų teigiamų atsiliepimų.

Nepraėjo nė trys metai ir kadaise populiarumo šaukštą gavusi uostamiesčio grupė „Poliklinika“ sugrįžžta su nepopuliariais sprendimais pagarsėjusiam šalies politikui, premjerui Andriui Kubiliui skirta daina „Mums reikia naujo Andriaus“. „Poliklinikos“ nariai, laisvalaikiu muzikuojantys trys gydytojai, iškart prisipažžįsta sukrėsti skaudžios A.Kubiliaus politikos ir nors sau buvo iškėlę tikslą kovoti tik su lietuviška muzika, medikai pratrūko tekstais ir melodijomis apie šalies situaciją.

Jeigu reikėtų pasirinkti iš dviejų variantų – šviesios premjero Andriaus Kubiliaus Lietuvos vizijos ir juodos jo oponentų, kurią rinktumėtės? Neabejotinai – šviesiąją. To jus išmokė televizija, o kaip žinia, televizija neklysta. Ji moko džiaugtis gyvenimu ir pozityviai mąstyti. Nes tai sveika, nes tada gyvenimas yra gražus. Nes taip paprasčiau jus valdyti.

„Esame ne akli – ekonominės problemos virsta žmonių problemomis. Galime prognozuoti įmonių, stambiųjų įmonių bankrotus, tad gali tekti suvaldyti ir tokią situaciją“, – taip lygiai prieš metus kalbėjo premjeras Andrius Kubilius. Praėjusių metų gruodžio pradžioje suformuota penkioliktoji po nepriklausomybės atkūrimo A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo darbą ekstremaliomis sąlygomis. Ekonomiką, vaizdžiai tariant, buvo ištikęs širdies smūgis. Kraujo (pinigų) apytaka buvo sustojusi.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pažėrusi kritikos Andriaus Kubiliaus teikiamam kitų metų biudžetui, atsitveria tylos siena, rašo „Balsas.lt savaitė“. Ne siūlys, o lauks „Tikiuosi, kad prezidentės patarėjai taip pat pateiks pasiūlymų, nes prezidentė labai aiškiai pasakė, kad bendro deficito negalima didinti, nes jis jau ir taip yra per didelis“, - premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę vylėsi, jog biudžetą sukritikavusi ir pagrasinusi jo nepasirašyti, prezidentė pateiks ir kokius nors ko...

Premjeras, apžvelgdamas pirmuosius kadencijos metus, sako, kad tokios riaušės, kaip sausį kilusios prie Seimo, kainuoja „kelis šimtus milijonų litų“. „Gerai išmokome finansines pamokas ir žinome, kiek kainuoja daužyti Seimo langus. Tai kainuoja tikrai ne 200 tūkst., kuriuos paskui tenka už stiklą sumokėti, bet kelis šimtus milijonų, kai po tokių įvykių mūsų skolinimosi galimybės pabrangsta keliais procentais“, – interviu dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė Andrius Kubilius.

Dabartinė Vyriausybė, priešingai negu elgėsi kitų Europos valstybių vadovai, finansiniu sunkmečiu nepagrįstai kėlė mokesčius ir iki šiol nepradėjo ekonomikos gaivinimo programų. Dėl to biudžeto įplaukų lygis krito beveik perpus ir susidarė milžiniškas biudžeto deficitas, jau viršijantis 10 proc.

Vyriausybės nariai giriasi, kad pagal skatinimo priemonių planą verslui jau išmokėta 2,4 mlrd. litų ir net skaičiuoja, kiek tūkstančių darbo vietų jie neva išgelbėjo. O verslas teigia, kad skaičiai yra laužti iš piršto - šios lėšos nesiekia nė milijardo litų, be to, priskaičiuoti ankstesnių metų projektai. Pristatydamas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) rezultatus ūkio ministras Dainius Kreivys džiaugėsi neva itin sėkmingu jo įgyvendinimu, ypač paramos panaudojimu eksporto sektoriuje.

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas klausia, ar dar yra prasmės svarstyti Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą. „Vyriausybė oficialiai pateikė parlamentui Valstybės ir „Sodros“ biudžetų integruotą projektą, bet po kelių dienų paaiškėjo, kad jis iš esmės yra niekinis.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei sukritikavus kitų metų "Sodros" biudžeto projektą, premjeras Andrius Kubilius suka galvą, kaip įtikti šalies vadovei ir kur kitur sutaupyti. Jam į pagalbą atskubėjo būrys Seimo narių. Prezidentei D.Grybauskaitei pagrasinus nepasirašyti Vyriausybės pristatyto "Sodros" biudžeto projekto, valdantieji ne juokais sunerimo.

„Psichologiškai galbūt žmonėm atrodytų, kad tai yra teisingiau, čia aš su tuo galėčiau sutikt“, – Lietuvos radijui sakė Premjeras. Jo teigimu, pasiūlyti progresinių mokesčių principai galėtų duoti iki 200 mln. litų pajamų, tačiau kiti ta pačia grupe teikiami siūlymai esą padidintų biudžeto deficitą dešimtkart daugiau – 2 mlrd. litų. „Jie paskaičiavę yra, kad tiem, kurie per mėnesį uždirba 10 tūkst., reikia taikyti 40 proc. mokesčio tarifą. Bet tokių, kurie uždirba 40 tūkst.

Socialdemokratų nuomone, sunkmečiu šalį turėtų valdyti nacionalinė Vyriausybė, nes premjeras Andrius Kubilius ir jo suformuotas ministrų kabinetas neturi kompetencijos. Socialdemokratai, pristatę alternatyvią Vyriausybės programą, anot kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko, sunkmečiu  yra pasiryžę nustumti į šalį politines ambicijas ir valdžioje būti kad ir su konservatoriais. „Užtenka šito politinio žaidimo.

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių.Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, vis girdamasi siekiais taupyti, reformuoti valstybės valdymą, patyrė dar vieną fiasko.Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija), apie kurios būsimus darbus labai garsiai trimitavo valdantieji, iširo.

Tarp valdančiųjų trūksta susikalbėjimo tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Komandinio žaidimo pasigendama ir didžiausioje koalicijos partijoje bei jos frakcijoje Seime. Tai duodama interviu "Lietuvos žinioms" pripažino Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Kritikų raginimai buvo išgirsti: Vyriausybė patvirtino, jog nebus mažinamos kai kurios neįgaliųjų pašalpos bei didinamos  „Sodros“ įmokos, praneša LNK „Žinios“. „Dar anksti kalbėti, tačiau tikrai galiu pažadėti, jog šį klausimą išspręsime“, - žurnalistams sekmadienį tvirtino premjeras Andrius Kubilius. Buvo skaičiuojama, jog padidinus „Sodros įmokas į biudžetą būtų papildomai surinkti 400 mln. litų. Kaip bus kompensuota ši suma, koalicija kol kas nesutarė.

Trys karaliai pamatė žvaigždę danguje ir susirengė į kelionę. Po Kalėdų atėjo ten, kur jiems reikėjo. Šiomis dienomis Lietuvos politinėje padangėje sužibo ne žvaigždė, o vaivorykštė – nacionalinės vienybės Vyriausybės idėja. O greta idėjos – kaip tik trys karaliai. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus laiko vaivorykštę už galų.

Opozicinės partijos viena po kitos pristato ekonomikos krizės įveikimo planus. Tačiau premjeras Andrius Kubilius jų siūlymuose racionalaus grūdo neranda. Kad būtų patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas, premjeras A.Kubilius ragina susitelkti visas Seime atstovaujamas politines jėgas. Tuo tikslu Vyriausybės vadovas kartu su Seimo pirmininke Irena Degutiene konsultuojasi ir su opozicijos atstovais. Tačiau šie skundžiasi nesulaukiantys pritarimo pasiūlytoms idėjoms. Nesutaria tarpusavyje.

Vyriausybė daro spaudimą tose srityse, kuriose yra tiesiogiai atsakinga už kainodarą, pareiškė premjeras Andrius Kubilius. A. Kubilius pritaria, jog sunkmečiu krentant žmonių perkamajai galiai labai svarbu Vyriausybei r kainodarą spausti skaidrumo link, ypač, kai elektros energijos, vaistų, benzino kainos Lietuvoje yra didesnės negu kaimyninėse šalyse. Premjero teigimu, Vyriausybė dirba šiose srityse.

Vilniaus savivaldybės pastatą parduoti užsimojęs meras konservatorius-krikdemas Vilius Navickas, pasirodo, ypatingai žavisi socialdemokratų idėjomis. Jomis, anot mero, galėtų pasinaudoti ir biudžetą „karpantis“ premjeras Andrius Kubilius. V. Navickas patikino, jog sprendimas parduoti valdžios dangoraižį valdančiojoje koalicijoje jau rastas. Sostinės galva nesiėmė spėlioti, ar vilniečiai pritartų tokiam veiksmui ir pabrėžė, kad tai ne jo, o visos koalicijos sprendimas.

Garsiai ištrimituotas ir pompastiškai pasirašytas „Nacionalinis susitarimas“, kur dalis verslo ir dalis vyriausybės remiamų profsąjungų susitarė vyriausybės vykdomą politiką paskelbti „visos tautos aprobuotu pasirinkimu“,– yra kenksmingas. Pirmiausia, tokie susitarimai, kurie atvirai ignoruojami opozicinių politinių jėgų, boikotuojami dalies profsąjungų ir pasirašomi tik tų, kurios priklauso nuo biudžeto skirstytojų malonės, diskredituoja pačią idėją.

Trys mėnesiai, skirti bendrauti su bankais, ir akivaizdžiai per tą laiką suprastėję įmonės veiklos rezultatai. Tokią kainą sumokėjo Kauno verslininkas Algirdas Poška, apsisprendęs pasinaudoti Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane siūlomu lengvatiniu kreditu, skirstomu per komercinius bankus. Ūkio ministras Dainius Kreivys, balandžio pabaigoje išpranašavęs, kad geometrine progresija augsiantys ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai bus "spyris mūsų verslui", pasirodė visiškai teisus.

Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) mėginimas susitarti su Darbo partija pridėjo tik problemų ir išsidraskymo. Dievaži – ne kas. Darbo partija, kurią pats premjeras Andrius Kubilius įvardijo, kaip konstruktyviausią iš opozicinių jėgų, - pateikė, mano įsitikinimu, tyčia itin radikalų mokestinių reformų variantą. Į kompromisus ji tvirtina neisianti.

Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis. Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

500 tūkstančių. Paskaičiuota, kad tiek Lietuvos gyventojų gyvena skursdami ir neišsilaikytų, jei jų negelbėtų visokie maisto bankai ir kitos labdaringos organizacijos. Ir tokia situacija ne Afrikoje, o Europos Sąjungos šalyje. Manoma, kad Baltijos kelyje prieš 20 metų dalyvavo apie milijonas lietuvių. Dabar kas antras jų bijo pagalvoti, kaip išgyvens rytojų. Jie tik mintyse keikia valdžią, o iš tiesų yra nusižeminę ir nulenkę galvas.

Lietuvos užsienio politika šiuo metu yra panaši į sutrikusios lygsvaros marabu judesius – baksnojama snapu pirmyn ir atgal, į kairę ir į dešinę – mėginama pataikyti į minkštą vietą. Tiesa, to priežastys yra vidinės – prezidentūra ir konservatorių partija.

Šiandien Briuselyje vyko Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikimas. Šiame susitikime aptartos šalių pozicijos ir svarbiausi darbotvarkės klausimai, kurie bus nagrinėjami ketvirtadienio pavakarę prasidėsiančios Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu.

Savavališkai balsavusiems parlamentarams priminta partinė drausmė. Du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, nepaklusę partinei drausmei, sulaukė viešo pabarimo. TS-LKD Priežiūros komitetas, vakar posėdžiavęs tris valandas, konstatavo, kad Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka praėjusią savaitę, kai Seime buvo svarstoma interpeliacija švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Songailai, balsuodami nepaisė partijos bei frakcijos valios.

Per Lietuvos Seimą nepraslysta nė viena bankų skolininkų gyvenimą palengvinanti iniciatyva. Užstrigo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, pataisos, neleidžiančios bankui pretenduoti į daugiau nei įkeisto turto vertė. Dar Seime baidomasi minties derantis su piktybiškai besielgiančiais bankais paimti iš jų valstybinius pinigus ir sukrauti kokiame nors valstybiniame komerciniame banke. Seime į tokias iniciatyvas reaguojama labai asmeniškai.

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

Kalbos apie slaptą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą, neva veikusį Lietuvoje iki 2005 metų, kaip uodega stipriai suvizgino mūsų valstybę. Ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius kalba taip, tarsi šiuo klausimu semtųsi žinių vien iš žiniasklaidos. Gana įdomus būdas apsimesti, kad žinai tik kiek eilinis pilietis.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos gyventojai vėl turės pasukti laikrodžių rodykles valanda atgal - pagal tokį laiką gyvensime iki kitų metų kovo. Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Romas Valentukevičius vakar išplatino pranešimą, kuriame ragina Vyriausybę ir gyventojus išsakyti savo nuomonę dėl vasaros laiko keitimo.

21-ųjų Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo Santarvės susitarimo metinių proga - tautos susitarimą paneigiantis susitarimas. Lietuvos valdžia - stebukladarė.

Darbo partijos prezidiumas penktadienį ketina svarstyti pateiktą pasiūlymą prisijungti prie valdančiosios Permainų koalicijos. Antradienį tokį siūlymą europarlamentaro Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija gavo iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos. Dokumentą pasirašė partijų lyderiai Andrius Kubilius, Eligijus Masiulis, Arūnas Valinskas bei Liberalų ir centro sąjungos vardu - Algis Čaplikas.

Antradienio balsavimas Seime dėl interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui parodė, kad koalicija netvirta, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. "Vakar diena parodė, kad koalicija nėra tvirta. Be abejo, suprantu, kad daug kas nepatenkinti šiandienine pradėta mokslo reforma. Kalbėti apie jos rezultatus dar ankstoka.

Prie keturių partijų koalicijos siūloma jungtis Viktoro Uspaskicho vadovaujamai Darbo partijai. Tokio pasiūlymo „darbiečiai“ sulaukė antradienio ryte. Partijos prezidiumas šį klausimą svarstyti ketina penktadienį vyksiančiame prezidiumo posėdyje. Pasiūlymą papildyti valdančiąją „Permainų“ koaliciją pasirašė premjeras Andrius Kubilius ir valdančiųjų partijų lyderiai. „Mes apskritai dar galvosime, ar mums verta dalyvauti koalicijos darbe. Iki penktadienio tikrai jokių žinių nebus.

Racionalia save vadinanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija (LŠMPSF) atmeta įtarimus, jog yra valdžios papirkta, bet pripažįsta advokataujanti Švietimo bei mokslo ministerijai. Jos atstovas Audrius Jurgelevičius mano, kad mokytojų atlyginimai kol kas nesumažėjo, nors Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) pateikia kitaip bylojančius dokumentus. - Kodėl pedagogų profsąjungų ne viena? Jūs konkuruojate? - Taip.

Savaitgalio išvakarėse prie Prezidentūros palaikyti naujuoju Tadu Blinda liaudyje pradėto tituluoti Drąsiaus Kedžio rinkosi kitų skausmui neabejingi žmonės.

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

„Koks šimtas dienų, tokia greičiausiai bus ir visa kadencija“,- tokią šiomis dienomis ištartą Prezidentės Dalios Grybauskaitės frazę išplatino prezidentūra. Kitą savaitę tas šimtas sukaks, todėl jau galima prognozuoti, kokia bus vis valstybės vadovės penkerių metų kadencija. Darbo šimtadieniui skirta Prezidentės spaudos konferencija vyks spalio 20-ąją.