algimantas kasparavičius

Izraelis po „Hamas“ puolimo skelbia susigrąžinęs teroristų užimtų gyvenviečių kontrolę, bet susišaudymai Izraelio teritorijoje vis dar tęsiasi. Ir nestoja raketų lietus – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Šiuo metu suskaičiuota, kad žuvo per 800 izraeliečių ir apie pusę tūkstančio palestiniečių ir „Hamas“ teroristų.

Vilniuje dirbantis baltarusis kavinėje užsipuola Lietuvos atsargos karininką, drįstantį manyti, kad Vilnius istoriškai yra Lietuvos, o ne Baltarusijos miestas. Ar baltarusių nacionalizmas, bandant savintis Vilnių ir Lietuvos istoriją mums politiškai pavojingas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje buvęs komunistų partijos narys. Žurnalistas Dovydas Pancerovas paviešino Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentus, kuriuose yra ir Gitano Nausėdos komunistų partijos nario pažymėjimas, prašymas priimti į partiją ir kiti tai liudijantys dokumentai. Nors šio fakto skelbti viešai Nausėda neprivalėjo, prezidentas pildydamas kandidato anketą pasirinko narystę komunistų partijoje nutylėti.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

Rusijai užpuolus Ukraina, Lietuvoje žmonės itin jautriai sureagavo į šį karą, nes Lietuva ilgą laiką gyveno okupuota Sovietų Sąjungos. Kaip gyventojai priešinosi sovietams ir ko net dabar galime pasimokyti iš Lietuvos partizanų? Lietuvą okupavus sovietams Lietuvoje beveik dešimtmetį vyko partizaninis karas.

Rusija, prieš pradėdama bombarduoti Ukrainą, ilgą laiką skleidė propagandinius melus, siekdama pristatyti istoriją taip, kaip jai naudinga: vienus faktus paminėdama, o kitus nuslėpdama. Kokia yra istorijos išmanymo svarba, kodėl svarbu žinoti tikrąją istoriją ir kaip užkirsti kelią manipuliavimui istoriniais faktais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja istorikas Algimantas Kasparavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Birželio sukilimo dieną, birželio 23-iąją, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius centrinėje Lukiškių aikštėje atidarė pliažą su smėliu, skėčiais, šezlongais, tik jūra įsivaizduojama. Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad toks datos sutapimas tik atsitiktinumas, tačiau jis įsitikinęs, jog meras visiškai prašovė pro šalį ir siūlo palikti tai kaip nevykusį miesto valdžios politikos simbolį.

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona amžinojo poilsio atgulė ne gimtojoje Lietuvoje, o už Atlanto esančiame Klivlende, JAV. Nepaisant artimiausio A. Smetonos giminaičio nepritarimo perlaidoti prezidentą gimtinėje, Seimas sulaukė visuomenininkų prašymo imtis šio klausimo. Istorikai iniciatyvą vertina pozityviai, primindami, kad ant A. Smetonos nuopelnų stovi šiandieninė Lietuva.

Netikėta žinia: kino ir teatro legendos Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis buvo KGB Agentai. Tai paviešino Genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Pagal turimą informaciją, Banionis buvo užverbuotas teikti sovietams žinias apie Amerikos lietuvius, o Sondeckis KGB sąraše esą buvo net 20 metų, sovietai norėjo, kad jis šnipinėtų savo tėvą.

Berlyne rastą Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą savo ranka tikriausiai rašė signataras Steponas Kairys, sako istorikas Algimantas Kasparavičius. „Vakar aš turbūt pasikarščiavau žiūrėdamas iš tam tikros emocijos, pasidaviau tam tikroms vilionėms, bet šiandien drįsčiau labai abejoti. Reikia pamatyti originalą, bet tai, ką aš matau, greičiausiai tikrai nėra Jono Basanavičiaus ranka rašytas dokumentas, greičiau tai gali būti Stepono Kairio rašysena“, - mano Algimantas Kasparavičius.

1918 metų vasario 16 diena yra viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų. Tada 20 Nepriklausomybės akto signatarų pasirašė dokumentą, kuris nurodo, kad yra atsižadama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis šalimis.

Tarpukario metu žinomiausieji ir turtingiausieji būrėsi laikinojoje sostinėje – Kaune. Vieni praturtėjo imdamiesi pelningų specialybių, kiti – apsukrūs verslininkai. Kokios tuometinės algos, kiek skyrėsi prezidento, mokytojų bei darbininkų atlyginimai ir kas buvo patys turtingiausieji, domisi tv3.lt Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis pasakoja, kad Lietuvoje milijonierių nebuvo daug, nes po I –ojo pasaulinio karo mūsų krašte vyravo žemdirbystė ir daugėjo ūkininkų.

Žinių radijas Prezidentės Dalios Grybauskaitės lankymasis tautinių bendrijų teritorijose tėra politikos imitacija, kuri nestiprina tautinių bendrijų pasitikėjimo Lietuva, „Žinių radijui“ antradienį sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje Didysis karas beveik užmirštas, bet būtent jis lėmė galimybę lietuviams susigrąžinti valstybingumą, sako istorikas Algimantas Kasparavičius, po karo praėjus 100 metų. Be šio minėjimo, 2014-aisiais pasaulis laukia ir svarbių sporto renginių, referendumuose dėl nepriklausomybės balsuos škotai ir katalonai.

Lietuvos valstybė ir Lietuvos tauta, lietuviai plačiąja prasme niekaip nėra susiję nei su holokausto idėjos ideologija nei su jo organizavimu ar vykdymu, Lietuvos situacijos lyginti su Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais negalima, sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

XXI amžiuje, post-moderniame pasaulyje istorija suvokiama bei interpretuojama įvairiai. Vieniems istorija tik skambi moralinė retorika, puošnūs vaizdiniai, palankūs istoriniai faktai ar įvykiai bei patrauklūs herojai. Kitiems – tam tikra įvykių seka ar faktų sankaupa, kurioje, nelyginant kokiame supermarkete galima pasirausti ir išsirinkti sau naudingą, patikusią spalvingą prekę: batų porą ar istorinį mitą.

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atsakymas Lietuvos prezidentei akivaizdžiai rodo, jog Dalia Grybauskaitė šalies užsienio politiką iš principo suka teisinga kryptimi. Tačiau gal dėl nepatyrimo ar baimės viešumoje pasirodyti mažesne popierine patriote nei kurie buvę buvusių vyriausybių politiniai rėksniai, prezidentė tarpvalstybinių santykių erdvėje konstruodama ,kokybiškai naują daiktą’, deja, neišvengė ir kai kurių taktinių klaidų. Už kurias, žinia, teks sumokėti.

Jeigu vienu sakiniu, trumpai, reikėtų apibūdinti Vasario 16-ąją, tai drąsiai galėčiau konstatuoti, jog tai buvo pats sėkmingiausias lietuvių politinis projektas per visą XX-ąjį amžių. O galbūt ir per visus moderniuosius laikus. Tiesa, toks pastebėjimas dar nereiškia, jog lietuvių tautos kelias į Vasario 16-ąją buvo trumpas, lengvas ar paprastas.

Iš anksto pasakyti, reikia ar nereikia prezidentei Daliai Grybauskaitei vykti į Maskvą minėti Pergalės dienos būtų viduramžiška, primintų tarsi pasenusį požiūrį į maldas.

Stalinas Vilnių atidavė Lietuvai, Druskininkus – laikinai baltarusiams, o Punską – visiems laikams Lenkijai. Lygiai prieš 70 metų, 1939-ųjų spalio 29 d., lietuviška trispalvė, nors tik trumpam, keliems mėnesiams, suplevėsavo virš Vilniaus Gedimino bokšto, daugelį metų ėjusio iš vienų svetimų rankų į kitas.

Lietuvos dailės muziejus kviečia į rugsėjo 26 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą žymiausio XX a. pirmos pusės Vilniaus fotomenininko Jano Bulhako retrospektyvinę kūrybos parodą „Janas Bulhakas – fotografikas“ (veiks iki lapkričio 11 d.). Parodos rengėjai – LDM, Varšuvos nacionalinis muziejus, parodos partneriai – Lenkų institutas, Vilniaus dailės akademija.