algos

Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti parlamentarų padėjėjų ir kitų politinio pasitikėjimo tarnautojų algas. Seimo kanceliarija masiškai priiminėja prieš mėnesį ar pusantro įdarbintų asmenų prašymus didinti pareiginės algos koeficientą, tai yra – jų atlyginimus. Pirminiais skaičiavimais, kai kuriems tarnautojams algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų.

Į 2021-uosius įžengusiems lietuviams – geroji žinia. Prognozuojama, kad atlyginimai augs, kaip tai buvo kasmet paskutinįjį dešimtmetį, o darbo vietų norintiems dirbti tikrai atsiras. Bet ar tikrai jau galime džiūgauti? Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Priklausomai nuo įmonės veiklos srities gali būti, kad atlyginimų augimas tikėtinas nuo 5 iki 10 procentų“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Pandemija nuo pat pavasario atvėrė daug sveikatos sistemos sopulių, tačiau atskleidė ir iškreiptą algų skaičiavimo metodiką. Ministrai yra pagrindiniai Vyriausybės atstovai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, tačiau daugiausiai uždirbo visai ne jie, o jų pavaldiniai – viceministrai ar kancleriai. Politikai spręsti įsisenėjusią problemą – savo pačių algų klausimą bijo, nes kalbos apie pinigus paprastai smarkiai suerzina rinkėjus.

Pernai ministrų pavaldinių algos kai kuriose ministerijose viršijo vadovų atlyginimus, skelbia laikraštis „Lietuvos rytas“. Naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė leidiniui teigė, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl didesnio pavaldinių stažo ir papildomo darbo krūvio per pandemiją. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per mėnesį uždirbdavo 4,3 tūkst. eurų, o kai kurie jo pavaldiniai – vos ne dvigubai daugiau.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Priešpaskutinis šių metų mėnuo, kitaip nei ankstesni metų mėnesiai, nebuvo toks dosnus didžiuliais atlyginimais Lietuvoje veikiančių įmonių darbuotojams. Didesnis nei 10 tūkst. darbo užmokesčio vidurkis buvo fiksuotas tik šešiose įmonėse. Daugiausia – informacinių technologijų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti duomenys apie lapkritį fiksuotus algų vidurkius. Jeigu spalio mėnesį 11 įmonių darbuotojams išmokėjo vidutiniškai daugiau nei 10 tūkst. eurų (daugiausia – net 37 tūkst.

Kitais metais politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis bus 177 eurai – vienu euru didesnis nei šiemet. Už tai antradienį balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš ir septyni susilaikė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, bazinio dydžio padidinimas vienu euru papildomai biudžetui kainuos apie 21 mln. eurų per metus. Dėl to išmokos ir atlyginimai apie 200 tūkst. darbuotojų kitąmet didės nuo 4 iki 32 eurų.

Darbdaviai pastebėjo, kad koronaviruso pandemijos metu išryškėjo neįprasta situacija – Lietuvoje augo ir atlyginimai ir nedarbas. Ekonomistai ir žmogiškųjų išteklių specialistai tikino, kad panašią situaciją dar matysime ir kitais metais, nes dalis įmonių nebeišsilaikys ir daugės bankrotų. Todėl darbo netekusiems žmonėms jie pataria nelaukti, keisti darbo sritį ar kvalifikaciją.

Darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti ir Vyriausybei išvadą teikianti Trišalė taryba neturi vieningo sprendimo, kiek reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbdavių atstovai siekė, kad minimumas bent artimiausią pusmetį didinamas nebūtų. Darbuotojų ir darbdavių atstovi laikėsi pozicijos, kad ji būtų didinama tiek, kiek buvo nuspręsta anksčiau. Neradus naujo sutarimo, taip ir bus. Dabar MMA Lietuvoje siekia 607 neatskaičius mokesčių.

 2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, sako valdantieji. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pagal susitarimą medikų algų didinimas buvo suplanuotas iki 2020 metų.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog pandemijos metu medikų atlyginimai turi būti didinami, todėl nauja Vyriausybė ir Seimas turės dėl to sutarti. „Numatyti pinigai atlyginimus mokėti tik tokius, kiek jie padidinti šiais metais.

Nors Lietuvą purto pandemijos krizė, išaugo bedarbių skaičius, bet atlyginimas Lietuvoje per metus vidutiniškai padidėjo net 10,4 procento. Ekonomistai sako, kad lenkiame ne tik Latviją ir Estiją, nes tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Taigi kam labiausiai didėjo darbo užmokestis ir kokio atlygio augimo galima tikėtis ateityje? Pasaulį užklupus pandemijos krizei, į kovą teko stoti ne tik su pačiu virusu, bet ir jo sukeltomis pasekmėmis ekonomikai.

Nepaisant to, kad daugelis įmonių turėjo sustabdyti veiklą, o jų darbuotojai buvo išsiųsti į prastovas arba iš viso neteko darbo, vidutinės darbuotojų pajamos per metus gerokai išaugo. Tačiau kiek buvo tokių, kurie galėjo džiaugtis didesne alga ir kam ji sumažėjo? Kodėl moterys dėl koronaviruso ir karantino nukentėjo labiau nei vyrai? Pokalbis apie tai – su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.

Prieš antrąjį karantiną atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto darbo neteko tūkstančiai darbuotojų, tarp kurių yra gerokai daugiau moterų. Tą rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių (į rankas – apie 903 eurus). Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad nuo kitų metų nuo 4 iki 32 eurų didėtų politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų atlyginimai. Vis dėlto dalis Seimo narių piktinasi, kad šių darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė prieškrizinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų bazinis pareiginės algos dydis augtų euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Pirmadienis – Tarptautinė mokytojų diena. Ir nors iškilmingai jas apdovanoja ministras, sveikina prezidentas, bet šventinę nuotaiką dažnam temdo nerimas dėl vis labiau plintančio koronaviruso ir darbo krūvių. Sergančių mokytojų ir mokinių vis daugiau. Tad mokytojų neguodžia nei žadamos didesnės algos, nei 100 eurų išmokos poilsiui. Vilniaus Šilo mokyklos etikos mokytojas Artūras Adamas Markevič – šių neeilinių pandeminių mokslo metų Meilės Lukšienės premijos laureatas.

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti. Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes.

Nepaisant koronaviruso pandemijos atlyginimai Lietuvoje augo. Tačiau palyginti su pernai metais šis augimas kur kas mažesnis. Specialistai pastebėjo, kad dalis įmonių šiemet išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Šiemet mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Suskaičiuota, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų pernai siekė daugiau kaip 12 procentų. Pasak ekspertų, moterims sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, mat jos vis dar yra diskriminuojamos dėl lyties priimant į darbą, mokama mažesnė alga nei vyrams. Maža to, gajūs ir stereotipai – esą moterys nesugebės suderinti darbo ir vaikų priežiūros. Darbdavių konfederacija atšauna, kad yra daugybė pavyzdžių, kai moterys ne tik dirba vyriškus darbus, bet ir uždirba daugiau nei vyrai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Panevėžio apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dvejose Aukštaitijos transporto ir krovinių pervežimo bendrovėse galimai vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo itin stambi pervežimais ir krovinių gabenimu užsiimanti bendrovė bei tiems patiems savininkams priklausanti dukterinė įmonė, irgi veikia...

Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo? „Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.

Vis dar nuskambanti frazė, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, retai pagrindžiama konkrečiais faktais ar skaičiais. Istorikų ir ekonomistų teigimu, anuomet siautėjęs chroniškas prekių ir paslaugų deficitas leido lietuviams susitaupyti, tačiau terpės, kur galėtų išleisti sukauptus pinigus ar pasigirti užgyventais turtais, šie neturėjo ir negalėjo.

Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausias Lietuvos darbdavys, prekybos tinklas „Maxima“, savo darbuotojams išmokėjo 5,7 mln. eurų skatinamųjų premijų, t. y. net 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Papildomi priedai vidutinį „Maxima“ darbuotojų atlygį šįmet jau kilstelėjo beveik dešimtadaliu, rašoma bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Bendrovėje taikoma finansinė darbuotojų motyvavimo sistema sudaro galimybes daugiau užsidirbti.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komitete pirmadienį paprašytas pasiaiškinti dėl neva slepiamų statistinių duomenų apie išaugusį mirčių per karantiną skaičių ir stipriai išaugusius savo pavaldinių algas, neieškojo žodžio kišenėje.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai. „Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad VMI svetainėje paskelbti odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodikliai. Jie pateikiami žemėlapyje pagal savivaldybes bei atskiras įmones. Pastarųjų – daugiau nei 2 tūkst.

Kaip koronaviruso pandemija atsilieps žmonių piniginėms? Ar žmonės bus linkę daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti? Įpusėjus karantinui, atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis. O daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, kad krizė tik gilės ir finansinė situacija blogės. Koronavirusas sukėlė didžiulę sumaištį gyventojų piniginėse.

Seimas šią savaitę ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo plano. Nors projekto pateikimui pritarė dauguma Seimo narių, visų partijų nuomonės skiriasi. Kol vieni politikai palaiko tik dalį priemonių, kiti siūlo visų mokesčių lengvatų atsisakyti. Kurie prezidento pasiūlymai atlyginimus gyventojams padidintų labiausiai? Klaipėdoje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ karantino metu nuostolius skaičiuoja tūkstančiais eurų.

Nerimsta aistros dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurtų medalių medikams pagerbti. Jais bus apdovanoti priešakinėse linijose su koronavirusu kovoję sveikatos priežiūros atstovai. Tačiau medikų sąjūdis tokio apdovanojimo nei nori, nei laukia. Kai kurie tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijai iš pradžių vertėtų pasirūpinti algomis, apsaugos priemonėmis ir kvalifikaciją keliančiais mokymais, o ne beverčiais metalo gabalėliais.

Karantino akivaizdoje Prezidentūroje verslininkai raštiškai pasižadėjo Lietuvos gyventojams nemažinti darbuotojų atlyginimų. Tiesa, su viena sąlyga. Verslininkai žada laikytis šio pažado tik tada, jei Seimas pritars Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo planui. Tiesa, kai kurios profsąjungos tokį memorandumą vadina beprasmiu dokumentu, o valdantieji jau dabar yra įsitikinę, kad dalis Prezidento pasiūlymų bus atmesti.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Nors valstybės vadovų atlyginimai keletą kartų lenkia vidutinio tautiečio algą, trys svarbiausi Lietuvos politiniai asmenys neuždirba tiek, kiek kai kurių šalies institucijų ir įmonių vadovai. Jų algalapiuose įrašyti skaičiai viršija šešis, aštuonis ar net dešimt tūkstančių. Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. pirmą ketvirtį „ant popieriaus“ uždirba 9 680 eurų.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti per kelias darbovietes dirbančius ir esą taip koronavirusą gydymo įstaigose neatsakingai platinančius medikus. Ministras Aurelijus Veryga siūlo gydytojams dirbti pagal darbo ciklus ir tą pačią dieną nelakstyti pas pacientus iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Pasipiktinę medikai atšauna, kad tokia tvarka sukels tikrą chaosą gydymo įstaigose – esą regioninės ligoninės liks be specialistų, o pacientai pas gydytojus eilės lauks mėnesius.

Gydytojai ir slaugytojai nekantriai laukia jau balandį pažadėtų didesnių algų. Tačiau kol kas išvydę algalapius medikai nedžiūgauja, mat valdžios pažadėti dosnesni pinigai pasiekė ne visus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad už algų padidėjimą atsakingi ligoninių vadovai. Vieni jų tikina dar negavę pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, kiti jau susiderėjo su profsąjungomis dėl atlyginimų didinimo.

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Karantinas jau visu smarkumu smogia darbo rinkai. Per karantiną darbo neteko jau beveik 40 tūkst žmonių. Jei tik gali, be darbo likę gyventojai griebia valstybės išmokas. Kol vieni mėgina išgyventi iš prastovų minimumo, kiti griebia iki 800 eurų dydžio bedarbių išmokas. Dar kiti gi susiveikia ir ligos išmokas, kurios siekia iki 1,5 tūkst. eurų į rankas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė, kad siekiant užtikrinti tolygų visų sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo augimą nuo balandžio 1 dienos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo užmokesčiui būtų taikomas didesnis koeficientas, tad jų atlyginimai kyla 15 procentų.    Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, labai svarbu palaikyti jaunuosius gydytojus rezidentus.

Šimtams tūkstančių tautiečių laikinai ar ilgam netekus darbo ir pajamų dalis politikų ir eilinių žmonių vėl kelia klausimą – ar nereikėtų krizės akivaizdoje algų susimažinti ir politikams? Kai kuriose užsienio valstybėse vyriausybių vadovai ar parlamentų nariai, solidarizuodamiesi su piliečiais, jau nusirėžė atlyginimus keliolika ar net keliasdešimt procentų. Visgi į tokį populizmu kvepiantį sprendimą, ypač prieš rinkimus, skeptiškai žiūri ne tik didesnė dalis politikų, bet ir ekspertų.