aliaksandras lukašenka

Nelegaliems migrantams toliau plūstant į Lietuvą, Seimas priėmė sprendimus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais iki 10 dienų sutrumpintos migracijos procedūros, tačiau po šešių mėnesių migrantų judėjimas nebus ribojamas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad tarnybos indikuoja, kad migrantų srautai gali dar labiau išaugti. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės.

Norvegija nusprendė pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir paskelbti varžomąsias priemones Baltarusijos pareigūnams bei svarbiems ekonomikos sektoriams, sakoma norvegų Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Lietuva atsisakė patenkinti Baltarusijos prašymą išduoti Lietuvoje gyvenančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, BNS pirmadienį pranešė prokuratūra. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė patvirtino, kad toks prašymas buvo gautas, o jį vykdyti atsisakyta Lietuvos ir Baltarusijos sutartyje dėl teisinės pagalbos nurodytais pagrindais, kurių smulkiau nedetalizavo.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalis, patirianti Vakarų valstybių sankcijas už susidorojimą su prodemokratine opozicija ir žmogaus teisių pažeidimų, neturi nei lėšų, nei pajėgumų, kad sustabdytų jos teritoriją kertančius neteisėtus migrantus, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Šis pareiškimas nuskambėjo Lietuvai dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbus valstybės masto ekstremalią situaciją.

Baltarusija artimiausiomis savaitėmis pradės taikyti atsakomąsias priemones į sankcijas jos atžvilgiu, sakoma penktadienį baltarusių Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.  „Artimiausiomis savaitėmis palaipsniui pradės veikti atsakomosios priemonės, apie kurias ne kartą skelbėme. Europos politikams seniai laikas suprasti: spaudimas ir sankcijos – tai ne ta kalba, kuria reiktų kalbėti su Baltarusija“, – sakoma pareiškime, paskelbtame ministerijos interneto svetainėje.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad dalyje šalies, ypač vakarinėje Gardino srityje, gali būti įvesta karo padėtis, „siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio“ dėl Vakarų šalių griežtinamų sankcijų. „Jokio sulėtėjimo nė vienoje įmonėje neturi būti... Jeigu reikės – [gali būti įvesta] karo padėtis“, – A. Lukašenka pareiškė išklausęs Gardino srities gubernatoriaus Vladzimiro Karaniko ataskaitą apie regiono ekonomikos padėtį.

Baltarusija spaudimo sąlygomis negins Europos nuo nelegalios migracijos, narkotikų ir kontrabandos, antradienį pareiškė autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Šiandien jos (Vakarų šalys) užkaukė. Ach, baltarusiai jų neapsaugo. Į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją plūstelėjo tūkstančių tūkstančiai nelegalių migrantų. Jos reikalauja, kad mes apsaugotume jas nuo kontrabandos, nuo narkotikų“, – sakė A. Lukašenka per renginį Bresto tvirtovėje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas, padėdamas pabėgėliams kirsti sieną su Lietuva, juos apgauna sukeldamas nepagrįstus lūkesčius.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per 80-ąsias Adolfo Hitlerio įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines, kitą dieną po Vakarų koordinuotų sankcijų jo šaliai paskelbimo, apkaltino šiuolaikinę Vokietiją nacizmu. Pirmadienį Europos Sąjunga, JAV, Didžioji Britanija ir Kanada padidino spaudimą A. Lukašenkai, paskelbdamos koordinuotas sankcijas dešimtims fizinių ir juridinių asmenų.

Minskas antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną Vakarų valstybių priimti sprendimai išplėsti sankcijas Baltarusijai prilygsta „ekonomikos karui“. „Iš esmės tai yra ties ekonomikos karo paskelbimo riba. Šventvagiška, kad grupė Vakarų šalių ėmėsi vėliausios sankcijų agresijos būtent atminimo ir sielvarto dieną, kai prieš 80 metų „suvienyta Europa“ su [Adolfo] Hitlerio Vokietija priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą“, – rašoma baltarusių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį sakė, kad koordinuotomis Vakarų sankcijomis buvo pasiųstas stiprus signalas autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui. „Tai aiški žinia režimui, kad mes toliau drauge dirbame prieš žmogaus teisių pažeidimus, prieš savivalę“, – Briuselyje duodama interviu naujienų agentūrai APF sakė S. Cichanouskaja.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį patvirtino sankcijas kalio trąšų, taip pat naftos ir jos produktų eksportui iš Baltarusijos, smogdami dviem svarbiems Minsko režimo pajamų šaltiniams. Šių priemonių imamasi Bendrijai didinant spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui už oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą praėjusį mėnesį ir juos skridusio opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės sulaikymą.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią. Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais.

Įtampa Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose toliau tvyro. Minsko režimas kreipėsi į Lietuvą prašydamas apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl galimo dalyvavimo baltarusių genocide, į Lietuvą pro Baltarusijos sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, o iš lėktuvo pagrobtas Ramanas Pratasevičius vis dar nelaisvėje. Ekspertai teigia, kad Minskas naujais savo veiksmais pramuša vieną dugną po kito, o silpna Vakarų reakcija gali iššaukti dar ne vieną provokaciją.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai sulaikė kelias neteisėtų migrantų grupes – iš viso 52 užsieniečius. Pirminiais duomenimis, tai yra Irako, Sirijos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Praėjusią savaitę Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka sakė, kad Minskas iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą to nebedarys.

Briuselyje viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl sankcijų Baltarusijai turės sutarti visos 27 Europos Sąjungos valstybės. Anot premjerės, ekonominės sankcijos būtų puikus sprendimas, nes Baltarusija dalį savo lėšų gauna iš sandorių su Vakarų Europa. „Negali vadovų tarybos prezidentas nei komisijos pirmininkė pasakyti, kokios bus sankcijos, nes tam reikia 27 valstybių narių sutarimo.

Baltarusijos prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su prašymu apklausti prezidentą Valdą Adamkų. Ekspertai ir politikai teigia, kad tokie veiksmai rodo Minsko režimo desperaciją, o tokių provokacijų ir atakų ateityje galime sulaukti ir daugiau. Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Baltarusijos valdžia antradienį praktiškai uždarė savo šalį ir suvaržė savo piliečių galimybę išvykti iš Baltarusijos. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Baltarusija tampa kalėjimu, o Lietuvos pagrindinis tikslas – siekti, kad režimo kalinami žmonės kuo greičiau išeitų į laisvę. „Mes matome, kad situacija Baltarusijoje nuolat blogėja, nors jau seniai atrodė, kad blogėti nėra kur. Bet ji yra tikrai labai sudėtinga. Manyčiau, kad Baltarusija, deja, tampa kalėjimu žmonėms.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad Lietuvą užtvindys nelegalūs migrantai. Panašu, kad jo žodžiai pildosi. Šiuo metu nelegalių migrantų srautas yra dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, o už patekimą į Lietuvą migrantai iš Artimųjų Rytų moka dešimtis tūkstančių eurų. Šis klausimas aptartas trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje (NSGK). „Rimtas klausimas, aktualus klausimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad netrukus Europos institucijos priims naujus sprendimus dėl Baltarusijos veiksmų. Šalies vadovas pažymėjo, kad grėsmės suvokimas yra persmelkęs visą ES institucijų hierarchiją, o Aliaksandro Lukašenkos susitikimas su Vladimiru Putinu tik dar kartą įrodė, kad kalbos apie Baltarusijos savarankiškumą yra tik iliuzijos. Prezidentas pirmiausia pasidžiaugė greitu Europos Vadovų Tarybos greita reakcija į incidentą su nutupdytu „Ryanair“ lėktuvu.

Šimtai žmonių šeštadienį susirinko Varšuvoje palaikyti Baltarusijos opozicijos. Akcija surengta po to, kai Minsko režimas privertė nukreipti ir Minske nutupdyti „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kuriuo skrido 26 metų opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Akcijoje Varšuvoje dalyvavo ir Lenkijoje gyvenantys R. Pratasevičiaus tėvai.

Baltarusija penktadienį paskelbė du Lietuvos diplomatus nepageidaujamais asmenimis, pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas. Jo žodžius penktadienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA „Vadovaudamiesi abipusiškumo principu, šiandien buvome priversti imtis veidrodinių priemonių ir paskelbti du Lietuvos diplomatus persona non grata už veiklą, nesuderinamą su diplomatinio pareigūno statusu.

Minskas imasi atsakomųjų ekonominių priemonių prieš elektrą importą iš Baltarusijos laikinai uždraudusią bei savo oro erdvę Baltarusijos aviakompanijoms uždariusią Ukrainą. Ukrainos ekonomikos viceministas Tarasas Kačka pranešė, jog Baltarusijoje pusmečiui įvedamas virtinės Ukrainoje pagamintų prekių importo licencijavimas.

Estija penktadienį paragino sustabdyti „pinigų srautus“ Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio keleivinio lėktuvo priverstinio nutupdymo ir disidento žurnalisto suėmimo. „Padėtis Baltarusijoje yra neatidėliotina, nes yra žurnalistų, kurie veikiausiai buvo kankinami“, – sakė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid žurnalistams.

Užsienio žiniasklaidai duotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad gilaus susirūpinimo laikas baigėsi, tad Vakarai privalo imtis konkrečių veiksmų prieš Baltarusijos ir Rusijos agresiją. Šalies vadovo nuomone, dabartinė situacija Rusijai „praryti“ nepriklausomą Baltarusijos valstybę yra palanki ir Kremlius gali ja pasinaudoti.

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį vakare patvirtino sprendimą uždrausti Baltarusijos oro vežėjų naudojamiems lėktuvams nusileisti Estijos oro uostuose ir naudotis Estijos oro erdve. Šis laikinas draudimas galios ir Baltarusijos oro erdvę kirtusiems kitų šalių aviakompanijų orlaiviams, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Sulaikyto baltarusių aktyvisto ir tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus advokatė Inesa Alenskaja ketvirtadienį pranešė, kad jai pavyko susitikti su savo klientu. „Šiandien pavyko patekti pas ginamąjį. Esu pasirašiusi [pasižadėjimą neviešinti informacijos], negaliu papasakoti jokių detalių“, – sakė teisininkė. I. Alenskaja pridūrė dėl to negalinti pranešti, kur būtent jis laikomas ir koks yra jo statusas.

Informacinio kanalo „Nexta“ vienas įkūrėjų, Minske sulaikyto Ramano Pratasevičiaus bičiulis Sciapanas Pucila prašo Vakarų didinti spaudimą Baltarusijos režimui įvedant konkrečias sankcijas.

Baltarusijos didžiausio nepriklausomo portalo Tut.by įkūrėjo įpėdinė Jauhenija Čarniauskaja tvirtina, kad dėl griežtėjančio susidorojimo su žiniasklaida ir opozicija jos šalyje yra varžoma žodžio laisvė ir kyla pavojus žmonių gyvybėms. „Dabar Baltarusijoje niekas nėra saugus, ypač žurnalistai“, – sakė paveldėtoja naujienų portalo, kurio likimas pakibo ant plauko, kai po pareigūnų kratų redakcijoje ir darbuotojų namuose buvo sulaikyta virtinė jo darbuotojų.

Elektroninio pašto paslaugų teikėjas „Proton Technologies AG“ ketvirtadienį pranešė, kad elektroninis laiškas apie tariamą sprogmenį, kurį Baltarusijos režimas įvardija kaip priežastį priverstinai Minske nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, kuriame buvo žurnalistas Ramanas Pratasevičius, išsiųstas jau nukreipus orlaivį. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Reuters“. „Nematėme patikimų įrodymų, kad baltarusių teiginiai būtų teisingi“, – sakoma Šveicarijos bendrovės pranešime.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pranešė, kad ateinančią savaitę bus surengta tarptautinė konferencija dėl planų surengti naujus rinkimus jos šalyje. „Sviatlana Cichanouskaja inicijuoja tarptautinę konferenciją „Demokratiniai rinkimai krizei Baltarusijoje išspręsti“ 2021 metų birželio 1–2 dienomis. Konferencijos tikslas – aptarti, kaip būtų galima pasiekti Baltarusijos prezidento rinkimus, kad būtų išspręsta krizė, ir kaip juos surengti.

Rusijos valstybinio televizijos kanalo RT korespondentas Minske Konstantinas Pridybailo paragino nužudyti Baltarusijos opozicijos atstovus Vilniuje ir Varšuvoje. Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše Kremliaus propagandinio ruporo šalininkas pradėjo kurstyti neapykantą – liepė pasikėsinti į opozicijos atstovus, kritikuojančius Aliaksandro Lukašenkos antidemokratinį režimą.

Šveicarija trečiadienį paneigė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad praeitą savaitgalį iš Atėnų į Vilnių skridęs bendrovės „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Minske gavus iš šveicarų tarnybų informacijos apie neva laineryje padėtą bombą.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir JAV prezidentui Joe Bidenui reikėtų atvykti į Minską, jeigu jie nori aptarti su Baltarusija susijusius klausimus. Tokį pareiškimą A. Lukašenka padarė per susitikimą su parlamentarais, Konstitucijos komisijos nariais ir kitais valdininkais. „Viešai norėčiau pakviesti: jeigu jie nori aptarti Baltarusijos problemas, tegul atvažiuoja pas mus.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka po incidento su oro bendrovės „Ryanair“ keleiviniu lėktuvu Minske peržengė visas ribas, tapdamas tikra grėsme tarptautiniam saugumui, pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Rusijai nereikia galvos skausmo, kurį sukeltų Baltarusijos prijungimas prie jos, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Kvailystė. Tie, kas šiandien galvoja, kad reikia paimti kažkokias žemes ir prijungti prie kažkokios valstybės – kaip dažnai mus gąsdina Rusija – Rusijai šito galvos skausmo nereikia.  Tai būtų [gera] dovana kolektyviniams Vakarams, jeigu Rusija iškeltų sau tikslą įtraukti Baltarusiją į Rusijos sudėtį.

Baltarusijos opozicijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus tėvai savo naujuose namuose Lenkijoje yra apimti sielvarto nuo praeito sekmadienio, kai lėktuvas, kuriuo jis skrido, buvo priverstinai nutupdytas Minske, o jų sūnus pateko į saugumo tarnybų rankas. Natalia Pratasevič, 26 metų aktyvisto motina, antradienį sakė pastarąsias dvi naktis nemiegojusi. Ji laikė tvirtai sugniaužusi savo telefoną, tikėdamasi sulaukti bet kokių žinių apie sūnų.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį sakė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sumokės „karčią kainą“ už „bjaurų aktą“, kai buvo priverstinai nutupdytas lėktuvas ir areštuotas juo skridęs disidentas. „Bet koks diktatorius, žaidžiantis su tokiomis mintimis, turi būti priverstas suprasti, kad sumokės karčią kainą“, – žurnalistams Berlyne sakė H. Maasas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia manantis, kad Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos reakcija į pirmadienį priimtus Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimus bus nervinga. Pasak prezidento, Bendrijos lyderiams pavyko pasiekti tai, „ko nesitikėjo Baltarusijos diktatorius“. „Manau, kad reakcija bus nervinga.

Baltarusijos transporto ministerijos Aviacijos departamentas pakvietė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) ir ES bei JAV aviacijos administracijų atstovus ištirti incidento su „Ryanair“ lėktuvu.

Europos Sąjungos lyderiai parengs „stiprų atsaką“ į incidentą, kai Baltarusija priverstinai nutupdė civilinį lainertį ir sulaikė juo skridusį disidentą žurnalistą, pirmadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Sekmadienio popietę nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas Minske sulaukė kitų šalių pasmerkimo dėl Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos veiksmų. Pirmadienį Vilniuje protesto akcija prie Baltarusijos ambasados surengė ir miesto gyventojai. Kelios dešimtys žmonių rankose laikė plakatus, kuriuose šmėžavo užrašai, dar kartą patvirtinantys A. Lukašenkos režimo žiaurumą, neturintį ateities perspektyvų.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pranešė išsiuntusi instrukcijas britų civiliniams orlaiviams vengti Baltarusijos oro erdvės ir uždraudė šios šalies valstybinei oro bendrovei „BelAvia“ rengti skrydžius į Didžiąją Britaniją. Susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas sakė paliepęs Civilinės aviacijos valdybai išsiuntinėti šias instrukcijas „siekiant užtikrinti keleivių saugumą“. Jis taip pat įšaldė „BelAvia“ leidimą veikti Jungtinėje Karalystėje.

Minskas pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos sprendimas nepriimti orlaivių, skrendančių per Baltarusijos oro erdvę yra „skubotas“, taip pat išreiškė abejonių, ar jis grindžiamas saugumo sumetimais. Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo priverstinai nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Bendrovė pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve.

Baltarusijos karinių oro pajėgų vadas Iharis Holubas pirmadienį pareiškė, kad ankstesnę dieną priverstinai nutūpusio oro bendrovės „RyanAir“ lėktuvo kapitonas nepriklausomai priėmė sprendimą nusileisti Minske. „Sprendimas buvo priimtas kapitono, be išorinio kišimosi“, – per spaudos konferenciją sakė I. Holubas. Kariškis pridūrė, kad lėktuvo įgula taip pat galėjo pasirinkti skristi į Ukrainą arba Lenkiją.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė masinių renginių įstatymo pataisas, kuriomis šalyje bus uždrausta tiesioginiu režimu nušviesti opozicijos protestus, pirmadienį pranešė prezidento spaudos tarnybai artima platformos „Telegram“ paskyra „Pul Pervogo“. „Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigalios praėjus mėnesiui po jo oficialaus paskelbimo“, – sakoma pranešime. Pagal naują tvarką masiniai renginiai galės vykti tik gavus vietos valdžios leidimą.

Rusijos konsulas atsisakė teikti pagalbą Minske sulaikytai savo šalies pilietei Sofijai Sapegai, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Jau antra para, kai Ramanas Pratasevičius sulaikytas, ir mes nežinome iki šiol, kur jis ir kokios būklės. Yra didelė tikimybė, kad jis šiuo metu patiria specialiųjų tarnybų pareigūnų kankinimą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ji.

Baltarusijai sekmadienį perėmus „Ryanair“ lėktuvą ir privertus jį leistis Minske, į Vilnių iš Atėnų iš viso negrįžo penki juo skridę žmonės, informavo Vyriausybė. Iš Graikijos sostinės lėktuvu skrido 126 keleiviai, tačiau po priverstinio nusileidimo Minske į Vilnių grįžo 121 žmogus.

Italijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasmerkė kaip „valstybės įvykdytą užgrobimą“ priverstinį keleivinio lėktuvo, kurio skrido Minsko režimo ieškomas opozicijos aktyvistas, nutupdymą Minske.   Sekmadienio popietę Minsko oro uoste dėl tariamos saugumo grėsmės buvo nutupdytas keleivinis oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių.