amnesty international

Irakas pakorė 42 kalinius, nuteistus mirti už įvairius sunkius nusikaltimus, tokius kaip pagrobimai, saugumo pajėgų narių žudymai, automobilių sprogdinimai ir kitokie išpuoliai, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. Pranešime nurodoma, kad egzekucijos įvykdytos sekmadienį Nasirijos kalėjime šalies pietuose ir kad šie kaliniai buvo nuteisti pagal Irako kovos su terorizmu įstatymą.

Uždarę vasaros sezoną Mokytojų namų kiemelyje, „Golden Parazyth“ skelbia pirmą rudens koncertą po stogu kitoje gatvės pusėje. Lapkričio 26-osios vakarą jie pirmą kartą istorijoje atvers bažnyčios duris. Nauja grupės kūryba ir jausmai užpildys visą Šv. Kotrynos bažnyčios erdvę. Panašu, kad elektroninis „Golden Parazyth“ rokenrolas baigėsi. Pradžioje buvo „Kleine Music“ ir „Regatta of Happiness“, dabar – tokie brandūs įrašai kaip „There‘s No Past“ ar „Supasi Supasi“ pasaka lietuvių kalba.

Vokietija neturi jokios teisės kištis į Turkijos vidaus reikalus, sekmadienį pareiškė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas). Dvišalis ginčas kilo dėl to, kad Turkijoje buvo suimta daugybė žmogaus teisių aktyvistų ir žurnalistų, tarp kurių yra ir Vokietijos piliečių. Anksčiau šią savaitę Berlynas perspėjo savo piliečius, kad negali užtikrinti jų saugumo Turkijoje, o jei jie būtų suimti, negarantuoja galimybės susisiekti su konsulu.

Berlyno griežta pozicija dėl Turkijos yra „suprantama“, ypač dėl Ankaros sprendimo suimti kelis žmogaus teisių aktyvistus, tarp jų – Vokietijos piliečių, sakoma šeštadienį paskelbtame Europos Sąjungos plėtros komisaro Johanneso Hahno (Johaneso Hano) interviu. „Manau, Turkijai rodėme didelę kantrybę. Atrodo, ji to nevertina. Vokietijos reakcija suprantama“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė austras J.Hahnas.

Prekyba ginkluote nuolat auga nuo 2004-ųjų, o 2012-2016 laikotarpiu pasiekė aukščiausią tašką pagal pardavimus nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Beveik trečdalį ginklų pasaulyje importuoja Sirijos, Jemeno ir Libijos karų įaudrinti Artimieji Rytai. Ekspertų teigimu, atsakomybės nebuvimas lemia tai, kad dalis ginkluotės net ir iš Vakarų valstybių patenka žmogaus teises pažeidžiantiems režimams bei karštųjų taškų smogikams į rankas.

Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas buvo 30 dienų pasiųstas už grotų, o daugiau nei 1 500 jo šalininkų areštuoti po pirmadienį visoje šalyje vykusių demonstracijų prieš vyriausybės korupciją. Šios demonstracijos buvo jau antra A.Navalno inicijuota didžiulio masto protesto akcija nuo kovo.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paskelbė, kad jos padalinio Turkijoje direktorius buvo sulaikytas Ankarai tęsiant griežtus veiksmus prieš žmones, įtariamus ryšiais su JAV gyvenančiu musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu (Fetchula Giulenu). Vėlai antradienį paskelbtame organizacijos pranešime sakoma, kad teisininkas Taneras Kilicas (Taneras Kiličas) buvo sulaikytas savo namuose Izmyro mieste Turkijos vakaruose ir kad buvo sulaikyti 22 kiti asmenys.

Išleidus ilgai lauktą naują Stingo albumą „57th & 9th“, koncertų rengėjai „Live Nation“ patvirtino, kad atlikėjas dar šiemet surengs grandiozines gastroles Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Šiandien oficialiai paskelbta, kad vienintelis Stingo koncertas Lietuvoje įvyks spalio 10 d. didžiausioje šalyje „Žalgirio“ arenoje Kaune.

Du indoneziečiai vyrai antradienį bus viešai išplakti rykštėmis už tai, kad turėjo lytinių santykių. Tai bus pirmoji tokia vieša egzekucija šioje musulmoniškoje valstybėje, kur jaučiamas nerimas dėl čia augančio priešiškumo nedidelės gėjų bendruomenės atžvilgiu. Praėjusią savaitę šie 20 ir 23 metų amžiaus vyrai buvo pripažinti kaltais pažeidę šariato taisykles konservatyvioje Ačeho provincijoje – vieninteliame Indonezijos regione, kur galioja islamo teisė. Jiems buvo skirta po 85 kirčius rykšte.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ragina Ukrainos valdžią paleisti visus taikių akcijų dalyvius, gegužės 9-ąją sulaikytus už komunistinės ir sovietinės simbolikos naudojimą, ir užtikrinti žodžio bei taikių susirinkimų laisvę visiems piliečiams.

Liūdnai pagarsėjusiame Sirijos vyriausybės kalėjime netoli šalies sostinės per penkerius metus buvo pakarti apie 13 tūkst. žmonių, antradienį paskelbė tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ ir apkaltino Damasko režimą „naikinimo politika“. Šokiruojanti „Amnesty International“ ataskaita pavadinimu „Human Slaughterhouse: Mass hanging and extermination at Saydnaya prison“ (Žmonių skerdykla: masinis korimas ir naikinimas Saidnajos kalėjime“ buvo parengta remiantis pok...

Rusijos pareigūnai praėjusią naktį oficialiai užantspaudavo žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ biurą Maskvoje, trečiadienį pranešė šios grupės atstovai. Pasak „Amnesty International“ padalinio Rusijoje vadovo Sergejaus Nikitino, kai darbuotojai „šį rytą atvyko į biurą, pamatė, kad durys buvo išlaužtos“ ir jose įstatytos naujos spynos. Trečiadienį paskelbtose nuotraukose matyti užantspauduotos durys ir pakabintas oficialus Maskvos valdžios pranešimas.

Stingas, kuris savo naujausiam albumui, be kitų, pasirinko ir pabėgėlių krizės temą, Berlyne susitiko su Siriją palikusiais muzikantais ir paprašė jų leidimo įrašyti dainą. „Jaučiau, kad buvo svarbu gauti tą pritarimą“, – sakė roko legenda apie savo kūrinį „Inshallah“, kuriame įsivaizduoja esąs valtyje kaip pabėgėlis, desperatiškai siekiantis saugumo.

Daug tūkstančių turkų sekmadienį susirinko į pirmąjį bendrą partijų mitingą pasmerkti bandymo nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, šalyje toliau vykstant įtariamų valstybės priešų „valymams“. Stambulo Taksimo aikštė virto raudona šalies vėliavų jūra, R.T.Erdogano valdančiajai islamiška i konservatorių Teisingumo ir plėtros partija i (AKP) ir opozicinėms pasaulietiškoms stovykloms trumpam atidėjus savo nesutarimus ir pademonstravus nacionalinę vienybę.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ sekmadienį pareiškė turinti „įtikinamų įrodymų“, kad žmonės, suimti Turkijoje per didelę areštų bangą po liepos 15-ąją mėginto įvykdyti perversmo, patiria prievartą ir yra kankinami.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyippas Erdoganas pirmadienį paragino tarptautinę bendriją sąžiningiau dalytis kovos su pasaulinėmis krizėmis našta, valstybių lyderiams ir pagalbos organizacijų atstovams susirinkus į pirmąjį pasaulinį humanitarinės pagalbos viršūnių susitikimą Stambule peržiūrėti pasaulinės pagalbos strategijos.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Kinijos aukščiausiasis liaudies teismas ir šalies Aukščiausioji liaudies prokuratūra nustatė, jog nuo šiol griežčiausia bausmė – mirties bausmė – valdininkams bus skiriama už paimtą didesnį nei 460 000 JAV dolerių kyšį, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas dvejiems metams, jeigu yra švelninančių aplinkybių. Tačiau praktikoje teismai būna atlaidesni, jeigu kaltinamasis bendradarbiavo su pareigūnais.

„Amnesty International“ organizacija pranešė, kad 2015 metais pasaulyje įvykdyta daugiausiai egzekucijų per pastaruosius 25-erius metus, rašo CNN. Tai, pasak organizacijos, tikrai gąsdinanti tendencija. 2015 metais oficialiais duomenimis egzekucijos įvykdytos 1634 asmenims. Tai 50 procentų daugiau nei 2014 metais.

Slovėnija ir kaimyninė Kroatija nuo trečiadienio nebeleis daugumai migrantų kirsti savo teritorijos, tokiu būdu uždarydamos vadinamąjį Balkanų maršrutą, kuriuo jau pasinaudojo šimtai tūkstančių žmonių, norinčių pradėti naują gyvenimą Europoje, pranešė pareigūnai. Šis naujausias posūkis Europos migrantų krizėje gali sukelti domino efektą Balkanų valstybėse: Serbija jau užsiminė paseksianti Liublianos pavyzdžiu, tikriausiai taip pat pasielgs ir Makedonija.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ trečiadienį pareiškė, kad jau beveik tris mėnesius vykdomi Rusijos aviacijos reidai Sirijoje nusinešė šimtus civilių gyvybių ir kad daugelis tų tikslingai surengtų antskrydžių gali būti laikomi karo nusikaltimais.

Graikijos parlamentas trečiadienį paryčiais priėmė įstatymą, leidžiantį homoseksualioms poroms sudaryti civilines sąjungas, nors tokiam žingsniui griežtai priešinosi įtakinga šalies Ortodoksų Bažnyčia. Įstatymas buvo priimtas 193 balsais prieš 56. „Tai svarbi diena žmogaus teisėms“, – premjeras Alexis Tsipras sakė deputatams. A.Cipras pareiškė, kad naujasis teisės aktas suteikia vienalytėms poroms „lygias teises gyvenant ir mirus“, užbaigdamas „atsilikusią ir gėdingą“ praktiką Graikijoje.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė paleisti iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, laikomus paskutiniais politiniais kaliniais šioje šalyje, likus mažiau negu dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų, šeštadienį paskelbė prezidentūra. Vienas iš tų oponentų – Nikolajus Statkevičius, buvęs kandidatas į prezidentus, kalintas nuo 2010 metų, sakoma pranešime.

San Paule per naktį iš ketvirtadienio į penktadienį nusiritusią šaudymo bangą buvo šaltakraujiškai nužudyta 18 žmonių, o kai kurios iš tų aukų buvo sušaudytos viename vietos bare.

Paragvajuje viena vienuolikmetė, anksčiau išžaginta jos motinos sugyventinio, ketvirtadienį pagimdė kūdikį, o šis įvykis iš naujo pakurstė pasipiktinimą dėl valdžios atsisakymo leisti mergaitei atlikti abortą. Mergaitė, kuri buvo išprievartauta būdama dešimties metų, po cezario pjūvio susilaukė dukrelės, sveriančios 3,5 kg, sakė jos nėštumą prižiūrėjusi gydytoja Dolores Castellanos.

2015-ųjų gegužės 16 dieną, apie 14 valandą, netoli Luhansko šiluminės jėgainės, šalia Sčastje miestelio, įvyko dviejų karinių grupių susidūrimas: Ukrainos 92-oji mechanizuota brigada, budinti savo poste, susidūrė su „pasiklydusiu“ Rusijos žvalgybos būriu. Pačių rusų karių teigimu, jiems buvo pranešta, kad ukrainiečiai paliko saugotas pozicijas, o dėl vietovės gamtinių sąlygų jiems nepavyko nepastebėtiems „išžvalgyti“ šios vietovės.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ penktadienį apkaltino Ukrainos vyriausybės pajėgas vykdant kankinimus, o prorusiškus separatistus – dar sunkesniais karo nusikaltimais, tokiais kaip grupinės egzekucijos, vykdytais iki vasarį paskelbtų paliaubų ir vėliau. Ši abiem kariaujančioms pusėms nepalanki ataskaita papildė virtinę nepriklausomų tyrimų, kurių išvados rodo, jog Europoje vyksta brutaliausias konfliktas nuo Balkanų krizės praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Airijoje penktadienį vyksta balsavimas dėl klausimo, ar turėtų būti įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, o šis referendumas atskleidžia didelį atotrūkį tarp bendruomenių gilias katalikybės tradicijas turinčioje šalyje. Balsavietės atsidarė penktadienį 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir baigs darbą 22 val. (šeštadienio vidurnaktį). Rezultatai tikriausiai paaiškės ne anksčiau negu šeštadienio popietę.

Rusijos Federacijos Taryba trečiadienį pritarė įstatymui dėl nepageidautinų Rusijoje užsienio ir tarptautinių organizacijų. Įstatyme nurodoma, kad nepageidautina gali būti pripažinta užsienio ar tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veikla, jei ji kelia grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinei santvarkai, šalies gynybiniame pajėgumui arba valstybės saugumui. Todėl tokių organizacijų veikla bus uždrausta, jų aktyvai įšaldyti.

Persijos įlankoje dislokuotos Amerikos pajėgos teigia stebinčios, kad Irako vyriausybinių pajėgų iš „Islamo valstybės“ grupuotės perimtose teritorijose nekiltų smurto banga. Žmogaus teisių gynėjai perspėja dėl šiurkščių pažeidimų Tikrito mieste, kurį trečiadienį užėmė vyriausybinės pajėgos. Vienas galingiausių karo laivų pasaulyje – JAV lėktuvnešis „Carl Vinson“ – Persijos įlankoje dislokuotas nuo pernai spalio.

Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors vienas pagrindinių Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) tikslų – pasaulyje užtikrinti taiką ir saugumą, realiais veiksmais į konfliktus jos gali įsitraukti tik tuose regionuose, kuriuose nėra tiesioginio didžiųjų valstybių intereso, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas T. Janeliūnas.

Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo šalininkai rengiasi sekmadienį po pietų žygiuoti Maskvos gatvėmis ir išreikšti savo pyktį bei gedulą dėl šio Kremliaus kritiko brutalaus nužudymo. 55 metų buvusiam vicepremjerui penktadienį prieš pat vidurnaktį kelis kartus buvo šauta į nugarą, kai jis ėjo per tiltą netoli Kremliaus sienų. Prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pažadėjo patraukti žudikus atsakomybėn.

 Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“, parengusi kasmetinę ataskaitą apie padėtį žmogaus teisių srityje pasaulyje, kritikuoja Lietuvą dėl esą pažeidžiamų seksualinių mažumų teisių ir kaltina „išsisukinėjimu, neigimu ir atidėliojimu“ dėl galbūt šalyje buvusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų.

Šveicarijos neonaciai teikia materialinę ir finansinę pagalbą Ukrainos dešiniesiems radikalams, kovojantiems Ukrainos rytuose prieš prorusiškus smogikus. Tai praneša „Tagesanzeiger“ redakcijos straipsnyje. Tarp tų, kurie siuntė pinigus ir įrangą į frontą, atsidūrė įvairių Šveicarijos kantonų neonaciai. Šveicarų dienraštis „Sonntagszeitung“ tokias išvadas daro iš „Facebook“ tinkle aptiktos vieno neonacio piniginės aukos ukrainiečiams.

Sausio 10-ąją Nigerijos Maidugurio miesto turguje nugriaudėjo sprogimas, nusinešęs daugiau nei 20 gyvybių ir sužeidęs dešimtis žmonių. Be to, kad šis incidentas savaime yra didžiulė tragedija, grotesko jam prideda tai, jog turguje islamistų grupės „Boko Haram“ susisprogdinti buvo priversta maža mergaitė. Nors vaikų-karių fenomenas pasaulyje žinomas jau ne vieną dešimtmetį, vaikų kaip gyvų bombų naudojimas žiniasklaidos jau pavadintas žemiausiu ekstremistų grupuotės nuopuoliu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.  Irako jazidų religinės bendruomenės moterys ir merginos žmogaus teisių gynėjams papasakojo, kaip grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai, džihadistai, jas mušė ir vertė tapti sekso vergėmis, todėl kai kurios jų neištvėrusios nusižudė.

 „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) grupuotės vykdomi miestų ir gyvenviečių užgrobimai centriniame Irake bei Sirijoje ir toliau pribloškia savo brutalumu. Žudomi tiek religinių mažumų atstovai, tiek ILIV besipriešinantys miestų gyventojai, tiek humanitarinę pagalbą regionui teikiantys tarptautinių organizacijų darbuotojai. ILIV iškilimas taip pat prisidėjo ir prie jau ir iki tol buvusios tragiškos humanitarinės krizės regione bei prie vienos didžiausių šių laikų pabėgėlių krizės.

Keturios žmogaus teisių organizacijos išleido programėlę, leidžiančią vartotojams pasitikrinti, ar jų kompiuteryje yra įdiegta kokia nors slaptam sekimui pritaikyta programinė įranga. Nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“ nurodė, kad ketvirtadienį išleista priemonė „Detekt“ pritaikyta žmogaus teisių aktyvistams ir žurnalistams, bet ją nemokamai gali naudoti kiekvienas, bijantis, kad jo kompiuteris yra šnipinėjamas.

Paneigta informacija, kad prorusiški separatistai užėmė du Donecko oro uosto terminalus. Apie tai buvo paskelbta, remiantis vienu bataliono vadu. Tuo metu naktį Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad kovotojai iš Donecko oro uosto išvyti. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas teigia, kad per susirėmimus Ukrainos kariuomenė aukų išvengė, nukauti 7 Rusijos kariai, 10 sužeista.

Islamistų judėjimas „Hamas“ trečiadienį pranešė, kad Izraelio aviacijos smūgis užmušė vieno Gazos Ruožo kovotojų vado žmoną ir vaiką, žlugus susitarimui dėl laikino ugnies nutraukimo ir įstrigus deryboms Kaire dėl tvaresnių paliaubų.

 Maskvos teismas pirmadienį skyrė iki pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmes trims aktyvistams, baigdamas nagrinėti skandalingą dvejų metų trukmės bylą, kurioje už susirėmimus su policija už grotų buvo pasiųsta 13 prieš Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių protestavusių demonstrantų.

Ant Gazos Ruožo gyventojų nuo liepos pradžios krenta bombos: prasidėjus Izraelio vykdomai operacijai „Apsauginė riba“ (angl. Protective edge), žuvusių palestiniečių skaičius jau viršijo 700, sužeistų – 4000. Izraelis teigia, kad taip norima sustabdyti Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ į jo teritoriją leidžiamas raketas, kurios iki šiol Izraelyje sužeidė dešimt žmonių ir vieną užmušė.

Taikių protestų Tiananmenio aikštėje numalšinimas prieš 25-erius metus (1989 m. birželio 4 d.) neabejotinai yra išskirtinis momentas Kinijos ir pasaulio istorijoje. Simboliška, kad kaip tik šių įvykių sūkuryje užfiksuotas vienas reikšmingiausių ir iškalbingiausių kadrų pasaulinėje fotografijoje. Ši nuotrauka, pavadinta „Tankų žmogus“, iki šiol kelia susižavėjimą vyru, drįsusiu užkirsti kelią tankų kolonai, važiuojančiai į Tiananmenio aikštę.

 Rusijos teismas pirmadienį skyrė nuo pustrečių iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kaltinamiems dalyvavimu riaušėse ir policijos užpuolimu per protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais. Aštuntai kaltinamajai buvo skirta lygtinė bausmė, todėl ji kalėjimo išvengs.

Sklandžiai vykusios ir neretai nuostabą kėlusios Sočio olimpinės žaidynės virto įgyvendintu prezidento Vladimiro Putino pažadu organizuoti „įspūdingą renginį“, nors abejonių dėl infrastruktūros tvarumo bei politinio fono taip ir nepavyko iki galo atsikratyti. Siekdamas paversti savo svajonę realybe, V.Putinas per pusę dešimtmečio pavertė iki to laiko iš esmės nepaliestą pelkyną į pietus nuo Sočio olimpiniu parku su šešiais stadionais, o šalia stūksančius kalnus – pasaulinio lygio žiemos kurortu.

Rusijos aplinkosaugininkas, protestavęs prieš žalą gamtai, kuri buvo padaryta rengiantis žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje, trečiadienį trejiems metams buvo pasiųstas į pataisos koloniją, kai teismas atmetė jo apeliaciją. Pietinio Krasnodaro miesto teisėjas paliko galioti gruodį paskelbtą nuosprendį Jevgenijui Vitiškai, kuris yra regioninio žaliųjų judėjimo narys.

Žmogaus teisių gynėjai muša pavojaus būgnais. Jų duomenimis, Jamaikoje kiekvieną savaitę policininkai nušauna mažiausiai vieną žmogų. Vietiniai laikraščiai rašo, kad šalyje veikia „mirties eskadronai“. Vilkinamos bylos Kaip rašo „The Daily Mail“, organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, vien šiemet per sausio mėnesį nušauta daugiau kaip dešimt žmonių. Policininkai dažnai viršija savo įgaliojimus, be jokio reikalo išsitraukia ginklus ir šaudo.

Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį žygiavo Maskvos gatvėmis, reikalaudami, kad būtų paleisti į laisvę aštuoni aktyvistai, įkalinti po 2012 metais vykusių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Eitynes prižiūrėjo gausios saugumo pajėgos: šimtai policininkų išsirikiavo jų maršrute nuo Puškino aikštės iki Turgenevo aikštės, o virš sostinės centro ratus suko sraigtasparnis. „Paleiskite politinius kalinius!“ – skelbė didelis transparantas, nešamas demonstrantų kolonos priekyje.