algirdas bartkus
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „algirdas bartkus“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „algirdas bartkus“.
Ragina ruoštis – piniginę teks atverti plačiau: prabilo apie PSD įmokų didinimą ir priemokas
Pinigų badas sveikatos sistemoje linksniuojamas jau seniai, tačiau privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo klausimas tarp politikų itin nepopuliarus. Patys medikai ir ekspertai gi konstatuoja, kad didesnis pinigų įliejimas savaime problemos neišspręs. Be to, neabejojama, kad ateityje už sveikatos paslaugas vis labiau teks prisimokėti iš kišenės.
Algirdas Bartkus. Apie senatvės pensijų pakeitimo normas ir socialinio draudimo sistemos rezervą
Paskutiniu metu nemažai šalies politikų, užimančių įvairias pareigas ir kandidatuojančių į įvairias politines pozicija, pasidalijo Lietuvos ateities pensijų matymu ir vizijomis.
Lietuvoje siūloma didinti įmokas pensijai: kitaip ji nebus didesnė nei trečdalis algos
Dabartiniai dvidešimtmečiai, sulaukę senatvės, gaus nė trečdalio atlyginimo nesiekiančią pensiją. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sąraše atsidūrė paskutinėje vietoje. Ekonomistai tikina, kad išeitis yra – reikia dvigubai padidinti socialinio draudimo pensijos įmoką ir būsimieji pensininkai vargo nematys.
Tačiau dvigubai didesnių mokesčių idėja neįkvepia nei žmonių, nei politikų.
Interviu su prezidentu Gitanu Nausėda apie tai, kaip sekasi kurti gerovės valstybę
Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.
Kokia ekonominė ateitis laukia Rusijos: štai, kodėl ilgainiui nebegalės gyventi kaip yra įpratę
Rugpjūčio mėnesį rubliui pasiekus žemiausią vertę istorijoje, kyla klausimų ne tik dėl šios valiutos, bet ir visos Rusijos ekonomikos ateities. Vis dėlto, ekonomikos mokslų daktaro Algirdo Bartkaus teigimu, rublio žlugimo tikėtis neverta.
DIENOS PJŪVIS. Kaip Vyriausybės politinė krizė atsilieps Lietuvos ekonomikai?
Lietuvą krečia politinė krizė – Vyriausybė gali atsistatydinti, Seimas gali būti paleistas. Visa tai vyksta ne tik neramioje geopolitinėje situacijoje, bet ir ekonominių iššūkių kontekste – šalies ekonomika panirusi į recesiją, kalbama apie dar didesnę krizę, mokesčių reforma vėluoja, o rudenį turi būti pateiktas svarbiausias valstybės dokumentas – biudžetas – kurį neaišku, kas ruoš.
Bankai skundžiasi: gyventojai nebelaiko pinigų indėliuose – rado kitų būdų juos pasaugoti
Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose.
Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.
Lietuviai atskleidė savo svajonių pensiją: ekonomistai paaiškino, ar tai įmanoma
Lietuviai pasakė kokia šiai dienai jų svajonių pensija – tai kiek daugiau nei 900 eurų. „Swedbank“ tyrimo duomenimis, dar trečdalis norėtų ir daugiau nei tūkstančio eurų. Ekonomistai tokias lietuvių svajones laiko nerealiomis. Mat vidutinė šiuo metu skiriama pensija siekia vos 500 eurų.
Ekonomistai norintiems didesnės pensijos ragina kaupti papildomai ir taupyti.
Įvertino naują bankų solidarumo mokestį: „Nė vienas ispaniškas, prancūziškas bankas į tokią šalį neskubės ateiti“
Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus.
Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.
Gyventojus ne juokais išgąsdino planuojamas visuotinis NT mokestis: ypač nuskriausti liks vilniečiai
Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai.
Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.
REKLAMA
REKLAMA
Siūloma atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, tačiau ekonomistas nerimauja: pralaimėtojais liks visi vartotojai
Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs.
LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.
Ekonomistas: siūlomas NT mokestis neišvengiamai keltų nuomos kainas
Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus.
Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“.
Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.
Gyventojai pyksta, kad bankai už indėlius nemoka, o palūkanos už paskolas – tik auga: „Mus išnaudoja“
Bankų pelnai šiemet gali pasiekti rekordą – milijardą eurų – triskart daugiau nei bankai uždirbo pernai. Kadangi bankai pinigus kraunasi iš augančių palūkanų, o mokėti žmonėms už jų pačių indėlius neskuba, finansų ministrė prabilo apie naują mokestį bankams. Esą galėtų atsirasti solidarumo mokestis, o surinkti pinigai nukeliautų krašto apsaugai.
Bankai atkerta, kad ir šiaip moka didesnius mokesčius nei kitos įstaigos.
Darbdaviai šiemet algų didėjimo nežada: „Nereikalaukite iš mūsų to, kas neįmanoma“
Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže.
Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.
Turintiems būsto paskolų – kainų šokas: jei skolinotės 100 tūkst., kitąmet teks mokėti 4 tūkst. brangiau
Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.
Italijoje gyvenanti lietuvė už maistą išleidžia mažiau nei Lietuvoje: „Visa tai man kainavo 11 eurų“
Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Algirdas Bartkus. Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?
Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.
Godumo infliacija – taip žmonės jau vadina didžiules kainas: „Už striukę vos ne 100 eurų“
Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau.
Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.
Brangstant alkoholiui žmonės pyksta: „Vokietijoj 0,7 litro butelis kainuoja 5 eurus, pas mus apie 10 eurų“
Paskui brangstantį maistą brangsta ir alkoholiniai gėrimai. Per metus svaigalų kainos pakilo jau apie 13 proc., o kai kurių gėrimų – net trečdaliu. Išbrangus stipriesiems gėrimams, lietuviai atsigręžia į alų.
O gamintojai ir importuotojai teisinasi, neva produkciją brangina ne naudodamiesi gera proga papildomai uždirbti, o dėl pabrangusių žaliavų, energijos ir didesnių mokesčių.
„Vakarų medienos grupės“ savininkas Sigitas Paulauskas valdžiai rodo lenkų, vokiečių pavyzdžius: „Kodėl mes negalim?“
Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.
Grožio specialistai pastebi, kad žmonės taupo: „Galbūt atsisakys grožio paslaugų“
Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį.
Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.
DIENOS PJŪVIS. Nauja tvarka – ar valdžiai pavyks iš gatvių pašalinti senas taršias mašinas?
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatytas ir punktas riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą.
Šimonytės ministrų kabineto metinės: ekspertai turi priekaištų – Vyriausybė pasiryžusi tęsti gyvenimą skolon
Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.
Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.
Įvertino būdus, kaip atgraso lietuvius nuo alkoholio: gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad lietuviai išgeria šiek tiek mažiau, tačiau gausiai. Stipriai jaunėja geriančiųjų gretos. Visgi, mažesnis suvartojamas alkoholio kiekis, mokslininkų teigimu, nesusijęs su valdžios taikomais ribojimais. Specialistų nuomone, Lietuvoje taikomos priemonės yra netinkamos ir geriančių asmenų kiekį sumažintų nebent Afrikoje.
Ekonomistai: Lietuvos BVP šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę
Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų.
Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.
Ekonomistai įvertino, dėl ko augo Lietuvos ekonomika
Ekonomistai prognozuoja, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas – 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento. Septyni iš 10-ies apklaustų analitikų eksportą įvardijo kaip pagrindinį BVP augimo variklį.
Siūlymas: vyrai į pensiją turi išeiti anksčiau už moteris
Turbūt ne vienas pasvajoja, kaip bus gerai, kai nereikės dirbti – išeisi ramiai į pensiją ir galės poilsiauti. Visgi poilsiauti ilgai gali nepavykti – Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę svarstė, ar reikėtų dar labiau ilginti pensinį amžių, kas reikštų, kad ateityje į pensiją išeitų vyresni nei 65 metų asmenys. Bočių sąjungos Vilniaus miesto bendrijos pirmininkas Povilas Butkus nurodė, kad tai būtų logiškas ir natūralus žingsnis.
Apie Sodros gelbėjimą
Kelintą kartą į viešąją erdvę pakliūnantis pasiūlymas Sodros išmokų dydį sieti su realiomis Sodros gaunamomis pajamomis yra trumparegis ir galintis padaryti didelę žalą Lietuvos ekonomikai. Ekonominiu požiūriu tai neefektyvus problemos sprendimo variantas, kuris didina infliaciją ekonomikos augimo laikotarpiais ir didina nedarbą ekonomikos nuosmukio laikotarpiais.
Motinystė ir liga
Jau pusė metų kaip socialinio draudimo biudžeto subalansavimo problemos kartas nuo karto iškyla į paviršių. Vėl ir vėl pasigirsta pasiūlymų mažinti socialinio draudimo išmokas. Prireikus tiksliai įvardinti kokias, siūlytojai dažniausiai nurodo motinystės išmokas arba senatvės pensijas. Priežastis, kodėl minimos būtent šios išmokos yra aiški, – būtent šiose išmokų rūšyse įvykę pasikeitimai išbalansavo socialinio draudimo sistemą. Pateiksiu keturis alternatyvius problemos sprendimo variantus.
Visuomenės senėjimas, „Sodra“, verslas ir gyventojai
Visuomenės senėjimas – gyventojų struktūros pokyčiai, kai daugėja pensinio amžiaus ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų – neigiamai veikia socialinio draudimo biudžetą, t. y. mažėja įmokas mokančių ir daugėja išmokas gaunančių gyventojų skaičius. Šią savaitę spaudoje ir interneto dienraščiuose buvo diskutuojama apie tai, kaip galima būtų sumažinti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį socialinio draudimo biudžetui.
Algirdas Bartkus: Apie „Sodrą“ ir pensijų fondus
Paskutinėmis dienomis viešojoje Lietuvos erdvėje yra labai intensyviai diskutuojama apie pensijų fondams pervedamų socialinio draudimo lėšų dalies sumažinimą.
Trumpai paminėsiu pagrindinius argumentus už ir prieš, kurie gali padėti priimti teisingą sprendimą šioje situacijoje.
Argumentai už
1. Rūpestis esamais ir būsimais pensijų gavėjais. Vyriausybė 2,5 proc. punktais sumažindama socialinio draudimo tarifo dalį, pervedamą į pensijų fondus, išsaugo dabartines pensijas.