alternatyva vokietijai

Kraštutinių dešiniųjų partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) lyderis šeštadienį paragino savo partiją susivienyti po pranešimų apie galimus žinomų AfD narių ryšius su Rusija ir Kinija. „Panaudosime rinkimų kampaniją norėdami parodyti, kad mūsų negalima taip greitai nuversti ir kad esame kartu kaip vienas“, – sakė Tino Chrupalla, pradėdamas AfD Europos Parlamento rinkimų kampaniją pietų Vokietijos mieste Donauešingene.

Vokietijos žemieji parlamento rūmai (Bundestagas) priėmė naujas taisykles, kuriomis palengvinama galimybė asmenims oficialiuose dokumentuose pasikeisti vardą ir lyties tapatybę. Reformos, kurios įsigalios lapkričio 1 dieną, leis žmonėms atlikti paprastą procedūrą valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose. Pakeitimai visų pirma liečia translyčius, interlyčius ir nebinarinius asmenis, kurių daugelis agitavo už šias reformas.

Šį savaitgalį Vokietijoje tęsiasi demonstracijos prieš kraštutinius dešiniuosius. Jos kilo po straipsnių sausio mėnesį apie tai, kad ekstremistai ir kai kurie partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) politikai norėtų priversti milijonus imigrantų „reemigruoti“ iš šalies, praneša „Deutsche Welle“. Tiriamosios žurnalistikos centras „Correctiv“ neseniai paskelbė apie susitikimą, kuriame dalyvavo neonaciai, verslininkai, AfD ir Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nariai, kurie aptarė slapt...

Šimtai tūkstančių vokiečių didžiuosiuose šalies miestuose protestuoja prieš kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“. Jos politikai kuria planus, kaip iš šalies deportuoti milijonus imigrantų. Dalis vokiečių piktinasi, o kancleris Olafas Šolcas šiuos planus vadina bjauriais ir sako, kad „Alternatyva Vokietijai“ remiasi nacių ideologija. Didžiuosiuose Vokietijos miestuose – Hamburge ir Berlyne – vakar minios žmonių išėjo į gatves.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nacionalinę būstinę Berlyne trečiadienį apieškojo miesto prokuratūros pareigūnai. Kratos buvo atliktos dar šešiais adresais Vokietijos sostinėje, taip pat Badeno-Viurtembergo, Bavarijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse. Tokių veiksmų imtasi atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio AfD pirmininko Joergo Meutheno (Jorgo Moiteno) ir buvusio partijos iždininko atžvilgiu dėl senų finansinių ataskaitų.

Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad viena teisėsaugos darbuotoja neteisėtai perdavė informacijos žinomam sąmokslo teorijų šalininkui, agituojančiam prieš vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją, pirmadienį pranešė pareigūnai. Manoma, kad Attila Hildmannas – garsusis veganiškos virtuvės šefas, pastaruoju metu pasisakantis prieš karantiną ir vakcinaciją bei skleidžiantis įrodymais nepagrįstus teiginius – iš įtariamosios gavo informacijos, kad jam yra iškelta byla.

Lygiai prieš trisdešimt metų griuvo dešimtmečius Europą, o kartu ir skirtingus pasaulius, skyrusi Berlyno siena. Apie „geležinę uždangą“ įkūnijusią sieną kalbėjo ir žymiausi pasaulio lyderiai, ir garsiausios muzikos žvaigždės. Tačiau vienas nedrąsiai ištartas sakinys ne tik sutrupino Berlyno sieną, bet ir įsuko visą virtinę įvykių, sugriovusių Sovietų Sąjungą.

 Vokietijos teismas trečiadienį kalėti iki gyvos galvos nuteisė vieną irakietį, išžaginusį ir nužudžiusį paauglę. Šis brutalus nusikaltimas pakurstė kraštutinių dešiniųjų protestus prieš masišką migrantų, daugiausia musulmonų, atvykimą. Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) 14-metės Susannos Marios Feldman (Zuzanos Marijos Feldman) nužudymu pasinaudojo per savo kampaniją prieš kanclerės Angelos Merkel prieglobsčio politiką.

Europos tradicinių partijų pozicijos per sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko atsilaikyti prieš dešiniųjų populistus. Per vienus didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų pagrindinės centro dešinės ir centro kairės partijos prarado bendrą daugumą EP, susidūrusios su euroskeptikų ir nacionalistų mestu iššūkiu.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį žygiavo Vokietijos miestuose, protestuodami prieš nacionalistų ir kraštutinių dešiniųjų partijas, siekiančias sustiprinti pozicijas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Naujausios apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų partijos, tokios kaip Italijos „Lyga“, Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) gaus daugiau mandatų Briuselyje ir Strasbūre posėdžiaujančiame parlamente.

Berlyno policija sekmadienį pranešė tirianti du atskirus išpuolius prieš jaunas mergaites, kuriuos, kaip manoma, paskatino imigrantų neapykanta. Penktadienio popietę nežinomas vyras dviem 15–16 metų sirų mergaitėms kelis kartus trenkė kumščiu į veidą Vokietijos sostinės Marcano rajone ir vėliau pabėgo. Abiem mergaitėms ligoninėje buvo suteikta trumpalaikė pagalba.

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sekmadienį balsavimu nusprendė per būsimą Europos Parlamento rinkimų kampaniją agituoti už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos, jei nebus patenkinti jos reikalavimai dėl bloko reformų. Tai pirmas kartas, kai kuri nors partija paragino siekti „Dexit“ – Vokietijos išstojimo iš ES.

Kai kurių Vokietijos politikų ir žurnalistų asmeniniai duomenys buvo paviešinti internete dėl kibernetinės atakos, penktadienį pranešė vokiečių žiniasklaida. Ši kibernetinių įsilaužėlių ataka buvo surengta dar prieš Kalėdas, bet žiniasklaida tik dabar apie ją sužinojo. Pranešimuose sakoma, kad tarp internete paskelbtų politikų ir žurnalistų duomenų buvo paskelbta mobiliųjų telefonų numerių, adresų, asmeninio susirašinėjimo fragmentų ir šeimų nuotraukų.

Trys įtakingi vokiečių politiniai veikėjai puoselėja ambicijas pakeisti Angelą Merkel prie jos partijos vairo, ilgametei Vokietijos kanclerei nusprendus po 18 metų vadovavimo užleisti vietą įpėdiniui. Centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) penktadienį išsirinks savo naują pirmininką ar pirmininkę – žmogų, turėsiantį daugiausiai šansų būsimuose visuotiniuose rinkimuose kandidatuoti į šalies kanclerio postą.

Prieš trejus metus, lapkričio 13 dieną, Prancūziją ir visą Europą sukrėtė teroristiniai išpuoliai. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigė, kad šie įvykiai iš esmės pakeitė Senojo žemyno politinį veidą ir požiūrį į saugumą. Velnio tuzinu pažymėtą penktadienį futbolo sirgaliai užpildė stadiono tribūnas ir ruošėsi stebėti Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių mūšį. Paryžiečiai ir miesto svečiai gatvėse esančiose kavinukėse bei baruose mėgavosi vyno taure ar alaus bokalu.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyviųjų sąjungininkų partija – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – sekmadienį patyrė istorinį pralaimėjimą per Bavarijos žemės rinkimus, suduosiantį skaudų smūgį trapiai trijų partijų koalicinei vyriausybei. Visuomeninių televizijos ARD ir ZDF paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai rodo, kad CSU veikiausiai gavo apie 35,5 proc.

Sekmadienį bavarai balsuoja vietos rinkimuose, kurie, kaip manoma, suduos skaudų smūgį šiame klestinčiame regione ilgą laiką daugumą turėjusiai konservatoriškai partijai. Dėl to rinkimai neprognozuojamų pasekmių gali turėti ir federalinei Angelos Merkel vyriausybei. Maždaug 9,5 mln. žmonių turi teisę rinkti Miunchene posėdžiaujantį vietos parlamentą, kur Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – svarbi A. Merkel sąjungininkė – turėjo absoliučią daugumą 56 pastaruosius metus, išskyrus penkerius.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį žygiavo Berlyno gatvėmis protestuodami prieš rasizmą, didėjant susirūpinimui dėl ksenofobinių incidentų šalies rytuose. Pasak organizatorių, dalyvių buvo mažiausiai 242 tūkstančiai. Policija pranešė apie „kelias dešimtis tūkstančių“ dalyvių. „Sakykit garsiai ir aiškiai: mes visi nedalijami“, – skandavo demonstrantai, žygiuodami per sostinės centrą.

Vokietijos kraštutinio kairiojo sparno politikė antradienį pristatys politinį judėjimą „Kelkitės“ (Aufstehen), kuriamą remiantis Amerikos senatoriaus Bernie Sanderso ir Didžiosios Britanijos leiboristų lyderio populistinėmis kampanijomis.

Vokietijos teismas pirmadienį nuteisė vieną prieglobsčio negavusį jaunuolį, teigiantį, kad jis yra Afganistano pilietis, kalėti už 15-metės merginos mirtiną subadymą, pakursčiusį prieš migrantus nusistačiusių kraštutinių dešiniųjų protestus. Vakarinio Landau miesto nepilnamečių teismas skyrė kaltinamajam Abdul D. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nutartis buvo paskelbta praėjus savaitei nuo antiimigracinių protestų pradžios rytiniame Chemnico mieste.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sekmadienį pareiškė, kad jo aštrus ginčas su kanclere Angela Merkel dėl migracijos jau baigtas, ir užsiminė, jog vyriausybė sieks mažinti kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumą. Po ginčo, kėlusio grėsmę valdančiajai Vokietijos koalicijai, šalies lyderiai sutarė įkurti uždarus „tranzito centrus“ – panašius veikiančius į oro uostuose.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas užsitraukė partijos vadovybės rūstybę į Lietuvą pakvietęs prieštaringai vertinamos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai “ (AfD) parlamentarus Christianą Wirthą (Kristijaną Wirtą) ir Nicole Hochst (Nikolę Hiochst). „Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija“, – antradie...

Austrijos konservatoriai ir kraštutiniai dešinieji penktadienį paskelbė, kad susitarė suformuoti koaliciją, kuri iškyla praėjus dviem mėnesiams po pirmalaikių rinkimų, pakreipusių šalį į politikos dešinę ir vainikavusių Europos nacionalistams sėkmingus metus. „Labai džiaugiamės, kad pasiekėme šį susitarimą.

Vokietijoje kylančios nacionalistų partijos nariai šeštadienį išsirinko savo vadovus per suvažiavimą Hanoveryje, nors gatvėse būta ir protestų. Pirmą kartą į parlamentą patekusios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) narių suvažiavimas Joergą Meutheną (Jorgą Moiteną) išrinko vienu iš dviejų pirmininkų.

Dabartinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel bandymai sudaryti trijų partijų koaliciją žlugo, praėjus beveik dviem mėnesiams po nesėkmingų jai parlamento rinkimų, rašoma BBC. Ketvirtosios kanclerės kadencijos klausimas šiuo metu liko kyboti ore.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį išėjo į Berlyno gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) debiutą šalies parlamentą ateinančią savaitę. Protestuotojai nešė plakatus „Sustabdykite AfD“, „Mano balsas prieš kurstymą“ arba „Mano širdis plaka dėl įvairovės“. Toks protestas surengtas likus dviem dienoms iki pirmojo naujojo Vokietijos parlamento posėdžio, kuriame pirmą kartą dalyvaus ir AfD atstovai.

Praėjusį savaitgalį Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere susidūrė su savo paties partijos neigiama reakcija po to, kai pasiūlė oficialiai pripažinti kai kuriose šalies teritorijose musulmonų šventes“, – rašoma „The Washington Post“. „Apie 4,5 mln. iš 80 mln. Vokietijos gyventojų – musulmonai, ir kai kurie regionai jau įvedė nedarbo dienas, susijusias su religija, nors didelė dalis iš devynių oficialių nedarbo dienų turi krikščionišką kilmę“, – teigiama straipsnyje. Th.

Nacionalistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) švenčia ypatingus pasiekimus Vokietijos nacionalinio parlamento rinkimuose – jie liko treti po galingųjų Angelos Merkel konservatorių ir Socialdemokratų partijos (SDP). Visos vyraujančios politinės srovės partijos atmetė galimybė bendradarbiauti su AfD, o dideliuose Vokietijos miestuose prasidėjo protestai prieš „nacių“ grįžimą į valdžią. Tačiau akivaizdu, kad partija rado būdą patraukti rinkėjų dėmesį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį užsitikrino ketvirtąją kadenciją, bet dabar jos laukia sudėtingos derybos dėl koalicijos su dviem labai skirtingomis partnerėmis, nes per rinkimus jos konservatoriai susilpnėjo, o prieš migrantus nusistačiusi nacionalistinė partija smarkiai sustiprino pozicijas parlamente.

Paaiškėjus pirminiams Vokietijos parlamento rinkimų rezultatams keliuose šalies miestuose sekmadienio vakarą įsiplieskė protestai prieš pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo kelias dešimtis mandatų iškovojusią kraštutinių dešiniųjų partiją –„Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Šimtai žmonių, susirinkusių prie Berlyno centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė šį savo pasiekimą, skandavo šūkius „naciai, lauk“ ir „visas Berlynas nekenčia AfD“. Vienas iš protestuotojų, vardu Mathiasas (Matijas...

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas švenčia pergalę šalies parlamento rinkimuose, sulaukęs trečdalio rinkėjų palaikymo, o iš viso į Bundenstagą patenka šešios partijos, praneša „Deutsche Welle“ ir „Bild“. Balsavusiųjų apklausų rezultatai rodo, jog konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką palaikė 32,5 proc. rinkėjų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip prognozuojama, laimės sekmadienį vykstančius parlamento rinkimus ir liks poste ketvirtai kadencijai. Tačiau taip pat prognozuojama, kad į parlamentą pirmą kartą per 60 metų pateks ir radikaliausių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per savo rinkimų kampaniją A. Merkel pabrėžė, kad per dvylika jos vadovavimo vyriausybei metu šalyje nedarbo lygis smuko iki rekordinių žemumų, ekonomika sparčiai auga, biudžetas yra subalans...

Jei Vokietijoje galiotų JAV prezidento rinkimų tvarka, populiari kanclerė Angela Merkel beveik be abejonių nugalėtų didele persvara, tačiau rinkimų sistema šioje valstybėje nėra tokia paprasta. Galiausiai jos konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas gali būti priverstas sudaryti nepatogią koaliciją su savo didžiausiais konkurentais, Socialdemokratų partija (SPD), kad A.Merkel liktų valdžioje ketvirtąją kadenciją.

Dešiniojo sparno populistų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pareiškė, kad islamas nesuderinamas su demokratija, Vokietijos rinkimų kampanijai artėjant finišo tiesiosios link.

Vokietijos kanclerė ir jos pagrindinis priešininkas Martinas Schulzas sekmadienį susitiko savo vienintelėje televizijos debatų laidoje per visą rinkimų kampaniją prieš rugsėjo 24-ąją įvyksiančius rinkimus. Iki rinkimų liko trys savaitės, o socialdemokratui M. Schulzui šie televizijos debatai, tikėtina, bus paskutinis šansas iš esmės pakeisti atotrūkį, kuris skiria jį ir rinkimų lyderę A. Merkel, kuri balotiruojasi jau ketvirtajai kadencijai paeiliui.

Vokietijoje tūkstančiai kairiųjų demonstrantų šeštadienį pabandė sužlugdyti antiimigracinės populistinės dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) suvažiavimą, kuris buvo surengtas joje didėjant vidaus nesutarimams, penki mėnesiai iki visuotinių rinkimų. Tikimasi, kad per dvi AfD suvažiavimo Kelne dienas mobilizuosis maždaug 50 tūkst. demonstrantų; į šio šalies vakaruose esančio miesto gatves buvo pasiųsta 4 tūkst. policininkų.

Europoje gajus mitas: tariamai už populistines ir prieš Europos Sąjungą nusiteikusias partijas balsuoja vyresniojo amžiaus rinkėjai, taip nuspręsdami būsimos europiečių kartos, kuri tariamai pasisako už vieningą Europą, likimą. Tačiau didžiųjų Europos šalių visuomenės apklausų ir tyrimų rezultatai rodo visiškai kitą paveikslą, įsitikinę vokiečių leidinio „Die Welt“ žurnalistai Klausas Geigeris ir Ella Gemünd.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) ir kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) koalicija per sekmadienį vykusius regioninius rinkimus prarado daugumą Berlyno žemės parlamente, pranešė televizija „Deutsche Welle“. Pagal preliminarius rezultatus SPD surinko 21,6 proc., regioninės koalicijos mažesnioji partija CDU – 17,6 proc., Kairės partija (Die Linke) – 15,6 proc., Žaliųjų partija – 15,2 proc., ultradešinioji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 14,2 proc.

Vokietijos antiimigracinė populistinė partija sėkmingai pasirodė sekmadienį vykusiuose rinkimuose į vienos iš žemių parlamentą, aplenkusi kanclerės Angelos Merkel partiją, kurią rinkėjai nubaudė už jos liberalią pabėgėlių politiką. Suskaičiavus daugumą balsalapių paaiškėjo, kad ksenofobinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pirmą kartą dalyvavusi rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą, surinko apie 21 proc. balsų. A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gavo tik 19 proc.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis sulaukė tiek pagyrimų, tiek kritikos, kai ultradešiniesiems protestuotojams parodė nedviprasmiškai paniekinantį ženklą. Antradienio vakarą internete paskelbtame vaizdo įraše matosi, kaip S.Gabrielis parodė iškeltą vidurinįjį pirštą grupei protestuotojų, laikiusių plakatus su užrašu „Tautos išdavikas“ ir svaidžiusių replikas apie politiko tėvą, kuris buvo nacių šalininkas.

Vokietijos riaušių policija šeštadienį sulaikė apie 400 protestuotojų, mėginusių neleisti pasiekti konferencijų centro, kuriame vyksta ultradešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) suvažiavimas, įsiplieskus susirėmimams tarp to judėjimo narių ir kairiosios pakraipos aktyvistų. Protestuotojai degino padangas ir svaidė pirotechninius užtaisus į policininkus ir žurnalistus prie suvažiavimo vietos vakariniame Štutgarto mieste, nurodė policija.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pralaimėjo dviejose iš trijų žemių, kuriose sekmadienį vyko regioniniai rinkimai, rodo balsavusių rinkėjų apklausos. Tuo tarpu prieš imigrantus nusistačiusi populistinė partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD) gavo vietų visų trijų žemių parlamentuose, sulaukusi precedento neturinčio palaikymo. Balsavusių rinkėjų apklausos, paskelbtos užsidarius rinkimų apylinkėms 17 val. Grinvičo (19 val.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partija atrodo nusiteikusi priimti neišvengiamą rinkėjų smūgį už nepopuliarią liberalią pabėgėlių politiką per sekmadienį vyksiančius svarbus regionų rinkimus, o dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ruošiasi susirinkti įpykusių rinkėjų protesto balsus. Daugiau negu 12 mln.

Mes žvelgiame į Vakarų pasaulio pabaigą. Europos Sąjunga, NATO ir transatlantinis aljansas gali virsti griuvėsiais iki šių metų pabaigos. Kaip praeitą savaitę pastebėjo mano draugė Anne Applebaum, mūsų laukia virtinė itin pavojingų rinkimų. Donaldas Trumpas turi geras galimybes tapti respublikonų kandidatu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri patiria didelį spaudimą dėl prieglobsčio prašytojams palankios savo pozicijos, šeštadienį sakė, jog tikisi, kad dauguma pabėgėlių iš Sirijos ir Irako grįš namo, kai tik į jų šalis grįš taika. A.Merkel atvirų durų politika, kuri pernai iš pradžių pelnė pagyras, dabar vis labiau kritikuojama, ypač po to, kai Vokietijos Kelno miestą Naujųjų metų išvakarėse sukrėtė seksualinių užpuolimų banga, dėl kurios kaltinami migrantai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį susidūrė su didėjančiu spaudimu dėl jos palankumo migrantams, kuriuos oponentai siejo su sukrečiančia ir iš pažiūros koordinuota lytinių užpuolimų banga Kelno mieste Naujųjų metų išvakarėse. To vakarinio miesto policija sakė naujienų agentūrai AFP gavusi per 100 skundų iš moterų, kurios sakė tapusios įvairaus lygio priekabiavimo taikiniais – pradedant grabaliojimu, baigiant bent vienu kėsinimusi išžaginti.

Savaitgalį Vokietijos euro skeptikų partija „Alternatyva Vokietijai“ šventė savo oficialią veiklos pradžią. Šios jėgos populiarumas paskutiniasias savaites itina augo, tačiau analitikų teigimu partija turi labai mažai šansų gauti vietų federaliniame šalies parlamente, rašo „Spiegel“. „Alternatyva Vokietijai“ per rugsėjį šalyje vyksiančius rinkimus žada sudrebinti Vokietijos partijų žemėlapį su savo skambiu „galas eurui“ šūkiu. Partija siekia šalies išstojimo iš euro zonos.