andersas foghas rasmussenas

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas atvyko į Tripolį oficialaus karinės operacijos užbaigimo Libijoje dieną, praneša BBC. Pirmadienį NATO oficialiai užbaigia savo misiją Libijoje, kurią vadina „viena sėkmingiausių“ ir kurios metu NATO antskrydžiai suvaidino itin svarų vaidmenį nuverčiant diktatorių Muammarą Gaddafį. Aljansas savo operacijas prieš M. Gaddafio pajėgas pradėjo kovą.

NATO oficialiai nusprendė, kad karinė misija Libijoje bus baigta pirmadienį. Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas kalbėjo apie vieną sėkmingiausių misijų organizacijos istorijoje. 28 šalių ambasadoriai penktadienį oficialiai pritarė misijos pabaigai. Už misijos Libijoje nutraukimą ketvirtadienį balsavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba.

NATO užbaigs karinę operaciją Libijoje iki spalio 31-osios. Tai pranešė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Tačiau galutinis sprendimas bus priimtas šią savaitę. Iki to laiko Aljansas atidžiai stebės įvykius Libijoje. Pasibaigus operacijai, šioje šalyje neliks jokių NATO pajėgų. „Mes didžiuojamės tuo, ką pasiekėme. Tai – ypatingas momentas Šiaurės Atlanto pakto istorijoje“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Naujasis Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Kęstutis Jankauskas įteikė skiriamuosius raštus NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paragino Aljanso nares labiau remti karinę operaciją Libijoje, praneša agentūra AFP. NATO gynybos ministrų susitikime šią savaitę jis prašys „plačios paramos“ misijai, pareiškė A. F. Rasmusenas. 28 Aljanso šalių gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje susirinks į dviejų dienų susitikimą. Pirmąją dieną didžiausias dėmesys bus skiriamas karinei operacijai Libijoje, kuriai NATO vadovauja nuo kovo pabaigos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nusiuntė Rusijos ir NATO tarybai laišką, kuriame prašo garantijų, kad Europos priešraketinis skydas tikrai prisidės prie Rusijos saugumo, praneša „RIA Novosti“. JAV teigė planuojančios dislokuoti priešraketinį skydą Europoje, kad apsisaugotų nuo pavojų keliančių valstybių, tokių kaip Iranas. Tai sukėlė Rusijos susirūpinimą dėl šalies nacionalinio saugumo.

NATO valstybės susitikime Berlyne susitarė „tiek, kiek reikės“ tęsti oro antskrydžius prieš Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio pajėgas, praneša agentūra AFP. NATO šalys „tvirtai nusprendusios“ tęsti savo operaciją, kol liausis atakos ir grasinimai Libijos civiliams, po konsultacijų pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. A. F. Rasmussenas NATO šalių vardu paragino M.  Gaddafį atitraukti savo pajėgas iš užimtų miestų ir grąžinti karius į kareivines.

Andersas Foghas Rasmussenas perspėjo, kad neramumai arabų teritorijose gali padidinti nelegalių imigrantų skaičių Europoje. NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas per savo mėnesinį pranešimą žiniasklaidai teigė, kad per arabų kraštus besiritanti protestų banga gali paveikti Izraelio ir Palestinos taikius santykius bei regiono šalių ekonomikas, informuoja naujienų agentūra AFP.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pirmadienį teigė, kad Afganistanui prireiks ilgalaikės NATO paramos. Parama bus būtina, netgi jei Afganistano karinės pajėgos pradės visiškai kontroliuoti teritoriją ir sugebės palaikyti saugumą. Kaip praneša „Spiegel Online“, kalbėdamas prieš antradienį vyksiančią Kabulo konferenciją, NATO generalinis sekretorius teigė, kad toliau nebus išvengta kovų ir aukų.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas supeikė Europos sąjungą už tai, kad ši nesąžiningai elgiasi su Turkija. Buvęs Danijos premjeras, o dabar NATO aljanso vadovas ragina ES suteikti Turkijai didesnę sprendimų priėmimo galią dėl karinių misijų, kuriose ši šalis dalyvauja, ir leisti turkams prisijungti prie sąjungos gynybos agentūros.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas įspėjo Aljanso šalis nares kovojant su biudžetų deficitais drastiškai nemažinti lėšų gynybai. A. F. Rasmussenas sutiko, kad dėl krizės eurozonoje NATO narėms imantis taupymo priemonių, bus spaudžiama mažinti išlaidas ir ginkluotosioms pajėgoms.

Generalinis NATO sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansui reikia branduolinio ginklo kaip rimto atgrasymo veiksnio. Estijoje prasidėjusiame NATO šalių ministrų dviejų dienų susitikime daugiausia dėmesio ketinama skirti Afganistanui, aljanso politikai dėl branduolinių ginklų bei raketinei gynybai. „Pagrindinis NATO tikslas turi likti kolektyvinis šalių saugumas ir patikimas atgrasymas“, – sakė generalinis NATO sekretorius.

NATO Generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigia, jog organizacija yra pasiruošusi apginti bet kurią iš savo narių, tačiau tikina, jog Aljansas niekada nekomentuos detalių. Tai jis teigė pirmadienį Baltijos šalių žurnalistams Briuselyje, Aljanso būstinėje. „Penktasis Vašingtono sutarties straipsnis yra NATO ašis. Aljanso pagrindas yra tai, kad suprantame vienos šalies užpuolimą kaip visų užpuolimą.

Rusijos pasiuntinys prie NATO pareiškė esąs pasirengęs sumokėti 1 mln. dolerių asmeniui, kuris sugebės jam įrodyti, kad aljanso planai Rusijos atžvilgiu yra taikūs. „Aš duosiu milijoną dolerių asmeniui, kuris įrodys, kad NATO nevykdo jokio karinio planavimo prieš Rusiją“ - internetinėje svetainėje „Twitter“ paskelbė D. Rogozinas. Tiesa, jis neatskleidė, kaip ketina perduoti pinigus laimėtojui. Be to, neaišku, ar D. Rogozinas apskritai turi tiek pinigų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prieš prasidedant savaitgalį vykusiai Miuncheno saugumo konferencijai pareiškė, kad NATO aljansas kelia jo šaliai didžiausią pavojų. Kremlius paskelbė naują savo karinę doktriną, kuriame NATO įvardijamas kaip pavojus, o be to, smarkiai kritikuojami JAV sprendimai dislokuoti „Patriot“ raketas Lenkijoje, netoli sienos su Kaliningradu, ir įkurdinti Rumunijoje priešraketinio skydo elementus. „Aš esu šokiruotas.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas lankosi Afganistane. Apie šį plačiau neanonsuotą faktą pranešė NATO spaudos tarnyba. Afganistane numatyti jo susitikimai su šios neramios šalies prezidentu Hamidu Karzajumi ir NATO aljanso tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) vadu generolu Stanliu McChrystal'u. NATO išplatintame pranešime neužsimenama, kada Rasmussenas atvyko ir kiek ilgai jis bus Afganistane.

Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.

Afganistane stiprėjant Talibano sukilimui, Lenkijos valdžia į šią šalį kitų metų pavasarį planuoja pasiųsti papildomus 600 karių, skelbia „Polskie radio“. Lenkijos Gynybos ministerija ir ministro pirmininko kaneliarija taip nusprendė atsiliepti į JAV pajėgų Afganistane vado generolo Stanley McChrystalo prašymą padidinti Afganistane tarnaujančių sąjunguninkų karių skaičių. Generolas S. McChrystalas tikisi, kad sąjungininkais savo pajėgas padidins  10 proc., iki 40 tūkst. karių.

Lisabonos sutarties, kuri numato naują Europos Sąjungos prezidento posto sukūrimą, kol kas neratifikavo tik Čekija. Tačiau ekspertai neabejoja, kad anksčiau ar vėliau Čekijos prezidentas parašą po sutartimi padės. Tad jau dabar nerimsta diskusijos apie tai, kas pirmasis iš Europos politikų įžengs į naujai kuriamą ES prezidento postą. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato potencialiausius kandidatus ir įvertina jų galimybes.

Gruzija vis dar yra laukiama NATO gretose, ketvirtadienį pareiškė aljanso generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Kaukazui. „Gruzija vis dar lieka viena iš labiausiai trokštamų kandidačių prisijungti prie NATO“ - teigė Robertas Simmonsas. Jis atvyko į Tbilisį tam, kad įvertintų, kaip Gruzija laikosi savo įsipareigojimų. Gruzijoje jis susitiks su vyriausybės atstovais, opozicijos lyderiais ir nevyriausybinių organizacijų nariais.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas paragino pradėti „atvirą ir beprecedentį dialogą“ su Rusija. Šio dialogo esą reikia, kad būtų sumažinta saugumo įtampa Europoje, o NATO ir Rusija galėtų kovoti su bendromis grėsmėmis. A. F. Rasmussenas pridūrė, kad tarp NATO ir Rusijos lieka nesutarimų, kuriuose puikiai iliustruoja skirtingi požiūriai į padėtį Gruzijoje ir Ukrainoje.

Šiandien naujuoju NATO vadovu tapęs danas Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad dabartiniai NATO prioritetai turi būti du: karas ir derybos Afganistane bei santykių gerinimas su Rusija, praneša BBC. A. F. Rasmussenas teigė, kad reikia daryti viską, jog Afganistanas „vėl netaptų pagrindiniu tarptautinio  terorizmo centru“. Be to, buvusį Danijos ministrą pirmininką neramina šalti NATO santykiai su Rusija, kuriuos reikėtų gerinti.

Charizmatiškas, bet ir šaltakraujiškas, puikus organizatorius ir kompromisų meistras - toks yra naujasis NATO vadovas danas Andersas Foghas Rasmussenas. Jis siekia modernesnės ir veiksmingesnės NATO. Buvęs Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, ištikimas JAV sąjungininkas ir Irako karo šalininkas, šiandien pradeda eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas. Apie jo paskyrimą paskelbta balandį.

Nors Europos Tarybos prezidento pareigos dar neegzistuoja, jau svarstomi galimi kandidatai, o pirmenybė teikiama buvusiam britų premjerui Tony Blairui. Tačiau jei savo postą išsaugos Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europai tai neišeis į gera. Siekiant Europos Sąjungos (ES) prezidento posto Londonas parems buvusį premjerą Tony Blairą. Apie jį, kaip galimą kandidatą, kalbama jau seniai, bet pirmą kartą savo paramą oficialiai pareiškė šalies vyriausybė.

Teroristų tinklas Al-Qaeda teigia, kad buvęs Danijos ministras pirmininkas ir būsimasis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas yra Vakarų tironas. Manoma, kad šis teroristų pareiškimas yra propagandinio karo prieš būsimą NATO lyderį pradžia.

Balandžio 3–4 d. Strasbūre įvykęs NATO vadovų susitikimas (kuriame, beje, paminėtas ir Aljanso 60-metis) reikšmingas dėl daugybės priežasčių. Šiame valstybių vadovų susitikime kaip NATO šalys pirmą kartą dalyvavo Albanija ir Kroatija, o Prancūzija – kaip visavertė karinių Aljanso struktūrų narė.

Paskirtasis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas) pirmadienio naktį pargriuvo ant vieno Stambulo viešbučio laiptų ir išsinarino petį, pranešė Danijos žiniasklaida. Pasak naujienų agentūros "Ritzau", politikas, kuris sekmadienį atsistatydino iš Danijos premjero posto, kai buvo išrinktas būsimuoju transatlantinio aljanso vadovu, naktį nukrito nuo laiptų ir išsinarino peties sąnarį.

Stambule pirmadienį prasidės Jungtinių Tautų (JT) forumas, kuriame bus siekiama nutiesti tiltus tarp islamiškojo pasaulio ir Vakarų šalių, o apie skirtingų kultūrų sąveikos problemas taip pat pasisakys JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama). B.Obama, kurį Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pakvietė į JT organizuojamą konferenciją, į šią šalį atvyko sekmadienio vakarą. Pirmadienį jis dalyvaus svečių garbei rengiamuose iškilminguose pietuose.

Būsimasis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, kuris šiuo metu vieši Turkijoje, teigia nesirengiąs atsiprašyti už prieš kelis metus jo šalies laikraščiuose išspausdintas pranašo Mahometo karikatūras. „Klausykite, Danijoje mes neatsiprašinėjame už tai, kad turime žodžio laisvę. Jūs visi žinote, kad Danijos premjeras negali atsiprašyti laikraščio vardu“ - Stambule, kur dalyvaus Jungtinių Tautų organizuojamame civilizacijų forume, kalbėjo A. F. Rasmussenas.

Aljanso 60-mečio proga Strasbūre susitikę NATO valstybių vadovai svarstė aktualius klausimus - situaciją Afganistane bei Aljanso naujojo vadovo išrinkimą. Tuo pat metu visiems rūpėjo ir kur kas sudėtingesnė problema: kokia bus NATO ateitis? "Dovanos" jubiliatui. Dar net neprasidėjus susitikimui, Strasbūre tvyrojo įtampa. Prancūzijos policijai teko susidurti su miniomis demonstrantų, protestuojančių prieš NATO politiką. Daugiau nei 300 žmonių buvo sulaikyti, daugiau nei 20 - suimti.

Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas sekmadienį atsistatydino, kad galėtų perimti vadovavimą NATO. Kitą dieną po to, kai NATO narės išrinko A.F.Rasmusseną būti NATO generaliniu sekretoriumi, jis įteikė atsistatydinimo raštą karalienei Margrethe II. A.F.Rasmussenas dabartinį NATO vadovą olandą Jaapą de Hoopą Schefferį pakeis liepos 31-ąją, kai baigsis jo kadencija.

Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas bus kitas NATO generalinis sekretorius; tai šeštadienį patvirtino ir jis ir jo pirmtakas po to, kai aljanso lyderiams pavyko įtikinti šiai kandidatūrai pasipriešinusią Turkiją.

NATO kol kas dar neapsisprendė, kas turėtų vadovauti šiai organizacijai, antradienį pareiškė Aljanso atstovas, nes diplomatai ir oficialūs asmenys leido suprasti, kad naujojo generalinio sekretoriaus pavardė nebus įvardinta šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

Danijos dienraštis „Politiken“ skelbia, kad šalies premjeras Andersas Foghas Rasmussenas yra labai arti to, kad po poros savaičių Vokietijos Baden Badeno mieste vyksiančiame NATO susitikime būtų pristatytas kaip naujasis aljanso generalinis sekretorius. Naująjį NATo vadovą norima paskelbti būtent Baden Badene, nes tai bus pirmas kartas, kai aljanso susitikime dalyvaus naujasis JAV prezidentas Barackas Obama.

Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas veikiausiai taps kitu NATO generaliniu sekretoriu, skelbia „Financial Times“. Tai esą paaiškėjo, kai buvo pasiektas privatus Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių  Gordono Browno, Nicolas Sarkozy ir Angelos Merkel susitarimas. NATO vadovo postas tradiciškai skiriamas Europos atstovui.

Mažiausiai du liūdnai pagarsėjusio Amerikos kalėjimo Gvantaname kaliniai gali atsidurti mūsų šalyje. Lietuva viena pirmųjų iš Europos Sąjungos (ES) šalių pasišovė priimti amerikiečių be jokio pagrindo kalintus ir kankintus kalinius. Amerikos dovanėlė Europai Kaip geriausia išspręsti savo pačių sukurtą problemą? Užkrauti ją žmonėms, kurie su šia problema neturi nieko bendro.

Vakar Šveicarijos Davoso kurorte prasidėjo kasmetinis ekonomikos forumas. Tačiau šiam forumui būdingo spindesio nematyti. Pasaulį krečiant didžiausiai per 80 metų ekonomikos krizei, įtakingiausi pasaulio politikai, bankininkai, verslo rykliai ir įžymybės nelinkę švęsti. Pagrindinė tema – krizė Švęsti nėra laiko, reikia dirbti.

Pats sėkmingiausias pasaulio karinis aljansas ieško naujo vadovo. Sausio 26 dieną NATO valstybių narių ambasadoriai pradės diskusijas dėl to, kas turėtų pakeisti dabartinį aljanso generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris iš posto pasitrauks jau šią vasarą. Sprendimas galėtų būti priimtas jau per balandį vyksiantį NATO šešiasdešimtmečio suvažiavimą, tačiau tokia data gali pasirodyti per ankstyva naujajai Amerikos administracijai.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius mano, jog būtų gerai, jei NATO vadovu taptų Rytų Europos atstovas. Tai A. Kubilius sakė interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“, atsakydamas į klausimą, kaip vertina galimą Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą. „R. Sikorskis - rimtas kandidatas. Vertiname jo pasiekimus, tačiau galutinį sprendimą bus galima priimti tik tada, kai bus žinomi visi kandidatai.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis sutiktų būti NATO generaliniu sekretoriumi, nors „šių pareigų nesiekia ir netrokšta“. Komentuodamas vokiečių spaudoje pasirodžiusį pranešimą jis sakė, kad iš visų tarptautinių postų šis jam atrodo labiausiai viliojantis. Savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, jog tarp galimų kandidatų NATO generalinio sekretoriaus pareigoms užimti be A.Kwasniewskio dar yra ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Europos Sąjungos lyderiai Vadovų Taryboje nesvarstė klausimo dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbo pratęsimo, tačiau Lietuva sulaukė patikinimų, jog uždariusi jėgainę bėdoje nebus palikta, pranešė Lietuvos radijas. Tačiau Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus nepanoro žurnalistams atskleisti, ar prie Vadovų Tarybos stalo oficialiai ir atvirai pasakė, kad Lietuva nori pratęsti elektrinės darbą.

Vienam pabėgėliui iš Irako, su šeima gyvenančiam Danijoje, buvo nurodyta išsiskirti su kuria nors iš dviejų žmonų, jeigu jis nori pasilikti čia gyventi, šeštadienį pranešė žiniasklaida. Irakietis, nenorintis ardyti savo šeimos, svarsto galimybę išvykti į Didžiąją Britaniją ar net atgal į Iraką. Praėjusiais metais vyras, turintis dvi žmonas ir tris vaikus, Danijoje gavo prieglobstį, kadangi Irake prieš tai jis dirbo danų bataliono vertėju.

Nuo 2009-ųjų sausio mėnesio Europos Sąjunga (ES) turės savo prezidentą, vadovausiantį ES susitikimams ir turėsiantį suvienyti 27 šalių narių nuomones. Tokį žmogų buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard‘as d‘Estaingas pavadino Europos „nuosavu George‘u Washingtonu“. Ir jau dabar yra keletas pretendentų, galinčių juo tapti. Galingas favoritas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas laikomas favoritu užimti ES prezidento postą.

Danija „gerai supranta“ Lietuvos rūpesčius dėl energetikos ir laikosi pozicijos, kad ES neturėtų likti „energetinių salų“, Vilniuje pareiškė Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas. Ketvirtadienį susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi jis užtikrino Danijos paramą A.F.Rasmussenas pradėtiems Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektams.

Trečiadienį dviejų dienų vizito į Vilnių atvyksta Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas. Vizito programoje numatyti susitikimai su premjeru Gediminu Kirkilu ir prezidentu Valdu Adamkumi, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Susitikimų darbotvarkėje - dvišaliai santykiai, Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas, energetika, euroatlantinė tematika.

Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad šalyje bus surengtas referendumas dėl euro įvedimo ir išlygų dėl bendradarbiavimo su kitomis ES šalimis gynybos, teisėsaugos bei kai kuriose kitose srityse atsisakymo, pranešė naujienų agentūra AP. Danijos rinkėjai siūlymą šalyje įvesti bendrąją Europos Sąjungos valiutą atmetė 2000 m. surengtame referendume. Danija taip pat yra atsisakiusi bendradarbiauti su ES kai kuriose srityse.

Danijos politinė partija savo agitacinėje medžiagoje panaudojo musulmonų pranašo Mahometo piešinį. Šį žingsni vietinių musulmonų bendruomenės jau įvardijo kaip provokaciją, praneša „Guardian“.Dešinioji Danijos žmonių partija trečiadienį išplatino priešrinkimines skrajutes, kuriose vaizduojamas ranka pieštas musulmonų pranašas. Šalia piešinio nurodytas šūkis: „Danijoje yra saviraiškos laisvė, o cenzūros - ne.

Kopenhagoje pirmadienį pradėtas griauti Jaunimo centras, dėl kurio Danijos sostinėje praėjusį savaitgalį vyko didelės riaušės.Socialinis eksperimentas, prasidėjęs prieš 25 metus, baigėsi trijų dienų neramumais ir ginčijamo pastato nugriovimu, rašo naujienų svetainė "NEWSru.com".Tačiau Kopenhagoje vis dar jaučiama įtampa. Nors sostinės gatvėse sutelkta šimtai policininkų, riaušininkai nesiskirsto.

Kopenhagoje rengiamasi naujiems protestams Kopenhaga, kovo 2 d. (AFP-BNS). Penktadienį policija vėl budėjo Danijos sostinės gatvėse, kadangi mieste antrą dieną iš eilės nesiliovė riaušės, kurias sukėlė aktyvistai, protestuojantys prieš kairiųjų radikalų iškeldinimą iš pogrindinio jaunimo centro.Niorebro ir Kristianshavno rajonuose, kur ketvirtadienį po aktyvistų susirėmimų su policija buvo sulaikyta 217 žmonių, penktadienį buvo pilna policijos patrulių.