algirdas sysas

Tęsiant interpeliacijos procesą Seime finansų ministrą Algirdą Šemetą savi aklai gynė, opozicija ir dalis „nenormalių" koalicijos partnerių – aklai puolė. Puolimas nebuvo toks sėkmingas - A. Šemeta toliau lieka vadovauti finansų ministerijai. Buvo pateikti du priešingi nutarimo projektai – redakcinė komisija siūlė pritarti A. Šemetos atsakymams, o grupė Seimo narių tvirtino, kad ministro atsakymai jų netenkina. Redakcinės komisijos nutarimui Seimas nepritarė.

Seimo redakcinė komisija nutarimo projektui dėl interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai parengti neturi pagrindo rinktis dar kartą ir iš naujo balsuoti pritarti ar nepritarti ministro parengtiems atsakymams į interpeliacijos iniciatorių klausimus. Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimo Etikos ir procedūrų komisija: 6 komisijos nariai balsavo, kad iš naujo redakcinei komisijai rinktis nėra reikalo, o trys etikos sargai - kad reikia, bei dar trys - susilaikė.

Antradienį Seimas ketina apsispręsti dėl praėjusią savaitę finansų ministrui Algirdui Šemetai inicijuotos interpeliacijos. Nepaisydami seniūnų sueigos siūlymo išbraukti šį klausimą iš antradienio Seimo darbotvarkės, parlamentarai bendru sutarimu nutarė šį klausimą palikti darbotvarkėje. Seimo sudarytos redakcinės komisijos pirmininkas Stasys Šedbaras ketina pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti finansų ministro A. Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją.

Valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tvirtina, jog partijos netenkino finansų ministrų Algirdo Šemetos atsakymai, todėl partijos atstovas redakcinėje komisijoje nutarimui dėl interpeliacijos parengti ir stojo opozicijos pusėn.

Pirmadienį suskilo Seimo komisija nutarimo projektui dėl interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai parengti, todėl Seime užregistruoti du siūlymai dėl ministro atsakymų į interpeliacijos iniciatorių klausimus. Komisijos vardu Seime registruotas nutarimo projektas, kuriuo siūloma Seimui pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus, o vėliau užregistruotas šešių komisijos narių projektas, siūlantis atsakymams nepritarti.

Artimiausioje „Balsas.lt televizijos“ laidoje žiūrėkite apie tai, kam Lietuvoje gyventi gera. Beribis valstybės taupymas ir nedarbo šmėkla vienus žmones stumia link savižudybės, kiti smagiai gyvena prie bet kokios valdžios ir didžiausios krizės jiems nebaisios. Masiniai atleidimai iš darbo – tik eiliniams mirtingiesiems, o žinomų politikų žmonos gauna šiltas vietas valstybės tarnyboje.

Seimas po pateikimo pritarė Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Už balsavo - 56, prieš - 11, susilaikė 16 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektą bendru sutarimu nuspręsta svarstyti skubos tvarka. Pasak projekto iniciatoriaus, socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio, Seimui teikiamas naujos redakcijos Užimtumo rėmimo įstatymas yra istorinis.

„Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog šalies valdžiai padidinus mokesčius, akivaizdžiai matyti, kad norėdami išlikti verslininkai slepiasi šešėlyje ir grįžta prie vokelių politikos. Ekonomika ir aritmetika – ne tas pats Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į valstybės biudžetą mokesčių surinkta 15 proc. mažiau nei planuota.

Seimas iki 5 dienų sutrumpino ligos pašalpos mokėjimo atleistam iš darbo žmogui. Už tai balsavo 69 Seimo nariai - visi tik iš valdančiosios daugumos, o susilaikė trys: Mišrios Seimo narių grupės atstovai Rima Baškienė ir Antanas Baura bei konservatorius Antanas Matulas. Socialdemokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ balsavime nedalyvavo.

Seimas iki 5 dienų nesutrumpino ligos pašalpos mokėjimo atleistam iš darbo žmogui. Balsavimą blokavo opozicija - socialdemokratai, "tvarkiečiai", "darbiečiai", kurie atsisakė dalyvauti balsavime, todėl valdantiesiems pritrūko balsų iki 5 dienų sutrumpinti ligos pašalpos mokėjimą netekusias darbo žmogui.

Nuo šių metų liepos 1-osios "Sodros" įmokos antros pakopos privatiems pensijų fondams dar kartą mažinamos, tačiau gyventojų dėl to patiriamus nuostolius valdžia žada kompensuoti vėliau. Seimas atitinkamomis nuostatomis antradienį patikslino "Sodros" biudžetą: už balsavo 69, prieš - 25, o susilaikė 11 parlamentarų. Nuo šių metų liepos "Sodra" antros pakopos pensijų fondams perves ne 3 proc., o 2 proc.

„Viso gero, algelės“, - taip Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas palydėjo Seimo sprendimą sumažinti atlyginimus valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams.

Seimas ėmėsi prieštaringai vertinamų Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūloma dar labiau liberalizuoti darbo santykius, uždrausti terminuotas darbo sutartis, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Kad pataisoms po pateikimo Seime būtų pritarta, balsavo 31 parlamentaras, prieš - 14, susilaikė 8 Seimo nariai. Toliau pataisos bus svarstomos birželio 11-ąją. Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė prognozavo, kad pataisomis, jeigu jas priims Seimas, bus palengvintas darbuotojų atleidimas.

Seimas antradienį padarė pertrauką pataisų, numatančių ligos pašalpų mokėjimo tvarkos pakeitimus, svarstyme. Seimas nutarė po svarstymo dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų nebalsuoti, nes parlamentarai pateikė naujų pataisų, kuriomis siūloma darbuotojų nepalikti be pinigų už pirmas ligos dienas. Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Vilija Blinkevičiūtė siūlo šiek tiek - iki 75 proc. uždarbio - sumažinti ligos pašalpos iš „Sodros“ dydį.

Seimas antradienį nusprendė padaryti kelių dienų pertrauką svarstymuose dėl "Sodros" įmokų į antros pakopos pensijų fondus mažinimo. Daryti pertrauką paprašė liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas, žadantis pateikti pataisas dėl įmokų į pensijų fondus. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas pasiūlė ne mažinti "Sodros" įmokas nuo 3 iki 2 proc., o jas įšaldyti, kaip padarė Estija.

Seimas nusiteikęs nuo birželio panaikinti transporto lengvatas kaimų ir miestelių mokytojams, gydytojams, socialiniams bei kultūros ir meno darbuotojams. Pataisomis savivaldybių taryboms leidžiama pačioms nusistatyti tvarką, kaip jos galėtų kompensuoti šiems asmenims važiavimo išlaidas. Seimas antradienį po svarstymo priėmė atitinkamas Transporto lengvatų įstatymo pataisas: už balsavo 41 Seimo nariai, prieš - 25, o susilaikė 9 parlamentarai. Už įstatymo priėmimą Seimas dar balsuos vėliau.

Seimas vėl ėmėsi svarstyti politikų ir valdininkų atlyginimų mažinimo klausimą. Rungtyniaudami, kuris pasiūlys algas nukirpti labiausiai, parlamentarai pažėrė pasiūlymų jiems mokėti minimalią algą, nemokėti išvis arba net juos pačius įpareigoti susimokėti už darbą. Socdemas Vytenis Povilas Andriukaitis Seimo salėje aiškino, kad reikėtų labiau diferencijuoti algų mažinimą.

Valdžios taupymo volas toliau rieda, tačiau panašu, kad jis traiško ne įmitusias prie valstybės lovio prilipusias erkes, o pačius silpniausius, kurie ir taip vos pajuda: socialines, ugdymo, švietimo, sporto, kultūros įstaigas. "Vakarų ekspresui" politikai Seime atskleidė neįtikimą faktą: vos gyvuojančioms biudžetinėms įstaigoms liepta išlaidas mažinti 10-15 proc., o, pavyzdžiui, saugumiečiams algos bus mažinamos vos 0,8 proc.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - tūkstančiai žmonių kas savaitę netenka darbo, įmonės kone kasdien praneša apie planuojamus atleisti darbuotojus. Darbo rinkos būklė darosi kritiška. Lietuvos darbo rinka grįžta į praėjusio amžiaus pabaigos padėtį, kai po 1999-ųjų ekonomikos nuosmukio darbdaviai vadovavosi nuostata, jog norėdamas turėti darbą darbuotojas taikysis ir su prastomis sąlygomis.

Dosnia ranka beveik prieš metus palaimintas transporto lengvatas tie patys politikai agituoja naikinti kuo skubiau. Seime pradėtos svarstyti Transporto lengvatų įstatymo pataisos, siūlančios nekompensuoti į darbą kaimuose bei miesteliuose važiuojančių mokytojų, gydytojų, slaugytojų, socialinių bei kultūros ir meno darbuotojų viešojo transporto išlaidų, nebemokėti kompensacijų į darbą vykstantiesiems nuosavu automobiliu.

Krizė, biudžeto skylės ir apelkiacijos į socialinį solidarumą įžiebė naujas diskusijas dėl progresinio mokesčio, kurio taip ir nesugebėjo įvesti ankstesnė valdžia. Tokio mokesčio įvedimui, bent jau krizės metu, neprieštarauja ir dalis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Seime Algirdas Sysas pasiūlė progresinį mokestį, kurio LSDP nesugebėjo įvesti būdama valdžioje.

Kai kurie konservatoriai ir socialdemokratai ekonominio sunkmečio labiausiai nuskriaustiems žmonėms siūlo palengvinti gyvenimą diferencijavę gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai perspėja, kad tokiems pakeitimams reikia gerai pasirengti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Finansų ministeriją ir paprašė apsvarstyti galimybę įvesti laikinus progresinius mokesčius.

Konservatoriams pradėjus kalbėti apie galimybę įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius vardan didesnio solidarumo ekonominio sunkmečio sąlygomis, socialdemokratas Algirdas Sysas vakar įregistravo tai siūlantį įstatymo projektą. Atsižvelgiant į gyventojų pajamų dydį, už tam tikrą metinių pajamų dalį, viršijančią siūlomame projekte nustatytas sumas, būtų taikomas atitinkamai didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Per pirmuosius parlamentinės veiklos mėnesius vieni politikai Seimo posėdžiuose kalbėjo nesustodami, kiti - prabilti viešai neišdrįso nė karto. Daugiausia tokių tylenių būta tarp „prisikėliečių". Pernai lapkritį darbą pradėjęs naujos kadencijos Seimas su trumpomis pertraukėlėmis pluša jau ketvirtas mėnuo. Viena eilinė ir dvi neeilinės sesijos buvo itin produktyvios. Per pirmąją, mėnesį ir šešias dienas trukusią sesiją, kurios posėdžiai neretai užsitęsdavo per naktis, priimti 126 įstatymai.

Savaitgalį Socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas ir kandidatu į prezidentus keliamas Algirdas Butkevičius pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė pareiškinius dokumentus. A.Butkevičių į VRK atlydėjo partijos kolegų būrys - frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvęs partijos vadovas Gediminas Kirkilas, parlamentarai Milda Petrauskienė, Algirdas Sysas, Vytenis Andriukaitis.

Seimas ėmė nagrinėti siūlymą leisti kandidatams naudoti įvairesnę, ne tik spausdintą agitacinę medžiagą. Kad tai vėl nevirstų rinkėjų papirkinėjimu, siūloma nustatyti jos kainos ribą.

Artėjančiuose Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose dabartinis LSDP vadovas Gediminas Kirkilas dalyvaus kaip radikalių progresinių mokesčių šalininkas ir kairiojo partijos flango atstovas. Tačiau buvęs LSDP premjeras negalėjo „Lietuvos žinioms“ paaiškinti, kuo jo nuostatos skirsis nuo kitų kandidatų - Algirdo Butkevičiaus, Zigmanto Balčyčio, Vytenio Andriukaičio pozicijos. - Pernai sakėte galįs lažintis, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbas bus pratęstas.

Praėjus 6 metams nuo socialdemokratų reformos, pavertusios viceministrus sekretoriais, savo pertvarkos variantą ketina įgyvendinti konservatoriai. Ministerijų viršūnėse su nerimu laukiama permainų. Jeigu šiandien Seimas palaimins valdančiųjų siūlomą naują ministerijų valdymo schemą, šiose valstybės įstaigose sumažės karjeros tarnautojų ir padaugės politinio pasitikėjimo pareigūnų.

Seimo socialdemokratai siūlo sugrąžinti iki šių metų galiojusią „vaiko pinigų“ mokėjimo tvarką. Atitinkamą Išmokų vaikams įstatymo pataisą Seime užregistravo Vilija Blinkevičiūtė, Algirdas Sysas ir Zigmantas Balčytis. Pataisa siūloma „vaiko pinigus“ mokėti kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio.

Po vakarykščių riaušių sostinėje kol kas ramu, o policija perspėja nesirinkti vakare prie Seimo ir tvirtina, jog yra pasirengusi atremti naują smurto protrūkį. Vilniuje penktadienį protestuojanti tūkstantinė žmonių minia buvo apsupusi Seimą, langus daužė sniego gniūžtėmis, kiaušiniais ir akmenimis bei skanduodama „Vagys, lauk“ mėgino veržtis į parlamentą. Iš minios paleistas šūvis išdaužė Seimo antrųjų rūmų langą. Protestuotojus policija bandė raminti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.

85 Seimo nariams balsavus už, 20 – prieš, dar 10 susilaikius, Seimas pritarė įmokų į privačius pensijų fondus sumažinimo įstatymui ir tokiu būdu atmetė prezidento veto. Pagal įstatymą įmokos į privačius fondus bus sumažintos nuo 5,5 proc. iki 3 proc., kas leis Vyriausybei sutaupyti apie 600 mln. litų valstybės mokamoms pensijoms. Parlamentarai nebuvo vieningi Seimo posėdyje kalbėję parlamentarai nebuvo vieningi šiuo klausimu. Sutarimo akivaizdžiai nebūta ir frakcijose.

Seimas nusprendė iš naujo svarstyti, ar mažinti „Sodros“ įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 proc. iki 3 proc., ar ne.  Tokiam sprendimui pritarė 98 parlamentarai, 9 buvo prieš, dar 4 susilaikė. Dėl šio klausimo Seimas turėtų apsispręsti ketvirtadienį. Daugiausia palaikymo dėl prezidento vetuoto įstatymo išsakė opozicijos atstovai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas neremia prezidento Valdo Adamkaus veto dėl „Sodros“ įmokų pensijų fondams sumažinimo nuo 5,5 proc. iki 3 procentų. „Tikiuosi, kad veto Seimas atmes“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė parlamentaras. A.Syso teigimu, prezidentas, vetuodamas įstatymo pataisas, pasirinko patį blogiausią variantą - netiesiogiai skurdinant gyventojus leidžiama užsidirbti bankams, valdantiems pensijų fondus.

Gruodžio 27 d., šeštadienį, Vilniuje vyko tradicinis, jau 33-iasis, Kalėdų senelių bėgimas. Šiais metais maratone dalyvavo daugiau nei 300 Kalėdų senelių iš Lietuvos bei užsienio šalių. Kartu su jais varžėsi ir 500 bėgimo entuziastų. „Džiaugiamės galėdami padovanoti tokį renginį Vilniaus miesto gyventojams bei jo svečiams.

Darbais užsivertę valdantieji neturės daug laiko švęsti Kalėdas, užtat opozicijos atstovai šioms šventėms ruošiasi iš širdies, nors kai kurie iš jų tradicijų nepuoselėja. Po rinkimų papūtę permainų vėjai ir bauginanti artėjančio sunkmečio perspektyva negali pakeisti visų mūsų nusiteikimo Kalėdas sutikti džiugiai ir viltingai. O kaip šias šventes sutiks šalies politikai? Laikosi tradicijų Antikrizinio plano įgyvendinimu užsiėmęs premjeras Andrius Kubilius pailsėti galės nebent švenčių metu.

Šalies knygų leidėjai ir rašytojai vakar palaidojo lietuvišką knygą. Surengę protestą menininkai piktinosi, kad naikinant lengvatas knygoms naikinama ir pati kultūra. „Kultūra nėra arkliukas, kuris atneša pagrindinį šalies pelną, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.

Darbais užsivertę valdantieji neturės daug laiko švęsti Kalėdas, užtat opozicijos atstovai šioms šventėms ruošiasi iš širdies, nors kai kurie iš jų tradicijų nepuoselėja. Po rinkimų papūtę permainų vėjai ir bauginanti artėjančio sunkmečio perspektyva negali pakeisti visų mūsų nusiteikimo Kalėdas sutikti džiugiai ir viltingai.

Seimas vieneriems metams atidėjo datą, nuo kurios pensijos gavėjai galėtų rinktis jam palankesnę pensijos apskaičiavimo tvarką. Tokia teisė pensijų gavėjams bus suteikta nuo 2010 metų, o ne nuo kitų metų, kaip numatė šių metų spalį priimtos Pensijų įstatymo pataisos. Už tai pirmadienį balsavo 77 Seimo nariai, o prieš – 7 parlamentarai.

Nemokamas pradinukų maitinimas – Seimo narių nesutarimų objektas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė liberalų siūlymui grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai nemokamai buvo maitinami tik socialinę paramą gaunančių šeimų vaikai.

Vaikui, kuriam būtų nustatyta globa arba rūpyba šeimynoje, nuo kitų metų bus skirta 8 bazinių socialinių išmokų dydžio suma - 1040 litų per mėnesį. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Išmokų vaikams įstatymo pataisas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė išmokas sumažinti iki 780 litų, bet Seimas nesutiko.

Krizės įveikimo planas toliau šaltame vandenyje murkdo Lietuvos žmones.  Valdančiosios koalicijos frakcijos ėmėsi veiksmų naikinti kompensacijas už šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais.

Seimas nusprendė toliau nesvarstyti Seimo statuto pataisos, kuria būtų suteikta teisė parlamentarams patiems dar savo kadencijai susimažinti atlyginimus. Teisės ir teisėtvarkos komitetui vakar pareiškus, kad tokia pataisa galėtų prieštarauti Konstitucijai, dauguma Seimo narių nusprendė toliau nebesvarstyti šio projekto. Po balsavimo Seimas pritarė komiteto išvadai.

Algas pasididinusiems parlamentarams signatarų apgauti nepavyko. Naujasis Seimas ėmėsi taisyti senojo klaidas. Paklusę prezidento valiai parlamentarai vakar grąžino senąją Kovo 11-osios akto signatarams mokamų rentų skaičiavimo tvarką. Ji buvo pakeista mažiau nei prieš mėnesį, kai ankstesnės kadencijos Seimo nariai reformavo ir parlamentarų apmokėjimo už darbą tvarką.

Sveikindamas Permainų koalicijos siekius kovoti su biurokratija, noru taupyti, racionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, norėčiau suabejoti būtinumu, nepadarius nei vieno iš šių darbų, keisti Seimo statuto straipsnius, kuriais siūloma Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo politikos funkcijas perduoti svarstyti Ekonomikos komitetui. Po to seks kitas žingsnis: darbo politikos funkcija iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bus perduota Ūkio ministerijai.

Istorinėje Kovo 11-osios salėje vakar priesaikomis darbą pradėjo 2008-2012 m. kadencijos Seimas. Sveikindamas būsimuosius parlamentarus prezidentas Valdas Adamkus ragino nekartoti buvusiojo Seimo klaidų, o arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius teigė, kad Seimui reikia ne patarimų, o maldos.

Vakar išrinktieji Seimo nariai tris valandas prisiekinėjo sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jo žmonėms. Tačiau moderniais laikais viešai duotas žodis, anot istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, dažnai būna netvirtas ir menkai tepaisomas. Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas pabrėžė, kad šis veiksmas nėra vien formalus ar simbolinis aktas. „Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas“, - teigė K.Lapinskas.

Siūloma Kovo 11-osios signataro rentą atsieti nuo Seimo nario atlyginimo. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančias teisės aktų pataisas. Pagal jas, signataro renta būtų apskaičiuojama taikant tą patį bazinį dydį, kuris yra taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Seimo kanceliarijos džiaugsmas, kad, po Seimo rinkimų pasikeitus mažiau parlamentarų nei planuota, pavyks sutaupyti milijoną litų valstybės lėšų, pamažu blėsta. Paaiškėjo, kad kur kas daugiau pinigų teks išleisti kitoms reikmėms. Tai esą lėmė atsainus Seimo narių požiūris į savo padėjėjų atostogas per ketverius kadencijos metus.