amber food

Dar ne taip ir seniai naujienų portalo tv3.lt išleistas straipsnis apie „šešėlinės virtuvės“ konceptą Lietuvoje sukėlė intensyvias diskusijas. Tai neaplenkė ir „Kas ant stalo?“ tinklalaidės naujausio epizodo metu.  „Šešėlinė virtuvė“ – tai, kai iš tos pačios virtuvės maistas pristatomas kitų kavinių vardu.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ vieninteliu savininku tapęs jos vadovas Gediminas Balnis sako, jog tolesnė tinklo plėtra priklausys nuo to, ar kitąmet maitinimo paslaugoms išliks lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šiemet G. Balnis planuoja didesnę tinklo apyvartą nei ikipandeminiais 2019 metais, tačiau nėra tikras, ar po dvejų nuostolingų metų uždirbs pelno.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis išpirko 80 proc. grupės akcijų iš jas valdžiusių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių ir tapo vieninteliu grupės akcininku. Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą. Apie užbaigtą sandorį antradienį pranešė G. Balnis, sandorio vertė neatskleidžiama.

Verslininkas Gediminas Balnis išpirks 80 procentų grupės akcijų iš jas valdančių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių. Užbaigus sandorį G. Balnis taps 100 proc. restoranų grupės akcijų savininku, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sandorio finansavimui G. Balnis ketina panaudoti savo turimą 20 proc. akcijų paketą nekilnojamojo turto valdymo įmonėse. Sprendimą akcininkai priėmė vakar, balandžio 25 dieną, sandorį ketinama užbaigti per gegužę.

Maisto pristatymo platformos „Wolt“ ir „Bolt food“ dėl sąsajų su Rusija nuo antradienio pagal užsakymus nebevežioja vienos didžiausių restoranų grupių „Amber Food“ maisto, BNS patvirtino šių platformų atstovai. „Mes ėmėmės veiksmų, kad sustabdytume savo partnerystę su visais restoranais ir mažmeninės prekybos parduotuvėmis, kurias kontroliuoja arba remia Rusijos vyriausybė ar valstybė.

Vyriausybei kitą trečiadienį žadant priimti spendimą dėl galimybių paso sustabdymo, verslo atstovai sako laukę tokio sprendimo ir tikisi, kad dėl to parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos dokumento patikrai. Pasak jų, svarbu, kad galimybių pasas nebūtų naikinamas etapais ar su išimtimis.  Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Galimybių paso priešininkai, priešskiepininkai ir kiti „revoliucionieriai“ atrado naują taktiką, kaip keršyti už valstybės vykdomas kovos su koronavirusu priemones. Šįkart taikinys – maitinimo įstaigos. Socialiniuose tinkluose plinta raginimai visus verslininkus, prašančius iš klientų galimybių paso, užpilti neigiamais atsiliepimais.

Vyriausybei leidus maitinimo, apgyvendinimo, pramogų verslui pačiam spręsti, ar jau nuo kitos savaitės aptarnauti tik klientus su galimybių pasu, dalis verslo atstovų pasisako už tam tikrus veiklos apribojimus viduje, o ne galimybių pasą.  „Blogiausias dalykas yra galimybių pasas“, – BNS pareiškė vienos didžiausių maisto tiekimo bendrovių „Amber Food“, valdančios apie keturias dešimtis restoranų, vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad Galimybių paso neturintys asmenys nuo rugsėjo 13 d. negalės lankytis maitinimo įstaigose. Tiesa, tai reikš daugiau laisvių maitinimo įstaigoms – jos dirbti galės be kitų iki tol reikalingų ribojimų. Vis dėlto dalis verslininkų piktinasi bei nesupranta, kodėl Galimybių pasas bus reikalingas ir lauko kavinėse. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė tam tikriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems asmenims.

Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, šeštadienį įsigaliojus vienkartinių plastiko gaminių prekybos draudimui, dalis prekybos tinklų jų jau atsisakė anksčiau, kiti birželį išpardavė likučius.  Tačiau nuo prekystalių paskutinių neparduotų gaminių nurinkti vis tik nereikės, jeigu juos prekybininkai iš gamintojų ar tiekėjų bus įsigiję iki liepos 2-osios – bus galima pirkėmas dar siūlyti, kol išsiparduoti.

Dar šią savaitę įsigaliojęs Galimybių pasas, kaip sako verslininkai, neneša tokios naudos, kokios buvo tikėtasi. Į kavines ir barus su Galimybių pasu kol kas užsuka vos vienas kitas žmogus, o ir jų esą daugiausia tik sostinėje. Verslininkai spėja, kad šitaip teks gyventi dar ilgai ir sako, kad dabar būtų pats laikas panaikinti visus jiems taikomus ribojimus.

Savaitgalį atšilus orui ir gyventojams užplūdus gatves, viešojoje erdvėje iškilo klausimas – ar nevertėtų pagaliau atidaryti lauko kavinių, jei žmonės vis tiek valgo lauke? Miestai jau dalija leidimus lauko kavinėms veikti, o verslininkai teigia, kad gyventojų saugumu valgant galėtų pasirūpinti geriau nei piliečiai pasirūpina patys. Verslininkai prašo ir valstybės veiksmų – jei nepasakys, kada kavinėms bus leidžiama pilnai atsidaryti, šalis praras iš užsienio turistų gaunamų lėšų.

Jau nuo kito pirmadienio, spalio 26 d., norint paprasčiausiai pavalgyti ne namie, nueiti į bet kokį renginį, gyventojams bus privaloma registruotis. Verslo atstovai skirtingai vertina būsimą naujovę ir svarsto, kaip praktiškai reikės ją įgyvendinti – prašys atsiųsti žinutę jų darbuotojams, užsirašyti prisėdus prie stalelio ar pan.

Tris oro uostus vienijanti bendrovė Lietuvos oro uostai ieško, kas norėtų nuomotis patalpas picerijoms Vilniaus oro uoste. Pasak įmonės atstovo spaudai Tado Vasiliausko, dalis reikalavimų konkurso dalyviams pakeisti, atsižvelgiant į neseniai priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį. „Peržiūrėjome ir pakeitėme visus nurodytus reikalavimams, įskaitant, bet neapsiribojant prekės ženklo paplitimu ir valdomų taškų skaičiumi.

Teismui galutinai pripažinus, kad valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai skelbto patalpų picerijoms nuomos konkurso sąlygos buvo neteisėtos, planuojama skelbti naują konkursą. „Gerbiame teismo sprendimą ir jį vykdysime: artimiausiu metu skelbsime naują viešą patalpų nuomos konkursą. Mūsų tikslas užtikrinti paslaugų kokybę keleiviams, pasitelkiant patyrusius partnerius, nesikeičia.

Dėl karantino prastovas paskelbusios įmonės skaičiuojamos tūkstančiais, o jose esančių darbuotojų – jau per 100 tūkst. Iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų jų atlyginimams dengti subsidijos jau išmokėtos ir gerai žinomoms bendrovėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, kol kas didžiausia suma darbuotojų algoms dengti skirta parduotuvių tinklą „Eurokos“ valdančiai bendrovei „Kosmelita“. Ji priklauso verslininkui Kęstučiui Sprogiui, kurio turtas neoficialiai vertinamas 14 mln. eurų.

Pirmadienį paaiškėjo, kad „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kitas maitinimo įstaigas valdančioje bendrovė „Amber food“ darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 160. Išplatintame pranešime bendrovės vadovas teigia, kad žmonės išėjo patys.   „Noriu pabrėžti, kad mūsų įmonė dėl karantino neatleido nė vieno darbuotojo – jie masiškai išeina patys, nes žmonių netenkina vyriausybės kompensuojamas prastovų dydis.

Per pastarąjį mėnesį – nuo vasario 20 dienos iki kovo pabaigos – darbuotojų labiausiai mažėjo restoranuose ir viešbučiuose, rodo „Sodros“ duomenys. Daugiausiai žmonių per šį laiką įdarbinta laikinojo įdarbinimo įmonėse ir elektroninėse parduotuvėse.

Nėščia iš emigracijos grįžusi lietuvė nudžiugo, kad tėvynėje jai greitai pavyko rasti darbą, tačiau liko priblokšta, kai viso labo po dienos sužinojo, kad jos darbo sutartis anuliuojama iškart po to, kai darbdaviai sužinojo, kiek laiko moteris nėščia. Moterį įdarbinusi įmonė ėmėsi tyrimo, kurio metu išsiaiškino, kad moteris nei pasirašė darbo sutarties, nei darbe pasirodė. Darbuotojų teisių sargai taip pat teigia pažeidimo neužfiksavę.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Amber Food“ turi susimokėti 13,5 tūkst. eurų baudų už klaidinančią reklamą, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė „Amber Food“ skundą dėl Konkurencijos tarybos skirtų baudų už restoranų „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ skleistą klaidinančią reklamą, pranešė taryba. Konkurencijos taryba šių metų sausį paskelbė, kad „Charlie pizza“ ir „La Crepe“ reklamavo picas su nuolaidomis iki 66 ir 50 proc.

Didelės nuolaidos tik didina vidutinę prekių kainą parduotuvėje. O nuolaidų kuponai tinkliniuose restoranuose rodo, kad niekuo kitu šios vietos negali patraukti klientų. Taip teigia marketingo specialistas Linas Šimonis, kurio manymu minėti kuponai panaikina ir dažno žmogaus baimę permokėti.

Geidžiamiausiu šių metų didžiuoju darbdaviu antrus metus iš eilės tapo telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“, o mažųjų darbdavių kategorijoje triumfavo agroverslo AB „Linas Agro“. Taip pat išrinkti devynių skirtingų verslo sektorių geidžiamiausi darbdaviai. Šiemet „Verslo žinios“ geidžiamiausius darbdavius rinko visiškai nauju būdu – nugalėtojai buvo renkami ne remiantis publikos balsais, o įvairiais finansiniais ir bendrovių žinomumo/reputacijos rodikliais.

 Didžiausia Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovė „BaltCap“ parduoda kavinių tinklą „Caffeine“. Portalo vz.lt. šaltinių teigimu, parduodamos 62 kavinės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „BaltCap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka portalui sakė, kad fondas komentuoja tik įvykusios sandorius, todėl apie „Caffeine“ komentarų pateikti negali. Jis taip pat neatskleidžia, už kokią sumą tikimasi parduoti tinklą.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Konkurencija restoranų rinkoje dar niekada nebuvo tokia intensyvi, nes technologijų amžiuje visos gastronominės naujovės tapo ranka pasiekiamos. Vartotojai tapo išrankesni, reiklesni ir imlesni naujovėms, tad virtuvės šefai bei restoranų savininkai turi gerokai pasukti galvas, kuo jos dar nustebinti. Pasak maisto pramonės tendencijų prognozuotojų, 2015 m. sumaišties įneš ir iki restorano „lygio“ užaugusi visiškai nelojali, technologijų pasaulyje gyvenanti, jaunoji Z karta.

Norintys atšvęsti naujų mokslo metų pradžią rugsėjo 1 dieną užpildė miestų kavines ir restoranus, pastariesiems sugeneruodami nemenkas apyvartas. Prie to kažkiek prisidėjo ir draudimas šią dieną prekybos vietose pardavinėti alkoholį. Bet, pasak UAB „Amber Food“ rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės, 2007 metais priimtas draudimas rugsėjo 1 d. parduotuvėse neprekiauti alkoholiu nesudaro didžiosios pajamų dalies – daugiausia tą dieną nuperkama įvairių patiekalų ir desertų.

UAB „Amber Food“, valdanti picerijas „Charlie Pizza“, blynines „La Crepe“, restoranus „Katpėdėlė“ ir „Carskoje Selo“, šią vasarą atidarys naują azijietiškos virtuvės restoranų tinklą „Manami“. Pirmas šio tinklo restoranas bus atidarytas Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, vėliau – dar du kitose Vilniaus vietose. Į šį projektą bus investuota 4 mln. litų.

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, kas ketvirtas į tarnybą besikreipiantis žmogus yra nepatenkintas viešojo maitinimo įmonių būkle: dažniausiai skundžiamasi higiena, atšalusiais patiekalais, įtartinu jų skoniu, kokybe, šviežumu, porcijų dydžiu. VMVT inspektoriai, tikrindami viešojo maitinimo įstaigas, įvairių pažeidimų nustatė kas antroje įmonėje.

UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, valdanti 45 restoranus Lietuvoje, 3 restoranus Latvijoje, keičia pavadinimą – po pavadinimo įregistravimo Juridinių asmenų registre įmonė vadinsis UAB „Amber Food“. „Lietuvoje užimame nemažą maitinimo verslo rinkos dalį, bet pastebimas ekonominis augimas Baltijos šalyse bei susiformavę nauji vartotojų įpročiai maitintis ne namie davė impulsą restoranų plėtrai ir kaimyninėse šalyse – per pastaruosius metus atidarėme 6 naujus restoranus Lietuvoje ir 2 Latvijoje.